Komercinių ginčų logistikoje sprendimo būdai

327 0

 

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (KTK) 26 straipsnyje nurodoma, kad  krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą savo  transporto priemonėmis ir sąskaita. Tarptautiniai vežimai yra tada, kai juose dalyvauja tarptautinis elementas. Tarptautiniu  elementu gali būti   vežėjas arba  gavėjas, esantis kitoje šalyje, o taip pat transporto priemonė, registruota kitoje šalyje. Tarptautiniu  elementu gali būti ir juridinis faktas (pvz., avarija), įvykusi kitoje šalyje.

Vežimuose gali dalyvauti ekspeditoriai, agentai,  transporto pr

riemonių savininkai, fraktuotojai  ir kiti asmenys. Krovinių gavėjai ir krovinių siuntėjai, naudodamiesi krovinių vežimų paslaugomis, dažniausiai  vykdo savo vienas kitam prisiimtus įsipareigojimus pagal kitas sutartis (pavyzdžiui, pateikti prekes pagal pirkimo-pardavimo ar kitas sutartis). Tokių atveju vežimo sutartis yra ne priemonė gauti pelno, bet yra priemonė mažiausiomis sąnaudomis įvykdyti pagal kitą sutartį prisiimtą įsipareigojimą nustatytu laiku pristatyti krovinį į paskirties vietą. Kitokia vežimo sutarties paskirtis yra vežėjui ar transporto priemonės savininkui – jų tikslas yra už krovinių pervežimą gauti maksimaliai įmanomą gauti   pelną.

Santykiai tarp  siuntėjų, gavėjų,  vežėjų ir kitų pe

ervežimuose dalyvaujančių asmenų,  įforminami sutartimis. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas, norėdamas tapti vežimų santykių dalyviu, privalo turėti įstatymais numatytus dokumentus, patvirtinančius transporto priemonės tinkamumą atitinkamų krovinių vežimams  ir dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti pervežimus.

Krovinių gabenimas vyksta  vietiniais ir tarptautiniais maršrutais. Tarptautiniai vežimai suteikia galimybę tarpusavyje su

ujungti atskirų šalių rinkas, skatina pramonės ir transporto konkurencingumą, įgalina tarptautinės prekybos plėtotę ir transporto srautų didėjimą.

KROVINIŲ VEŽIMO SUTARTIES SAMPRATA

Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str.);

Krovinio vežimo sutarties tikslas ir dalykas

Vežimo sutarties dalykas yra paslaugos, kurias teikia vežėjas pergabendamas patikėtas materialines vertybes, t.y. visi vežėjo veiksmai, kuriuos atlieka vežėjas, vykdydamas savo įsipareigojimus siuntėjui.

Vežimo, kaip ir bet kurios kitos sutarties, esmę arba teisinę prigimtį lemia pagrindinis jos tikslas, o ne atsirandančios papildomos pareigos. Pagrindinis pervežimo sutarties tikslas – nugabenti krovinius, keleivius į paskirties punktą, todėl šis vežėjo veiklos rezultatas sudaro sutarties dalyką.

Šios paslaugos gali būti ne tik krovinio pe

ervežimas, bet ir jo saugojimas, kai kuriais atvejais – pakrovimas, iškrovimas, priėmimas, išdavimas ir pan. Kiekviena šių paslaugų yra kitos sutarties (pasaugos, rangos ir pan.) dalykas, tačiau aptarus jas vežimo sutartyje, tampa jos šalių pareigomis.

Krovinių vežimo sutarties šalių atsakomybė

Bendrąsias krovinių vežimo sutarties dalyvių atsakomybės nuostatas įtvirtina CK

6.817 str.: už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK yra išskirtos kelios atsakomybės, kylančios iš krovinio vežimo su

utarties rūšys,

kurios būdingos iš esmės ir visų transporto rūšių krovinių vežimo sutartims:

Atsakomybė už transporto priemonių nepateikimą ir jų nepanaudojimą. Vežėjas už

transporto priemonių nepateikimą, o siuntėjas – už krovinių nepateikimą arba už pateiktų transporto priemonių nepanaudojimą atsako vežimo sutarties ar įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vežėjas ir siuntėjas atleidžiami nuo atsakomybės už transporto priemonių nepateikimą arba jų nepanaudojimą, jeigu tai įvyko dėl:

a) nenugalimos jėgos;

b) krovinių vežimo nutraukimo ar apribojimo tam tikrais maršrutais transporto

įstatymų nustatyta tvarka;

c) kitais atskirų transporto šakų kodeksų ar kitų įstatymų numatytais atvejais (6.818

str).

2. Vežėjo atsakomybė už krovinio neišsaugojimą. Vežėjas atsako už krovinio neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas

Tarptautinių vežimų reikšmė

Krovinių gabenimas vyksta vietiniais ir tarptautiniais maršrutais. Tarptautiniai vežimai suteikia galimybę tarpusavyje sujungti atskirų šalių rinkas, skatina pramonės ir transporto konkurencingumą, įgalina tarptautinės prekybos plėtotę ir transporto srautų didėjimą.

VEŽIMŲ TARPTAUTINIS TEISINIS REGULIAVIMAS

2.1.Tarptautinių vežimų teisinio santykio šalių susitarimas dėl teismų jurisdikcijos

Kiekviena valstybė yra nustačiusi civilinių ginčų, kuriuose dalyvauja užsienio

elementas, teisminio priklausymo taisykles. Lietuvoje to

okios taisyklės yra surašytos CPK VII dalyje. Svarbiausios nuostatos, esančios CPK, dėl teismų jurisdikcijos pasirinkimo yra tokios:

780 str. yra nurodyta, kad VII dalyje esančios tarptautinio civilinio proceso normos

Lietuvoje yra taikomos tik tais atvejais, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

781 str. yra nustatytas nacionalinio teismingumo prioritetas, kurio esmė yra tokia:

Jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.

Jeigu Lietuvos Respublikos teismai pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija neišnyksta, kai ta pati byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme. Šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose

787 str. 1 d. nurodyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtinos

Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, o taip pat Lietuvoje esanti prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad šalys gali raštu susitarti, jog turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

788 str. nurodoma, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad

ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu toks susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Li

ietuvos Respublikos teismų kompetencija. Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad į esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant suinteresuotos šalies prašymui. Prašymas gali būti paduodamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

786 str. nurodyta, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl

daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje CPK 23 str. nurodyta, kad šalys savo

susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže.

CPK 24 str. nurodomi bylos priskyrimo teismui prioritetai:

susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi

būti nagrinėjami teisme.

Jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo

priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

Pažymėtina, kad bylos teisminiam priklausymui neturi įtakos taikytina teisė, todėl teismas negali atsisakyti priimti ieškinio motyvuodamas, kad šalių santykiams reikia taikyti ne Lietuvos, o užsienio teisę.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) ( toliau- Konvencija) 31 str. nurodoma, kad :

1.Visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos

veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje:

a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba

b) yra krovinio priėmimo v. . .

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šturvalas“, juridinio asmens kodas 125689942, ieškovo UAB „Sostransa“, juridinio asmens kodas 302830720, naudai 700 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-10-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

IŠVADOS

Tarptautinių vežimų sutarties šalys turi teisę susitarti dėl teismų jurisdikcijos.

Tarptautinių vežimų sutarties šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį

ginčą, tačiau teisės aktai gali numatyti atvejus, kai ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže.

Šalių susitarimas dėl jurisdikcijos turi būti rašytinis.

Šalių laisvė susitarti dėl jurisdikcijos, kai santykyje dalyvauja užsienio elementas, yra labiau

suvaržyta, nes yra ribojama galimybė pasirinkti teismą ir arbitražą.

Tarptautinių vežimų teisinio santykio šalims, norinčioms tartis dėl teismų jurisdikcijos, reikia

apsispręsti dėl ginčo sprendimo būdo: ginčą spręsti teisme ar arbitraže; žinoti ar ta valstybė, kurioje norima nagrinėti ginčą, yra atitinkamą transporto rūšį reglamentuojančių tarptautinių konvencijų ar tarptautinių daugiašalių ir dvišalių sutarčių dalyvė.

Žinoti tos valstybės, kurioje norima nagrinėti ginčą, bendrąsias jurisdikcijos taisykles, užsienio

teisės taikymo taisykles, imperatyvias teisės normas, susijusias su ginčo teisena, teisės aktuose numatytas privilegijas, taikomas savo valstybės juridiniams asmenims , dokumentų įteikimo kitai ginčo šaliai, esančiai užsienio valstybėje, tvarką, o taip kitoje valstybėje teismo ir arbitražo priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką.

Nacionaliniai teisės aktai gali numatyti galimybę šalims susitarti dėl teismų jurisdikcijos, o

tarptautinė sutartis, reglamentuojanti ginčo dalyką, gali numatyti kitokias teismų jurisdikcijos taisykles.

Arbitraže sprendžiami ginčai, kilę tarp toje pačioje valstybėje esančių subjektų, o taip pat ir

ginčai, kuriuose dalyvauja užsienio elementas.

Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu.

Vežėjai kreipiasi dėl skolos (mokesčio už vežimą) priteisimo, o siuntėjai dėl žalos atlyginimo (vežėjo atsakomybės taikymo).

Visi ginčai, kurie neišsprendžiami tarpusavyje, perduodami į teismą.

LITERATŪRA

Moodle aplinkoje esanti medžiaga

http://rekvizitai.vz.lt/istatymai/administraciniu-teises-pazeidimu-kodeksas/

TEISĖS AKTAI

TEISMŲ PRAKTIKA

Join the Conversation