Fiziologija

276 0

1. Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas.

Fiziologija glaudžiai susijusi su zoologija, morfologija, genetika, biochemija, biofizika, patologija, sociologija, praktine medicina, psichologija, pedagogika. Fiziologijos reikšmė – sujungia ir įvertina organizmo fizikinius, biologinius, biocheminius procesus bei reiškinius.

Galenas (131-201) naudojo visekcijas, pirmasis fiziologijoje pritaikė eksperimentą, aprašė išorinio kvėpavimo mechanizmą, parašė knygą „Apie žmogaus kūno dalių naudą“. Hipokratas (460-377 m.pr.m.e.) nurodė, kad organizmo veiklos pagrindas yra 4 sultys: kraujas, gleivės, geltonoji ir juodoji tulžis, bandė aiškinti fiziologinius procesus. S

Servetas (1509-1553) aprašė mažąjį kraujotakos ratą. Harvėjus (1578-1657) aprašė sisitolę ir diastolę, pulso susidarymo mechanizmą, didžiojo kraujo apytakos ratą. Haleris (1708-1777) išaiškino kvėpavimo mechanizmą, garso ir kalbos atsiradimą, nustatė, kad tulžis yra kepenų produktas, virškinantis riebalus, įvertino smegenėlių f-jas, pailgųjų smegenų svarbą. Jis mokymo apie dirglumą pradininkas. Parašė fiziologijos vadovėlį. Eksperimentinės fiziologijos pradininkas. Galvanis (1737-1798) elektrofiziologijos pradininkas. Miuleris (1801-1858) hematologijos pradininkas, parašė fiziologijos vadovėlį. Liudvigas (1816-1895) subūrė fiziologų mokyklą, sukonstravo kimografą, srovės laikrodį, įdiegė grafinį tyrimų metodą. Rubneris (1854-1932) nustatė į
įvairių produktų kaloringumą, jų oksidacijos efektyvumą, įvedė matavimo vientą-kaloriją, tyrė mitybos fiziologiją. Sečenovas (1829-1905) rusu fiziologijos pradininkas, sukūrė reflekso teoriją. Pavlovas (1849-1936) tyrinėjo širdies veiklos nervinės reguliacijos mechanizmus, atrado trofinius širdies nervus, gavo nobelio premiją, išaiškino kaip susidaro sąlyginis refleksas. Š
Šeringtonas sinapsės fiziologinis išaiškinimas.

Eklsas išaiškino sinapsinio perdavimo mechanizmą.

16a. įkurta Vilniaus akademija. Pirmasis universitetas Lietuvoje, kuriame buvo pradėta dėstyti fiziologija (18a.) (Steponas Laurynas Bizis). Kaune 1920-1966 dėstė vl.Lašas, nuo 1966 m. iki 1993 m. katedrai vadovavo prof. B.Padegimas, nuo 1993 m. iki 2002 m. – prof. R.Abraitis, nuo 2002 m. – prof. E.Kėvelaitis.

2. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną.

Pasyviam transportui priklauso paprasta ir palengvinta difuzija.

Paprasta difuzija gali vykt dviem keliais: per ląst membr bilipidinį sl ir pro kanalus (poras) ląst membr.

Difuzija per membranos bilipidinį sluoksnį prikl nuo medž tirp lipiduose: gerai tirpstančios riebaluose chem medž lengvai praeina per last membr. Vandens ir kt riebaluose netirpstančių medž difuzija šiuo keliu lb prikl nuo molekulės diametro: mažo diametro vandens malek lengvai d

difunduoja šiluminio judėjimo dėka per ląst membr, o didesnio diametro molek, pvz.: gliukozės, membr pralaidumas yra labai mažas.

Difuzija pro kanalus (poras) Iąst membr ypač būdinga jonams. Joninius kanalus sudaro transport balt, penetruojantys membraną. Šio balt viduje yra vandens molekulėmis išklotas kanalas, kurio diametras <1 nm, todel pro jį gali difunduoti tik mažos molek. Jonai juda pro kanalą pagal konc grad ir veikiami potencialų skirtumo abipus membr. Kanalai yra selektyv8s atskiriems jonams, pvz.: Na+, K+, Ca++. Selektyvumą užtikrina kanalosienelių elektrinis krūvis, k

kuris sąlygoja atitinkamų jonų difuziją pro kanalą ir neleidžia difunduoti kitoms medž. Membr pralaid tiesiogiai proporcingas kanalų tankiui ir temp. Esant aukšt temp, šiluminis jonų judėjimas didėja, ir atitinkamai padidėja jų difuzija pro kanalus membr.

Palengvinta difuzija vyksta, dalyvaujant membr transportiniam balt, kuris palengvina atitinkamos medž transportą per membr pagal konc grad. t.y. nenaudojant ATF energijos. Šiuo būdu gali buti transportuojama gliukozė ir amino rūgštys.

Aktyvus transportas

Aktyvaus transportnio proceso pvz yra Na+/’K+ siurblys. Šis transport balt keisdamas savo konformaciją, perneša Na+ ir K+ jonus prieš konc grad. Jo veikimo schema: kai trys Na+ jonai prisijungia prie transport balt vidinėje membr pusėje ir du K jonai prisijungia prie jo išorinėje membr pusėje, aktyvinama balt ATFazinė funkcija. Tada jis skaido 1 ATF molek į ADF ir fosfatą, o išsiskyrusi energija panaudojama trijų Na+ jonų transportui į ląst išorę, tuo pačiu metu pernešant du K+ jonus į ląst vidų. Kadangi šio ciklo metu transportuojamas nevienodas jonų sk į abi membr puses, Na+/K+ siurblys yra etektrogeniškas, t.y. padidina potencialų skirtumą abipus membr. Na+/K+ siurblys gali būti elektroneutralus, jeigu šio aktyvaus transporto metu nevyksta potencialų skirtumo abipus ląst membr pakitimai. Na+/K+ siurblio veikla užtikrina Na+ ir K+ jonų konc grad palaikymą: Na+ konc didesnė būna ląst išorėje, o

o K – ląst viduje.Šių jonų konc grad labai svarbus potencialų skirtumo abipus last membr susidarymui.

Na/K siurblio palaikomas Na jonų konc grad yra lb svarbus kitų medž transportui, kuris vad antriniu aktyviu transportu.

1. Tos pačios krypties medž transportas – kotransportas vyksta dalyvaujant membr transport balt, kuris turi dvi prisijungimo vietas išor savo dalyje: vieną Na jonui, o kitą gliukozei. Kadangi Na konc ląst išor daug kartų didesnė negu ląst viduje, Na jonai jungiasi prie transport balt molek ir veržiasi į ląstelės vidų pagal konc grad. Baltymo pernešėjo konformaciniai kitimai įvyksta tik tada, kai prie jo išorinės dalies prisijungia ir gliukozė. Tuo metu Na jonai ir gliukozė transportuojami į ląst vidų. Gliukozės transportas vyksta prieš konc grad ir jis labai priklauso nuo Na jonų konc grad: padidėjus intraląst Na jonų konc, Na jonų konc grad sumažėja, ir gliukozės transportas nutrūksta.

2. Priešinis medž transportas – vyksta, panaudojant taip pat Na jonų konc grad. Trys Na jonai, prisijungę prie transport balt išorinėje membr dalyje ir judėdami į ląst vidų pagal konc grad, sąlygoja balt – pernešėjo komformac pakitimus ir vieno Ca jono pernešimą iš ląst vidaus į jos išorę prieš Ca jonų konc grad.

Antrinio aktyvaus transporto netiesiog energ šaltinis yra ATF, kurį naudoja N

Na/K siurblys, palaikydamas Na jonų konc grad.

3. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė.

Daugelyje kūno vietų medž turi būti transportuojamos per epitelinį sl. Toks medž transportas vyksta, pvz.: inkstų kanalėliuose, žarnyne, išorinės sekrecijos laukuose. Galimi du medž transporto keliai per epitelį: 1) paraląst kelias, t.y. pro tarpus tarp epitelio ląst, 2) transląst kelias, t.y. medž transportavimas per epitelio ląst membr. Medž, kurios transportuojamos aktyviai, gali pereiti per epitelį tik transląst keliu, kadangi aktyviam transportui yra būtina ląst membr.

Epitelio ląstelės pasižymi asimetrinėmis membr savyb, t.y. apikalinės (išor) membr, kuri kontaktuoja su skysčiu, esančiu spindyje, savybės skiriasi nuo bazolateralinės (vid) membr, nukreiptos į tarpląst ertmę, savybių. Tankiame absorbciniame epitelyje, epitelinės ląst į spindį nukreiptoje pusėje tarpusavyje yra susijungę glaudžiomis jungtimis, kurios nepraleidžia H2O ir jonų paraląst keliu. Todėl H2O ir jame ištirpusių medž apykaita vyksta tik per epitelio membr, pasižyminčias nevienodu pralaidumu atskiriems jonams. Na+ jonai pasyviai difunduoja pagal konc grad pro apikal membr kanalus (porus). K+ jonai difunduoja per bazolateral membr, kuri yra labai pralaidi K+ jonams, tačiau labai mažai pralaidi Na+ jonams. Padidėjus intraląst Na+ konc, iš epitelinės ląst vidaus Na+ jonai aktyviaitransportuojami, dalyvaujantNa+/K+ siurbliui, per bazolateral membr į tarpląst ertmę. Na+/K+ siurblys transepitelinio Na+ jonų transporto varomoji . . .

129. Difuz endokrin sist. Audinių horm.

Skiriamos šios audinių horm grupės: 1) veikiančios organizmo vystymąsi: timozinas (kankor), tiroksinas (skyliaukėj) 2) neurohormonai: išskiria nervų sistemaoksitociną, vazopresiną, adrenalinas, serotoninas, noradrenalinas. 3) virškinimo trakto: gastrinas, sekretinas, vilikininas.. 4) kraujo apytakos: Histaminas – gamina bazofilai: sutraukia lyg r. stipriai aktyvina HCL išsiskyrimą skrandyje. Dalyvauja uždegiminėse reakcijose. Didina kraujagyslių pralaidumą. Seratoninas – didina kraujo krešėjimą skatina lyg raumenų susitraukimą. Prostaglandinai išskiria prostata ir kiti audiniai skirstomi į : a)prostaciklinus- jį gamina kraujagyslių endotelis, slopina k raujo krešėjimą, išplečia kraujagysles. b)prostaglandinas F2alf – kraujagyslių tonusą didina, sutraukaigimdos raumenis. Opiatai. Beta endorfinas: sukelia neuronu hiperpoloarizacija. Pasizymi analgeziniu veikimu. Susidaro kraujyje NO, kuris išplečia krauj, reninas.

Komentuokite!