intensyvus cholesterolio mažinimas statinais

413 0

Turinys

Įvadas..............................2

1. Cholesterolis ir lipoproteinai.....................3

2. Cholesterolio apykaita..........................3

3. Statinai – svarbi vaistų grupė gydant koronarinę širdies ligą........6

3.1. HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (statinai)..................6

3.2. Statinų veikimo mechanizmas.....................7

3.3. Statinų efektyvumas.......................7

3.4. Statinų saugumas ir toleravimas.....................7

3.5. Statinų sąveika su kitais vaistais.....................8

3.6. Statinų dozavimas........................8

3.7.Stebėjimas...............8

4. Įvairių tyrėjų tyrimai dėl statinų naudos mažinant cholesterolį............9

5. Gydymas dieta esant didelei cholesterolio koncentracijai serume..11

6.Statinai...........................14

Išvados..............................15

Literatūra...........................16

INTENSYVUS CHOLESTEROLIO MAŽINIMAS STATINAIS

Cholesterolis – tai vienas iš pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų. Suaugusio žmogaus organizme jo randama apie150 g. Ypač daug cholesterolio yra smegenyse, kepenyse, inkstuose. Kraujyje apie 70% cholesterolio yra esterifikuota su riebiosiomis rūgštimis. Cholesterolis yra būtinas visų ląsteli, taip pat lipoproteinų, membranų ko

omponentas, jis yra tulžies rūgščių, steroidinių hormonų, vitamino D pirmtakos.

Nors padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau šis lipidas yra labai svarbus ir būtinas mūsų organizmui.

Tikslas – išsiaiškinti statinų poveikį cholesteroliui.

Uždaviniai:

1. Kas yra cholesterolis

2. Kokia jo apykaita

3. Kas yra statinai ir kam jie vartojami

4. Ar dieta turi naudos cholesterolio mažinimui

5. Kokios pagrindinės statinų rūšys

CHOLESTEROLIS IR LIPOPROTEINAI

Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnių – kraujo riebalai,arba lipidai, kurių pagrindiniai yra cholesterolis. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija. Ko

oronarinės širdies ligos atsiradimas pastaruoju metu grindžiamas ‘cholesterolio padidėjimo hipoteze’.

Pirmą kartą lipidų ryšys su ateroskleroze nuslatytaprieš 150 mctų, kai ateroskleroziniuose arterijų pažeidimuose buvo nustatytas cholesterolis. Tačiau tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje eksperimentiškai įrodytas maiste esančio cholesterolio ir aterosklerozės ryšys.

25 metų trukmės ‘Septynių ša
aliu studijoje’, pradėtoje dar 1957 m., buvo nustatyta jog tose šalyse, kurių gyventojų kraujyje choIesterolio daugiau, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jo didesnis, ir atvirkščiai. Cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., širdies infarkto rizika padidėja 2 proc.

Vėliau cholesterolio padidėjimo hipotezė buvo patvirtinta didelėmis mokslinėmis studijomis: gydant pacientus cholesterolį mažinančiais vaistais, sumažėjo širdies infarkto dažnis, mirties rizika.

Cholesterolio apykaita

cholesterolis į kriaują patenka dviem keliais: gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Jis yra netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Tokie cholesterolio ir baltymų junginiai vadinami lipoproteinais.

Jų būna įvairaus tankio:

• Chilomikronai – didžiausio tankio.

• Labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL).

• Mažo tankio (MTL).

• Didelio tankio (DTL).

Aterosklerozės procese aktyviausiai dalyvauja MLT ir DLT. 60 – 70 proc. Kraujo cholesterolio perneša MLT, 40 – 30 proc. – DTL.

Pagal pernešančius lipoproteinus cholesterolis skirstomas i rūšis:

MTL –cholesterolis (mažo tankio lipoproteinų) -‘blogasis’, at

terogeniškas: jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojamas ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Jo kraujyje neturi būti per daug..

DTL – cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų) – ‘gerasis’, padeda organizmui mažinti ,blogojo’ cholesterolio kiekį kraujyje.Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną|. Jo kraujyje neturi trūkti.

Dar kraujyje yra trigliceridų – tai trečia lipidų rūšis. Trigliceridai yra ‘blogi’ nes labai skatina aterosklerozės vystymąsi ypač sergantiems cukriniu diabetu.

Visų išvardytų lipidų turi būti sveiko žmogaus krau jyje bei ląstelėse. Organizmui jų reikia kaip stalybinės, energetinės medžiagos. Cholesterolis bū
ūtinas kai kurių hormonų gamybai, smegenų ir įvairioms kitoms ląstelėms. Tačiau, kai lipidų tampa per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė

Laikui bėgant kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Pats aterogeniškiausias, t. y. labiausiai skatinantis aterosklerozę yra MTL cholesterolis. Patekę po kraujagyslės vidiniu dangalu, endoteliu, mažo tankio lipoproteinai yra oksiduojami, ir tik tuomet ‘suryjami’ ląstelių – monocitų-makrofagų. Susidaro tukliosios ląstelės. Vėliau makrofagai suyra,. iš jų atsipalaiduoja laisvas cholesterolis. Jie pažeidžia endotelį. Lipidų ‘prisiriję’ monocitai-makrofagai ir cholesterolis sudaro aterosklerozinės plokšlelės pagrindą. Vėliau prisijungia kraujagyslės lygiujų raumenų ląstelės, jungiamasis audinys, plokšlelė didėja ir išsikiša į spindį, susiaurindama kraujagyslę. Svarbu tai, kad aterosklerozė ilgą laiką gali nesukelti jokių skundų. Kartais apie ligą žmogus sužino tik susirgęs širdies infarktu ar smegenų insultu. Todėl svarbu laiku išsiaiš-kinti, kiek lipidų yra Jūsų kraujyje. Choleslerolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežaščių, tačiau jo perteklius dažniausiai pasitaiko riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Pačios dažniausios dislipidemijos – dėl netinkamos mitybos, tačiau jos gali būti susijusios su paveldimu polinkiu, tam tikru genetiniu defektu.

Šeimyninės dislipidemijos pačios sunkiausios. Ne visuomet laiku jos diagnozuojamos. Jų priežastis – iš vieno arba abiejų tėvų paveldėtas pakitęs genas. Kai kurios JŲ pasireiškia vaikystėje, kitos – apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Dažnai pirmasis požymis -gelsvi mazgeliai po oda (ksantomos), aplink ak
kis (ksanteliazmos). Tai – cholesterolio sankaupos, kurios gali atsirasti aplink akis, ant sėdmenų, alkūnių, kelių ir kitose kūno vietose. Dažnai lipidų sutrikimai randami ir artimiausiems giminėms. Šeimyninės dislipidemijas gali lydėti ankstyva koronarinė širdies liga, staigios ankstyvos mirtys.

Sergant kai kuriomis sunkiomis ligomis, nustatomos antrinės dislipidemijos: padidėjęs cholesterolis, trigliceridai. Taip būna diabeto, skydliaukės funkcijos nepakankamumo, inkstų nepakankamumo, kepenų cirozės atvejais, taip pat gausiai vartojant alkoholi, kai kuriuos vaislus.

Vyrai, perkopę 45, ir moterys – 55 metus būtinai turi žinoti savo cholesterolio kiekį krajyje, nes tokiame amžiuje padidėja koronarinės širdies ligos rizika.

Yra keletas tyrimo metodikų. Pats paprasčiausias ir greičiausias – greitasis nustatymas, paėmus kraujo iš piršto. Taip ištiriamas tik bendrasis cholesterolis, atsakymas sužinomas per kelias minultes. Tačiau metodas nėra tikslus. Norint atlikli pilną lipidogramą, t. y. sužinoti visas keturias lipidų reikšmes, kraujas imamas iš venos anksti ryte 12-14 valandų nevalgiusiam žmogui.

Kraujo lipidų normos (mmol/l milimoliais litre):

• bendro cholesterolio: < 5.2 mmol/l;

• DTL-cholesterolio: vyrams > 0,9 mmol/ l: moterims > l,2mmol/l;

• MTL-choleslerolio:

<4,1 mmol/l sveikam žmogui be rizikos veiksnių,

<3,3 mmol/l – esant dviems ir daugiau rizikos veiksnių,

<2,6 mmol/1 – jau sergančiam koronarine širdies liga.

• trigliceridų: < 2,3 mmol/l.

Bendrojo cholesterolio padidėjimo lygiai:

• saikingai padidėjęs: 5,2 – 6,5 mmol/l;

• ženkliai padidėjęs: 6,5 – 7,8 mmol/l.:

• kritiškai padidėjęs: > 7,8 mmol/l;

Trigliceridų padidėjimas skirstomas taip:

• saikingai padidėjęs: 2,3 – 4,5 mmol/l:

• ženkliai padidėjęs: 4,5 – 11 mmol/l:

• kritiškai padidėjęs: > 1mmol/l.

Labai svarbu įvertinti lipidų santykines reikšmes. MTL ir DTL choleslerolio santykis ne
eturėtų viršyti 3; bendro jo ir DTL cholesterolio – 5. Kuo šie skaičiai didesni, tuo pavojingesnė dislipidemija. Kuo mažiau gerojo D’I’L cholesterolio, tuo didesni šie santykiai ir tuo didesnė rizika.

Pagal tai, kas kraujyje vyrauja, skiriami trys dislipidemijų variantai:

• padidėjęs tik cholesterolis, trigliceridai normalūs;

• padidėję trigliceridai, cholesterolis normalus;

• mišri forma, kai padidėję ir trigliceridai, ir cholesterolis.

Pusitaiko dar viena forma – izoliuotas DTL cholesterolio sumažėjimas.

Sergant diabetu, ypač pavojingas trigliceridų padidėjimo ir DTL cholesterolio sumažėjimo derinys.

Vaisto parinkimui šios supaprastintos klinikinės klasifikacijos pagal vyraujančią lipidų rūšį visiškai pakanka

STATINAI – SVARBI VAISTŲ GRUPĖ GYDANT KORONARINĘ ŠIRDIES LIGĄ

DISLIPIDEMIJA- DIDYSIS KORONARINĖS ŠIRDIES LIGOS RIZIKOS FAKTORIUS

Dislipidemijos reikšmė aterosklerozės progresavimui seniai įrodyta. Būtinybė reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje nekelia abejonių. Svarbiausia vaistų klasė cholesteroliui mažinti – statinai. Pasaulį nustebino pirmojo didelio klinikinio statinų tyrimo rezultatai, paskelbti 1994 m. Tai buvo Skandinavijos simvastatino išgyvenamumo tyrimas (4S), kurio metu 4444 KŠL sergančius pacientus 5 metus gydant simvastatinu gauta lūkesčių pranokusių rezultatų: bendras mirtingumas sumažėjo 30 proc., Vėliau statinų efektyvumas buvo patvirtintas kitais tyrimais. Klinikinių kontroliuojamų hipolipideminių vaistų tyrimų metaanalizė parodė, kad bendrajam cholesteroliui sumažėjus 10 proc., mirtingumo nuo KŠL rizika sumažėja 15 proc., bendrojo mirtingumo rizika taip pat 15 proc. Kiekvieną kartą plazmos cholesteroliui sumažėjus 1 proc., KŠL rizika sumažėja 2-3 proc.

Nepaisant gausių cholesterolio mažinimo naudos įrodymu, įšlieka aiškus neatitikimas tarp klinikinės praktikos ir teorinių gydymo gairių. Dislipidemijos nepakankamai diagnozuojamos i

. . .

Komentuokite!