Šiuolaikinė ekonomikos teorija

176 0

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

EKONOMIKOS KATEDRA

ŠIUOLAIKINĖ EKONOMIKOS TEORIJA, JOS TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Mikroekonomikos referatas

Darbą atliko: .

Akademija, 2016

TURINYS

ĮVADAS.............................. 3

  1. ŠIUOLAIKINĖ EKONOMIKOS TEORIJA............................ 4
  2. MIKROEKONOMIKA IR MAKROEKONOMIKA....................... 7
  3. ŠIUOLAIKINĖS EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS.................... 9
  4. EKONOMIKOS TEORIJOS TYRIMO METODAI....................... 10

IŠVADOS.............................. 16

NAUDOTOS LITERATŪROS ŠALTINIAI............................ 18

ĮVADAS

Temos naujumas ir aktualumas. Ekonomika atsiranda ten, kur yra produktų gamyba, mainai ir vartojimas. Jos atsiradimą lemia riboti ištekliai ir beribiai žmonių poreikiai. Šiuolaikinėje visuomenėje ekonomika įgyja dar didesnę reikšmę. Žodį „ekonomika“ galima išgirsti kasdien. Tačiau objektas apie kurį kalbama gali būti neaiškus. Ekonomikos teoriją sudaro teiginiai, sąvokos, kurios savo prasmėmis labai skiriasi. Ekonomikos mokslas apima labai plačią prasmę. Į šį žodį įeina ekon

nomikos teorija, jos tyrimo objektai bei metodai, ekonominės sistemos, pozityvinė ir normatyvinė ekonomika. Jei visuomenė galėtų naudoti visus išteklius nieko neribodama ir patenkindama visus savo lūkesčius, nekiltų ekonominių problemų,tokių kaip krizės ar panašiai, tačiau ištekliai yra riboti ir juos reikia tausoti remiantis ekonomikos žiniomis.

Darbo objektas: šiuolaikinė ekonomikos teorija.

Darbo tikslas: išanalizuoti, palyginti ir įvertinti šiuolaikinę ekonomikos teoriją, jos tyrimo objektą ir metodus teoriniame ir praktiniame lygmenyje.

Darbo uždaviniai:

  1. Aprašyti šiuolaikinės ekonomikos teorijos sąvoką;
  2. Įvertinti ekonomikos teorijos tyrimo objektą;
  3. Išanalizuoti ir palyginti visus galimus šiuolaikin
    nės ekonomikos teorijos tyrimo metodus. Tyrimo metodai:
    • mokslinės literatūros analizė;
    • duomenų analizė.

 

1.    ŠIUOLAIKINĖ EKONOMIKOS TEORIJA

 

Žmonės, pradedantys nagrinėti ekonomikos teorija , paprastai nori turėti trumpą, aiškų ir lengvai suprantamą, be to, viską apimantį jos apibrėžimą. Galbūt del to yra gana daug įvairiausių šios teorijos apibrėžimų.

. Pateiksime keletą: ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandėriais tarp žmonių, rūšis; ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius (žemę, darbą, gamybinės paskirties prekes, pavyzdžiui, mašinas, ir technines žinias) įvairioms prekėms gaminti (kviečiams, mėsai, drabužiams, meno kūriniams ir veiklai, keliams ir kt.) ir skirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti; ekonomikos teorija yra mokslas apie kasdieninę žmonių gyvenimišką veiklą, apie tai, kaip gauti priemonių savo gyvenimui užtikrinti ir kaip tas priemones panaudoti; ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje; ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą.

Be abejo, kiekvienas iš mūsų taip pat galėtų pridėti po keletą savo paties apibrėžimų. Žinomas teo

oretikas P. Samuelsonas pažymi, kad ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kokius išteklius žmonės ir visuomenė ilgainiui įsigyja prekėms gaminti ir paskirstyti tarp įvairių visuomenės grupių, kad būtų galima jas vartoti dabar ir ateityje. Vilniaus universiteto ekonomikos teorijos mokomosios priemones, autoriai rašo, kad ekonomikos teorija – tai mokslas apie žmonių ūkinę veiklą, kurios metu, naudojant įvairius išteklius, tenkinami žmonių poreikiai. Būtų galima apibūdinti ekonomikos teoriją ir kaip mokslą apie žmonių tarpusavio santykius gamybos, mainų ir vartojimo srityse įvairiais žmonijos vystymosi etapais. Me
es stengėmės atsakyti į klausimą – kas yra ekonomikos teorija.

Ekonomikos teorija reikia išmanyti, ją studijuoti todėl, kad jos problemos tiesiogiai susijusios su

mumis visais ir kiekvienu iš mūsų. Be asmeninio ir šeimyninio pobūdžio problemų, ekonomikos teorija pirmiausia nagrinėja visuomenines, o kartu ir politines problemas, kurios yra svarbios kiekvienam žmogui. Šioms problemoms taip pat priklauso ir prekybinės bei pramoninės veiklos problemos. Ekonomikos teorija turi duoti atsakymą į visus iškilusius klausimus. Taigi ūkinėje veikloje naudojami ištekliai, kad butų galima tenkinti žmonių poreikius.

Ekonomika – tai, visų pirma, materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla). Žmonių ūkinė veikla – visų ekonomikos mokslų tyrimų objektas. Ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip objektyviai paskirstyti, naudoti, valdyti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti materialius žmonių poreikius. Pasak Polo Samuelsono, ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip žmonės ar visuomenė pasirenka vieną iš galimų ribotų gamybinių išteklių vartojimo variantų, siekdami gaminti įvairius einamajam ar būsimajam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių ir jų grupių. Kitaip pasakius, ekonomikos teorija sprendžia, kaip efektyviausiai patenkinti poreikius, mažiausiai sunaudojant išteklių.

Ekonomikos teorija ekonomikoje nagrinėjama kaip sistema, turinti savo elementus ir ryšius tarp jų. Ekonomikos elementas – tam tikras ekonomikos subjektas, priimantis ekonominius sprendimus ir turtas, kurį jis panaudoja gaminant prekes, teikiant paslaugas. Ekonomikos

subjektai savo veikloje remiasi ekonominiu skaičiavimu ir jo pagrindu sugeba priiminėti racionalius sprendimus.Ekonomikos subjektas – tai santykinai atsiribotas vienetas, nes su turtu, kurį turi ir valdo, jis susietas nuosavybe. Nuosavybės teisė į am tikrą objektą reiškia, kad savininkas su tuo objektu gali atlikti tuos veiksmus, kuriuos leidžia visuomenės įstatymai. Kartu apribojamos kitų individų galimybės tuo objektu pasinaudoti. Ekonomikos teoriją domina žmonių santykiai, kylantys iš gamybos veiksnių nuosavybės, nes nuosavybė – tai visada ekonominė nauda ir atsakomybė, nuo jos priklauso žmogaus padėtis visuomenėje, jo suinteresuotumas dalyvauti gamyboje ar kitoje veikloje, gaunamos naudos apimtis ir kt.

Visi ekonomikos elementai – ūkiniai vienetai, susieti įvairiais ekonominiais ryšiais ir santykiais, kurie savo ruožtu susiję su ekonomikos objekto turto judėjimu. Ekonominė gėrybė. Skiriamos gėrybės ir ekonominės gėrybės. Ekonominė gėrybė – realiosios tikrovės objektas, tenkinantis žmonių poreikius (žaliavos, vanduo, prekės.). Gėrybės gali būti laisvosios, bet jų yra labai mažai (saulės šviesa, vėjas, lietus). Jos tiesiogiai negali būti nei ekonominės veiklos rezultatu, nei objektu. Ekonominės gėrybės ir domina ekonomikos mokslą Ekonominėms gėrybėms būdingi specifiniai bruožai: Ribotumas: jų turimas kiekis negali patenkinti visų poreikių. Jeigu būtų jų perteklius, lyginant su poreikiais, tai jos nebūtų nei vertingos, nei naudingos. Vertingumas; Naudingumas; Jos būtinai turi būti nuosavybės objektas; Jos visada yra sąmoningos veiklos rezultatas, jų gamyba reik

kalauja kaštų (išlaidų); Ekonominės gėrybės rinkoje turi tam tikrą kainą, nes turi paklausą.

Ištekliai – visa tai, kas naudojama prekių ir paslaugų gamyboje (darbas, žemė, įrengimai ir kt.).

Ekonominiai ištekliai – riboti ištekliai. Beveik visi ištekliai yra riboti. Jie dar vadinami gamybos veiksniais.

Skiriamos keturios gamybos veiksnių grupės: Darbas; Žemė; Kapitalas; Verslumas.

Darbas – bet kokia fizinė ar protinė (profesinė) žmonių veikla, sukurianti visuomenei naudingą gėrybę. Tai ribotas išteklius, nes ribotas darbingo amžiaus gyventojų skaičius, kiekvienas žmogus gali dirbti tik tam tikrą valandų skaičių per parą. Ribotumą sąlygoja ir tokie veiksniai, kaip žmonių kvalifikacija, profesionalumas, išsilavinimas ir kt.

Žemė – natūralus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nėra žmonių veiklos rezultatas. Tačiau naudojant žemę gamybos procese, žmogus suteikia jai papildomas savybes. Ekonomistai supranta žemę ne kaip sklypą ar dirvožemį, bet plačiau: žemė kaip gamybos veiksnys – visi gamtos teikiami ištekliai. Tai ribotas gamybos veiksnys.

Kapitalas: 1. Realus kapitalas; 2. Finansinis kapitalas.

Kapitalas kaip gamybos veiksnys yra realusis kapitalas – tai įrengimai, pastatai, gamyklos ir kitos anksčiau pagamintos prekės, naudojamos kitų prekių gamyboje. Tuo kapitalas (dar vadinamas investicinėmis prekėmis) skiriasi nuo vartojimo prekių, kurios tiesioginiai tenkina vartotojų poreikius (pvz., batai). Finansinis kapitalas – tai fondai realiojo kapitalo įsigijimui, pvz.: finansinei apyvartai (akcijos, obligacijos). Realiojo kapitalo gamybos ir kaupimo procesas vadinamas investicijomis. Žmogiškasis kapitalas – mokymusi. . .

NAUDOTOS LITERATŪROS ŠALTINIAI

 

  • < http://web.vu.lt/ef/d.klimasauskiene/files/2010/11/Ekonomikairekonomikospdf>.
  • Prieiga per internetą:<http://giedrius.pasvalys.lt/data/3%20KURSAS/Mikro%20Makro%20Ekonomika/mikro_mak pdf>
  • Bonius Martinkus; Vytautas Žilinskas “Ekonomikos pagrindai”; Kaunas Technologija 2011 m. (9-41 p.)
  • Enciklopedija, penktas tomas; – USA 1955 m. 415- 418
  • GAVELIS, V., KLIMASAUSKIENĖ V. ir kt. 2014. Mikroekonomika. Vilnius.
  • http://bear.cba.ufl.edu/centers/mks/abstracts/vol17/no2/andersonandsimester.html
  • http://cyberatlas.internet.com/markets/retailing/article/0,1323,6061_761911,00.html
  • http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Mokslai/VGTU/Ekonomikos%20pratybos/A.Jakutis_Ekonomikos%2 0teorija%20ir%20pratybos.pdf>
  • http://www.ie.ncsu.edu/fangroup/ps.dir/icn.pdf
  • JAKUTIS, A. ir kt. 2013. Ekonomikos teorijos pagrindai. Kaunas: Smaltijos leidykla. Prieiga per internetą:

http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Mokslai/VGTU/Ekonomikos%20pratybos/A.Jakutis_Ekonomikos%2 0teorija%20ir%20pratybos.pdf

  • KLIMAŠAUSKIENĖ. D. 2012, Ekonomika ir ekonomikos teorija. Prieiga per internetą:
  • – Kaunas, Technologija, 2013. (11-12 p.)
  • PAUNKSNIENĖ, J.; LIUČVAITIENĖ, A. 2009. Mikroekonomika.Vilnius: Technika. Prieiga per internetą: <http://www.scribd.com/doc/24167382/3/EKONOMIKOS-TYRIMO-OBJEKTAS-IRMETODAI>
  • RUDALEVIČIUS J. 2010. Mikroekonomika. Prieiga per internetą
  • SNIEŠKA V., STARTIENĖ G. 2014. Mikroekonomika. Technologija. Kaunas
  • SNIEŠKA. V.; BAUMILIENĖ, V.; BERNATONYTĖ, D.; ČIBURIENĖ, J.; JUOZAPAVIČIENĖ, A.;

KAVALIAUSKIENĖ, V.; KERŠIENĖ, R.; MARKAUSKIENĖ, A.; MRAZAUSKIENĖ, B.;

STARTIENĖ, G.; PUKELIENĖ, V.; URBONAS, J. 2015, Mikroekonomika. Kaunas: Technologija

  • Taikomoji ekonomika; Junior Achievement 2013 m. (2-11 p.)

 

Join the Conversation