Centrinė nervų sistema

1734 0

GALVOS SMEGENYS

NS embriogenezė

NS vystosi iš ektodermos, iš kurios susidaro nervinė plokštelė. Užsilenkus jo pakraščiams ir jiems susijungus susidaro nervinis vamzdelis, kuris yra nugaros bei galvos smegenų užuomazga. Galvinio vamzdelio galas pasidalina į:

Telencephalon

Galinės smegenys

Prosencephalon

Priekinės smegenys

Diencephalon

Tarpinės smegenys

Encephalon

Galvos smegenys

Mesencephalon

Vidurinės smegenys

Rhombencephalon

Rombinės smegenys

Metencephalon

Užpakalinės smegenys

Myelencephalon

Pailgosios smegenys

 

Nugaros smegenys, medulla spinalis

Cilindrinio virpsto formos, truputį suspausto iš priekio į užpakalį. Ilgis 45cm, svoris 30g. Ties foramen magnum jos pereina į pailgąsias smegenis, o apačioje nusmailėja ir baigiasi kūgiu, conus medullaris, ties L1-2 slankstelių kūnais. Į apačia nuo conus medullaris nutįsta galinis siūlas, fi

ilum terminale. Iki S2 siūlas yra kietojo smegenų dangalo ertmėje, o žemiau jis suauga su kietuoju dangalu ir pasibaigia Co2 slankstelio antkaulyje.

Nugaros smegenys yra 1cm storio ir užima 1/3 viso stuburo kanalo. Kaklinėje ir juosmeninėje dalyje jos sustorėjusios. Kaklinis sustorėjimas, intumescentia cervicalis – ties C5-6, juosmeninis sustorėjimas, intumescentia lumbalis – ties Th12.

Smegenų paviršiuje yra vagos. Priekiniame paviršiuje ryškiausia – priekinis vidurinis plyšys, fissura mediana anterior. Užpakalyje – užpakalinė vidurinė vaga, sulcus medianus posterior. Vagos padalina smegenis į 2 simetrines puses. Kiekvienos pusės lateraliniuose paviršiuose matomos 2 vagos:

priekinė lateralinė vaga, su

ulcus lateralis anterior;

užpakalinė lateralinė vaga, sulcus lateralis posterior.

Vagos padalija dalina nugaros smegenų baltąją medžiagą į 3 pluoštus:

užpakalinį pluoštą, funiculus posterior – yra tarp užpakalinės ir lateralinės vagų;

lateralinį pluoštą, funiculus lateralis – tarp užpakalinės ir priekinės lateralinių vagų;

priekinį pluoštą, funiculus anterior – tarp priekinės lateralinės vagos ir

r priekinio plyšio.

Išilgai priekinių lateralinių vagų išeina priekinės šaknelės, radices ventrales. Jas sudaro motorinių neuronų, esančių pilkosios medžiagos priekiniuose raguose, nervinės skaidulos. Radices ventrales yra motorinės, nes jų skaidulos pasiekia skersaruožius raumenis.

Išilgai užpakalinių lateralinių vagų į nugaros smegenis įeina užpakalinės šaknelės, radices dorsales. Jos prasideda iš nugarinių mazgų, ganglia spinalia, kurie yra stuburo kanale greta tarpslankstelinių angų ir sudaryti iš pseudounipolinių neuronų. Šių neuronų centrinės atšakos eina į nugaros smegenis ir sudaro užpakalines šakneles. Periferinės atšakos išėjusios iš nugarinio mazgo susijungia su priekine šaknele ir sudaro nugarinį nervą, nervus spinalis, kuris iš stuburo kanalo išeina per tarpslankstelines angas. Periferinės atšakos išplinta kūne ir užsibaigia organuose nervinėmis galūnėmis – receptoriais, kurie priiminėja dirginimus bei transformuoja juos į nervinius impulsus, kurie periferinėmis atšakomis ateina į nugarinių mazgų neuronų kūnus ir

r per centrines atšakas, sudarančias užpakalines šakneles, perduoda jutimus į nugaros smegenis. Todėl užpakalinės šaknelės yra juntamosios.

Nugaros smegenų segmentas – tai pilkosios medžiagos atkarpa su labai plonu baltosios medžiagos sluoksneliu, iš kurios išeina viena nugarinių nervų pora.

Priklausomai nuo to, pro kurias tarpslankstelines angas išeina nugariniai nervai segmentai skirstomi į:

8 kakliniai C1-8 iš nugaros smegenų išeina beveik stačiu kampu ir eina tiesiai į tarpslankstelines angas
12 krūtininių Th1-12 jų kryptis įstriža
5 juosmeninius L1-5 Įgauna beveik vertikalią kryptį ir , prieš pasiekdamos tarpslankstelines angas, kurį laiką eina stuburo kanalu.
5 kryžmeninius S2-5 -“-
1-3 uodeginius Co1-3 -“-

Apatinių juosmeninių, kryžmeninių ir uodeginių segemntų šaknelių kompleksas sudaro ar

rklio uodegą, cauda equina, kuri nutįsta žemyn nuo conus medullaris ir yra kietojo smegenų dangalo maiše.

Nugaros smegenų sandara

Pilkoji medžiaga:

Nervinių ląstelių kūnai, susitelkę nugaros smegenų viduje, sudaro pilkąją medžiagą, substantia grisea.

Pilkoji medžiaga sudaro 2 sagitaline kryptimi ištįsusias kolonas.

Jas jungia pilkosios medžiagos sluoksnis – tarpinė medžiaga, substantia intermedia.

Substantia intermedia viduriu eina nugaros smegenų centrinis kanalas, canalis centralis.

Canalis centralis viršuje susisiekia su 4 skilveliu, o apačioje užsibaigia galiniu skilveliu, ventriculus terminalis.

Substantia intermedia kiekvieną koloną padalina į 2 šulus: priekinį, columna anterior ir užpakalinį, columna posterior.

Pilkoji medžiaga, esanti apie canalis centralis, sudaro tarpinės medžiagos centrinę dalį, substantia intermedia centralis.

Į šonus nuo centrinės dalies substantia intermedia įsiterpia tarp columna anterior ir columna posteriorir sudaro lateralinę tarpinę medžiagą, substantia intermedia lateralis.

Nuo Th1 iki L2-3 segmentų substantia intermedia lateralis kiekvienoje pusėje sudaro pilkosios medžiagos lateralinį šulą, columna lateralis.

Horizontaliuose nugaros smegenų pjūviuose pilkoji medžiaga yra stilizuotos H raidės formos.

Joje galima išskirti priekinį, užpakalinį ir lateralinį ragus.

Skersoji pilkoji medžiaga priklauso tarpinei medžiagai.

Priekiniai ragai, cornua anteriora

Priekiniai jų galai užsibaigia nežymiu praplatėjimu.

Stambiausi priekiniai ragai yra kaklinio ir juosmeninio sustorėjimų srityse.

Priekinius ragus sudaro motorinių somatinių nervinių ląstelių kūnai.

Šių ląstelių ataugos iš nugaros smegenų išeina pro priekines šonines vagas ir sudaro priekines šakneles.

Motoriniai neuronai susitelkę atskiromis grupėmis, kurios sudaro išilgai priekinių šulų nutįsusias kolonas.

Horizontaliuose pjūviuose šių neuronų telkiniai va

adinami branduoliais.

Svarbesnieji jų yra medialinis ir lateralinis branduoliai.

Lateralinio branduolio neuronai įnervuoja galūnių raumenis.

Medialinio branduolio neuronai įnervuoja liemens raumenis.

Užpakaliniai ragai, cornua posteriora

Jų galai truputį susiaurėję.

Sudaryti iš smulkių nervinių ląstelių. kurios yra dvejopos:

Vienos ląstelės ataugomis jungia užpakalinius ragus su priekiniais arba sujungia gretimus segmentus, todėl vadinamos įterptinėmis (asociacinėmis) ląstelėmis. Iš įterptinių neuronų sudaryta drebutinė medžiaga, substantia gelatinosa, esanti užpakalinio rago viršūnėje, ir akytasis ruožas, zona spongiosa, esantis dorsaliau drebutinės medžiagos. Likusieji įterptiniai neuronai yra difuziškai išplitę visoje pilkojoje medžiagoje, todėl vadinami išsėtinėmis ląstelėmis.

Kita užpakalinio rago nervinių ląstelių grupė yra susitelkusi į atskirus branduolius. Šių ląstelių aksonai, skirtingai nuo įterptinių neuronų, pasibaigia ne nugaros smegenyse, bet pakyla baltąja medžiaga į smegenis.

Užpakaliniame rage yra 2 branduoliai: krūtininis ir savasis.

Krūtininis branduolys, nucleus thoracicus, sudaro užpakalinio rago pagrindą ir ryškiausias krūtininiuose segmentuose.

Savasis užpakalinio rago branduolys, nucleus proprius cornu posterioris, yra užpakalinio rago centre.

Tarpinė medžiaga, substantia intermedia

Joje skiriama 2 poriniai branduoliai: medialinis ir lateralinis.

Medialinis branduolys, nucleus intermediomedialis tęsiasi išilgai visų nugaros smegenų ir užima tarpinės medžiagos dalį, esančią arčiau centrinio kanalo.

Šio branduolio neuronų aksonai baltąja medžiaga pakyla į galvos smegenis.

Tarpinės medžiagos dalyje, sudarančioje šoninį ragą, yra lateralinis branduolys, nucleus intermediolateralis.

Jis yra tarp Th1 ir L2-3 segmentų.

Jis sudaro simpatinės nervų sistemos centrinę dalį.

Iš jo ląstelių prasideda visos preganglinės simpatinės skaidulos, kurios iš nugaros sm

megenų išeina per priekines šakneles, todėl torakolumbalinių segmentų priekinėmis šaknelėmis šalia somatinių motorinių skaidulų praeina ir simpatinės preganglinės skaidulos.

Greta šių visų branduolių, kaklinių segmentų tarpinėje medžiagoje yra ir difuziškai išplitusių nervinių ląstelių, kurios priklauso tinkliniam dariniui, formatio reticularis.

Baltoji medžiaga:

Pilkąją medžiagą apsupa nervinių skaidulų sluoksnis – nugaros smegenų baltoji medžiaga, substantia alba.

Dauguma skaidulų susitelkusios į atskirus pluoštelius – laidus, kurie nutįsta išilgai nugaros smegenų.

Kilmės atžvilgiu jos skirstomos į:

endogenines – šių skaidulų kūnai yra nugaros smegenyse. Jos funkciniu atžvilgiu yra dvejopos:

asociacinės – sujungia gretimus nugaros smegenų segmentus ir priklauso nugaros smegenų segmentiniam aparatui. Jos prasideda nuo nervinių ląstelių, sudarančių drebutinę medžiagą ir akytąjį ruožą. Asociacinės skaidulos plonu baltosios medžiagos pluošteliu, fasciculi proprii, apsupa iš visų pusių baltąją medžiagą.

aferentinės.

egzogenines – šių skaidulų kūnai yra galvos smegenyse.

Segmentinis aparatas

Asociacinės skaidulos sujungia gretimus nugaros smegenų segmentus ir priklauso nugaros smegenų segmentiniam aparatui.

Segmentinio aparato laidinei daliai priskiriamas ir galinis ruožas, zona terminalis, kuriam priklausonedidelis baltosios medžiagos sluoksnis, esantis tarp užpakalinio rago viršūnės ir nugaros smegenų paviršiaus.

Galinį ruožą sudaro užpakalinių šaknelių lateralinių skaidulų pluoštas.

Šioje vietoje kiekviena skaidula T raidės pavidalu dalijasi į dvi šakas, kurios praėjusios per kelis segmentus į viršų ir į apačią, užsibaigia ant užpakalinio rago įterptinių ląstelių (drebutinės medžiagos, akytojo ruožo, ar išsėtinių ląstelių).

Įterptinės ląstelės ataugomis jungiasi su priekinio rago neuronais.

Taigi nugaros smegenų s. . .

(fasciculi proprii, zona terminalis) leidžia dirginimui iš vieno segmento plisti į gretimus, aukščiau ar žemiau esančius segmentus.

Dėl to atsakomosios reakcijos gali būti daug labiau išplitusios ir stipresnės už dirgiklį.

Savasis laidinis aparatas sudaro labai nedidelę baltosios medžiagos dalį.

Likusioji didesnioji baltosios medžiagos dalis sudaryta iš skaidulų, abipusiškai jungiančių nugaros smegenis su galvos smegenimis.

Jos susigrupuoja į atskirus laidus, kurie skirstomi į kilamuosius ir nusileidžiančiuosius.

Kylamieji laidai (juntamieji, aferentiniai, įcentriniai) prasideda iš nugaros smegenų ir pasibaigia galvos smegenyse.

Nusileidžiamieji laidai (motoriniai, efektoriniai, išcentriniai) prasidėję įvairiose galvos smegenų dalyse, pasibaigia ant priekinio rago motorinių neuronų.

Tarp atskirų laidų ribų nėra. Jie sudaro vientisą sluoksnį baltosios medžiagos, kuri smegenų paviršiuje išilginių vagų dalijama į užpakalinį, lateralinį ir priekinį pluoštus:

Užpakalinis pluoštas, funiculus posterior – sudarytas iš grakščiojo, fasciculus gracilis, ir pleištinio, fasciculus cuneatus, pluoštelių. Šie pluošteliai yra tęsinys užpakalinių šaknelių medialinių skaidulų, kurios, įėjusios į nugaros smegenis, pasuka į medialinę pusę ir užpakaliniais pluoštais kyla iki pailgųjų smegenų.

Lateraliniu pluoštu, funiculus lateralis, eina įcentriniai ir išcentriniai laidai.

Svarbesnieji įcentriniai laidai:

Priekinis nugarinis smegenėlių laidas, tractus spinocerebellaris anterior – užima šoninio pluošto lateralinio krašto priekinę dalį. Sudarytas iš nervinių skaidulų, kurios prasideda tarpinės medžiagos medialiniame branduolyje.

Užpakalinis nugarinis smegenėlių laidas, tractus spinocerebellaris posterior – yra dorsaliau priekiniojo ir sudarytas iš užpakalinio rago krūtininio branduolio neuronų aksonų.

Nugarinis gumburo laidas, tractus spinothalamicus – prigludęs iš medialinės pusės prie priekinio nugarinio smegenėlių laido. Šis laidas sudarytas iš užpakalinio rago savojo branduolio neuronų aksonų.

Svarbesnieji išcentriniai laidai:

Lateralinis žievinis nugaros smegenų laidas, tractus costicospinalis (pyramidalis) lateralis – leidžiasi medialiau užpakalinio nugarinio smegenėlių laido ir sudarytas iš nervinių skaidulų, piramidėse pereinančių į priešingą pusę. Šio laido užimamas baltosios medžiagos laukas leidžiantis žemyn mažėja, nes ties kiekvienu segmentu dalis skaidulų pasibaigia priekiniuose raguose.

Raudonbranduolis nugaros smegenų laidas, tractus rubrospinalis – užima baltosios medžiagos lauką, esantį priešais žievinį laidą. Šio laido nervinės skaidulos pasegmenčiui užsibaigia priekiniuose raguose.

Priekiniame pluošte, funiculus anterior, iš galvos smegenų nusileidžia šie svarbesnieji laidai:

Priekinis žievinis nugaros smegenų laidas, tractus corticospinalis (pyramidalis) anterior – užimantis baltosios medžiagos sluoksnį, esantį greta priekinio plyšio. Jis susideda iš tų skaidulų, kurios piramidžių srityje nesusikryžiuoja, todėl kiekviename segmente šis laidas susikryžiuoja ir pasibaigiapriešingos pusės priekiniame rage.

Keturkalninis nugaros smegenų laidas, tractus tectospinalis – leidžiasi medialiau priekinio žievinio laido ir pasegemenčiui pasibaigia priekiniusoe raguose.

Prieanginis nugaros smegenų laidas, tractus vestibulospinalis – užima baltosios medžiagos lauką, esantį tarp priekinio ir šoninio pluoštų. Kaip ir visi nusileidžiamieji laidai jis užsibaigia priekinio rago motoriniuose branduoliuose.

Nugaros smegenų dangalai, meninges

 

kietasis nugaros smegenų dangalas dura mater spinalis išorinis. Supa smegenis, sudarydamas maišą. Apačioje suauga su galiniu siūlu. Prie stuburo kanalų sienų nesiliečia. Tarp sienų ir dangalo išlieka cavitas epiduralis. Tose vietose, kur kietojo dangalo maišą perveria nervų šaknelės, kietasis dangalas apdengia jas ir nutįsta nugarinių nervų paviršiumi iki periferinių nervų dangalų.
voratinklinis nugaros smegenų dangalas arachnoidea spinalis ploniausias. Viršuje pereina į voratinklinį dangalą, apačioje sudaro arklio uodegai maišą. Tarp šio ir kietojo dangalų lieka siaura cavitas subduralis
švelnusis nugaros smegenų dangalas pia mater spinalis betarpiškai liečia smegenis ir suauga su jomis. Sudarytas iš dviejų lapų, tarp kurių eina kraujagyslės. tarp voratinklinio ir šio dangalų yra cavitas subarachnoideale, užpildyta liquor cerebrospinalis. Viršuje ši ertmė susisiekia su galvos smegenų subarchnoidine ertme, o apačioje sudaro cisterna terminalis, kurioje yra arklio uodega

 

Join the Conversation