logistikos paskaitu konspektas

290 0

TEMA. LOGISTIKOS ĮVADAS

1.1. Logistikos samprata

Kas šiandien yra logistika? Ką ji apima? Šią sąvoką įvairiai aiškina tiek patys verslo atstovai, tiek ir vadovėlių autoriai. Logistikos sąvoka pradėta vartoti karybos srityje – ja buvo nusakoma karinių dalinių judėjimas, jų aprūpinimas, amunicijos tiekimas į karinių veiksmų zoną, atsargų papildymas, sužeistųjų grąžinimas ir kitų armijos veiksmų tenkinimas bei paslaugų teikimas. Civilinės logistikos terminas pirmą kartą pavartotas JAV apie 1960 metus. Lietuvoje šis terminas pradėtas vartoti palyginti neseniai, planiniam ūkiui pereinant į rinkos ekonomiką.

Logistikos apibrėžimų y

yra gana daug. Paprastai logistika apibrėžiama kaip optimalus fizinių srautų bei paslaugų planavimas, organizavimas ir kontrolė. V. Paulauskas monografijoje „Logistika“ (2005) sako, kad logistika reiškia konkrečių veiksmų numatymą, įvertinant visus galimus vidinius ir išorinius poveikius, teigiamas ir ypač neigiamas planuojamo proceso įtakas. Pasak „M&M Militzer&Munch Fortransas“ generalinio direktoriaus J. Ravinsko, logistika šiandien – tai procesų, susijusių su prekėmis (kroviniais), sistema, kuri optimizuoja procesų (nuo gamybos iki klientų aptarnavimo) skaidrumą. Logistikos procesai yra susiję su tam tikrų prekių gabenimu ir jų p
pristatymu per tam tikrą laiką. Logistikos mokslo objektas ir reikiamo prekių kiekio nustatymas – kad jų visada būtų tiek, kiek reikia. Ji susijusi ir su paskirstymo procesais, duomenų apdorojimu, krovinių valdymo sistemomis, sąskaityba ir t. t.

Kadangi numatomi logistikos procesai yra s
skirtingos paskirties, skiriasi jų vykdymo laikas, tikslai, aplinka, reikalaujamas žmonių išsilavinimas, atsirado įvairios logistiką apibūdinančios sampratos, kaip antai: aprūpinimo logistika, gamybos logistika, paskirstymo logistika, transporto logistika, sandėlių logistika ir t. t. Tai rodo, kad pats logistikos terminas yra įvairiapusis, taikytinas daugeliui sričių, logistikos procesus galima skaidyti į atskirus elementus arba juos susieti.

Logistika grindžiama tiksliais vertinimais ir skaičiavimais, o ne samprotavimais. Šis mokslas pasižymi tuo, kad įvairią veiklą siekiama valdyti ne atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, minimaliomis išlaidomis siekiant išlaikyti reikiamą aptarnavimo lygį.

Norint tinkamai užtikrinant materialiojo srauto judėjimą, reikia pasirūpinti tinkamomis transporto priemonėmis prekėms gabenti. Kartu turi judėti ir informacijos srautas, kuris padės priimti reikiamą logistikos valdymo sprendimą. Tiek materialieji, tiek informacijos srautai turi būti paremti finansiniais srautais. Todėl logistikos s
studijų objektas yra materialieji ir su jais susiję informacijos bei finansiniai srautai.

1.2. Logistikos reikšmė

Ekonomikos globalizacijos procesą lemia intensyvi šalių ekonomikos plėtra, naujų rinkų užėmimas, informacinių technologijų galimybės. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus, palaikydami kuo aukštesnį aptarnavimo lygį, kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Todėl kiekvienos įmonės veikloje logistika turėtų užimti svarbią vietą. Pagrindinė logistikos užduotis įmonėje – nukreipti įvairių specialistų profesinę veiklą į kuo geresnį klientų aptarnavimą ir k

kuo didesnio pelno gavimą.

Logistikos veiklą įmonėje organizuoja ir įgyvendina įmonės atskirų padalinių darbuotojai arba logistikos skyriai. Kiekvieną logistikos veiklos sritį siekiama valdyti ne atskirai, o koordinuotai. Versle negali būti svarbiausių, dominuojančių veiklos sričių. Jos visos yra svarbios, viena kitą papildo. Ir jei nors vienos veiklos sričiai yra skiriama mažiau dėmesio, jei ji ignoruojama, tai gali turėti neigiamų pasekmių visam verslui.

Logistika yra praktinis verslo instrumentas, leidžiantis siekti įmonės strateginių, taktinių tikslų, daryti įtaką verslo strategijai, sukurti naujų įmonės konkurencinių pranašumų rinkoje.

Lėšos, išleidžiamos logistikai, sudaro santykinai didelę visų išlaidų dalį. Įvairiose įmonėse jos yra skirtingos ir sudaro apie 35 procentus.

Logistikos procesai turi didelę įtaką produkto kainai ir paprastai sudaro nuo 8 iki 50 proc. jo vertės. Logistikos pagrindinę pridėtinę vertę sukuria transportavimas, sandėliavimas, vartotojų aptarnavimas, produktų paskirstymas. Manoma, kad logistika – tai veikla, sudaranti galimybę mažinti išlaidas.

UAB „VP Market“ generalinio direktoriaus I. Staškevičiaus teigimu, logistikos veiksmingumas labai svarbus verslo sėkmės laidas. Didžiausią sėkmę pasiekia tos kompanijos, kurių efektyvūs veiksmai įgalina pateisinti ir viršyti vartotojų lūkesčius.

Dabartinės logistikos raidos tendencijos pasaulyje yra panašios. Skirtumas tik tas, kad vieni regionai toliau pažengę, o kiti taiko jau sukurtus logistikos grandinės diegimo ir tobulinimo būdus. Pasak „Baltic Logistic System Vilnus“, teikiančios smulkių siuntų gabenimo paslaugas „Bizpak“ p
pardavimo ir rinkodaros direktoriaus G. Bingelio, ES šalyse jau susiformavęs požiūris, kad siekiant maksimalaus kompanijos veiklos efektyvumo logistikos paslaugos turi būti patikėtos šios srities profesionalams. Lietuvoje sparčiai diegiamas 3PL modelis, t. y. trečiųjų šalių logistikos modelis, kai naudojamasi išorinių logistikos bendrovių, kurios paprasčiau, greičiau ir pigiau atlieka šias funkcijas, paslaugomis.

.3. Logistikos koncepcija

R. Minalga vadovėlyje „Logistika“ (2001) logistikos koncepciją apibrėžia taip: „Logistikos koncepcija reiškia iš vienos srities į kitą perinančias logistikos priemones.“ Atsiranda galimybė šias priemones valdyti taip, kad jų poveikis būtų perduotas iš vienos į kitą įmonės sritį. Logistikos koncepcija reiškia vientisą mąstymą ir vientisą elgseną. Logistikos koncepcija sukuria atskirų sričių ir procesų priklausomybę ir padeda jas suderinti. Logistikos koncepcijos uždavinys – susieti atskiras sritis į procesų grandinę.

Nagrinėdama logistikos koncepcijos evoliuciją ir jos pritaikymo galimybes, L. Braškienė (VU Marketingo katedra) išskiria šiuos istorinius verslo logistikos koncepcijos raidos etapus. (1 lentelė)

111111Istoriniai verslo logistikos koncepcijos raidos etapai 1 lentelė

Etapai Logistikos koncepcijos

1920–1950 m. Pirmasis – ikilogistinis periodas. Tai fragmentinio logistikos idėjų pasireiškimo periodas. 1. Kai kuriomis logistikos sritimis domimasi sąnaudų joms mažinimo požiūriu.

2. Logistikos, kaip integralaus sąnaudų mažinimo instrumento, idėja dar nekeliama.

1950–1970 m. antrasis – klasikinės logistikos, arba logistikos konceptualizavimo, periodas. Iš pradžių suvokiama tik fizinis produkcijos paskirstymas arba prekių pristatymas iš gamintojo vartotojui. L

Laipsniškai sujungia ir koordinuoja visas įmonės veiklos rūšis, susijusias su prekių judėjimu tam tikru laiku į tam tikrą vietą paskirstymo kanale.

1970–1980 m. Trečiasis integralios logistikos, arba verslo logistikos koncepcijos diegimo, periodas. Dominuojanti logistikos idėja – visų logistinės veiklos sričių maksimalus integravimas į visą logistikos grandinę. Logistika tampa praktiniu verslo instrumentu ir jo funkcija.

1980–1999 m. Ketvirtasis neologistikos, arba logistikos atgimimo, periodas. 1. Įsitvirtina supratimas, kad ištisinis, visa apimantis integruoto materialaus srauto valdymas įmanomas tik efektyviai valdant informacijos srautą.

2. Į logistikos interesų sritį patenka serviso (nematerialūs) srautai.

3. Logistika įgauna konceptualios strategijos, mąstymo būdo, verslo filosofijos statusą.

1999 m. – iki dabar. Penktasis universalios logistikos, arba logistikos koncepcijos įsigalėjimo, periodas. Logistika tampa universalia metodologine koncepcija, kurios tikslinė funkcija – srautinių ekonomikos procesų ištisinis sisteminis optimizavimas maksimaliai mobilizuojant turimus rezervus.

Logistikos koncepcijos pagrindą sudaro tokių priemonių įgyvendinimas:

• greič• iau negu konkurentai patekti į rinką;

• sumažinti produkcijos gamybos ciklą;

• sutrumpinti trukmę nuo užsakymų gavimo iki produkcijos pateikimo;

• laikytis pateikimo terminų tikslumo ir punktualumo ir kt.

Logistikos koncepcijai keliami tokie reikalavimai:

• Realumas. Koncepcija privalo būti įgyvendinama normaliomis pastangomis ir pakankamomis išlaidomis.

• Išsamumas – privalo būti įtraukti visi įmonei reikalingi logistikos procesai.

• Suderinamumas – logistikos procesai turi būti vienas su kitu suderinti.

• Konkretumas – koncepcija privalo būti suformuluota konkreč• iai ir suprantamai.

• Patikrinamumas – . . .

Komentuokite!