Egzamininiai autoriai

481 0

K. Donelaitis (1714-1780m.)

• Lietuviu grozines literaturos pradininkas, sukures pirmaji menini kurini – epine poema “Metai”.

• Veiksmazodines kalbos meistras.

• Literaturine kryptis – Svieciamojo amziaus.

– Svieteju uzdavinys – sviesti, mokyti, buti kartu su kitais, vargstanciais, kalbeti apie kitus, uzjausti.

• Pagr. Mintis – visa gamta ir zmogus privalo paklusti kosminiam ritmui, amzinai tvarkai.

– Vargas neisvengiamas.

– Zmogus turi prisitaikyti.

• Dievas – auksciausioji jega, palaikanti tvarka, ikunijanti kurybine energija.

• Zodziu junginiai, kuriuos galima panaudoti interpretacijoje :

– Lietuviska zemdirbio buitis.

– Rupesciai ir vargai.

– Senoviskas pasaulis.

– Valstietiska aplinka.

– Baudziavinio kaimo uzdara bendruomene.

– To meto zmogaus mastysena ir jausena.

– Valstieciu poetas.

– Kasdieniski paveikslai.

– Poemos tikroviskumas.

– Demesys buiciai, aplinkai.

– Realistinis poziuris I gyvenima.

– Zemdirbio bu

uities realijos.

– Proziskas vaizdas.

• Pasakotojas:

– zemdirbiskos aplinkos zmogus, priklausantis valstieciu bendruomenei, kalba visu vardu.

– Pasakotoja su bendruomene jungia bendras rysys, bendra erdve, laikas ir rupesciai.

– Jis nera vien stebetojas, bet kartais ir dalyvis, ir veikejas, augte suauges su zemdirbio pasauliu.

– Literaturinis subjektas.

– Jis moko, issako mintis, paziuras, gina buru zemiskaji oruma, tautini ju tapatybe.

– Daznai kalba veikeju lupomis.

• Poema sudaro :

– Pavasario dziaugsmai. Pavasaris – dziaugsma teikiantis laikas. Zmogus dziaugiasi kartu su gamta.

– Vasaros darbai. Vasara – daug energijos ir fizines istvermes reikalaujantis darbu metas.

– Rudens gerybes. Ruduo – laikas, kai rupinamasi de

erliumi ir ilgesingai prisimenami pavasario dziaugsmai.

– Ziemos rupesciai. Ziema – savotiskas laukimo metas, kai daugiau laiko lieka bendruomeninei veiklai.

• Poemos centre – zmogaus gyvenimas.

• Vargas :

– Visu vargu priezastis – pirmuju zmoniu nuodeme.

– Reikia pripazinti varga ir susitaikyti su tokia pasaulio tvarka, nepasiduoti sielvartui.

– Vargas – nuolaitinis buru gyvenimo pa
alydovas, su kuriuo reikia susitaikyti.

– Tai paveldeta zmogaus gyvenimo dalis.

• Darbas :

– Kiekvienas zmogus darbu gali susikurti gerove.

– Darbas yra sveikos zmogaus prigimties pozymis – jis teikia ekonomines naudos, skatina psaitikejima gyvenimu ir kelia dziaugsmingu emociju.

– Tai yra esminis sio pasaulio desnis, buro akimis – beveik religinis istatymas.

– Darbas – zmogaus gyvenimo matas.

– Buro verte atsiskleidzia per darba.

• Gamta:

– Tai atskiras pasaulis.

– Gamtos pasaulis nuo zmoniu nepriklauso.

– Gamtos pasauliui budinga nuolatine dinamika, nesiliaujantis vyksmas, savarankiski procesai.

– Gamtos kitimo priezastis – amzina vidiniu stichiju kova. Ziema visa sustingsta, apmirsta vetroms berustaujant ir besipjaunant. Pasikeicia augalijos, gyvunijos ir zmoniu gyvenimas. Nuo kovojanciu jegu priklauso metu laikai, gimimas ir mirtis, augimas ir nykimas, siluma ir saltis, seja ir pjutis.

– Pagrindine gamtos jega – saule. Ji ir gyvybes skatintoja, ir mirties priezastis. Ji gamtos galiu zadintoja, veikeja, asis, apie kuria sukasi zmogaus gy
yvenimas.

– Gamta – didzioji mokytoja.

– Gamta – stichiskai, gaivaliskai kintanti tikrove.

– Gamtoje slypi teisingumo ideja.

– Zmogus turi prisitaikyti prie amzinosios gamtos tvarkos, ciklisko jos atsinaujinimo.

• Stiliaus bruozai:

– Parasyta liaudiska kalba.

– Eiledara – hegzametras.

– Realizmas (valstietiskoji kultura, zemdirbio egzistencija, tikroviska pasaulejauta) pagristas praktiniu santykiu su buitimi:

a) Gamta moko gyventi

b) Zeme teikia gyvybes

c) Sventrascio tiesos ir veikejai ikurdinti kaimo bendruomeneje

– Konkretus, ryskus, gyvybingi, ekspresyvus, dinamiski vaizai.

– Individualus, tipiski, susiformave charakteriai.

– Veikejai suskirstyti I “vezlybuosius” ir nenaudelius.

– Pavyzdzio ieskoma gamtoje ir Biblijoje.

– Siekimas mokyti, taisyti, sviesti.

– Demesys paprastu zmoniu gyvenimui.

• Didaktines mintys:

– Visi is prigimties lygus.

– Zmogaus gyvenimas pazenklintas vargo.

– Pabaiga – naujo pradzia.

– Zmogaus gyvenimas panasus I gamtos.

– Ciklo pa
abaiga siejasi su naujo pradzia.

• Zmoniu pasaulio pagrindines vertybes :

– Kuklumas, paprastumas, paklusnumas – moraline laikysena.

– Darbstumas – gyvenimo budas.

– Dievas – santykis su butimi, tvarkos ideja, kurybine energija.

– Lygybe – prigimties desnis.

– Tautinis orumas, lietuviskumas – panieka svetimtauciams.

Maironis (1862-1932m.)

• Savo kuryboje sujunge etnines kulturos (zemdirbiu patirties, liaudies kurybos) ir europines (krikscioniskosios kulturos) tradicijas, nutiese tilta tarp praeities ir savo laiko – XIXa. Pab ir XXa. Pr.

• Romantikas.

• Maironio kuryba pradejo formuotis lietuviu tautinei savimonei, skatino laisves, nepriklausomybes siekius.

• Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrini eilerasti, daina, poema, istorine drama, vertimus ir apmastymus apie istorija, kultura.

• Maironis tapo poetas kaip istorikas ir kaip politikas.

• “Pavasario balsai” – svarbiausia knyga lietuviu lyrikos istorijoje.

– Vienintele jo isleista knyga su velesniais papildymais

– Pirmasis leidimas 1895m.

– Pavadinimo prasme – ne tik atbudusi gamta, yai bundancios tautos pavasaris, tautos, besivaduojancios is svetimuju priespaudos.

• Praeitis herojiska, dabartis problematiska ir skaudi.

• Poeto svarba labiausiai nulemia kurybos meniskumo lygir ir keliamu problemu gilumas, platmas, rysiai su kitomis kulturomis, poveikis tolesnei literaturos raidai.

• Istorinis kontekstas :

– Atgimimo laikmetis.

– Carines priespaudos metai

• Literaturinis kontekstas :

– Is S. Daukanto rastu pereme didingos, laisvos praeities vaizdavima (pilys, milzinkapiai, girios, klaidus miskai, upes, miestai, musiai, kunigaiksciai).

– A. Baranauskas – pirmasis atgimstancios Lietuvos sauklys. Maironi su Baranausku sieja gilus lyrizmas, tevynes, gamtos ir istorijos aukstinimas, protestas pries pavergima, pasipriesinimo dvasia.

• Biografinis kontekstas :

– Gamta. Krasto vaizdas veike jautrios prigimties poeta. Pamego aukstumas ir vandeni.

– Istorija, praeitis. Gimtines pi

iliakalniai, milzinkapiai primine istorine kunigaiksciu Lietuva.

– Carine priespauda. Isreiske tautinio atgimimo idejas, svajojo apie laisva Lietuva.

• Stiliaus bruozai :

– Subjektyvumas

– Atviras jausmingumas

– Dramatizmas

– Kalbesenos dramatizmas

– Gilus gamtos pajautimas

• Eilerascio tipai :

– Patriotinis, visuomeninis.

– Asmeniniu isgyvenimu.

– Meditacinis.

• Eilerascio zanro tipai :

– Satyros

– Balade

– Peizazinis

– Agitacinis, oratorinis

– Meditacinis

– Giesme

– Poema

• Eilerasciams budinga :

– Istorines praeities, liaudies kurybos, kalbos, tevynes idealizavimas, isaukstinimas.

• Temos:

– Poeto, kaip pranaso, tautos sauklio, tema.

– Kurybos ir kancios.

– Moters ir meiles.

• Gamtos vaizdai:

– Krastovaizdzio poetiski vaizdai.

– Panoramiski, didingi.

– Dvasinio pasaulio atspindys.

– Brangus Tevynes paveikslas.

• Eilerascio zmogus:

Romantiskas, jausmingas, neramus, besiblaskantis, besiilgintis, ieskantis, trokstantis, sielvartaujantis, maksimalistas, idealistas.

• Busena:

Dvasine, pakili, kovinga, susimastymo.

• Jausmai, isgyvenimai:

Pakilus, prakilnus, taurus, grazus, krastutiniai, iaudrinti.

• Kalbejimo budas :

– Prakilnus

– Lyrinis pasakojimas

– Ispazintis

– Lyrinis monologas

• Erdve :

– panoramiska

– tautosakine

– brangi

– ideali

– vidine

• Laikas :

– Prisiminimu

– Gramatinis

• Menines raiskos priemones :

– Epitetai

– Metaforos

– Metonimijos

– Vaizdingi veiksmazodziai

Vincas Kreve – Mickevicius

• Naujosios literaturos kurejas.

Kryptis Svarbiausi bruozai Kuriniai

Romantine Romantne Lietuvos vizija siejama su herojiska tautos praeitimi, istorija, kovomis su kryziuociais, herojiskais, maistingais personazais “Dainavos salies senu zmoniu padavimai”

“Sarunas”

“Skirgaila”

Realistine Tuometinis kaimo gyvenimas, tikroviski vaizdai, mitologinis pasaulio iprasminimas, panteistine pasaulejauta “Siaudinej pastogej”

“Raganius”

Filosofine Rupi zmogaus buties klausimai, zmoguje slypincios dvasines galios, dieviska prigimtis “Rytu pasakos”

“Dangaus ir zemes sunus”

• Drama “Skirgaila”

– Zanro tipas – istorine drama.

– Literaturine kryptis – romantine, realistine.

– Veiksmo vieta – Vilniaus Aukstoji pilis, Sventaragio slenis.

– Veiksmo laikas – XIV-XVa.

– Vaizdavimo objektas – kovos del Lietuvos valstybingumo.

– Problema – pasirinkimo, islikimo.

– Konfliktai :

Skirgaila Lietuvybes gynejai (konservatyvus kriviai, vaidilos, kai kurie bajorai)

Siekia issaugoti tautos egzistencija ir isijungti i Europos valstybini gyvenima. Stengiasi issaugoti pagonybe, herojiska tautos vizija, pasipriesinimo dvasia.

Skirgaila LDK priesai (dvasininkai, kryziuociai)

Apginti LDK nepriklausomybe Sieke uzkariauti Lietuvos zemes

– Tema – Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasine sankloda su naujomis idejomis, is

ssaugoti tautos kulturine tapatybe ir garbingai isijungti i Europos valstybiu gyvenima.

– Vidinis Skirgailos konfliktas :

Zmogus Valdovas

Jausmai

Troksta moters meiles

Myli senuosius dievus

Troksta gerio Protas, jega

Naudoja prievarta

Ispazista naujaji Dieva

Nesugeba igyvendinti gerio

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967m.)

• Simbolistas

• Daugiasake kuryba:

– Lyrika (poema, eilerasciu ciklas)

– Dramaturgija (“Valdovas”)

– Proza (“Altoriu sesely”, “Sukileliai”)

• Simbolizmas Putinui – nauja romantizmo pakopa, padedanti issiskleisti asmenybei, atsiverti sielai, pasiekti aukstaja buti.

• Simbolizmas – buties kosmosas (Dievas, likimas)

Neoromantizmas – sielos kosmosas

Romantizmas – gamtos kosmosas

• Romantikas ir gamta susilieja

Neoromantikas gamtoje atsiveria.

Simbolistas gamtoje pakyla iki buties paslapties.

• Putino eilerasciu zmogus – balansuojantis tarp tamsos ir sviesos, tarp harmonijos ir disharmonijos, tarp virsuniu ir bedugniu.

• Pagrindine ideja – siekimas tobulo pasaulio.

• Psichologinis, realistinis romanas “Altoriu sesely”.

– Autobiografiskuma autorius grieztai neige.

– Liudas Vasaris – intravertiskos prigimties, linkes I uzsisklendima ir autoanalize, apdovanotas dideliu poetiniu talentu zmogus, kuris dramatiskame brendimo ir formavimosi kelyje siekia suvokti savo tapatybe ir realizuoti talenta, susidurdamas su prisiimtu kunigystes isipareigojimu reikalavimais.

– Liudo Vasario nukunigejimo istorija vaizduojama su gilia psichologine izvalga, puikiu kurybos psichologijos suvokimu.

• Pasakotojas:

– Pasakoja siuzeta

– Komentuoja

– Apibendrina

– Vertina

– Zino veikejo brandos raida

– Objektyvus

– Visazinis

Jurgis Savickis

• “Aukstojo” modernizmo atstovas, ekspresionistas.

• Kurybos bruozai:

– Tematika – tolimuju saliu miestai, uostai, kurortai, lietuviskas sodzius.

– Personazai – viduje susidvejine, veikiami nenuspejamu instinktu, aistru; ju likimas inoringas, linkes zaisti su zmogumi, apvilti jo lukescius.

– Pasakotojas – esantis labai arti personazo; jo ir veikejo poziuris bei mintys neretai susipina.

• Stiliaus bruozai:

– Humoras, ironija

– Zaidimai su skaitytojo atmintyje susiklosciusiais vaizdiniais

– Nuorodos i kitus literaturos kurinius

– Kukturos ivaizdziai

– Tolimi palyginimu suoliai

– Simboliniai elementai

– Uzsifruotos uzuominos

– Iskreiptas vaizdas

• Savickis – intelektualus ironikas, n

. . .

Komentuokite!