Kardiologijos ligos istorija

Untitled

DOKUMENTINIAI DUOMENYS

Ligos istorijos Nr. KP – 919220 – 1/2008

Vardas, Pavardė: S.R.

Tautybė: lietuvis

Lytis: vyras

Gimimo data: 1948.01.17

Kraujo grupė: A (I) Rh (+)

Dirba: direktorius

Nuolatinė gyvenamoji vieta: Kaunas

Siuntusi įstaiga: Šančių poliklinika

Hospitalizavimo data:2008.08.25 12:35

Išrašymo data: 2008.09.05 10:00

Gulėjo skyriuje: 11 dienų

Skyrius: KMUK I kardiologinis skyrius, II aukštas, 314 palata

Siuntusios įstaigos diagnozė: nestabili krūtinės angina

Klinikinė diagnozė: Morbus ischemicus cordis. Stenosis arteriarum coronarum S1100%; S11 – 75%; S6 – 90%. Angina Pectoris instabilis, I A (+) 2 (DR) Hypertensio primaria II ° (R – 4) Cardiomyopathia hypertensiva

Galutinė klinikinė diagnozė: TLK – 10. I20.0

Pagrindinė liga: MIC. Stenosis arteriarum coronarum S1100%; S11 – 75%; S6 – 90%. AP instbilis, I A (+) 2 (DR)

Gretutinės ligos:Hypertensio primaria II ° (R – 4)

Komplikacijos: Cardiomyopathia hypertensiva

Ligos baigtis: perkeltas į kardiochirurginį skyrių AVJO operacijai

NUSISKUNDIMAI

Skundžiasi priepuoliniu skausmu krūtinėje. Skausmas plinta į abi rankas, yra spaudžiančio, gniaužiančio, deginančio pobūdžio, labai intensyvus (nitroglicerinas ne visada padeda), dažniausiai atsiranda fizinio krūvio metu, kartais – ramybėje, skausmą lydi dusulys.

Paskutinis krūtinės anginos priepuolis atsirado prieš 48 val., truko apie valandą.

Taip pat skundžiasi galvos skausmu ir svaigimu, bendru silpnumu, sumažėjusiu darbingumu.

ANAMNESIS MORBI

Stabili krūtinės angina diagnozuota prieš daugiau nei 10 metų. Ligonio žodžiais, 1998 m. atlikta koronarografija ir angioplastika. 2007 metais buvo stacionarizuotas Kauno apskrities ligoninėje, dėl stabilios krūtinės anginos. Prieš 3 mėnesius angininio skausmo priepuoliai pradėjo dažnėti, tapo intensyvesni, ilgiau trunkantys.

ANAMNESIS VITAE

Pacientas rūko daugiau nei 40 metų, surūko apie 5 cigaretes per dieną. Alkoholį vartoja saikingai.

Vedęs, turi du sūnus.

Dirba tarnautoju.

Gyvenimo sąlygos geros, materialinė padėtis gera, mityba normali.

Vaikystėje sirgo vėjaraupiais, kitų vaikiškų ligų nepamena.

Apie 40 metų serga pirmine arterine hipertenzija (II°, R – 4). Maksimalus buvęs AKS 200/110 mmHg. Vartojant medikamentus (Atenololį, Enalaprilį) vidutinis AKS 140/80 mmHg.

Nustatyta dislipidemija.

Prieš 30 metų patyrė avariją. Lūžo abi kojos, raktikaulis, buvo ištikusi klinikinė mirtis.

Buvo perpiltas kraujas, jokių komplikacijų nebuvo.

TBC,MI, venerinėmis, nervų, psichinėmis ligomis, cukriniu diabetu, tuberkulioze, onkologinėmis ligomis nesirgęs, alergijų nepastebėta. Apendicitas neišoperuotas.

Šeimoje širdies ir kraujagyslių ligomis niekas nesirgo.

STATUS PRAESENS

Bendrosios būklės įvertinimas. Bendra būklė vidutinė. Pacientas jaučia silpnumą, II NYHA funkcinė klasė. Sąmoningas, orientuotas, galimas pilnas kontaktas, į klausimus atsako adekvačiai. Laisvos aktyvios padėties, veido išraiška normali.

Kūno sandara. Pacientas 194 cm ūgio ir 94 kg svorio. KMI = 25. Kūno sudėjimas normalus. Kūno padėtis – aktyvioji laisva. Laikysena laisva, judesiai nesuvaržyti.

Kūno temperatūra 36,6° C.

Gleivinės kiek pablyškę, veido ir kūno spalva normali – oda rausva, be išbėrimų. Ant kojų randai po traumos. Kojose neryški edema. Limfmazgiai nepadidėję, skydliaukė normali.

Kvėpavimo sistema. Nekosėja, neskrepliuoja, balsas neužkimęs, krūtinės ląsta nedeformuota, kvėpuojant juda simetriškai. Fremitus pectoralis normalus. Perkutuojant girdimas normalus perkusinis garsas, apatinės plaučių ribos paslankios. Auskultuojant plaučiuose girdimas normalus vezikulinis kvėpavimas, be karkalų, kvėpavimas ritmiškas 15 k / min.

Virškinimo sistema. Dantų būklė gera (sanuota), liežuvis švarus, drėgnas, be apnašų. Tonzilės neišoperuotos. Apetitu nesiskundžia, rijimas nesutrikęs, pilvas ramus, minkštas. Dujos išeina, tuštinasi normaliai. Auskultujant girdima normali peristaltika. Perkutuojant ir palpuojant nenustatyta kepenų ir blužnies pakitimų. Skausmingų taškų pilve nepastebėta.

Urogenitalinė sistema. Šlapinimosi sutrikimų nenustatyta, paros šlapimo kiekis normalus. Abipusis neigiamas Džordano simptomas. Lytinės sistemos veikla nusiskundimų neturi.

Judėjimo atramos sistema. Abi kojos buvo lūžę avarijos metu, kaulai sugijo gerai, kartais šiek tiek maudžia. Kojų sąnariai šiek tiek maudžia, tačiau didelių problemų nesukelia, pacientas skausmo niekuo negydo ir nemalšina. Kitų sąnarių pakitimų nėra.

Nervų sistema. Jautrumas nepadidėjęs, miegas nesutrikęs, vyzdžiai normaliai reaguoja į šviesą, refleksai adekvatūs veikiančiai jėgai, sąmonė aiški, orientacija, regėjimas ir klausa nesutrikę. Parezių ir paralyžių nėra.

STATUS SPECIALIS

Krūtinės ląsta nedeformuota. Širdies viršūnės trinksnis šiek tiek pasislinkęs į kairę ( IV tarpšonkaulinis tarpas, 1 cm į kairę nuo kairės vidurinės raktikaulio linijos, širdies ribos maždaug per 1 cm pasislinkę į kairę. Kaklo kraujagyslių ar epigastriumo pulsacijos nematyti. Širdies veikla ritmiška. Auskultuojant – II tono akcentas ties aorta. Patologinių ūžesių negirdėti. AKS abiejose rankose vienodas, 150/100 mmHg, pulsas 80 k /min., ritmiškas.

PRELIMINARI DIAGNOZĖ

Remiantis anamnezės duomenimis (angininio pobūdžio skausmai, stiprėjantys ir progresuojantys 3 mėnesių laikotarpyje, lydimi dusulio, trunkantys ilgiau nei 20 min., ne visada praeinantys nuo nitroglicerino, arterinės hipertenzijos diagnozė prieš 40 metų), objektyvaus tyrimo duomenimis (širdies ribos išsiplėtę į kairę) diagnozė: Morbus ischemicus cordis. Angina Pectoris instabilis, I A (+) 2 (DR). Hypertensio primaria II ° (R – 4) Cardiomyopathia hypertensiva

TYRIMŲ PLANAS

Laboratoriniai tyrimai:

Bendras kraujo tyrimas (BKT)

Biocheminis kraujo tyrimas

Šlapimo tyrimas

Instrumentiniai tyrimai:

EKG

Torakalinė echokardiografija

Koronarografija

Laboratorinių tyrimų rezultatai:

Bendras kraujo tyrimas:

HGB (hemoglobinas) 111 g / l – sumažėjęs (norma 120 – 160 g / l)

HCT (hematokritas) – 31,6 % – sumažėjęs (norma vyrams 41 – 53 %)

RBC (eritrocitai) – 2,86 * 1012/l sumažėjęs (norma vyrams 4,5-5,9 * 1012/l)

MCV (vidutinis eritrocito tūris) -110,6 (fL) padidėjęs (norma 82 –98 fL)

MCH(vidut. hemoglobino kiekis eritrocite) – 38,8pg – padidėjęs (norma 27,6 – 33,3pg)

MCHC (vidut. hemoglobino koncentracija eritrocite) -351g/l (norma 320 – 370 g/l)

RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį) 14,3 % – padidėjęs (norma 11,6 – 13,7 %)

PLT (trombocitai) -212 * 109 / l ( norma 180 – 400 * 109 /l)

MPV (vidutinis trombocitų tūris) – 9,9 fL (norma 7,4 – 10,4fL)

WBC (leukocitai)9,7* 109 / l – padidėjęs ( norma 4,0 – 9,0* 109 )

procentinė sudėtis: NE (neutrofilai) – 68,8 % (norma 40 – 75 %)

LIM (limfocitai) – 17,9%sumažėjęs (norma 20 – 45 %)

MON (monocitai) – 11,8 % – padidėjęs (norma 3 – 8 %)

EO (eozinofilai) – 1,2 % (norma 1 – 5 %)

BA (bazofilai) – 1,2 % – padidėjęs (norma 0-1 %)

absoliutus skaičius: NE (neutrofilai)6,67*109 /l padidėjęs(norma 1,5 – 4,5 * 109/l)

LIM (limfocitai) – 1,74 * 109 /l (norma 1 – 4,5 * 109/l)

MON (monocitai) -1,14 *109 /l – padidėjęs (norma 0.05 – 0,75 * 109/l)

EO (eozinofilai) – 0,12 * 109 /l (norma 0,03 – 0,44 * 109/l)

BA (bazofilai) – 0,03 * 109 /l (norma 0,01 – 0,25 * 109/l)

Biocheminis kraujo tyrimas:

K+ – 3,5 mmol/l (norma 3,5 – 5,1 mmol/l)

Na+ – 139 mg/l (norma 135,00 – 148,00 mmol/l )

Glikemija – 4,84 mmol/l (norma 3,33 – 5,55 mmol/l)

INR (TNS) – 1,03 ( norma 0,9-1,2 )

SPA (PI) – 94 % (norma 70 – 130 %)

CRB (C reaktyvus baltymas) – 24,4 mg/l – padidėjęs (norma iki 10mg/l)

TG (trigliceridai) – 1,44 mmol/l (norma iki 1,7 mmol/l)

BCH (bendras cholesterolis) – 5,3 mmol/l – padidėjęs (norma iki 5,2 mmol/l)

MTLCH (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis) – 4 mmol/l – padidėjęs (norma iki 3,37mmol/l)

DTLCH (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis) – 0,7 mmol/l – sumažėjęs (norma vyrams > 1,45 mmol/l)

ALT (GPT) (alaninaminotransferazė) – 121 U/l – padidėjęs (norma vyrams iki 45 U/l)

AST (GOT) (aspartatamino transferazė) – 74 U/l – padidėjęs (norma vyrams iki 35 U/l)

CK (kreatinkinazė) – 40 U/l (norma vyrams 24 – 200 U/l)

Troponinas I – 0,02 mcg/l (norma iki 0,5 mcg/l)

Skydliaukės hormonai – normalūs

Kreatininas – 109 mcmol/l (norma vyrams 62 – 115 mcmol/l)

Glikemija – 5,21 mmol/l (norma 3,33 – 5,55 mmol/l )

Šlapimo tyrimas: gliukozė – norma (norma iki 15 mg/l)

baltymai – 0 (norma 0-10 mg/dl)

bilirubinas – 0 (norma 0-10 mg/dl)

urobilinogenas – nėra (norma – neturi būti)

pH – 6,5 (norma 6,3 – 7,3)

eritrocitai – 0 (norma iki 5/ml)

ketoniniai kūnai – nėra (norma – neturi būti)

nitritai – nėra (norma – neturi būti)

leukocitai – 0 (norma iki 10/ml)

skaidrumas – skaidrus

lyginamasis svoris – 1,015

spalva – gelsva

Instrumentiniai tyrimai:

EKG: ritmas sinusinis, 72k/min., kairiojo skilvelio hipertrofija (širdies elektrinė ašis nukrypusi į kairę), ST pakilimas V1 – V4, ST nusileidimas 1mmV5 – V6

Torakalinė echokardiografija:

KSGDD 4,4 cm – norma (norma 4,2 – 59 cm)

TSP 1,5cm – vidutinė KSH (kairiojo skilvelio hipertrofija) (norma 0,6 – 1,0 cm)

KSUS 1,4 cm – vidutinė KSH (norma 0,6 – 1,0 cm)

KP skersmuo 3,7 cm – norma (norma 3,0 – 4,0 cm)

KS masė 288g – vidutinė KSH (norma 88 – 224 g)

MMI 123,45 g/m2 – saiki KSH (norma 49 – 115 g/m2)

SSS 0,45 – saiki KSH (norma 0,24 – 0,42)

Bazalinis DS skersmuo 2,4cm – norma (norma 2,0 – 2,8 cm)

DP skersmuo 3,5 cm – norma (norma 2,9 – 4,5 cm)

E<A – diastolinė disfunkcija (normali – E>A)

Aorta ties žiotimis 2,2 cm – norma (norma 1,4 – 2,6 cm)

Aorta ties sinusais 4,4 cm – plati (norma 2,1 – 3,5 cm)

Kylančioji aorta 3,9 cm – norma (norma 2,1 – 3,5 cm)

Aortos vožtuvo Vmax 1,7 m/s

Gmax 11,56 mmHg

Mitralinio vožtuvo Vmax 1,2 m/s (vidutinė stenozė)

Gmax 5,3 mmHg (vidutinė stenozė)

regurgitacija I°

Triburio vožtuvo Vmax 2,5 m/s (vidutinė stenozė)

Gmax 2,7 mmHg (vidutinė stenozė)

regurgitacija I°

IF=55% – norma (norma > = 55%)

Išvada: kairiojo skilvelio vidutinė koncentrinė hipertrofija, gera sistolinė išstūmimo frakcija, sutrikusi diastolinėfunkcija, I° regurgitacijos pro mitralinį ir triburį vožtuvus.

0x08 graphicKoronarografija:

S1100%;

S11 – 75%;

S6 – 90% stenozė.

Kraujotakos tipas – dešinysis, kolateralės ryškios. Vainikinių arterijų anomalijų nėra.

Išvada: trijų vainikinių arterijų pakenkimas.

KLINIKINĖ DIAGNOZĖ

Remiantis anamneziniais duomenimis (angininio pobūdžio skausmai, stiprėjantys ir progresuojantys 3 mėnesių laikotarpyje, lydimi dusulio, trunkantys ilgiau nei 20 min., ne visada praeinantys nuo nitroglicerino, arterinės hipertenzijos diagnozė prieš 40 metų), objektyvaus tyrimo duomenimis (širdies ribos išsiplėtę į kairę), instrumentiniais tyrimais (trijų vainikinių arterijų pakenkimas, kairiojo skilvelio vidutinė koncentrinė hipertrofija), laboratoriniais tyrimais, nustatoma klinikinė diagnozė: Morbus ischemicus cordis. Stenosis arteriarum coronarum S1100%; S11 – 75%; S6 – 90%. Angina Pectoris instabilis, I A (+) 2 (DR) Hypertensio primaria II ° (R – 4) Cardiomyopathia hypertensiva

GYDYMO PLANAS:

Dieta (sumažintas Na ir riebalų kiekis)

medikamentinis:

metoprololis succ 50mg x 1 (selektyvus β – adrenoblokatorius, mažina deguonies poreikį miokarde, nes slopina miokardo kontrakciją)

perindoprilis 5mg x 1 (AKF inhibitorius, gerina miokardo aprūpinimą deguonimi, mažina kairiojo skilvelio prieškrūvį ir pokrūvį, veikia antiaterogeniškai)

aspirinas 100mg x 1 (mažina trombocitų agregaciją ir taip apsaugo nuo miokardo infarkto)

ISMN 20 mg x 2 (izosorbido dinitratas – ilgo veikimo nitratas, vartojamas užkirsti kelią angininio skausmo priepuoliui)

atorvastatinas 20 mg x 1 (statinas, mažina MTL cholesterolio ir didina DTL cholesterolio kiekį)

Procoralan (ivabradinas) 5mg x 2 (retina širdies susitraukimų dažnį, mažina krūtinės anginos simptomus)

Clexane (enoxaparinas) 0,6 mg x 1 (mažos molekulinės masės heparinas, trombozių profilaktikai)

torazemidas 10 mg kas 2 d. (kilpinis diuretikas)

3. rekomenduojamas operacinis gydymas (AVJO – aortos vainikinės jungties operacija).

LIGOS EIGA:

DIENYNAS

2008.08.25

12:24 atvyko į kardiologijos polikliniką, su Šančių poliklinikos siuntimu kardiologo konsultacijai, dėl pastarąsias tris savaites pablogėjusios savijautos, sustiprėjusių krūtinės anginos priepuolių, nitroglicerinas ne visada efektyvus. Šiuo metu skausmų nejaučia.

12:35 stacionarizuotas į I kardiologijos skyrių dėl įtariamos nestabilios krūtinės anginos.

Būklė patenkinama, t° normali, ŠSD 80 k/min, AKS abiejose rankose vienodas, 150/100 mmHg.

2008.08.26

Būklė patenkinama, skausmų nejaučia, naktį miegojo gerai, t° normali, ŠSD 76 k/min, AKS 140/100 mmHg.

14:00 nuvežtas į intervencinės kardiologijos kliniką koronarografijai

14:40 parvežtas į palatą. Koronarografija atlikta punktuojant a.radialis, ligonis gali vaikščioti.

17:40 atlaisvinta spaudžianti apyrankė. Punkcijos vieta neskauda, nekraujuoja.

2008.08.27

Būklė patenkinama, krūtinės skausmais nesiskundžia, t° normali, ŠSD 80 k/min, AKS 130/90 mmHg.

Ruošiant operacijai nutrauktas aspirino vartojimas.

2008.08.28

Būklė patenkinama, krūtinėje jaučia maudulį, nedidelį diskomfortą. t = 37,4°C, ŠSD 82 k/min, AKS 135/95 mmHg.

Atlikta krūtinės ląstos rentgenograma. Plaučių audinys nežymiai paryškėjęs dėl stazės. Pleuros sinusai laisvi, patologinių darinių nematyti, širdis šiek tiek išsiplėtusi į kairę.

2008.08.29

Būklė patenkinama, krūtinės skausmais nesiskundžia, t = 36,8°C, ŠSD 80 k/min, AKS 130/80 mmHg.

2008.08.30

Būklė patenkinama, skausmų nejaučia, t = 36,8° C, ŠSD 75 k/min, AKS 140/100 mmHg.

2008.08.31

Būklė patenkinama, angininiais skausmais nesiskundžia, t° normali, ŠSD 73 k/min, AKS 140/90 mmHg.

2008.09.01

Būklė patenkinama, skausmų nejaučia, t° normali, ŠSD 75 k/min, AKS 150/80 mmHg. Rytoj planuojama AVJO.

2008.09.02

Būklė patenkinama, angininio skausmo nejaučia, tačiau jaučia bendrą silpnumą, nestiprų galvos skausmą. t = 37,4°C, ŠSD 82 k/min, AKS 150/95 mmHg. Aiškios karščiavimo priežasties nėra, CRB 23 mg/l. Operacija atidėta iki karščiavimas liausis.

2008.09.03

Būklė patenkinama, skausmu nesiskundžia, prastai miegojo naktį. t = 37,2°C, ŠSD 80 k/min, AKS 140/100 mmHg

2008.09.04

Būklė patenkinama, krūtinės neskauda. t = 37,0°C, ŠSD 75 k/min, AKS 150/90 mmHg.

2008.09.05

Būklė patenkinama, skausmais nesiskundžia. t° normali, ŠSD 80 k/min, AKS 130/80 mmHg. Perkeltas į kardiochirurginį skyrių toliau ruošti operacijai.

DIFERENCINĖ DIAGNOZĖ

Remiantis surinktais duomenimis nustatyta diagnozė: Morbus ischemicus cordis. Stenosis arteriarum coronarum S1100%; S11 – 75%; S6 – 90%. Angina Pectoris instabilis, I A (+) 2 (DR) Hypertensio primaria II ° (R – 4) Cardiomyopathia hypertensiva. Išeminę širdies ligą rodo nusiskundimai (angininio pobūdžio skausmai, dusulys, sumažėjęs fizinis pajėgumas). Tai patvirtina koronarografijos duomenys – trijų vainikinių kraujagyslių stenozė. Be to, ligonis turi rizikos veiksnių (dislipidemija, hipertenzija, rūkymas). Jau anksčiau diagnozuotos stabilios krūtinės anginos progresavimą į nestabilią rodo angininių skausmų sustiprėjimas, dažnėjimas, ilgesnė trukmė. Skausmai jau atsiranda ir ramybėje, trunka ilgiau kaip 20 minučių. Krūtinės angina yra antrinė, nes yra koronarinę kraujotaką bloginančių veiksnių: hipertenzija, aterosklerozės rizikos veiksniai – rūkymas, dislipidemija). Kardiogramoje yra kintamų ST pokyčių: atsiranda ir išnykstaST tarpo palikimai ir nusileidimai (1mm). Pacientas yra gydytas įprastinėmis antiangininių vaistu dozėmis. Ligonis priklauso didelės rizikos nestabilios krūtinės anginos klasei, nes pasitaiko ramybės krūtinės priepuolių, užtrunkančių daugiau nei 20 min, nustatyta ir tyrimų duomenimis patvirtinta išeminė širdies liga. Pirminė arterinė hipertenzija diagnozuota prieš 40 metų. Ligonis nuolat vartoja antihipertenzinius vaistus. Kairiojo skilvelio koncentrinė hipertrofija, diastolinės funkcijos blogėjimas rodo hipertrofinę kardiomiopatiją, kurios priežastis – ilgametė hipertenzija.

Nestabilią krūtinės anginą reikia diferencijuoti nuo:

Aortos disekacijos. Tipiškas simptomas yra ūmus stiprus, plėšiantis, „peilio dūrio“ skausmas krūtinės priekinėje dalyje, plintantis į nugarą. Skausmo nenumalšina net narkotiniai analgetikai. Disekacijai progresuojant skausmas eina žemyn, dažnai neapčiuopiamas vienos ar daugiau arterijų pulsas, girdimas aortos regurgitacijos ūžesys. (NKA metu skausmas yra silpnesnis, jį numalšina nitroglicerinas arba narkotiniai analgetikai, skausmas dažniau būna maudžiančio, spaudžiančio pobūdžio, o ne aštrus. Skausmo lokalizacija nesikeičia. Be to, angininiams skausmams būdingas pasikartojimas. Galutinai atskirti padeda echokardioskopija, kurios metu būtų matomas aortos sienos sluoksnių atsiskyrimas.)

Miokardo infarkto. Jo metu skausmas labai panašus į krūtinės anginos. MI metu žmogų išpila šaltas prakaitas, nitroglicerinas skausmo nemalšina (o KA metu nitroglicerinas dažniausiai veiksmingas). Diferencijuoti galima atlikus EKG, kurios metu atsiranda MI būdingų pokyčių (Q dantelis, T dantelio inversija). Taip pat MI metu pakinta troponino I ir T kiekiai kraujo serume.

Perikardito. Pagrindinis simptomas yra nuolatinis krūtinės ląstos skausmas, kuris gali būti buko, spaudžiančio pobūdžio, plintantis į kaklą, pilvą ar nugarą; stiprėjantis gulint, kosint, giliau įkvėpus, judant. Dažnai kartu būna karščiavimas. Auskultuojant girdimas širdiplėvės trinties garsas (jei perikarditas sausasis), duslūs širdies tonai, neapčiuopiamas viršūnės trinksnis, išsiplėtę jungo venos (jei perikarditas šlapiasis). (NKA metu krūtinės skausmas nėra nuolatinis, jis nekinta nuo kūno padėties keitimo, širdies auskultacija nepakinta.) Be to, perikarditas turi savo specifinius požymius EKG, rentgeno nuotraukoje, o galutinai diagnozę patvirtina echokardiografija.

Plaučių arterijos tromboembolijos. Liga pasireiškia dideliu dusuliu, greit blogėjančia bendra būkle, veido pamėlimu (ko nėra NKA priepuolio metu). Kartais dusulio nejaučiama, bet spaudžia krūtinę, sunku įkvėpti. Būklei blogėjant kvėpavimas gali retėti (iki 5-8 kartų per minutę).Galime matyti išsipūtusias pulsuojančias kaklo venas (nebūdinga krūtinės anginai). Dėl to, kad mažėja širdies išstumiamas kraujo kiekis, krinta kraujospūdis, pacientas jaučia dažną širdies plakimą (apie110 kartų per minutę, kai kuriais atvejais gali būti 90-160 k/min). Jei užblokuojamos vidutinio dydžio plaučių arterijos šakos, dažnai susidaro plaučių infarktas. Tada šalia dusulio būna šono (dažniau dešinio) skausmas, karščiavimas, atsikosėjimas skrepliais su krauju. Echokardiografinio tyrimo metu matomos padidėjusios širdies dešiniosios ertmės, kartais galima matyti ir trombą. Pažeistaplaučių zona matoma rentgeno nuotraukoje.

Pneumotorakso. Jo metu ligonis skundžiasi dusuliu, pažeistos pusės skausmu, sausu kosuliu (krūtinės anginos metu skauda dažniausiai už krūtinkaulio, skausmas priepuolinis, o ne nuolatinis, nėra kosulio). NKA metu pacientui nebūna priverstinės sėdimos padėties, krūtinės ląstos asimetrijos (kai pažeista pusė nedalyvauja kvėpavime), susilpnėjusio fremitus pectoralis, būdingų pneumotoraksui. Perkutuojant pneumotorakso vietoje išgaunamas timpaninis garsas, auskultuojant plaučius – susilpnėjęs ar išnykęs vezikulinis alsavimas. Padarius rentgenogramą pneumotorakso atveju ties krūtinės ląstos sienele matomas plotelis be plaučių piešinio.

Tarpšonkaulinės neuralgijos. Ligoniai skundžiasi pastoviais ar priepuoliniais skausmais krūtinės srityje, kurie padidėja: giliai įkvėpiant, čiaudint, kosint, garsiai kalbant (krūtinės anginos skausmas nuo to nesikeičia). Skausmai plinta išilgai nervų- nuo stuburo krūtinkaulio link. (o angininis skausmas plinta į rankas, kaklą, žandikaulį, mentę, epigastriumą). Spaudžiant ties stuburu (pažeistoje nervo išėjimo vietoje) pažasties linijoje ir šonkaulių prisitvirtinimo srityje, ties krūtinkauliu, jaučiami skausmingi taškai (to nėra NKA metu). Skausmai tai pasmarkėja, tai susilpnėja ir trunka apie dvi savaites, sunkiais atvejais ir ilgiau (krūtinės anginos skausmas gali trukti iki kelių valandų).

Kaklo ir krūtinės dalies osteochondrozės. Ligos pradžioje būna stiprus sprando, kaklo, juosmens ir nugaros skausmas, dažnai stipresnis fizinio krūvio metu ar po jo. (Angininis skausmas lokalizuojasi už krūtinkaulio, atsiranda fizinio krūvio metu, o ne po jo). Ilgainiui skausmas silpnėja, tačiau visiškai nepraeina (krūtinės anginos priepuoliui pasibaigus skausmas praeina visiškai). Pagrindinis tyrimas, kurio metu galima pamatyti stuburo pakitimus yra Rentgeno tyrimas.

Gastroezofaginio refliukso. Jo metu ligonį vargina rėmuo, kuris yra greičiau deginimo jausmas už krūtinkaulio, nei skausmas. Jis kyla nuo epigastriumo kaklo link, atsiranda pavalgius, atsigulus, lenkiantis į priekį, išnyksta nuo antacidinių vaistų.

Opaligės. Skausmas dažniausiai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje. Jei opa dvylikapirštėje žarnoje, skauda nevalgius, naktį, o pavalgius pagerėja. Jei opa skrandyje – skauda pavalgius (angininiai skausmai su maistu nesusiję). Ligonį taip pat gali pykinti, vargina rėmuo tačiau apetitas dažniausiai išlieka normalus. Opaligės metu gali kraujuoti iš virškinimo trakto (haematemesis, melaena, haematochesia). Esant tokiems kraujavimams bendrasis kraujo tyrimas parodo anemiją. Opaligę galima pamatyti atlikus pilvo organų rentgeno nuotrauką, (FEGDS) fibro-esofago-gastro-duodenoskopiją.

Pankreatito. Vienas būdingiausių kasos uždegimo simptomų yra pilvo skausmas, lokalizuotas viršutinėje pilvo dalyje, daugiau po kairiuoju šonkaulių lanku, plintantis į kairę pusę (juosiantis), į nugarą. (Angininis skausmas lokalizuojasi už krūtinkaulio). Taip pat atsiranda pykinimas, vėmimas, apetito stoka, pilvo pūtimas, sergant ūminiu kasos uždegimu galimas karščiavimas. Ūminiam ir paūmėjusiam lėtiniam kasos uždegimui būdingas kasos fermentų (amilazės, lipazės) padidėjimas kraujyje ir šlapime, gali būti uždegiminių kraujo pokyčių – padidėjęs leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis, dažnai randamas padidėjęs gliukozės kiekis, jei spaudžiami tulžies latakai – padidėję kepenų fermentai, bilirubinas. Echoskopija nustatoma kasos pakitimų (pūliniai, cistos, sukalkėjimai), skystis pilvo ertmėje, tulžies latakų akmenys.

Psichogeninio skausmo. Anamnezėje dažnai pasitaiko ankstesnių psichinių sutrikimų, bendraujant su ligoniu galima pastebėti emocinį nestabilumą. Šis skausmas atsiranda be jokios organinės priežasties, taigi atlikus instrumentinius tyrimus ir radus krūtinės anginai organinius pakitimus labai lengva diferencijuoti.

PROGNOZĖ

Priklauso nuo operacinio gydymo rezultatų.

EPIKRIZĖ

1. Ligos istorijos Nr. KP – 919220 – 1/2008

2. Vardas, pavardė: S.R.

3. Gimimo data: 1948.01.17

4. Dirba: direktorius

5. Datos:

Hospitalizavimo: 2008.08.25 12:35

Išrašymo: 2008.09.05 10:00

Ligoninėje gulėjo 11 dienų

6. Paguldyta: KMUK I kardiologinis skyrius, II aukštas, 314 palata

7. Diagnozė: Morbus ischemicus cordis. Stenosis arteriarum coronarum S1100%; S11 – 75%; S6 – 90%. Angina Pectoris instabilis, I A (+) 2 (DR) Hypertensio primaria II ° (R – 4) Cardiomyopathia hypertensiva

8. Siuntusi įstaiga: Šančių poliklinika

9. Ligos anamnezė ( anamnesis morbi ). Stabili krūtinės angina diagnozuota prieš daugiau nei 10 metų. Ligonio žodžiais, 1995 m. atlikta koronarografija ir angioplastika. 2007 metais buvo stacionarizuotas Kauno apskrities ligoninėje, dėl stabilios krūtinės anginos. Prieš 3 mėnesius angininio skausmo priepuoliai pradėjo dažnėti, tapo intensyvesni, ilgiau trunkantys.

10. Nusiskundimai: Skundžiasi priepuoliniu skausmu krūtinėje. Skausmas plinta į abi rankas, yra spaudžiančio, gniaužiančio, deginančio pobūdžio, labai intensyvus (nitroglicerinas ne visada padeda), dažniausiai atsiranda fizinio krūvio metu, kartais – ramybėje, skausmą lydi dusulys.

Paskutinis krūtinės anginos priepuolis atsirado prieš 48 val., truko apie valandą.

Taip pat skundžiasi galvos skausmu ir svaigimu, bendru silpnumu, sumažėjusiu darbingumu.

11. Diagnostiniai tyrimai.

Atlikti laboratoriniai tyrimai:

bendras kraujo tyrimas:

sumažėję hemoglobino – 111 g / l (norma 120 – 160 g / l), hematokrito – 31,6 % (norma vyrams 41 – 53 %) rodikliai, eritrocitų skaičius – 2,86 * 1012/l (norma vyrams 4,5-5,9 * 1012/l).

padidėjęs leukocitų skaičius -9,7 * 109 / l ( norma 4,0 – 9,0* 109 )

biocheminis kraujo tyrimas:

padidėjęs CRB 24,4mg/l (norma iki 10mg/l), bendras cholesterolis – 5,3 mmol/l (norma iki 5,2 mmol/l), MTL cholesterolis – 4 mmol/l (norma iki 3,37mmol/l), ALT (GPT) – 121 U/l – (norma vyrams iki 45 U/l), AST (GOT) – 74 U/l – padidėjęs (norma vyrams iki 35 U/l) rodikliai.

sumažėjęs DTL cholesterolis – 0,7 mmol/l (norma vyrams > 1,45 mmol/l)

3. šlapimo tyrimas: visi dydžiai normalūs.

Atlikti instrumentiniai tyrimai:

EKG: ritmas sinusinis, 72k/min., kairiojo skilvelio hipertrofija (širdies elektrinė ašis nukrypusi į kairę), ST pakilimas V1 – V4, ST nusileidimas 1mmV5 – V6

Torakalinėechokardiografija: kairiojo skilvelio vidutinė koncentrinė hipertrofija, gera sistolinė išstūmimo frakcija, sutrikusi diastolinė funkcija, I° regurgitacijos pro mitralinį ir triburį vožtuvus.

Koronarografija: S1100%; S11 – 75%; S6 – 90% stenozė.

Išvada: trijų vainikinių arterijų pakenkimas.

12. Gydymas:

Režimas III. Dieta (sumažintas Na ir riebalų kiekis)

medikamentinis: metoprololis succ 50mg x 1

perindoprilis 5mg x 1

aspirinas 100mg x 1 (nutrauktas 08.27)

ISMN 20 mg x 2

atorvastatinas 20 mg x 1

Clexane (enoxaparinas) 0,6 mg x 1

torazemidas 10 mg kas 2 d.

3. rekomenduojamas operacinis gydymas (AVJO – aortos vainikinės jungties operacija)

13. Prognozė: Priklauso nuo operacinio gydymo rezultatų.

14. Ligos baigtis: perkeltas į kardiochirurginį skyrių AVJO operacijai.

2