Epinio ir lyrinio pasakojimo budai

Epinis pasakojimo būdas- M. Valančius, Lazdynų Pelėda, Gabrielė Petkevičienė, Bitė.1. Stengiamasi aprėpti kuo daugiau socialinių ir moralinių problemų. 2. Kuriamas objektyvus, tikroviškas vaizdas, todėl perteikiamas ir regimasis, ir girdimasis pasaulis kupinas etnografinių detalių, buities reikmenų, užfiksuotų papročių. 3. Tame pasaulyje veikia teigiami ir neigiami veikėjai, gausu įvykių, išorinių konfliktų, išryškina ekspresyviuose dialoguose. 4. Viskas dar paryškinama plačiais gamtos aprašymais, spalvingas gamtos portretais.5. Kalbama 3 asm., nes pasakotojas yra stebėtojas ir yra linkęs vertinti veikėjų elgesį, samprotauti, išsakyti savo nuomonę- jis visažinis.

Lyrinis pasakojimo būdas (Biliūnas)1. Dėmesys vidiniam konfliktui. Psichologizmas2. Dažna tokia kompozicija: novelėje plėtojamas tik vienas įvykis, bet pagrindinis dėmesys skiriamas vidinėms būsenoms, išgyvenimams.3. Aplinka ir gamta vaizduojama tik tiek kiek tai padeda atskleisti veikėjo jausmų ir nuotaikų pasaulį.4. Dažniausiai pasakojama 2 asm., dėl to susidaro įspūdis, kad riba tarp pasakotojo ir autoriaus išnyksta. Toks pasakojimas vadinamas subjektyviu, toks būdas primena išpažintį.5. Intrigos pagrindą neretai sudaro veikėjo ateities ir praeities išgyvenimų kontrastas. 6. Ryškus kaltės ir atgailos motyvas.7.Džiaugiamasi žmogaus sielos tyrumu ir šviesa, nėra moralizuojama, smerkiama ar teisiama.8. Biliūno prozos žmogus moka atjausti, kalba jautriai ir nuoširdžiai.9. Stiliaus ypatybės. Mintys dėstomos glaustai, nuosekliai, išryškinami tik svarbiausi dalykai. Tikroviškam vaizdui sukurti ir reikiamai emocijai perteikti parenkami kuo tiksliausi ir konkrečiausi žodžiai. Iš stilistinių figūrų būdingos inversijos, pakartojimai, sintaksiniai paralelizmai.10. Veikėjai individualizuoti, skirstomi ne į gėris ir blogis, bet į tai, kaip išgyvena kaltę ir skriaudą. Veiksmo laikas trumpėja, atsiranda retrospektyvių vaizdų. Prisiminimų laikas platus.