Adrenalinas ir jo poveikis organizmui

478 0

KLAIPĖDOS KOLEGIJA

SVEIKATOS FAKULTETAS

ODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS KATEDRA

FARMAKOLOGIJA

REFERATAS

TEMA:

Darbą parašė

antro kurso studentė:

Marija Smolina

Darbą tikrinolektorė:

S.Dumčienė

Klaipėda, 2007

TURINYS

Įvadas 3-4p.

Darbo tikslas ir uždaviniai..............................4p

Darbo metodika..............................4p.

1.Adrenalinas ..............................5p.

1.1. Adrenalino samprata............................5p.

1.2. Adrenalino struktūra ir fizikinės savybės..................5p.

1.3. Biosintezė ..............................6p.

2. Adrenalinas farmakologijoje............................7p.

2.1. Epinefrinas.............................. 7p.

2.2.Epinefrinum( vaistas ) ............................. 7p

2.2.1.Apibūdinimas..............................7p.

2.2.2.Jndikacijos.............................. 7p

2.2.3.Kontraindikacijos............................ 8p

2.2.4.Dozavimas.............................. 8p

2.2.5 Nepageidaujamos reakcijos....................... 9p

2.2.6. Neštumas..............................9p

3.Adrenalinas ir noradrenalinas......................... 10-11p

Išvados..............................12p.

Literatūros sąrašas..............................13p

Interneto svetainės..............................13p.

Referato darbo aprašymas..............................14p.

Įvadas

Dažniausiai adrenalinas siejamas su aštriais pojūčiais ir kurio susidarymą skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis. Adrenalinas stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, pagreitina kraujo tekėjimą į raumenis .Taip vadinami adrenalino fanatikai pasineria į įvairiausius užsiėmimus, kad ti

ik patenkintų savo poreikį jauduliui ir iššūkiams.

Kodėl jiems to reikia? Mokslininkai, tiriantys smegenų veiklą, rado, kad kai kuriems žmonėms trūksta fermento, kuris palengvina neuronų judėjimą tarp receptorių (kas įtakoja malonumo ir susijaudinimo patyrimą). Aštrių pojūčių ieškotojų smegenyse fermento lygis yra žemas ir vienintelis būdas, kuriuo jie gali jį pakelti, yra adrenaliną teikiantys užsiėmimai. Psichologas Frank Farley šiuos žmonės vadina „Tipu T“. „Tokių žmonių smegenų veiklai reikalingi aukščiausio lygio pojūčiai, kad patirtų tokį patį malonumą, kokį normali asmenybė patiria malonaus po
okalbio metu“, teigė psichologas Keith Johnsgard.

Tarp aštrių pojūčių ieškančių žmonių – ne tik jaunuoliai, kuriuos testosteronas daro sunkiai kontroliuojamais ir bebaimiais. Praplikę ir patyrę tipo T yra ne mažiau aistringi – tik ypatingai atsargūs, pasiruošę ir apsirūpinę gera įranga. Jie paprastai per da

aug matę, kad rizikuotų ten, kur nereikia.

Kas verčia vis didėjantį skaičių žmonių šokti iš lėktuvų, lėkti pašelusiu greičiu ar nerti nuo tilto prisirišus tiktai prie guminės virvės? Gal tai socialinės garantijos, lizingas, patogios ateities garantija, įgijus gerą profesiją, iš gyvenimo išstumia nežinomybės jaudulį – kasdienybės rutina sukelia nenumaldomą rizikos poreikį, kurį netrunka patenkinti eksremalių pojūčių pardavėjai.

Neatsitiktinai masinės informavimo priemonės kuria patrauklų ekstremalaus sporto įvaizdį. Nemažai žaidimų bei filmų aukština adrenaliną teikiančias sporto šakas. Su aštrių pojūčių prieskoniu parduodama viskas nuo traškučių iki pervežimo paslaugų. Ryškiausias ekstremalaus sporto patekimas visuomenės akiratin – kasmet nuo 1995 metų rengiamos X Žaidynės (X Games), kaip ir olimpinės žaidynės, vykstančios ir vasarą, ir žiemą. Žaidynių transliacijos prie televizorių pritraukia šimtus milijonų žiūrovų.

Ekstremalaus sporto populiarumas pasaulyje yra mi

ilžiniškas ir vis dar auga. Snieglenčių, riedlenčių ir wakeboardingo entuziastų skaičius kas metus padidėja nuo 30 iki 50 procentų. Kai, tuo tarpu, komandinių žaidimų, kaip krepšinis ar beisbolas, populiarumas krenta. 2004 metais, SMGA International duomenimis, JAV riedučiais aktyviai važinėjosi 17 348 000 žmonių, BMX dviračiais – 2 642 000, riedlentėmis – 11 592 000 entuziastų. (www.theloquitur.com)

Kiekvienas adrenalino trokštantis ras, kur jo gauti. Vieni jaudulį patiria automobilių lenktynėse lėkdami nepaprastu greičiu. Kiti šoka parašiutu, leidžiasi snieglentėmis, skrieja lenta ant bangos, važinėdami riedlente ar riedučiais atlieka kvapą gniaužiančius triukus. Adrenalino dozę garantuoja ir dažasvydis bei kiti ka

arą simuliuojantys žaidimai. Norint patirti aštrių pojūčių, kartais net nereikia išeiti iš namų: rizikuoti galima ir žaidžiant kompiuterinius žaidimuos.

Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais:

1. apibrėžti kas tai yra adrenalinas

2. atskleisti adrenalino struktūrą , savybes

3. atskleisti koks yra adrenalinas farmakologijoje

4. išsiaiškinti koks yra adrenalinas kaip vaistas,jo apibudinimą,indikacijas ir kontraindikacijas,vartojimą ir dozavimą

Darbo metodika padėjusi išspręsti minėtus uždavinius susideda iš mokslinės literatūros ir interneto svetainių analizės .

1.Adrenalinas

1.1 .Adrenalino samprata

Adrenalinas (lot. ad – prie –renalis – inkstų). Adrenalinas (epinefrinas) – labai svarbus šerdinės antinksčių dalies hormonas. Svarbiausias adrenominetikų pogrupio atstovas.

Cheminė formulė – C9H13NO3.

Adrenalinas – pirokatechino darinys, fiziologiškai labai aktyvus. Jo poveikis organizmui analogiškas simpatinės nervų sistemos sujaudinimui. Stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą, lėtina žarnyno peristaltiką. Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis. Adrenalino hidrochlorido tirpalu gydomos alerginės ligos, jis leidžiamas ligoniams, ištiktiems kolapso, bronchų astmos priepuolių

1.2. Adrenalino struktūra ir fizikinės savybės

Adrenalinas priklauso katecholaminams, į kurių grupę įeina ir kitos giminingos medžiagos, tokios, kaip dopaminas, noradrenalinas. Natūralus gamtoje pasitaikantis adrenalinas yra L- (levo) stereoizomeras, kuris yra apie 15 kartų aktyvesnis už D- (dekstro; kartais žymima R- nuo angl. right) stereoizomerą.

(cheminė adrenalino struktūra)

1.3 Biosintezė

Organizme sintezuojamas keliu, būdingu visiems katecholaminams.

2. Adrenalinas farmakologijoje

2.1 Epinefrinas

Adrenalinas išskiriamas antinksčių šerdinės dalies esant stresinėms situacijoms. Medicininiai preparatai gaminami iš galvijų antinksčių arba sintezuojami. Jo veikimą nulemia poveikis į

alfa ir beta-adrenoreceptorius ir dažniausiai sutampa su simpatinės nervų sistemos veikimu. Sukelia pilvo ertmės organų, odos ir gleivinių kraujagyslių susitraukimą. Adrenalino poveikyje didėja širdies susitraukimų dažnis ir jėga, tačiau šis poveikis silpnesnis, nei noradrenalino. Sukelia bronchų ir žarnyno lygiųjų raumenų atsipalaidavimą, plečia vyzdžius. Hormono poveikyje spartėja medžiagų apykaita, didėja skeleto raumenų funkcinės galimybės. Stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Veikia priešuždegimiškai ir antialergiškai.

Adrenalinui būdingos ir α, ir β adrenomimetinės ypatybės. Praktiškai svarbiausias jo poveikis kardiovaskuliarinei bei kvė¬pavimo sistemoms ir metabolizmui. Adrenalinas stimuliuoja šir¬dies PI adrenoreceptorius, todėl ji dažniau ir stipriau pradeda susitraukinėti, taip pat didina sistolinį kraujospūdį. Adrenalino poveikis kraujagyslėms priklauso nuo to, kiek jose yra α ir β adrenoreceptorių. Odos, gleivinės, inkstų kraujagysles, kuriose yra daugiau α adrenoreceptorių, jis sutraukia, o skeleto raumenų, kuriose yra daugiau β adrenoreceptorių,— išplečia. Apskritai, jis daugiau kraujagyslių išplečia negu sutraukia, todėl diastolinis kraujospūdis sumažėja. Taip širdį ir kraujagysles veikia mažiau¬sios efektyvios adrenalino dozės. Didesnės jo dozės stipriau dir¬gina a adrenoreceptorius, dėl to susitraukia ir skeleto raumenų kraujagyslės, padidėja diastolinis kraujospūdis bei pasireiškia refleksinė bradikardija. Poveikis bronchų β2 adrenoreceptoriams pasireiškia tuo, kad atsipalaiduoja jų lygieji raumenys. Veikiant adrenalinui, padidėja gliukozės koncentracija kraujyje, nes dau¬giau suskyla glikogeno ir slopinama insulino sekrecija. Kraujo plazmoje padaugėja laisvųjų riebiųjų rūgščių, nes suaktyvėja trigliceridus skaldanti lipazė. Organizmas daugiau (n

nuo įprastinių adrenalino dozių — apie 20—30%) suvartoja deguonies.

Skiriamas per os adrenalinas yra neefektyvus, nes virškinimo trakte suyra. Įšvirkšti jo tirpalai veikia trumpai (į poodį — iki 30 min., į veną — apie 5 min.), nes organizme greitai inaktyvuo-jami.

Adrenalino švirkščiama bronchinės astmos priepuoliams nu¬traukti, anafilaksiniam šokui gydyti. Jo tirpalai (20 Y — l mg/ml) gali būti vartojami vietiškai kapiliariniam kraujavimui stabdyti.

Adrenalinas didina miokardo jaudrumą, todėl jo injekcijos, ypač intraveninės, gali pavojingai sutrikdyti širdies ritmą. Jis kontraindikuotinas, kai yra hipertenzija, hipertireozė, išeminė širdies liga, cukrinis diabetas, taip pat fluoretano, ciklopropano, trichloretileno sukeltos narkozės metu.

2.2. Epinephrinum (vaistas)

2.2.1. Apibūdinimas

. .

Tiesioginio veikimo simpatominetikas (stimu¬liuoja β1, β2 ir α adrenoreceptorius)

2.2.2. Indikacijos

Anafilaksinis šokas; širdies sustojimas; bronchinės astmos priepuolis.

2.2.3. Kontraindikacijos

Feochromocitoma; išeminė Širdies liga, aritmija, krūtinės angina; arterine hipertenzija; hipertirozė (ištikus anafilaksiniaim šokui ar sustojus širdžiai, kontraindikacijų nėra).

2.2.4.Dozavimas

Suaugusiems. Inj. į r.

Anafilaksinis šokas: iš pra¬džių 0,5-1 mg (0,5-1 ml 0,1% tirpalo), prireikus kartojama kas 10 min.; skubiajai pagalbai, kai pacientas švirkščiasi pats, dozė gali būti 300 μg (0,3 ml 0,1% tirpalo).

Ūminis bronchinės astmos priepuolis: 300-500 μg (0,3-0,5 ml 0,1% tirpalo). Inj. į v.

Anafilaksinis šokas: vienkartinė dozė -500μg (5ml 0,01% tirpalo) iki lOO μg/min greičiu.

Širdies sustojimas: iš pradžių l mg (lOml 0,01% tirpalo), geriau į centrinę veną, galima kartoti ne dažniau kaip kas 2-3 mm, (iki valandos); atsižvel¬giant į aritmiją, po 3 injekciją dozę galima didinti iki 5 μg ar 100 μg/kg

Į blauzdikaulio čiulpus. Dozės tokios pat kaip inj. Į v.

Inj. po oda. Ūminis bronchinės astmos

. . .

Komentuokite!