INFEKCINIZŲ LIGŲ YPATUMAI

124 0

INFEKCINIŲ LIGŲ YPATUMAI

Infekcinėms ligoms būdinga:

• gyvi sukėlėjai

• plitimas pagal tam tikrus epidemiologijos dėsnius

• specifinis perdavimo mechanizmas

• cikliška eiga

• imunitetas

Infekcijos šaltinis. Nuo kitų ligų infekcinės ligos skiriasi tuo, kad jas suke¬lia gyvi sukėlėjai – mikroorganizmai (bakterijos, virusai, pirmuonys, riketsi-jos, spirochetos, grybeliai ir kt.) ir parazitai (kirmėlės, niežų erkės ir kt). Jie įsiskverbia į žmogaus organizmą, dauginasi jame ir sukelia ligą, po to patenka į aplinką ir užkrečia kitus. Infekcinės ligos gali plisti iš vieno žmogaus ar gyvulio į kitą. Masinis ligos plitimas vadinamas epidemija.

Kad infekcija plistų, b

būtinos trys grandys, sudarančios nepertraukiamą gran¬dine: infekcijos šaltinis, išskiriantis sukėlėjus į aplinką, infekcijos plitimo keliai ir imlūs ligai žmonės ar gyvūnai (l pav.).

Infekcijos šaltinis Infekcijos plitimo keliai Imlus žmonės

l pav. Infekcijos plitimas

Infekcijos šaltiniu gali būti sergantys žmonės ar gyvūnai (naminiai, lauki¬niai, tarp jų ir graužikai), o taip pat ir užkrato nešiotojai. Užkrato nešiojimas -procesas, kai j organizmą patekę sukėlėjai nesukelia išoriškai pasireiškiančios ligos, tačiau toks asmuo, pats nesirgdamas, užkratą gali platinti sveikiesiems. Užkrato nešiotojai aplinkiniams gali būti net pavojingesni u

už sergančiuosius, nes sergančiųjų galima pasisaugoti, o užkrato nešiotojai dažnai net patys neži¬no, kad platina ligą. Taip pat labai pavojingi ir asmenys, sergantys lengvomis ar netipiškomis ligos formomis. Infekcinės ligos, kuriomis užsikrečiama nuo sergančių žmonių, vadinamos antroponozėmis, o kuriomis užsikrečiama n
nuo sergančių gyvulių (tiek naminių, tiek ir laukinių) – zoonozėmis. Vaikai zoonozėmis dažnai užsikrečia nuo naminių gyvūnų, su kuriais glaudžiai ben¬drauja (katės, šunys, smulkūs ir stambūs raguočiai). Kai kuriomis zoonozėmis užsikrečiama ne tik tiesiogiai liečiantis su sergančiu gyvūnu, bet ir vartojant maistui jo mėsą, pieną ir kt.

Infekcijos plitimo keliai. Iš žmogaus ar gyvulio organizmo infekcinių ligų sukėlėjai j aplinką gali išsiskirti įvairiais būdais. Tai priklauso nuo sukėlėjų lokalizacijos organizme. Jei jie gyvena ir dauginasi kvėpavimo takuose, į ap¬linką patenka su iškvepiamu oru ir seilių, gleivių lašeliais – čiaudint, kosint, kalbant, jei gyvena virškinamajame trakte – su išmatomis, vėmalais, kurie gali užteršti aplinkos daiktus, maisto produktus, dirvožemį, vandenį, jei odos ar gleivinių paviršiuje – tiesiogiai liečiantis su sveikais asmenimis (tiesioginis kontaktas), t
taip pat per sergančiojo rūbus, avalyne, patalynę ir kitus daiktus, kuriuos jis lietė (kontaktinis-buitinis kelias). Jei sukėlėjai gyvena ligonio krau¬jyje, juos sveikajam gali pernešti kraują siurbiantys vabzdžiai – uodai, ganyk¬linės erkės, blusos, utėlės ir kt. Šie sukėlėjai į sveikojo organizmą sergant kai kuriomis ligomis gali pakliūti ir perpilant kraują, susižeidus odą, gleivines ir pan.

Galima išskirti tokius infekcijos plitimo faktorius: oras, dulkės, vanduo, maisto produktai, įvairūs rūbai, rankšluosčiai, nosinės, kiti buities ar darbo įrankiai, žaislai, pieštukai, durų rankenos ir kt. Kai k
kurie vabzdžiai mechaniš¬kai gali pernešti ligos sukėlėjus, kurie į aplinką patenka iš infekcijos šaltinio. Čia sukėlėjai gali greitai žūti arba išlieka kol pakliūna į kitą organizmą. Tai priklauso nuo sukėlėjo savybių. Kai kuriuos sukėlėjus greitai sunaikina saulės spinduliai, šviesa, išdžiūvimas (pvz., gripo virusai), kiti išdžiūvę keletą savai¬čių išlieka gyvi dulkėse (pvz., tuberkuliozės lazdelės), treti, patekę į nepalan¬kias išorės sąlygas, sudaro sporas ir dirvoje gali likti gyvi ištisus metus ir net dešimtmečius (pvz., botulizmo, stabligės, juodligės ir kt. sukėlėjai). Nuo sukė¬lėjų atsparumo išorinei aplinkai priklauso ir kovos su jais metodai.

Visi infekcijos plitimo keliai, atsižvelgiant į sukėlėjų perdavimo mecha¬nizmą ir veiksnius, gali būti suskirstyti į keturias grupes:

1) oro-lašinis,

2) fekalinis-oralinis,

3) transmisinis,

4) kontaktinis.

Oro-lašinis (kai kurių ligų atveju – dulkių) kelias – būdingas infekcinėms ligoms, kuriomis sergant sukėlėjai lokalizuojąs! kvėpavimo takuose: gripas, vėjaraupiai, difterija, skarlatina, kokliušas, plaučių maras, tuberkuliozė ir kt.

Fekalinis-oralinis kelias. Ligos sukėlėjai išsiskiria iš organizmo su fekali¬jomis (išmatomis), o užsikrečiama į burną pakliuvus išmatomis užterštam mais¬tui ar vandeniui. Maisto produktai mikrobais gali būti užteršiami įvairiai: ruo¬šiant ir liečiant juos nešvariomis rankomis, vartojant neplautas šviežias daržo¬ves, vaisius, uogas, ant kurių galėjo pakliūti ligų sukėlėjais užterštos išmatos (pvz., trešiant daržus nenukenksmintomis žmonių išmatomis). Užsikrėsti galima ir nuo infekuotų gyvulinių produktų – vartojant maistui brucelioze sergan¬čių gyvulių mėsą, pieną, salmonelėmis u
užterštą mėsą, kiaušinius (ypač van¬dens paukščių), dorojant skerdieną ant mikrobais užterštų stalų, ruošiant mais¬to produktus ant tų virtuvinių stalų ar lentelių, ant kurių buvo pjaustyta žalia mėsa, naudojant žalios mėsos ir gatavų produktų pjaustymui tuos pačius nenu¬kenksmintus peilius, neteisingai transportuojant ir saugant maisto produktus. Beje, reiktų neužmiršti, kad kai kuriuose maisto produktuose (piene, kremuo¬se, mėsoje ir kt.) mikrobai ne tik gali tam tikrą laiką išlikti gyvi, bet ir, esant palankioms sąlygoms (pvz., laikant juos šiltai), daugintis. Fekaliniu-oraliniu keliu plintančias ligas platina ir musės bei kiti vabzdžiai (širšės, tarakonai ir kt.). Ropodami nešvarumais (lauko išvietėse, ant naktinių puodų, basonų ir kt.), jie išmatomis su mikrobais užteršia savo kojytes ir įsiurbia j savo virškini¬mo vamzdelį, o paskui perneša sukėlėjus ant maisto produktų ir indų.

Perduodant fekaliniu-oraliniu keliu plintančias infekcijas didelės reikš¬mės turi ir vanduo. Jis gali būti užterštas į atvirus vandens telkinius (upes, ežerus, tvenkinius) pakliuvus nenukenksmintiems kanalizacijos vandenims, juose skalbiant, girdant gyvulius, polaidžio ar lietaus vandeniui išplovus ne¬sutvarkytas, perpildytas lauko išvietes, vartojant vandenį iš neteisingai įreng¬tų ir eksploatuojamų bei netikrinamų šulinių. Žmonės užsikrečia gerdami ar maistui vartodami nevirintą tokių telkinių vandenį, maudydamiesi juose.

Per maistą ir vandenį plinta dizenterija,vidurių šiltinė, cholera, hepatitas A irkt.

Transmisinis kelias – kai ligos sukėlėjus perduoda kraują siurbiantys vabz¬džiai. P
Prisisiurbė sergančio žmogaus ar gyvulio kraujo, vabzdžiai – ligos per-nešėjai – lieka pavojingi ilgą laiką. Jų organizme sukėlėjai vystosi ar daugina¬si, todėl vabzdžiai yra tarpiniai šeimininkai (sukėlėjų pemešėjai), o infekcijos šaltinis – sergąs žmogus ar gyvulys. Kai kada vabzdžiai perduoda ligos sukė¬lėjus savo palikuonims per kiaušinėlius (taip iš vienos erkių kartos kitai per¬duodami erkinio encefalito virusai), t. y. gali būti papildomas infekcijos rezer¬vuaras. Skirtingos rūšies vabzdžiai gali platinti tik tam tikrą ligą, taigi – jie yra specifiniai pernešėjai (pvz., ganyklinės erkės platina Laimo ligą, erkinį ence¬falitą, blusos – marą, utėlės – dėmėtąją šiltine, uodai – maliariją).

Kontaktinis kelias – kai ligos sukėlėjai perduodami liečiantis sergančiajam su sveiku žmogumi. Tai gali įvykti liečiantis tiesiogiai (pvz., paspaudžiant ran¬ką) su sergančiuoju grybelinėmis infekcijomis, santykiaujant su sergančiuoju lytiškai plintančiomis ligomis, įkandus ar apseilėjus pasiutlige sergančiam gy¬vuliui ir kt.) ar netiesiogiai, pvz., kai sukėlėjas perduodamas per sergančiojo rūbus, namų apyvokos daiktus, darbo įrankius ir pan.). Netiesioginio kontakto keliu gali plisti tik tos ligos, kurių sukėlėjai yra atsparus išorinei aplinkai.

Atsižvelgiant į infekcinių ligų plitimo kelius, infekcines ligas įprasta skirs¬tyti į 4 grupes: žarnyno, kvėpavimo organų, kraujo (transmisines) ir kūno dangų.

Infekcijų plitimą galima sustabdyti atliekant dezinfekciją. Dezinfekcija -užkrečiamų ligų sukėlėjų sunaikinimas žmogų supančioje aplinkoje. Sanitari¬niu ir priešepideminiu požiūriu . . .

Komentuokite!