Adrenalinas ir jo poveikis organizmui

KLAIPĖDOS KOLEGIJASVEIKATOS FAKULTETASODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS KATEDRA

FARMAKOLOGIJAREFERATAS

TEMA:

Darbą parašė antro kurso studentė: Marija Smolina

Darbą tikrinolektorė: S.Dumčienė

Klaipėda, 2007

TURINYS

Įvadas 3-4p.Darbo tikslas ir uždaviniai……………………………………………………………………………..4pDarbo metodika…………………………………………………………………………………………….4p.1.Adrenalinas ……………………………………………………………………………………………..5p. 1.1. Adrenalino samprata……………………………………………………………………….5p. 1.2. Adrenalino struktūra ir fizikinės savybės…………………………………………….5p. 1.3. Biosintezė ………………………………………………………………………………………..6p.2. Adrenalinas farmakologijoje……………………………………………………………………..7p. 2.1. Epinefrinas…………………………………………………………………………………….. 7p. 2.2.Epinefrinum( vaistas ) ……………………………………………………………………….. 7p 2.2.1.Apibūdinimas………………………………………………………………………………7p. 2.2.2.Jndikacijos………………………………………………………………………………….. 7p 2.2.3.Kontraindikacijos………………………………………………………………………… 8p 2.2.4.Dozavimas…………………………………………………………………………………… 8p 2.2.5 Nepageidaujamos reakcijos…………………………………………………………… 9p 2.2.6. Neštumas……………………………………………………………………………………..9p3.Adrenalinas ir noradrenalinas………………………………………………………………. 10-11p Išvados………………………………………………………………………………………………………..12p.Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………….13pInterneto svetainės……………………………………………………………………………………….13p. Referato darbo aprašymas…………………………………………………………………………….14p.

Įvadas Dažniausiai adrenalinas siejamas su aštriais pojūčiais ir kurio susidarymą skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis. Adrenalinas stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, pagreitina kraujo tekėjimą į raumenis .Taip vadinami adrenalino fanatikai pasineria į įvairiausius užsiėmimus, kad tik patenkintų savo poreikį jauduliui ir iššūkiams. Kodėl jiems to reikia? Mokslininkai, tiriantys smegenų veiklą, rado, kad kai kuriems žmonėms trūksta fermento, kuris palengvina neuronų judėjimą tarp receptorių (kas įtakoja malonumo ir susijaudinimo patyrimą). Aštrių pojūčių ieškotojų smegenyse fermento lygis yra žemas ir vienintelis būdas, kuriuo jie gali jį pakelti, yra adrenaliną teikiantys užsiėmimai. Psichologas Frank Farley šiuos žmonės vadina “Tipu T”. “Tokių žmonių smegenų veiklai reikalingi aukščiausio lygio pojūčiai, kad patirtų tokį patį malonumą, kokį normali asmenybė patiria malonaus pokalbio metu”, teigė psichologas Keith Johnsgard.

Tarp aštrių pojūčių ieškančių žmonių – ne tik jaunuoliai, kuriuos testosteronas daro sunkiai kontroliuojamais ir bebaimiais. Praplikę ir patyrę tipo T yra ne mažiau aistringi – tik ypatingai atsargūs, pasiruošę ir apsirūpinę gera įranga. Jie paprastai per daug matę, kad rizikuotų ten, kur nereikia. Kas verčia vis didėjantį skaičių žmonių šokti iš lėktuvų, lėkti pašelusiu greičiu ar nerti nuo tilto prisirišus tiktai prie guminės virvės? Gal tai socialinės garantijos, lizingas, patogios ateities garantija, įgijus gerą profesiją, iš gyvenimo išstumia nežinomybės jaudulį – kasdienybės rutina sukelia nenumaldomą rizikos poreikį, kurį netrunka patenkinti eksremalių pojūčių pardavėjai.

Neatsitiktinai masinės informavimo priemonės kuria patrauklų ekstremalaus sporto įvaizdį. Nemažai žaidimų bei filmų aukština adrenaliną teikiančias sporto šakas. Su aštrių pojūčių prieskoniu parduodama viskas nuo traškučių iki pervežimo paslaugų. Ryškiausias ekstremalaus sporto patekimas visuomenės akiratin – kasmet nuo 1995 metų rengiamos X Žaidynės (X Games), kaip ir olimpinės žaidynės, vykstančios ir vasarą, ir žiemą. Žaidynių transliacijos prie televizorių pritraukia šimtus milijonų žiūrovų.

Ekstremalaus sporto populiarumas pasaulyje yra milžiniškas ir vis dar auga. Snieglenčių, riedlenčių ir wakeboardingo entuziastų skaičius kas metus padidėja nuo 30 iki 50 procentų. Kai, tuo tarpu, komandinių žaidimų, kaip krepšinis ar beisbolas, populiarumas krenta. 2004 metais, SMGA International duomenimis, JAV riedučiais aktyviai važinėjosi 17 348 000 žmonių, BMX dviračiais – 2 642 000, riedlentėmis – 11 592 000 entuziastų. (www.theloquitur.com)

Kiekvienas adrenalino trokštantis ras, kur jo gauti. Vieni jaudulį patiria automobilių lenktynėse lėkdami nepaprastu greičiu. Kiti šoka parašiutu, leidžiasi snieglentėmis, skrieja lenta ant bangos, važinėdami riedlente ar riedučiais atlieka kvapą gniaužiančius triukus. Adrenalino dozę garantuoja ir dažasvydis bei kiti karą simuliuojantys žaidimai. Norint patirti aštrių pojūčių, kartais net nereikia išeiti iš namų: rizikuoti galima ir žaidžiant kompiuterinius žaidimuos.

Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais:1. apibrėžti kas tai yra adrenalinas2. atskleisti adrenalino struktūrą , savybes3. atskleisti koks yra adrenalinas farmakologijoje4. išsiaiškinti koks yra adrenalinas kaip vaistas,jo apibudinimą,indikacijas ir kontraindikacijas,vartojimą ir dozavimą

Darbo metodika padėjusi išspręsti minėtus uždavinius susideda iš mokslinės literatūros ir interneto svetainių analizės .

1.Adrenalinas

1.1 .Adrenalino samprata

Adrenalinas (lot. ad – prie –renalis – inkstų). Adrenalinas (epinefrinas) – labai svarbus šerdinės antinksčių dalies hormonas. Svarbiausias adrenominetikų pogrupio atstovas. Cheminė formulė – C9H13NO3.

Adrenalinas – pirokatechino darinys, fiziologiškai labai aktyvus. Jo poveikis organizmui analogiškas simpatinės nervų sistemos sujaudinimui. Stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą, lėtina žarnyno peristaltiką. Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis. Adrenalino hidrochlorido tirpalu gydomos alerginės ligos, jis leidžiamas ligoniams, ištiktiems kolapso, bronchų astmos priepuolių

1.2. Adrenalino struktūra ir fizikinės savybės

Adrenalinas priklauso katecholaminams, į kurių grupę įeina ir kitos giminingos medžiagos, tokios, kaip dopaminas, noradrenalinas. Natūralus gamtoje pasitaikantis adrenalinas yra L- (levo) stereoizomeras, kuris yra apie 15 kartų aktyvesnis už D- (dekstro; kartais žymima R- nuo angl. right) stereoizomerą. (cheminė adrenalino struktūra)

1.3 Biosintezė

Organizme sintezuojamas keliu, būdingu visiems katecholaminams.

2. Adrenalinas farmakologijoje 2.1 EpinefrinasAdrenalinas išskiriamas antinksčių šerdinės dalies esant stresinėms situacijoms. Medicininiai preparatai gaminami iš galvijų antinksčių arba sintezuojami. Jo veikimą nulemia poveikis į alfa ir beta-adrenoreceptorius ir dažniausiai sutampa su simpatinės nervų sistemos veikimu. Sukelia pilvo ertmės organų, odos ir gleivinių kraujagyslių susitraukimą. Adrenalino poveikyje didėja širdies susitraukimų dažnis ir jėga, tačiau šis poveikis silpnesnis, nei noradrenalino. Sukelia bronchų ir žarnyno lygiųjų raumenų atsipalaidavimą, plečia vyzdžius. Hormono poveikyje spartėja medžiagų apykaita, didėja skeleto raumenų funkcinės galimybės. Stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Veikia priešuždegimiškai ir antialergiškai.

Adrenalinui būdingos ir α, ir β adrenomimetinės ypatybės. Praktiškai svarbiausias jo poveikis kardiovaskuliarinei bei kvė¬pavimo sistemoms ir metabolizmui. Adrenalinas stimuliuoja šir¬dies PI adrenoreceptorius, todėl ji dažniau ir stipriau pradeda susitraukinėti, taip pat didina sistolinį kraujospūdį. Adrenalino poveikis kraujagyslėms priklauso nuo to, kiek jose yra α ir β adrenoreceptorių. Odos, gleivinės, inkstų kraujagysles, kuriose yra daugiau α adrenoreceptorių, jis sutraukia, o skeleto raumenų, kuriose yra daugiau β adrenoreceptorių,— išplečia. Apskritai, jis daugiau kraujagyslių išplečia negu sutraukia, todėl diastolinis kraujospūdis sumažėja. Taip širdį ir kraujagysles veikia mažiau¬sios efektyvios adrenalino dozės. Didesnės jo dozės stipriau dir¬gina a adrenoreceptorius, dėl to susitraukia ir skeleto raumenų kraujagyslės, padidėja diastolinis kraujospūdis bei pasireiškia refleksinė bradikardija. Poveikis bronchų β2 adrenoreceptoriams pasireiškia tuo, kad atsipalaiduoja jų lygieji raumenys. Veikiant adrenalinui, padidėja gliukozės koncentracija kraujyje, nes dau¬giau suskyla glikogeno ir slopinama insulino sekrecija. Kraujo plazmoje padaugėja laisvųjų riebiųjų rūgščių, nes suaktyvėja trigliceridus skaldanti lipazė. Organizmas daugiau (nuo įprastinių adrenalino dozių — apie 20—30%) suvartoja deguonies.

Skiriamas per os adrenalinas yra neefektyvus, nes virškinimo trakte suyra. Įšvirkšti jo tirpalai veikia trumpai (į poodį — iki 30 min., į veną — apie 5 min.), nes organizme greitai inaktyvuo-jami.

Adrenalino švirkščiama bronchinės astmos priepuoliams nu¬traukti, anafilaksiniam šokui gydyti. Jo tirpalai (20 Y — l mg/ml) gali būti vartojami vietiškai kapiliariniam kraujavimui stabdyti.

Adrenalinas didina miokardo jaudrumą, todėl jo injekcijos, ypač intraveninės, gali pavojingai sutrikdyti širdies ritmą. Jis kontraindikuotinas, kai yra hipertenzija, hipertireozė, išeminė širdies liga, cukrinis diabetas, taip pat fluoretano, ciklopropano, trichloretileno sukeltos narkozės metu.

2.2. Epinephrinum (vaistas)

2.2.1. Apibūdinimas . .Tiesioginio veikimo simpatominetikas (stimu¬liuoja β1, β2 ir α adrenoreceptorius) 2.2.2. Indikacijos Anafilaksinis šokas; širdies sustojimas; bronchinės astmos priepuolis.

2.2.3. Kontraindikacijos

Feochromocitoma; išeminė Širdies liga, aritmija, krūtinės angina; arterine hipertenzija; hipertirozė (ištikus anafilaksiniaim šokui ar sustojus širdžiai, kontraindikacijų nėra).

2.2.4.Dozavimas

Suaugusiems. Inj. į r.

Anafilaksinis šokas: iš pra¬džių 0,5-1 mg (0,5-1 ml 0,1% tirpalo), prireikus kartojama kas 10 min.; skubiajai pagalbai, kai pacientas švirkščiasi pats, dozė gali būti 300 μg (0,3 ml 0,1% tirpalo).

Ūminis bronchinės astmos priepuolis: 300-500 μg (0,3-0,5 ml 0,1% tirpalo). Inj. į v.

Anafilaksinis šokas: vienkartinė dozė -500μg (5ml 0,01% tirpalo) iki lOO μg/min greičiu.

Širdies sustojimas: iš pradžių l mg (lOml 0,01% tirpalo), geriau į centrinę veną, galima kartoti ne dažniau kaip kas 2-3 mm, (iki valandos); atsižvel¬giant į aritmiją, po 3 injekciją dozę galima didinti iki 5 μg ar 100 μg/kg

Į blauzdikaulio čiulpus. Dozės tokios pat kaip inj. Į v.

Inj. po oda. Ūminis bronchinės astmos priepuolis: dozė tokia pat kaip inj. j r.

Vaikams. Inj. į r. Anafilaksinis šokas: vienkar¬tinė dozė kūdikiams iki 1 metų – 50 μg,, vyres¬niems vąikams – 10 μg/kg ( 0,01 ml/kg 0,1% tirpa¬lo). Ūminis bronchinės astmos priepuolis: 10 μg/kg (0,01 ml/kg O, l % tirpalo), didžiausia dozė – 500 μg (0,5 ml 0,1% tirpalo).

Inj. į v. Anafilaksinis šokas: vienkartinė dozė -lOμg/kg (0,1 ml/kg 0,01% tirpalo) iki lOOμg/min greičiu. Širdies sustojimas: iš pradžių 10 μg/kg, vė¬liau iki 100 μg/kg.

Į blauzdikaulio čiulpus. Dozės tokios pat kaip inj. į v. _

Inj. po oda. Ūminis bronchinės astmos priepuolis: dozė tokia pat kaip inj. j r.

2.2.5. Nepageidaujamos reakcijos

Dažniausios: nerimas, nenustygimas vietoje; du¬sulys; hiperglikemija; palpitacija, tachikardija; dre¬bulys, prakaitavimas; silpnumas, galvos svaigimas, galvos skausmas; galūnių šalimas; seilėtekis. Kitos: krūtinės angina, aritmija, labai padidėjęs kraujospūdis; nemiga, konfuzija, nervingumas; anoreksija, pykinimas, vėmimas.

Simpatomimetiniai aminai sukelia daugelį sisteminių reakcijų, kurių intensyvumą nulemia preparato dozė. Labiausiai yra veikiama širdies ir kraujagyslių sistema. Pašaliniai adrenalino reiškiniai paprastai apima tachikardiją, nedidelio laipsnio hipertenziją. Paprastai reiškiniai yra trumpalaikiai, tačiau asmenims, kurių jautrumas adrenalinui padidėjęs, gali pasireikšti ilgalaikė hipertenzija ir tachikardija bei tokios sudėtingesnės komplikacijos, kaip širdies aritmijos, stenokardija ir miokardo infarktas. Kiek didesnės adrenalino dozės mažina periferinių kraujagyslių pasipriešinimą, todėl kraujo spaudimas gali ir nekilti ar net sumažėti. Jei adrenalino kiekis kraujyje neviršija 70 mkg, sveikam žmogui tai sukels tik trumpalaikę tachikardiją ir sistolinio spaudimo padidėjimą. Didesnės koncentracijos jau gali sukelti ir nepageidaujamų reiškinių

(Pav. Adrenalino pašaliniai reiškiniai, priklausomai nuo dozės).

2.3.6.Nesštumas

Rizikos kategorija – C. Vaistas greitai praeina pro placentos barjerą. Duomenys apie Epinefrino poveikį neštumo laikotarpiu prieštaringi. Teoriškai vaistas gali sutrikdyti gimdos kraujotaką ir sukelti vaisiaus anoksiją. Nesciųjų hipotenzinei būklei gydyti rekomenduojama geriau rinktis efidriną

3.Adrenalinas ir noradrenalinas

Adrenalinas stimuliuoja sinusinį širdies mazgą, sustiprina jo automatinį aktyvumą, dėl to padažnėja širdies susitraukimai. Širdį stimuliuojantis adrenomimetikų efektas pirmiausia priklauso nuo to, kad jie veikia laidžiosios širdies siste¬mos β adrenoreceptorius. Tačiau, labai sustiprėjus širdies automatizmui, gali susidaryti heterotopinio sujaudinimo židiniai, ir dėl to atsiranda skilvelių ekstrasistolės. Adrenomimetikais (adrenalinu, izadrinu) galima laikinai pašalinti širdies atrioventrikulinę. bloka dą. Jiems veikiant, pakyla miokardo tonusas, sustiprėja jo susitraukimai, padidėja minutinis širdies tūris. Tačiau kartu miokardui reikia ir daugiau deguonies, o jeigu širdies vainikinės arterijos yra patologiškai pakitusios, gana greitai vystosi širdies raumens hipok¬sija. Be to, suintensyvėjus medžiagų apykaitai, širdyje gali greitai išsekti energetinių medžiagų rezervai ir atsirasti ūminis širdies silpnumas. Todėl adrenalino negalima skirti žmonėms, sergantiems širdies ir vainikinių kraujagyslių ligomis. Jam taip pat daug jaut¬resni žmonės, kuriems yra skydliaukės hiperfunkcija. Sergantie¬siems krūtinės angina ir nedidelės adrenalino dozės gali sukelti sunkų šios ligos priepuolį.

Katecholaminų poveikis įvairių organų kraujagyslėms nevieno¬das. Labiausiai nuo jų susitraukia periferinės kraujagyslės,.bet šiek tiek susitraukia ir stambios arterijos bei venos. Ypač stipriai nuo noradrenalino ir adrenalino susitraukia prekapiliariniai sfinkteriai. Dėl periferinių kraujagyslių spazmo pablogėja audinių kraujotaka, sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, kraujotaka centralizuojąs!. Padidėjus arteriniam ir veniniam kraujospūdžiui, daugiau kraujo grįžta į širdį.Mažojo kraujo apytakos rato kraujagysles katecholaminai vei¬kia silpniau negu didžiojo. Tačiau, vartojant didesnes katecholami¬nų dozes, ir mažojo kraujo apytakos rato kraujagyslėse labai pa¬didėja kraujospūdis, dėl to kraujo plazma gali pradėti sunktis į alveoles ir pabrinkti plaučiai. Tačiau žmonėms plaučiai nuo adre¬nalino pabrinksta tik per klaidą sušvirkštus jo labai didelę doze į veną arba žmonėms, kurie adrenalinui jautresni.Kadangi širdies vainikinės, smegenų ir plaučių kraujagyslės nuo katecholaminų nesusitraukia, tai šių organų kraujotaka, jiems veikiant, pagerėja. Ilgiau infuzuojant noradrenaliną ar adrenaliną, dėl nepakankamos kraujotakos kai kuriuose vidaus organuose (ke¬penyse, žarnose, inkstuose ir kt.) atsiranda nekrozės židinių, nes-šie organai nepakankamai aprūpinami krauju.

Adrenalinas ir noradrenalinas savo ruožtu taip pat nevienodai veikia įvairių organų kraujagysles. Tas kraujagysles, kuriose yra daug p adrenoreceptorių, adrenalinas išplečia. Noradrenalinas su¬traukia visas kraujagysles, išskyrus širdies vainikines, kuriose yra beveik vien p adrenoreceptoriai. Dėl to nuo šių aminų nevienodai kinta sistolinis ir diastolinis kraujospūdis. Kadangi adrenalinas išplečia griaučių raumenų kraujagysles ir į jas priplūsta daug krau¬jo, diastolinis kraujospūdis nuo šio amino sumažėja, o sistolinis — padidėja, nes labai sustiprėja širdies veikla. Tuo tarpu sistolinis -kraujospūdis nuo noradrenalino padidėja dėl to, kad jis sutraukia beveik visas kraujagysles, o jo silpnas širdies veiklą stimuliuojantis veikimas čia ne toks svarbus. Todėl noradrenalinas yra vienas iš geriausių vaistų kolapsui ir sunkiai hipotonijai gydyti. Adrenalinas šiam tikslui netinka, nes, esant mažam kraujospūdžiui ir labai su¬stiprėjus širdies veiklai, gali išsekti miokardas.

Pastaruoju metu nustatyta, kad adrenalinas stipriai veikia mik-rocirkuliaciją. Sis poveikis labai priklauso nuo arteriolių, metarte-riolių, kapiliarų, venulių ir arterijų-venų tiesioginių anastomozių būklės. Normaliai arterijų-venų anastoniozių sfinkteriai yra susi¬traukę, kraujas teka metarteriolėmis: ir kapiliarais.

– Adrenalinas daug intensyviau už npradrenaliną sumažina bron¬chų sienelių lygiųjų raumenų tonusą bei jų gleivinės paburkimą. Todėl jis vartojamas (geriausia inhaliacijos būdu) sunkiems bron¬chų astmos priepuoliams nuslopinti. •Adrenalinas taip pat daug stipriau už noradrenaliną veikia ang¬liavandenių ir riebalų apykaitą, labai suintensyvina glikogenolizę, sumažina glikogeno kiekį kepenyse ir raumenyse ir gerokai padi¬dina gliukozės koncentraciją kraujuje. Dėl to jis neskirtinas ser¬gantiesiems cukralige, o gali būti vartojamas perdozavus insuliną. Stimuliuodamas glikogenolizę, adrenalinas r labai padidina ir pieno rūgšties koncentraciją kraujuje bei sutrikdo jos utilizaciją. Suintensyvėjus glikogenolizei kepenyse, pagreitėja ir gliukokorti-koidų biosintezė antinksčiuose, kurie daro didele įtaką gliukoneo-genezei (gliukozės biosintezei iš baltymų ir riebalų apykaitos pro¬duktų).

Skydliaukėje suintensyvėja šios liaukos hormonų ir tireo-kalcitonino biosintezė. Be to, nuo adrenalino kraujuje padaugėja . kalio, o griaučių raumenyse ir miokarde — kalcio.

Noradrenalinas ir adrenalinas slopina žarnų motoriką, sumaži-na^šlapimtakių ir tulžies latakų raumenų tonusą, bet padidina virš-kinimo^trakto ir šlapimo pūslės sfinkterių bei gimdos tonusą. Nor¬adrenalino negalima infuzuoti nėščiosioms, nes jis stimuliuoja nėš¬čios gimdos a adrenoreceptorius ir gali paskatinti ją susitraukinėti.

Noradrenalinas ir adrenalinas, įšvirkšti į veną, veikia tik kelias minutes, įšvirkšti poodin arba į raumenis,— 5—30 min., nes greitai patenka į audinius ir ten fiksuojami. Vartojami per oš, labai greitai suyra ir į kraują nepatenka. Ypač daug adrenalino, išsiskiriančio iš šerdinės antinksčių dalies į kraują, kaupiasi širdyje. Čia jis jun¬giasi su baltymais ir dėl to nesuyra. Tačiau dėl emo’cinio sujaudi¬nimo, padidėjus simpatinės nervų sistemos tonusui, širdyje padau¬gėja laisvo adrenalino ir jis neigiamai veikia šio organo medžiagų apykaitą. Tai gali būti viena iš miokardo infarkto priežasčių. Nor-. adrenalinas mažiau toksiškas širdžiai, nes, kaip minėta, jo sukelia¬mi metaboliniai efektai yra gana silpni. Noradrenalinas beveik ne¬mažina bronchų lygiųjų raumenų tonuso.

Noradrenalinas vartojamas kraujospūdžiui pakelti įvairių hipo-toninių būklių, ortostatinio kolapso metu, neurocirkuliacinių ir krau¬jagyslinių distonijų atvejais, pašalinus feochromocitomą ir kt. Ne¬vartotinas kardiogeninio ir hemotransfuzinio šoko atvejais, nes, kaip minėta, sutraukia prekapiliarinius sfinkterius ir sutrikdo mikrocirkuliaciją.

Išvados:

Dažniausiai adrenalinas siejamas su aštriais pojūčiais. Mediciniais terminais, adrenalinas (dar vadinamas epinefrinu) yra labai svarbus šerdinės antinksčių dalies hormonas kurio susidarymą skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis. Adrenalinas stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, pagreitina kraujo tekėjimą į raumenis (Tarybinė Lietuvos enciklopedija). Taip vadinami adrenalino fanatikai pasineria į įvairiausius užsiėmimus, kad tik patenkintų savo poreikį jauduliui ir iššūkiams.

Adrenalinas išskiriamas antinksčių šerdinės dalies esant stresinėms situacijoms. Medicininiai preparatai gaminami iš galvijų antinksčių arba sintezuojami. Jo veikimą nulemia poveikis į alfa ir beta-adrenoreceptorius ir dažniausiai sutampa su simpatinės nervų sistemos veikimu. Sukelia pilvo ertmės organų, odos ir gleivinių kraujagyslių susitraukimą. Adrenalino poveikyje didėja širdies susitraukimų dažnis ir jėga, tačiau šis poveikis silpnesnis, nei noradrenalino. Sukelia bronchų ir žarnyno lygiųjų raumenų atsipalaidavimą, plečia vyzdžius. Hormono poveikyje spartėja medžiagų apykaita, didėja skeleto raumenų funkcinės galimybės. Stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Veikia priešuždegimiškai ir antialergiškai.

Epinefrinas

Indikacijos Anafilaksinis šokas; širdies sustojimas; bronchinės astmos priepuolis.

Kontraindikacijos

Feochromocitoma; išeminė Širdies liga, aritmija, krūtinės angina; arterine hipertenzija; hipertirozė (ištikus anafilaksiniaim šokui ar sustojus širdžiai, kontraindikacijų nėra).

Nepageidaujamos reakcijosDažniausios: nerimas, nenustygimas vietoje; du¬sulys; hiperglikemija; palpitacija, tachikardija; dre¬bulys, prakaitavimas; silpnumas, galvos svaigimas, galvos skausmas; galūnių šalimas; seilėtekis. Kitos: krūtinės angina, aritmija, labai padidėjęs kraujospūdis; nemiga, konfuzija, nervingumas; anoreksija, pykinimas, vėmimas.

Literatūros sąrašas:

1.Farmakologija ir receptūra.Vilnius, „Mokslas“,1986, p.72.2.Vaistų žinynas.2004, p. 239.3.Medicinos enciklopedija, Valstybinė enciklopėdijų leidykla. Vilnius, 1991, p.164.Trumpoji medicinos enciklopedija, Medicininiai terminai nuo A-Ž, p.8.5.Žurnalas „Medicina“, NR11,2004, p.1005-1008

Enterneto svetainės:

1.http://209.85.135.104/search?q=cache:9oKm5fXco6cJ:medicina.kmu.lt/0607/0607-12l.pdf+epinefrinas&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Adrenalinas3. http://rytuzenklai.lt/lt/articles/mokslai/baimes_poveikis4. http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=15555. http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&lid=2&strid=22896. http://www.odontologija.com/wiki/index.php/Adrenalinas

REFERATO DARBO APRAŠYMAS

1. Naujo dokumento sukūrimas.2. Puslapio dydžio nustatymas. Pasirenkame formatą A4.3. Puslapių parametrų nustatymas. Top – 2, Bottom – 2, Left – 2,5, Right – 1.4. Intervalo tarp eilučių nustatymas: 1,5 Lines – pusantrinis intervalas.5. Teksto formavimas. Pasirenkame Times New Roman 12pt Bold šriftu.6. Puslapio numerio įterpimas. Teksto lapai numeruojami ištisai, pradedant antraštiniu (antaštinio lapo numeris nerašomas) ir baigiant priedais. Puslapio numeris rašomas virš teksto (lapo viršutinio krašto tuščio lauko dešiniojoje pusėje) arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei brūkšnelių.7. Tipinė referato struktūra• Antraštinis lapas• Referato planas• Įžanga• Pagrindinė dalis (vientisas tekstas)• Pabaiga (apibendrinimas)