Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai

613 0

Referatas

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai

Turinys

1. Įvadas 2

2. Biotechnologijos ir GMO 2

3. GMO panaudojimas 4

4. GMO bioetinės problemos 5

4.1. Nepageidaujamos genų kombinacijos 5

4.2. Trečiųjų šalių žmonių grupių diskriminacija 5

4.3. Biologinis karas 5

4.4. Žmogaus genai organizmuose 5

5. GMO reglamentavimas 6

6. GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas 7

6.1. Rizikos vertinimo etapai 7

6.2. Informacija, kurią būtina žinoti vertinant GMO ir GMO produktų riziką 8

7. GMO grėsmė ir poveikis 8

7.1. Aplinkai: 9

7.2. Žmonių sveikatai: 9

7.3. Ūkiui: 10

8. „Valgomos vakcinos“ 10

8.1. Teigiamos pusės: 10

8.2. Neigiamos pusės: 11

9. Tyrimai atlikti norint įvertinti GMO produktų poveikį 11

9.1. GMO maisto saugumas 11

9.2. GMO poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai 11

1

9.3. GMO sukeliamos alergijos 13

9.4. Publikacijų apie GMO saugumą apžvalga 13

10. Rekomendacijos saugiam GMO naudojimui Lietuvoje: 14

11. Išvados 15

12. Informacjos šaltiniai 15

1. Įvadas

Paskutiniais dviem dešimtmečiais labai sparčiai vystantis biotechnologijos mokslui, buvo pradėti kurti ankščiau gamtoje niekada neegzistavę organizmai – šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais.

Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti tiek mikroorganizmai, tiek augalai, tiek gyvūnai.

Kadangi genetiškai modifikuoti organizmai yra naujomis technologijomis su

ukurti organizmai, vis dar nėra aiškus jų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekama daugelis tyrimų norint ištirti GMO produktų saugumą.

2. Biotechnologijos ir GMO

Biotechnologijai priskiriama bet kuri gamybinė ar mokslinė veikla naudojant/siekiant panaudoti gyvas ląsteles, jų dalis, arba biologines makromolekules (pvz., fermentus) įv

vairios paskirties produktams gaminti, paslaugoms teikti (pvz., ligoms diagnozuoti), augalų ar gyvūnų veislėms tobulinti bei kitoms praktinėms problemoms spręsti. Biotechnologijoje pritaikomos veiklos pobūdis susijęs su naudojamų įrankių bei procesų charakterizavimu, tobulinimu ir optimizavimu.

Biotechnologijai nepriklauso tradicinės maisto pramonės šakos, pavyzdžiui: alaus, vyno, spirito, kefyro ir kt. gamyba, jei tam naudojami organizmai, kurie nepatyrė genetinių pertvarkymų, t.y. genetiškai nemodifikuoti organizmai.

Genetinė modifikacija įvyksta naudojant įvairius metodus: 1) rekombinacinius DNR metodus, naudojančius vektorines sistemas; 2) metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įvedama paveldima medžiaga, paruošta ne pačiame organizme (tarp jų mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą); 3) ląstelių suliejimą (taip pat protoplastinį suliejimą), ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstelės su naujomis paveldimomis genetinės medžiagos kombinacijomis, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.

Manoma, jog kai ku

urie biotechnologijoje plačiai naudojami metodai genetinių modifikacijų nesukelia tuomet, kai juos taikant, nėra naudojamos rekombinuotos DNR molekulės ar genetiškai modifikuoti organizmai. Tai – 1) apvaisinimas in vitro; 2) konjugacija, transdukcija, transformacija ar koks kitas natūralus procesas; 3) poliploidinis įjungimas (indukcija). Taip pat manoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai nesukuriami ir kitais genetinio modifikavimo metodais tuomet, kai juos taikant genetiškai modifikuotos medžiagos nėra naudojamos kaip recipientai ar motininiai organizmai; t.y.: 1) mutagenezė; 2) gyvulių somatinių hibridomos ląstelių kūrimas ar panaudojimas (pavyzdžiui, norint gauti monokloninius antikūnius); 3) augalų ląstelių suliejimas (į
įskaitant protoplazminį suliejimą), kai tokiu būdu sukuriamus organizmus galima gauti naudojant tradicinius veisimo metodus; 4) nepatogeninių gamtoje egzistuojančių organizmų (mikroorganizmų), kurie neturi jokių atsitiktinių išorinių agentų, kurių naudojimo saugumas pagrįstas ilga stebėjimų istorija ar vidiniais biologiniais barjerais, netrukdančiais optimaliam augimui reaktoriuje ar fermentatoriuje, suteikiančiais riboto išlikimo ir dauginimosi galimybę be jokio neigiamo poveikio aplinkai, klonavimas.

Šiandien biotechnologijos tyrimai atliekami įvairiose mokslo institucijose ir įmonėse; biotechnologijos metodai bei juos taikant sukurti produktai naudojami daugelyje veiklos sričių: medicinoje, farmacijoje, chemijos pramonėje, žemės ūkyje, aplinkosaugos darbuose ir kitur.

Šiuolaikinė biotechnologija, jei ji plėtojama ir taikoma laikantis tinkamų aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugos priemonių, teikia didelių galimybių žmonių gerovei, be jos neįsivaizduojamas ekonominis augimas. O tai reiškia, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra ir bus naudojami įvairiose srityse ir įvairiais mastais.

Gyvi pakitę organizmai, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką yra išleidžiami dideliais (komerciniai produktai) ar mažais (eksperimento tikslams) kiekiais, aplinkoje gali daugintis laisvai išplisdami po visą pasaulį, ir jų poveikis aplinkai gali būti negrįžtamas. Todėl GMO saugaus naudojimo klausimams reikia skirti pakankamą dėmesį. Būtina užtikrinti, kad naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, pramonės produktų kūrimas būtų saugus, o ribotas GMO naudojimas vykdomas sumažinant jų galimas neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų prevenciją ir atliekų kontrolę.

Šiuo metu dar nevisiškai ti

iksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

3. GMO panaudojimas 4. GMO bioetinės problemos 4.1. Nepageidaujamos genų kombinacijos

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas iškelia daug naujų bioetikos problemų. Visų pirma, tai potencialus pavojus, kad horizontalaus genų dreifo metu kartu su plazmidėmis iš GMO kitoms organizmų rūšims bus perduotos naujos, nepageidaujamos genų kombinacijos, kurios gali sukelti naujas gyvūnų ir augalų ligas, vėžio formas, epidemijas. Pvz., genai, atsakingi už antibiotinį rezistentiškumą buvo pernešti iš genetiškai modifikuotų augalų į negiminingus dirvožemio organizmus; genetiškai modifikuotų organizmų endotoksinai išnaikina ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius, tuo pačiu gana ilgai išsilaikydami dirvožemyje nesuirę. Nustatyta, kad genetiškai modifikuotos bulvės gali suardyti laboratorinių žiurkių imuninę sistemą. Atrasta, kad žmonių alergija amerikietiškiems riešutams (Bertholletia excelsa) gali būti sukelta genetiškai modifikuotų sojos pupelių, skirtų žemės riešutų baltymų gamybai.

4.2. Trečiųjų šalių žmonių grupių diskriminacija

Kadangi genetiškai modifikuoti augalai yra žymiai produktyvesni, turi daugiau baltymų, mažiau reiklūs auginimo sąlygoms, bet turi ir minėtų neigiamų savybių, jie dažniausiai skirti besivystančių šalių augintojams ir vartotojams. Čia iškyla dar viena svarbi bioetikos problema – “prastesnės” rasės (trečiųjų šalių) žmonių grupių diskriminacija.

4.3. Biologinis karas

Kita genetiškai modifikuotų organizmų keliama bioetikos problema – galimybė genetiškai modifikuotas bakterijas ir

virusus panaudoti biologiniame kare, tarptautinio terorizmo tikslams. Buvusioje Sovietų Sąjungoje 32 000 mokslininkų dalyvavo biologinio ginklo, kurį mėginta pritaikyti karo pramonėje, kūrimo procese (Fall, 1999), naudojant ir genetinės inžinerijos metodus. Niekas nežino, kur ir kam jie dirba dabar.

4.4. Žmogaus genai organizmuose

Vis daugiau ir daugiau žmogaus genų įterpiama į ne-žmogiškus organizmus, norint sukurti naujas gyvybės formas. Kyla klausimas, kiek žmogaus genų gali turėti organizmas, kad nevirstų žmogumi? Kiek žmogaus genų turi būti žaliajame pipire, kad Jus supykintų iki jį valgant? Tai – ne hipotezė ar juodas humoras. Kinai jau perkėlė žmogaus genus į pomidorus ir pipirus. Taigi dabar Jūs tuo pačiu metu galite būti ir vegetaras, ir kanibalas.

5. GMO reglamentavimas

Norint, kad biotechnologija saugiai plėtotųsi visame pasaulyje, būtina imtis priemonių, nustatančių vertinimo ir potencialios rizikos, kylančios bet kokioje su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu susijusioje veikloje, ir reglamentuoti genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo sąlygas.

Todėl 1990 m. Europos Ekonominė bendrija priėmė direktyvas “dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo” ir “apgalvoto išleidimo į aplinką” (nuo 2000 m. jas ruošia ir Lietuvos Respublikos vyriausybė), kuriomis siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką bei nustatyti bendras genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo ir išleidimo į aplinką priemones. Jose nurodoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai turėtų būti klasifikuojami, atsižvelgiant į jų keliamą riziką, o tam būtina suformuluoti atitinkamus kr. . .

blikacijų buvo nagrinėjamas GM pašarų poveikis naminiams gyvuliams: galvijams, kiaulėms ir naminiams paukščiams. Kai kurie nagrinėjo galimą poveikį žiurkėms ir pelėms, keletas – poveikį žuvims. Remiantis publikacijų santraukų tezėmis, 36 studijose nerasta jokio GM augalinių produktų poveikio pagal tyrinėtus kriterijus, todėl teisinga daryti išvadą, jog genetiškai modifikuoti ir nemodifikuoti produktai yra lygiaverčiai.

Keturiose studijose aprašytas teigiamas GM pašarų poveikis. Dvejose studijose buvo tyrinėti maisto kokybei gerinti skirti GM augalai. Neigiami poveikiai aprašyti keliose studijose, kurias 1998 ir 1999 metais publikavo dr. A. Pusztai.

Beveik 2/3 PubMed rastų straipsnių buvo publikuojami pradedant 2002 metais. Juose nagrinėtas GM augalų poveikis naminiams gyvuliams, siekta išaiškinti, ar spaudoje pasirodžiusios publikacijos dėl GM augalų keliamo pavojaus gyvulių pašarui atitinka tikrovę. Remiantis Preston (2004) atlikta apžvalga, nuo 2002 metų nebuvo užregistruota nei vieno neigiamo poveikio GM pašarais šertiems bandomųjų rūšių gyvūnams atvejo.

10. Rekomendacijos saugiam GMO naudojimui Lietuvoje:

Remiantis galimos rizikos ir naudos analize, nustatyti nacionalinius, su GMO technologijos naudojimu siejamus interesus;

Paruošti nacionalinės GMO technologijos naudojimo politikos gaires;

Lietuvos kompetentingoms institucijoms laikytis nacionalinės GMO technologijos naudojimo politikos ES;

Stengtis naudoti tokius GM augalus, kurie atsparūs klimato kaitos pokyčiams, panaudojant atsinaujinančius energijos resursus biokuro gamyboje;

Pasiūlymai dėl GMO panaudojimo turėtų būti vertinami remiantis tikslia moksline analize, vengiant politinių sumetimų ir emocijų poveikio;

Sukurti efektyvią GMO galimų poveikių žmogaus sveikatai ir aplinkai kontrolės sistemą;

Lietuva neturėtų atsiriboti nuo pasaulinių pasiekimų GMO srityje. Šiandien Lietuva pirmauja genetiškai modifikuotų mikroorganizmų panaudojimo žmonių sveikatos apsaugos, diagnostikos bei biotechnologinių įrankių kūrimo srityse. Vykdant Lietuvos vyriausybės 2006 metų nutarimą dėl Aukštųjų technologijų vystymo, reikia atsižvelgti į pasaulinį saugaus genetiškai modifikuotų augalų panaudojimą Lietuvos žemės ūkio bei pramonės reikmėms tenkinti. Lietuva turėtų siekti išlaikyti savo GMO lyderio poziciją tarp Baltijos šalių;

Visuomenei teikti nešališką informaciją apie GMO;

Naudojant GMO technologiją, atsižvelgti į vartotojų poreikius;

Lietuvos atsakingos vyriausybinės institucijos bei mokslo bendruomenė turėtų aktyviai bendrauti su vietinėmis nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis aplinkosaugos srityje dirbančiomis organizacijomis.

11. Išvados

Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

Žinant, jog genetiškai modifikuotuose organizmuose yra svetimo organizmo DNR, reikia suvokti GMO riziką, nes nėra žinoma kaip toks organizmas elgsis natūralioje gamtoje, kaip jis paveiks organizmo DNR ar jo fenotipą.

Atvejai, kuomet GMO produktai galimai buvo žalingi, visame pasaulyje suformavo visuomenės nuomonę, jog GMO produktai yra nesaugūs.

Šiuo metu yra atliekama daugelis tyrimų, kurių rezultatai rodo, jog GMO produktai yra lygiaverčiai natūraliems produktams ir nesukelia neigiamo poveikio žmogaus sveikatai ar aplinkai. Bet nepaisant to, reikia nuodugniai ištirti ir reglamentuoti sukurtą GMO produktą prieš išleidžiant jį į rinką.

12. Informacjos šaltiniai

Dr. Danutė Biatiuškaitė, Genetiškai modifikuoti organizmai, VDU, 2007m, Kaunas

Algimantas Paulauskas, Genetiškai modifikuoti organizmai, Petro ofsetas, 2004m, Vilnius

http://bioetika.sam.lt/index.php?1449160722

Genetiškai modifikuoti organizmai gamtoje ir mūsų gyvenime, Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002m, Vilnius

Prof.dr. A. Paulauskas, J. Radzijevskaja, J. Žukauskienė, Genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų kūrimui ir apgalvotam išleidimui į aplinką naudojamų procedūrų vadovas, Petro Ofsetas, 2009m, Vilnius, ISBN 978-9955-608-65-3

L. Grinius, D. Matulis, S. Serva, D. Misiūnas, R. Valiokas, Modernios biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje, 2007m, Vilnius, ISBN 978-9955-668-98-5

Join the Conversation