Logistikos funkcijos

143 0

Turinys:

Įvadas

Logistikos koncepcija..............................1-4 psl.

Sisteminio principo įgyvendinimas............................3 psl.

Universalus technologinio įrenginio atsisakymas................... ..3 psl.

Techninio proceso humanizavimas, šiuolaikinių darbo sąlygų sudarymas........4 psl.

Logistinių išlaidų visoje logistinėje grandinėje apskaita..................4 psl.

Šiuolaikiško aptarnavimo paslaugų plėtra..........................4 psl.

Logistinės sistemos sugebėjimas adaptuotis prie neapibrėžtos išorinės aplinkos..............................4 psl.

Logistikos funkcijos (detaliau)..............................5-10 psl.

Logistikos funkcijų ryšys su rinkodara, finansais ir gamybos planavimu........11 psl.

Operatyvioji ir koordinacinė logistikos funkcijos...................11-12 psl.

Logistinė „misijų“ funkcija..............................12 psl.

Logistinės funkcijos..............................13 psl.

Logistikos paslaugos ir praktinis pavyzdys.......................13-15 psl.

Išvados..............................16 psl.

Literatūros sąrašas..............................17 psl.

Įvadas

Logistika – kilusi iš graikų kilmės žodžio “logistike”, reiškiančio skaičiavimo, mąstymo meną. Praktinės logistikos atsiradimo istorija ir vy

ystymosi šaknys aptinkamos dar senaisiais žmonijos laikotarpiais.

Yra žinoma, kad Romos imperijos periodu valstybės tarnautojams buvo skiriami titulai “logistai”, arba “logistikai”, kas suteikdavo jiems teisę užsiimti maisto produktų paskirstymu. Taip pat vyrauja nuomonė, kad logistikos, kaip mokslo, susiformavimui didelės įtakos turėjo įvairių laikotarpių karai ir su jais susijusi karinė veikla. Vienas iš pirmųjų mokslinių darbų logistikos tema autorių, XIX a. pradžios prancūzų karo specialistas Džomini apibūdino logistiką kaip “Praktinį armijų manevravimo meną”. Jis teigė, kad logistika savyje apima ne tik pervežimus, be
et ir visą eilę kitų klausimų, tokių kaip planavimas, valdymas ir aprūpinimas, armijos dislokacijos vietos nustatymas, tiltų statyba, kelių tiesimas ir pan. Tačiau kaip karinis mokslas logistika susiformavo tik XIX a. viduryje. Logistika imta aktyviai domėtis antro pasaulinio karo metais. La
aikui bėgant, daugelyje vakarų šalių logistika tapo efektyvia priemone materialių srautų valdymui ekonomikoje. Logistika palaipsniui perėjo iš karo pramonės srities į ūkinės veiklos sferas. Iš pradžių susiformavusi kaip naują prekinių-materialių išteklių valdymo teorijos rūšis prekybinėje, o vėliau ir gamybinėje sferose.

Dažnai skiriamos dvi principinės kryptys, apibūdinant logistikos sąvoką. Viena iš jų susijusi su funkcinių prekių judėjimo proceso suvokimu, t.y. valdymu visų fizinių operacijų, kurias būtina atlikti pristatant prekes iš tiekėjo vartotojui. Kita kryptis apima platesnį logistikos suvokimą: šalia prekybinio judėjimo operacijų, įvardinama tiekėjų ir vartotojų rinkos analizė, paklausos ir pasiūlos koordinacija prekių ir paslaugų rinkoje, o taip pat ir produkto judėjimo proceso dalyvių interesų harmonizavimas. Galima teigti, kad logistika – tai atvykstančio į įmonę, ten apdirbamo ir paliekančio šią įmonę materialios produkcijos srauto ir su

u juo susijusio informacinio srauto planavimas, valdymas ir kontrolė. Šiame darbe norėčiau plačiau apžvelgti logistikos koncepciją, funkcijas bei paslaugas, išnagrinėsiu kaip teorinę, taip ir praktinę šios temos dalį.

Logistikos koncepcija

Koncepcija yra požiūrių į tą ar kitą reiškinių ir procesų supratimą sistema

Logistikos tyrimas turi remtis logistinio požiūrio bei pagrindinės idėjos supratimu. Materialinių srautų valdymas ir gamyba, prekyba bei kitos ūkinės veiklos rūšys žmogaus atliekamos nuo pačių ankstyviausių ekonominio vystymosi laikotarpių. Logistinis požiūris į materialinių srautų valdymą pasireiškia visų pirma tuo, kad pasikeičia įvairių ūkinės ve

eiklos rūšių prioritetai, kartu sustiprėja materialinių srautų valdymo reikšmės nauda. Tik palyginti neseniai žmonija suvokė, kokiomis efektyvumo didėjimo galimybėmis pasižymi srautų procesų racionalizavimas ekonomikoje.

Požiūrių į ūkinės veiklos srautų procesų optimizavimą sistema sudaro Logistikos koncepciją. Apibūdinkime jo pagrindinius teiginius.

Sisteminio principo įgyvendinimas.

Materialinio srauto optimizavimas galimas vienos įmonės arba net jos padalinio ribose. Tačiau maksimalų efektą galima gauti tik optimizavus visą įmonės materialinį srautą, tiek išorėje, tiek viduje, nuo pirminio žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo arba atskiras detales jo dalis. Be to visos medžiagų judėjimo grandinės grandys, t.y. visi makrologistinių ir mikrologistinių sistemų elementai turi dirbti kaip vienas suderintas mechanizmas. Šiam uždaviniui spręsti reikia sisteminio požiūrio, parenkant techniką, projektuojant tarpusavyje susijusius technologinius procesus įvairiuose medžiagų judėjimo padaliniuose bei sprendžiant kitus medžiagų srautų organizavimo klausimus.

2. Universalus technologinio įrenginio atsisakymas.

Atliekant tam tikras operacijas geriau naudoti ne universalų įrenginį, o sukurtą specialiai šiai operacijai. Ši nuostata taikoma ir logistiniams procesams. Įrenginys srautų procesams optimizuoti naudotinas tik tam tikromis darbo sąlygomis ir gaminant masinę plataus asortimento produkciją. Taigi materialinių srautų valdymo logistikai būtinas pakankamai aukštas visuomenės mokslinis – techninis išsilavinimo lygis.

 

3. Techninio proceso humanizavimas, šiuolaikinių darbo sąlygų sudarymas.

Vienas iš logistikos sistemos elementų yra personalas, t.y. specialiai parengti darbuotojai, sugebantys atsakingai atlikti visas savo darbo funkcijas. Tačiau darbas medžiagų valdymo sferoje tradiciškai yr

ra neprestižinis, ir tai paaiškina „amžiną“ tinkamų darbuotojų trūkumo problemą.

Logistinis požiūris, didinamas materialinių srautų valdymo visuomeninę reikšmę, kuria objektyvias prielaidas pritraukti personalą, turintį didesnį darbo potencialą. Be to, adekvačiai turi būti tobulinamos ir darbo sąlygos.

4. Logistinių išlaidų visoje logistinėje grandinėje apskaita.

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra išlaidų ( sąnaudų) minimizavimas, pristatant materialinius srautus nuo pirminio žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo. Šio uždavinio sprendimas galimas tik su sąlyga, kad gamybos ir apyvartos išlaidų (sąnaudų) apskaitos sistema leistų skirti išlaidas logistikai . taigi pasireiškia svarbus logistinės sistemos optimalaus varianto pasirinkimo kriterijus – bendrųjų išlaidų visoje logistinėje grandinėje mažinimas.

5. Šiuolaikiško aptarnavimo paslaugų plėtra.

Šiandien daugeliu atvejų galimybė staigiai gerinti gaminamą produkciją objektyviai yra ribota. Todėl vis daugiau verslininkų diegia logistinį aptarnavimą kaip konkurencingumo gerinimo priemonę. Įsivaizduokime, kad rinkoje yra keletas tiekėjų, tiekiančių vienodos rūšies ir kokybės prekes. Tokiu atveju vartotojas teiks pirmenybę tam, kieno aptarnavimas bus geresnis, pavyzdžiui, pateiks prekę laiku, patogioje taroje ir panašiai.

6. Logistinės sistemos sugebėjimas adaptuotis prie neapibrėžtos išorinės aplinkos.

Didelis kiekis įvairių prekių ir paslaugų daro paklausą neapibrėžtą, lemia staigius materialinių srautų svyravimus. Šiomis sąlygomis logistinių sistemų gebėjimas adaptuotis prie kintančios išorinės aplinkos yra esminis stabilios padėties rinkoje rodiklis.

 

Logistikos funkcijos

Materialinių srautų valdymo procese sprendžiama daugelis uždavinių. Tai paklausos ir gamybos prognozavimo uždaviniai, o atitinkamai ir gabenimų apimtys, ma

aterialinių srautų optimalių apimčių ir krypčių nustatymo uždaviniai bei sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kiti organizacijos uždaviniai. Kas sprendžia šiuos uždavinius?

Materialinius srautus sukuria įvairių įmonių ir organizacijų veikla, gaminant arba naudojant vienokias ar kitokias paslaugas. Be to, esminį vaidmenį valdant materialinius srautus vaidina šios įmonės ir organizacijos:

• Bendrojo naudojimo transporto organizacijos, įvairios ekspedicinės įmonės.

• Didmeninės prekybos įmonės

• Komercinės tarpininkavimo organizacijos

• Įmonės, kurių gatavos produkcijos sandėliai atlieka įvairias logistines operacijas.

Šių įmonių ir organizacijų jėgomis materialiniai srautai, tiesiogiai realizuojamas ir kontroliuojamas prekių judėjimo procesas. Kiekvienas iš išvardintų logistinio proceso dalyvių specializuojasi atitikti kažkokią konkrečią logistinę funkciją . Terminas „funkcija“ toliau bus suprantamas kaip veiksmų, vienodų tikslo požiūriu ir besiskiriančių nuo kitų bendrų veiksmų, turinčių tam tikrą tikslą, visuma.

Logistinė funkcija – tai didelė logistinių operacijų grupė, nukreipta logistinės sistemos veiksmams realizuoti ir įgyvendinti.

Logistines veiklos funkcijas galime skirstyti į:

1) pagrindines.

2) pagalbines.

Pagrindinės veiklos funkcijos turi tenkinti:

1) Vartotojų aptarnavimo standartus ir politika

2) Transportavimą

3) Atsargų valdymą

4) Užsakymų tvarkymą.

Pagalbinės veiklos funkcijos :

1) Sandėliavimas ir saugojimas

2) Medžiagų valdymas

3) Medžiagų ir produktų įsigijimas

4) Produkcijos įpakavimas

5) Informacijos apdorojimas ir tvarkymas

6) Gamybos atliekų tvarkymas

7) Apsirūpinimas pirkimais

8) Grąžintų produktų tvarkymas

Iš visų čia išvardintų logistikos funkcijų galime išskirti kelias svarbiausias iš pagrindinių ir pagalbinių funkcijų, tai transportavimas (pagrindinės funkcijos) ir sandėliavimas ir saugojimas (pagalbinės f. . .

os rinkos dalyvių veiklos prognozę.

3. Klientų užsakymų ir poreikių duomenų apdorojimą.

Logistinė „misijų“ funkcija

Kompleksinis požiūris į logistikos vystymąsi pakeitė jos sąnaudų įvertinimo koncepciją. Išlaidų kalkuliacija pradeda vykdyti ne pagal funkcinį principą, o dėmesį skiriant galutiniam rezultatui, kada pirmiausiai nustatoma logistinės sistemos apimtis ir jos darbo pobūdis, o paskui sąnaudos , susietos su jos realizavimu. Šiomis sąlygomis atsirado naujas požiūris į išlaidų skaičiavimą, pasireiškiantis „misijų“ rengimu, t.y. tikslų, kuriuos logistinei sistemai reikia pasiekti nustatymu situacijoje „produktas – rinka“. Misija gali būti rengiama šiomis kryptimis: aptarnaujamos rinkos tipo, produkcijos rūšies ir aptarnavimo apribojimų bei išlaidų. Pavyzdžiui, misijos tikslas gali būti didžiausios dalies suminių prekių tiekimas vartotojams minimaliomis išlaidomis patogiausias terminas, laikantis reikiamų partijų dydžio bei pristatymo intervalų. Galima nustatyti ir kitokius kompanijos tikslus.

Logistinės funkcijos

Prekių tiekimo arba paslaugų tiekimo ūkinių ryšių formavimo jų plėtojimas, koregavimas ir racionalizavimas.

Materialinių srautų apimčių ir krypčių nustatymas.

Prognozuojamų gabenimo poreikių įvertinimas.

Prekių judėjimo nuoseklumo per sandėliavimo vietas nustatymas.

Sandėlių ūkio organizavimas, išdėstymas ir išplėtojimas.

Atsargų apyvartos valdymas.

Logistikos paslaugos ir praktinis pavyzdys

Mano tema susideda iš dviejų dalių: logistikos funkcijos ir logistikos paslaugos. Apie logistikos funkcijas aš jau paminėjau savo darbe, dabar norėčiau apžvelgti logistikos paslaugas teikiančią įmonę Lietuvoje „Transekspedicija“. Pati įmonė buvo įkurta 1990 m. Vilniaus mieste, tai lietuviško kapitalo transporto-ekspedicinė įmonė. Įmonė klientams teikia kvalifikuotas logistinės paslaugas susijusias su muitinėmis procedūromis, kurios įforminamos muitinės poste, esančiame terminalo patalpose.

UAB “Transekspedicija“ – tai viena didžiausių transporto – ekspedicinių logistikos  kompanijų Lietuvoje, vežanti mažus, dalinius ir didelius krovinius vietiniais ir tarptautiniais maršrutais automobiliais ir teikianti visas logistikos paslaugas. Beveik pusę visų teikiamų transporto paslaugų sudaro rinktinių krovinių vežimas. Klientams įmonė teikia krovinių sandėliavimo, pakrovimo/iškrovimo, kvalifikuotas muitinės tarpininkų ir kitas logistikos paslaugas. Be sandėliavimo ir krovos darbų terminale taip pat teikia kompleksines logistikos paslaugas-3PL. Muitinė, sandėlis ir muitinės tarpininkai klientams teikia paslaugas visas 7 dienas per savaitę.

Logistikos paslaugos:

Krovinių perkrovimo paslaugos

Muitinės tarpininkų paslaugos Patyrę muitinės tarpininko atstovai atlieka visas muitinės tarpininkų paslaugas, įskaitant įmonės muitinės sandėlyje bei LEZ-e (laisvojoje ekonominėje zonoje): -Carnet TIR pildymas ir atstovavimas muitinėje; -Importo, eksporto ir tranzito deklaracijų pildymas; -Garantijų suteikimas mokant importo mokesčius; -Intrastat ataskaitų rengimas ir pateikimas muitinei; -Atstovavimas muitinėje deklaruojant prekes visoms muitinės procedūroms; -Klientų konsultavimas muitinės procedūrų pasirinkimo ir įforminimo klausimais.

Sandėliavimo paslaugos

Naujame 25000 m2 terminale bei saugomose ir nuolat videokamerų stebimose lauko aikštelėse sandėliuojame bet kokio dydžio krovinius. Sandėli s šildomas (nuolat palaikoma teigiama temperatūra).Pilnas 3PL paslaugų paketas, įskaitant bet neapsiribojant:

Mechanizuota ir rankinė krova, įskaitant „negabaritinis“ krovinius;

Krovinių (prekių) rūšiavimas, komplektavimas, atrinkimas, markiravimas (ženklinimas), pakavimas (perpakavimas), paletavimas.

Visus sandėlyje vykstančius procesus valdo šiuolaikinė sandėlio valdymo sistema (SVS), paremta brūkšninių kodų ir belaidžio duomenų perdavimo technologijomis. Jos pagalba klientai gali valdyti ir kontroliuoti savo prekių judėjimą „realiu laiku“ bei operatyviai gauti detalias ataskaitas apie visas atliktas operacijas.

Bendrovės pagrindinės teikiamos paslaugos:

Rinktinių, dalinių ir pilnų krovinių gabenimas automobiliais “nuo durų iki durų”  vietiniais ir tarptautiniais maršrutais;

didelio tūrio (iki 115 cbm) krovinių pervežimai;

multimodaliniai krovinių pervežimai;

pakabinamų rūbų pervežimai;

krovinių, kuriems būtinas temperatūros režimas, pervežimai;

pavojingų krovinių gabenimas;

krovinių sandėliavimas, pakrovimas/iškrovimas, dokumentų tvarkymas;

visos muitinės tarpininkų paslaugos;

kitos logistikos paslaugos;

TIR serviso ir plovyklos paslaugos;

krovininių  automobilių parkavimo paslaugos.

Išvados

Taigi, šio darbo pagrindinis tikslas buvo apžvelgti ir supažindinti jus su mano temos „Logistikos funkcijos ir paslaugos“ pagrindiniais aspektais. Manau man tai pavyko, darbo eigoje paminėjau ir apie logistikos koncepciją ir apie logistikos funkcijas, kurias aprašiau detaliau ir atskirai išskyriau pagrindines funkcijas, logistikos paslaugas Lietuvos įmonės pavyzdžiu.

Literatūros sąrašas

A. Baublys „Krovinių vežimai“. Vilnius. „Technika“ 1998 (Žiūrėta 2015-04-05)

http://www.transekspedicija.lt/ (Žiūrėta 2015-04-05)

R. Minalga „Krovinių transporto sistema“. Vilnius. Universiteto leidykla. 1997 (Žiūrėta 2015-04-07)

R. Minalga „Logistika“. Vilnius. 2001 (Žiūrėta 2015-04-09)

V. Čaplikas „Prekybos logistika“. Vilnius. Universiteto leidykla. 1997 (Žiūrėta 2015-04-09)

Komentuokite!