Pašaukimo tema literatūroje

521 0

 

     Ilgus šimtmečius pašaukimo sąvoka buvo siejama su tikėjimu, religija, tačiau jau Renesanso epochos laikotarpiu, Europoje plintant humanizmo idėjoms, į žmogų pradedama žvelgti kaip į individualią asmenybę, kurios likimą lemia ne tik Dievas, bet ir paties žmogaus talentai pasirinkimai. Šiuo laikmečiu sukurtoje J.Radvano poemoje „Radviliada“ iškeliamas stipraus pašaukimo vedamas herojus Radvila Rudasis. Vėliau, Romantizmo laikotarpiu rašęs žymus lietuvių poetas Maironis poemoje „Jaunoji Lietuva“ sukuria veikėją, kuris taip pat atranda gyvenimo prasmę dirbdamas tėvynei ir jos žmonėms. Visiškai naujai pašaukimo klausimus nagrinėja Neoromantizmo epochos mo

odernistas V.Mykolaitis- Putinas romane „Altorių šešėly“, įvertindamas pašaukimą ne tik kaip jaučiamą pareigą, bet kaip vienintelį kelią pilnavertiško gyvenimo link. 

     Literatūroje neretai iškeliamas pašaukimas, skatinantis žmogų veikti ne tiek dėl asmeninių, savanaudiškų, kiek dėl altruistinių tikslų – tėvynės laisvės, jos žmonių pilietinio ugdymo. Tokį herojų, kovojantį dėl Lietuvos ir jos piliečių, išaukština Renesanso laikotarpiu kūręs XVI a. LDK poetas Jonas Radvanas epinėje poemoje „Radviliada“.  Pagrindinis kūrinio veikėjas – savo šaliai atsidavusio karvedžio idealas –  Radvila Rudasis yra reali istorinė XVI a. asmenybė. Jo sumanumas ir

r narsa padėjo lietuviams iškovoti pergalę Livonijos kare. Poemoje minima, jog net ir gilios senatvės sulaukęs Radvila Rudasis ryžtasi pats vesti karius į mūšį su maskvėnais, nes viliasi galįs savo patirtimi ir jėga padėti išgelbėti gimtąją šalį. Kitaip tariant, pašaukimas tarnauti sa
avo šaliai niekuomet neapleidžia J.Radvano aprašomo herojaus ir tampa viso jo gyvenimo tikslu. Kitas lietuvių autorius, XIX a.pab – XX a.pradž. Romantizmo epochos poetas, Maironis poemoje „Jaunoji Lietuva“ taip pat kuria tėvynei atsidavusio veikėjo paveikslą. Juozas Rainys, kai kuriais autobiografiniais aspektais primenantis patį autorių, paskiria savo veiklą Lietuvai ir jos žmonėms. Suvaržymų kupinu carinės priespaudos laikotarpiu Juozas Rainys nevengia rizikos ir rengia Lietuvos laisvės siekiančių tautiečių susibūrimus, stengiasi palaikyti jų patriotinę dvasią. Taigi, Maironio poemos veikėjas savo pašaukimą įgyvendina maištaudamas prieš esamą tvarką ir ugdydamas lietuvių tautinę savimonę. Nors Juozas Rainys ir J.Radvano herojus Radvila Rudasis siekia savo tikslų skirtingais būdais, juos sieja nesavanaudiškas pašaukimas aukotis tėvynei ir jos žmonėms.

     XX a. modernisto V.Mykolaičio –  Putino psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šešėly“ gvildenamas žmogaus po

ožiūris į asmeninių polinkių ir įgimto talento nulemtą pašaukimą, jo įsisąmoninimą, kismą ir reikšmę. Jau pirmuosiuose romano skyriuose minima, jog pagrindinio veikėjo Liudo Vasario talentas rašyti buvo pastebėtas jam dar mokantis gimnazijoje. Tiesa, pats L.Vasaris savo kūrybinių gebėjimų tuomet dar nesureikšmina ir neapibūdina kaip pašaukimo – šį suvokimą paskatina tik  tolimesnių metų patirtis. Kunigų seminarijos tvarkos ir rutinos suvaržytas jaunuolis pajunta, kad poezijos rašymas – ne tik jo pomėgis, bet ir išsilaisvinimas. Dėl uždaro būdo Liudas Vasaris vien poetinėmis sąvokomis ir simboliais drįsta išreikšti vi
idines dvejones, išgyvenimus. Kita vertus, drąsesni kūrybiniai ieškojimai tampa viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių būtinybę rinktis tarp kunigystės ir rašytojo karjeros. Liudo Vasario pasirinkimą nulemia pilnavertiško, laimingo gyvenimo siekis, įmanomas tik sekant savo pašaukimu.  Taigi, užgimęs kaip kūrybingo žmogaus pomėgis Liudo Vasario poeto talentas vystosi jam įgyjant naujos patirties ir galiausiai perauga į pašaukimą, kuris, išgyvenus nemažai abejonių, suteikia veikėjui ryžto pasirinkti  trokštamą gyvenimo kelią.

          Pašaukimas, jo pobūdis ir reikšmė skirtingai vertinami literatūros kūriniuose. Neretai jis siejamas su pareigos jausmu, altruistiniais tikslais, kaip J.Radvano „Radviliadoje“ ir Maironio „Jaunojoje Lietuvoje“. Modernioje literatūroje pašaukimo klausimas nagrinėjamas jau kiek kitaip. Neoromantizmo epochos autoriai, tarp jų ir V.Mykolaitis – Putinas, jį sieja su individualiomis žmogaus savybėmis, išgyvenimais, norais. Visgi, visuose minėtuose kūriniuose išryškėja pagrindinė pašaukimo savybė motyvuoti žmogų veikti, siekti užsibrėžtų tikslų ir padėti kurti trokštamą gyvenimą.

Join the Conversation