Miegas ir miego sutrikimai

338 0

REFERATAS

Miegas ir miego sutrikimai“

Turinys

Įvadas.............................. 3

1.Miego samprata.............................. 4

1.1 Kas yra miegas?.............................. 4

1.2 Kodėl miegas yra svarbus? .............................. 4

1.3 Miego mechanizmas.............................. 5

1.4 Miego stadijos.............................. 5

1.5 Miego tipai.............................. 6

1.6 Bendros miego higienos taisyklės.............................. 6

2. Miego sutrikimai.............................. 7

2.1 Insomijja (nemiga).............................. 7

2.2 Hipersomija (mieguistumas).............................. 8

2.3 Miego apnėja.............................. 8

2.4 Narkolepsija.............................. 8

2.5 Parasomnijos.............................. 9

2.5.1 Naktinis siaubas.............................. 9

2.5.2 Vaikščiojimas miego metu............................. 9

2.5.3 Sumišusio budrumo būsena............................ 10

2.5.4 Griežimas dantimis.............................. 10

2.5.5 Krūpčiojimas naktimis ir naktinis kalbėjimas..................10

2.5.6 Naktiniai košmarai.............................. 10

2.5.7 Miego paralyžius.............................. 11

3. Miegas ir sapnai.............................. 12

4. Gyvūnų miegas.............................. 12

5. Išvados.............................. 12

Įvadas

Miegodamas žmogus praleidžia maždaug trečdalį viso savo gyvenimo. Suaugę žmonės miega apie 7-8 valandas per parą, kūdikiai – apie 16 valandų, o vyresnio amžiaus žmonės miega ši

iek tiek trumpiau ir ne taip giliai kaip vidutinio amžiaus žmonės. Kai kuriems gali pasirodyti, jog žmogus, nieko neveikdamas, šią gyvenimo dalį tiesiog iššvaisto veltui. Tačiau taip nėra, nes be miego mes negalėtume normaliai gyventi, o mūsų organizmas funkcionuoti. Nuo miego kokybės priklauso mūsų nuotaika, savijauta, santykiai su kitais žmonėmis. Ši paros ritmo dalis yra labai svarbi ir neišvengiama organizmo būsena.

Užmigimas nėra pasyvus, bet sudėtingas, aktyvus procesas. Jo metu veikia daug smegenų struktūrų. XX a., atlikus daug mokslinių miego tyrimų, bu

uvo nustatyta miego svarba nervų sistemos veiklai, galvos smegenų darbui. Miego metu galvos smegenys dirba tarsi sau – susitvarko biocheminiai, bioelektriniai procesai, žmogus net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė.

Kai kurios smegenų sritys nefunkcionuoja miego metu, tačiau kitos netgi labiau suaktyvėja ne

ei budrumo metu. Manyta, kad užmigimas bei tam tikrų miego stadijų išsivystymas dažnai nesutampa su organų nervinės reguliacijos kitimu, kad tai priklauso nuo pakitimų, susijusių su ligomis pačiuose organuose. Tačiau šiuo metu yra daug duomenų apie miego mechanizmus, ligas, atsirandančias sutrikus šiems mechanizmams, prasidedančias dėl organų nervinės reguliacijos ypatumų miego metu ir apie miego-budrumo sutrikimus dėl nervų sistemos vidaus organų ligų.

Neurologui, psichiatrui, šeimos gydytojui pacientai kasdien skundžiasi nemiga, blogu miegu. Mieguistumas dieną padaro dar didesnę žalą, nes tai autoavarijų, nelaimingų atsitikimų priežastis. Psichiatrai dažnai sprendžia rytinės depresijos, lėtinio nuovargio sindromo, priepuolinio, nenumaldomo miego, agresyvaus elgesio prabudus – sunkumus.

Dar tik kelis dešimtmečius kardiologai, pulmonologai, vidaus ligų gydytojai, reanimatoriai kartu sprendžia centrinės miego apnėjos problemas, sukeliančias sunkiai išgydomus plautinės širdies simptomus ir naktinę hi

ipertenziją, naktinius širdies ritmo sutrikimus.

Tai tik keletas neatsakytų klausimų, dėl kurių būtina nagrinėti miego reikšmę žmogaus organizmui. Visi miego sutrikimai sukelia daug sveikatos, socialinių ir ekonominių sunkumų. Dėl šių priežasčių miego tyrinėjimai svarbūs ne tik neurologams, psichiatrams ir kitų sričių gydytojams, tačiau ir patiems žmonėms.

Šio darbo tikslas yra susipažinti kas vyksta su žmogaus smegenimis miego metu, išsiaiškinti kodėl miegas yra reikalingas mūsų organizmui ir kokios pasekmės ištinka, kai žmogų vargina miego sutrikimai, bei trumpai apžvelgti gyvūnų miego ypatumus.

Miego samprata Kas yr

ra miegas?

Nagrinėdami miego funkcijas, ritmą, ligas bei kitus aspektus pirmiausia turime apibrėžti, kas yra miegas. Miegas yra tiesiogiai susijęs su biologiniais ritmais, kurie būdingi beveik visoms gyvoms būtybėms. Mūsų organizmo funkcinį aktyvumą, besikeičiantį per 24 valandų ciklą, reguliuoja “vidinis laikrodis”. Kasdien periodiškai keičiasi medžiagų apykaitos intensyvumas, kraujotaka, pulso dažnis ir arterinis kraujospūdis, kvėpavimas, kūno temperatūra. Kaip teigia mokslininkai miegas yra savotiškai besikeičianti, bet nenutrūkstanti smegenų veiklos gyvybinė fazė. Moksliniai tyrimai rodo, kad miegant centrinė nervų sistema funkcionuoja. Mes tai patys jaučiame pagal sapnus, kai kam net prisisapnuoja praeities įvykiai arba kaip reikia spręsti jiems aktualias problemas. Kai kurie žmonės gali atsibusti užprogramuotu laiku arba sureaguoti į vos girdimą signalą. Anksčiau buvo tikima, kad miego metu siela palieka kūną ir keliauja per pasaulį. Jei staiga pažadintume miegantį žmogų, jo siela gali nespėti sugrįžti į kūną, pasiklystų kažkur toli ir žmogus numirtų. Nors dabar pasaulyje dygsta miego laboratorijos, leidžiami somnologijai (miego tyrimui) skirti moksliniai žurnalai, tačiau apie šį reiškinį žmonija žino ne ką daugiau nei prieš tūkstantį metų. Tad kas yra miegas ir kaip būtų galima jį apibrėžti? Medicininėje ar psichologinėje literatūroje galime rasti įvairių miego apibrėžimų:

Miegas yra neišvengiama besikartojanti organizmo būsena. Jos metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemiego me

etu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį.

Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Miego metu kaitaliojasi alfa, teta ir delta smegenų bangos.

Tad galime teikti, jog miegas – tai būsena, kurios metu organizmas atgauna jėgas. Miegas – periodiška žmogaus sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas. Miegas vyksta dėl aktyvių smegenų procesų.

Kodėl miegas yra svarbus?

Remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei po palyginti ilgos budrumo būsenos;

Kalibracijos teorija tvirtina, kad miegas reikalingas įvairioms kūno sistemoms ir jų veiklai harmonizuoti, kad būtų laikomasi tam tikro biologinio ritmo;

Neurofiziologija teigia, kad miego metu vyksta intensyvus informacijos, gautos būdravimo metu, perdirbimas, atranka ir i saugojimas. Jo metu smegenys kartu yra tarsi išvalomos nuo perteklinės, nenaudojamos informacijos, kuri miego metu yra vertinama pagal vidinius atrankos mechanizmus, ir yra sprendžiama, kokia ir kiek ji yra svarbi (tolesnei organizmo veiklai);

Miegas yra būtinas gyvybei palaikyti;

Miego mechanizmas

Miego mechanizmas, ypač lėtojo ir greitojo miego fazių kaitą, reguliuoja smegenų kamieno branduoliai. Per juos miegą veikia signalai iš įvairiausių smegenų sričių iš viso organizmo. Mi

iegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, pvz., baltymų biosinteze (ji suaktyvėja greitojo miego metu), augimu (prieš užmiegant ir lėtojo miego IV stadijoje išsiskiria daugiau somatotropinio hormono), įsiminimu (manoma, kad lėto miego IV stadijoje, o ypač greitojo miego metu, įtvirtinama atmintis).

Nustatyta, kad yra glaudus ryšys tarp sapnų turinio (košmarų) ir praėjusių dienų (emocinės) įtampos; tai lyg psichologinė reakcija į (emocinį ir kt.) stresą. Raumenų įtempimas, įtampos būsena sąlygoja negilų (alfa bangų) miegą, kuris neleidžia tinkamai pailsėti nervinėms ląstelėms. Visapusiškam poilsiui būtinas gilus miegas (teta, delta smegenų bangos).

Miego stadijos

Nors miegas iš šono gali pasirodyti kaip vientisas dalykas, iš tiesų jis sudarytas iš keleto pakankamai fiziologiškai skirtingų stadijų. Miego stadijas galima grubiai suskirstyti į dvi klases: greitų akių judesių – REM (angl. Rapid Eye Movements) ir negreitų akių judesių – NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements). NREM miegas dar yra skirstomas į tris fazes: NREM1, NREM2 ir NREM3. Skirtingos miego stadijos kinta ciklais (paprastai: N1 → N2 → N3 → N2 → REM), trunkančiais maždaug po pusantros valandos.

NREM 1 – pirmoji miego stadija, paprastai trunkanti keletą minučių prieš užmiegant, pradedant snūduriuoti. Pasižymi lėtais akių judesiais ir iš alfa (8-12 Hz) į teta (4-7 Hz) ritmą pereinančiu smegenų aktyvumu. Šios stadijos metu gali kilti įvairūs vaizdiniai, garsai ar pojūčiai (taip vadinamos hipnagoginės haliucinacijos), taip pat galūnių raumenų trūkčiojimai. Ž. . .

Priežastys:

Nežinomos. Pasireiškia dėl skeleto raumenų atonijos, besitęsiančios pacientui nubundant. Tai dažniausiai įvyksta REM epizodo pabaigoje. Per gyvenimą patiria 3 % žmonių, iki 20 % pasitaiko turintiems nerimo sutrikimų.

Požymiai:

• Pabundama iš miego su baimės jausmu, negali pajudėti. Kartais jaučiamas nepakeliamas sunkumas ant krūtinės. Žmogus dažnai visiškai orientuotas, nors slogaus sapno įspūdis tęsiasi.

• Kartais jaučia, kad nutiks kažkas blogo.

Nemigų gydymas:

 

Gydymas migdomaisiais vaistai:

Indikacijos?

Kontraindikacijos?

Rizikos pacientui?

Kurie migdomieji vartojamai?

Lėtinė nemiga gydyta:

Be migdomųjų vaistų

Nutraukti pamažu

Vartoti migdomuosius vaistus

Lėtinė nemiga negydyta:

1 migdomasis vaistas

2 savaitės

Keisti dozes

Trumpalaikė nemiga:

1 migdomasis vaistas

2 savaitės

Nutraukimo taktika

Nemedikamentinis gydymas

Miego higiena

Relaksacija

Dirgiklio valdymas

Psichoterapija

Neigiamų fizinių veiksnių pašalinimas

Nemigos priežasties nustatymas

Miegas ir sapnai

Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Dažniausiai sapnavimas siejamas su REM miegu, tačiau gali būti sapnuojama bet kuriuo miego metu. Tik prabudus iš REM miego, sapnai lengviau prisimenami, ir REM miego sapnai paprastai būna sudėtingesni bei įdomesni. Sapnai – vienas iš žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti eksperimentiškai. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi vadinamojo budriojo miego – REM (Rapid Eye Movement – angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis.

Gyvūnų miegas

Daugumai gyvūnų miegas tėra smegenų aktyvumo sulėtėjimo, kūno neveiklos periodai. Gyvūnams, kurie vystosi ir gyvena viename biotope, būdingas įmygis. Žinduolių miegas iš esmės nesiskiria nuo žmogaus.

JAV mokslininkas Jerome M. Siegelas palygino įvairių gyvūnų miego poreikį ir padarė išvadą, kad yra aiškus ryšys tarp gyvūno suvartotų kalorijų kiekio ir jo miego poreikio. Pagal tai jis padarė šias išvadas:

Žolėdžiai turi praleisti daug laiko ėsdami, kad gautų pakankamai kalorijų, todėl mažai miega (pvz., drambliai per parą miegą apie 3 val.).

Plėšrūnai gauna daug kalorijų per trumpą laiką, todėl turi daug laiko miegui (pvz., tigrai per parą miegą apie 16 val.).

Visaėdžių gyvūnų miego poreikis yra tarpinis tarp žolėdžių ir plėšrūnų (pvz., beždžionės per parą miega apie 10 val.).

Smulkūs gyvūnai miega daugiau negu stambūs (pvz., šikšnosparniai per parą miega apie 20 val.).

Išvados

Miegas yra natūralus organizmo poreikis, kurio trūkumas turi įtakos visam žmogaus organizmui: pradedant nuotaika, baigiant įvairiausiais negalavimais. Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis savo natūraliais poreikiais, nors greitas šių dienų gyvenimo tempas kartais to ir neleidžia. Reikėtų nepamiršti, kad nuolatinis bėgimas ir skubėjimas visus pasaulio darbus atlikti tuoj pat retam leidžia puikiai jaustis ir gerai išsimiegoti.

Miego trūkumas palieka pėdsaką ne tik mūsų veide, jis lemia ir prastą vidinę būseną. Sunkiau koncentruotai dirbti, tampame dirglesni, rečiau šypsomės, dažniau kamuoja fizinis nuovargis. Vos pajutę šiuos simptomus, skubame į vaistinę ar pas gydytoją. Tačiau pirmiausia turėtume atsakyti į klausimą, ar pakankamai leidžiame organizmui pailsėti?

Join the Conversation