Maisto alergenai

712 0

Alergenas – bet kuri aplinkos medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai gali būti skirtingi įvairiems žmonėms, patekimo į organizmą keliai taip pat skirtingi – su maistu, per kvėpavimo takus, per odą, per injekcijas ar įgėlus vabzdžiams.

Rūšys

Alergenų gali būti kosmetikosbuitinės chemijos priemonėse (skalbimo priemonės, losjonaidažaiklijailakaiaerozoliai) ir kituose gaminiuose (dezinfekcinės, sintetinės vidaus apdailos medžiagos, baldai, plastmasės, formaldehidinės ir epoksidinės dervos beiakrilatai, žaislai, drabužiai, maisto priedai, pesticidai). Alergenais gali tapti ir organizme susidariusios arba su jo baltymais susijungusios medžiagos,

tapusios jau svetimomis.

Alergenai pagal metų laikus

Būtina stebėti savo savijautą. Jeigu alerginė būsena paūmėja rudenį, o vasarą pagerėja, alergenai slypi namie (epiderminiai, buitiniai, grybeliniai alergenai) Jei savijauta vasarą suprastėja, alergenai yra lauke (žiedadulkės, kai kurie grybeliai).

Kryžminės alerginės reakcijos

į karvės pleiskanas, plaukus ir į jos pieną, jautienos mėsą,

  • į arkliopleiskanas, plaukus ir į kumelės pieną, arklienos mėsą, serumą nuo stabligės,
  • į kitų gyvulių pleiskanas, plaukus ir j jų pieną, mėsą.

Jei žmogus yra alergiškas pagalvės pūkams, namų, bibliotekos dulkėms, gali būti alergija ir erkutėms bei grybeliams. Jei yra alergija ožkosavies vilnai ar 

A1is" rel="nofollow">triušio kailiui, gali būti alergija ir drabužiams ar kilimams iš šios vilnos. Jei žmogus alergiškas žuviai, gali būti alergija ir kosmetikai (žuvies žvynų milteliai „šešėliuose“ akims). Alergenu gali tapti ir sausas maistas akvariuminėms žuvims (dafnijos).

Alergenų susidarymas

Įprastai organizmas atskiria bet kurią svetimą 

="nofollow">genetinę informaciją, svetimas medžiagas nuo savų. Taip užtikrinamas specifinis atsparumas ligoms – imunitetas (lot. „immunitas“ reiškia laisvę nuo ko nors – duoklės, mokesčių, ir tik vėliau pradėtas vartoti reikšme „laisvė nuo ligų“ – atsparumas joms).

Šį darbą atlieka imuninė sistema, esanti visame kūne: čiobrialiaukėjekaulų čiulpuoseblužnyjelimfmazgiuosetonzilėseadenoiduoseapendikse ir kiti limfiniuose dariniuose.

Imuninė organizmo sistema pirmąkart susidūrusi su svetima medžiaga, „įsimena“ ją, išmoksta atpažinti ir reaguoti į ją. Todėl alergiškas žmogus, susidūręs su konkrečiu alergenu, reaguoja į jį, kaip reaguoti į jį yra „įsiminusi“ jo imuninė sistema. Organizme prieš svetimas medžiagas pradeda gamintis antikūnai – baltymai, vadinami imunoglobulinais. Jie padeda apsiginti nuo infekcijos ir kitų ligų.

Alergiško žmogaus organizme gaminasi daug antikūnų net įprastinės aplinkos medžiagoms. Tai E klasės imunoglobulinai (IgE). Tokių žmonių organizmas nesugeba kontroliuoti savo imuninio atsako ir pernelyg smarkiai reaguoja, net jei negresia joks pavojus. Toks iškreiptas imuninis atsakas ir vadinamas alerginiu, kadangi pažeidžiami paties organizmo audiniai.

<

Pirmąkart patekę į organizmą alergenai dar nesukelia ligos, bet jį įjautrina (alergizuoja), t. y., sukelia specifinių IgE gamybą prieš konkretų alergeną. Per 1-2 savaites po pirmo kontakto su alergenu pasigamina daug IgE, kurie cirkuliuoja kraujyje, o dalis nusėda audiniuose. Toks įjautrintas organizmas „įsimena“ alergeną, o po antro bei kartotinių kontaktų su juo – atpažįsta ir reaguoja. Pasigaminę specifiniai IgE greitai susijungia su atpažintu alergenu, iš ląstelių išlaisvindami daugybę biologiškai aktyvių medžiagų. Jos ir sukelia alergijos požymius, kurie gali atsirasti net po kelių ar 15-20 minučių. Nutraukus kontaktą su alergenu, I

IgE pasišalina iš organizmo ne anksčiau kaip po 1 mėnesio. Įvairių žmonių įsijautrinimo trukmė labai įvairi – nuo kelių dienų iki kelerių metų.

 

Join the Conversation