„Altorių šešėly“. Santrauka.

284 0

V. Mykolaitis – Putinas

Altorių Šešėly“

Bandymų dienos

I. Liudas Vasaris. Mokosi kunigų seminarijoje. Ten laaaaabai griežta darbotvarkė. Didelę įtaką turi Gongas. Liudas ten išbuvo vos 2 savaites dar. Sunku apsiprasti jam dar. Kunigystės imėsi, nes liepė tėvas. Jis apsiskaitęs(skaitė Maironio ,,Jaunoji Lietuva”). Maironis jam didelis autoritetas. Liudas pirmą kart vilkosi sutaną. Visi naujokai daug apie tai diskutavo. Liesas ir laibas. Sutana ant jo atrodė, kaip tėvo drabužiai.

II. Eminarija labai disciplinuota bendruomenė. Seminarijos viršininkas – rektorius. Vienas viršininkas: Valaškevičius, kitas- Mozurkovskis. Klierikams įtaką darė dvasios tėvas. Jo

o mažiausiai visi bijojo, nes šis neturėjo pamokų. Visiem reikėjo daug mokytis, o suklydus būdavo išpeikti. Mažai kas studijuodavo privačiai. Daugiau buvo norinčių pramokti muzikos.

III.

Gyvenimas seminarijoj bėgo labai greit. Liudas gan skeptiškai manė, kad jiems ten įrodinės, kad yra Dievas. Tačiau Liudas nebuvo konstatavęs savyje jokio jausmo ,,meilės“ Dievui. Šis dvasios šaltumas labiausiai neramindavo Vasarį. Tačiau dvasios tėvas jį visaip ramino. Išpažintys 1x per sav. kartais 2. Liudas drovus ir užsidaręs. Per išpažintis kartodavo tas pačias nuosėdėmes. Už išdidumą galėjo išmest. Di

ievas – begalinė gėrybė, tobulybė, Žmogus – blogybių nešiotojas.

IV.

Velykų atostogų paskutinės savaitės pab. Vaikšto Variokas ir Liudas Vasaris. Kalbasi. Apie kunigų gyvenimą. Variokas tą gyvenimą pažysta. Jam tai komedijos. Jis kunigu tampa tik dėl asmeninių tikslų. Variokui Vasaris patinka kaip žmogus. Tačiau sa

ako Liudui, kad seminarija ne jam. Žemina kunigus, kas Vasariui nepatinka. Po poros dienų Vasaris užilupo Varioką vartant žurnalą su nuoga moterimi. Jiems paprastai tokio tipo foto būna išmamos. Tai buvo pirma pamoka apie moters kūno grožį. Apie tokią nuodėmę jis papasakojo dvasios tėvui. Vasaris žinojo, kad vyresnių tarpe yra nepamaldžių.

V.

Variokas išstoja iš seminarijos. Daug kas apie tai pagalvoja, bet nieks nenori ryžtis tam. Vasarį draugai pašiepia, kad jis TIKRAI nenori išstoti iš ten. Vasariui kunigo gyvenimas kilnus ir gražus. Pas Liudą atvyko jo tėvai. Tai jam buvo labai svarbus įvykis. Tėvai pamatę sūnų sumišo, nežinojo kaip elgtis. Tėvai jį vadinao JŪS KUNIGĖLI. Liudui nepatiko tai. Liudas pasakė, kad Variokas išstoja. Šiem tai LABAI nepatinka. Buvo paprotys išstojantijį sušelpt. Variokas to

o atsisakė. Manė, kad nereikėjo jam važiuot čia. Po Varioko išvykimo Jonelaitis eina su Vasariu pasivaikščiot. Po to Vasarį pagauna prie tortų ir pyragų pamokos metu, bet šis laimingai išsisuka. Vasaris saugojosi. Jei skaitydavo lietuvišką knygą, tai tos pamokos knyga būdavo šalia, dėl atsargumo. Kartą klierikai buvo pas dantistą mieste ir pamatė Varioką su panele. Daugiau seminarijoj apie jį gero žodžio nesakė nieks.

VI.

Baigiasi pirmieji mokslo metai. Liudas varo atostogaut namo. Jam grįžus vieni džiaugės, kiti pavydėjo, kad jis kunigas. Net na

amie jis atlikinėdavo seminarijos paliepimus. Liudą nuvežė į Petrolos tėviškę. Pas kleboną Kimšą. Čia viskas atvirkščiai negu pas Liudo kleboną. Čia daug geriama. Per vieneres išgertuves, atėjo „apaštalas”(abstinentas, kuris platino blaivybę) ir sukėlė sumaištį puotoje. Apaštalas išvažiavo neatsiprašęs. Baliuj vėliau Liudas sutiko Liucę. Padavėją, kuri jam patiko.

VII.

Liudui labiausiai įstrigo atlaidų nuotykis su Liuce. Jis iš naujo įsivaizdavo tą situaciją, tik kitaip. Toliau pasakojama apie Liucę. Liudas varo pas Petrylą į balių, išleistuves. Ten turėtų būt ir Liucė. Ir jie ten susitinka. Kalbasi. Po to susitinka sode. Jiems nepasiseka ir Liucė jį įžeidžia.

VIII.

Antrieji mokslo metai. Liudas perkeliamas į geresnį kambarį. Juos mažiau stebėjo. Iki Liucės jis gimnazijoje nesusitikinėdavo. Ji – jo priešingybė. Bet kunigam galioja celibatas. Jie turi moters atsisakyti. Grįžo trečiojo kurso klierikas ir Liudas turėjo kraustytis į labirintą. Tai jam nepatiko. Visi Vasarį kurstė, kad šis eitų kalbėt dėl šios neteisybės. Liudas vėl viską įsivaizduoduja.. Tačiau sukaupia drąsą ir nueina. Tačiau nesėkmingai. Liudas vis tiek turi persikraustyti į labirintą. Persikraustęs vakare jis vėl įsivsizdavo tą situaciją, verkė. Tačiau su laiku ši nuoskauda pasimiršo. Atsiskleidė jo poetiškumo talentas.

IX.

Marijos atlaidai. Visi gauna daug darbo. Tik Liudui tenka mažiau, nes šis gieda bažnytiniam chore. Atvyko daug klierikų giminių. Pas Liudą neatvyko nieks. Mišių metu, jis tarp žmonių pamatė ka

ažkokią panelę, kuri jam patiko. Tačiau jis jos dėmesio atkreipti nenorėjo, bet tai jam suteikė entuzijazmo. Visą likusį laiką, jis buvo pilnas energijos, kitus net stebino tai. Vakare jis sužni, kad į seminariją atvyksta Liucė su vyskupu(reikalai). Per kitas mišias Liudas praėjo pro nepažįstamąją, bet akių nepakėlė.

X.

Poilsio diena. Liudui viskas tarytum apkarsta. Jis jau nebedainavo ir nebejuokavo. Savotiškai graužėsi, nes negali būti su moterimis. Bet dabar jo laukia naujas, rašytojo kelias. Parašo pirmą eilėraštį. Vasaris gauna uždraustą laikraštį. Po to gauna pasiųlymą įdėt jo eiles į laikraštį. Ir jį išspauzdino. Vėliau Liudą supažindina su Matu Sareika ir Petru Varnėnu. Vasaris tampa ŠVIESOS kuopelės nariu.

XI.

Kalėdos. Atvyksta Liucija. Vasaris jau visai dėl to ramus. Meilės nieks nelaikė nuodėme, širdžiai neįsakysi. Liucė susitinka su Vasariu. Ji Liudą ima vadinti PAVASARĖLIU. Viskas vyksta sklandžiai, net labai. Liucė jam davė dovanų – pirštines. Petryla ima paviduliauti, kad Liucei patinka Liudas.

XII.

Užgavienės. Linksmybių metas. Lituviai su Lenkais konkuruoja. Varnėnas deklamuos Maironio eiles. Už tai gali skrist iš pačios seminarijos. Visi pasipiktina tuo eilėraščiu. Nežino, kas tas maironis apskritai yra. Rektorius rado laikraštį su Varnėno eilėmis. Už tai supyksta. Lietuviai toliau konkuruoja su Lenkais. Kyla ginčas dainuojant. Mažai pasaulinės literatūros. Varnėnui siūloma nebegrįžti į seminariją. Jį išmeta.

XIII.

Iškeliavo Varnėnas. Šiš įvikis paliko Liudui di

idelį įspūdį. Prasidėjo atostogos. Jis buvo kaip nesavas. Daug laiko praleido gamtoje ant kalno. Parašo dar keletą eilėraščių. Liudas nusprendžia aplankyti Petrylą, tuo pačiu ir Liuciją. Bet jo nelaukė ten. Liucė jam neskyrė dėmesio net. Į jį žiūrėjo su pajuoka. Liudas grįžta namo. Per ŠV. Lauryną jis į Kleviškį nevažiavo. Bet Liucė pati atvyko. Staigmena Liudui! Liucė atvyko kriaušių jų pasapijos gaspadinei. Tėvas Vasaris maloniai aprodė viešniai sodą. Po to Liucija norėjo pamatyti tą kalnelį ir Liudas ją ten vedė. Liucija atsiprašė už tą nemalonų įvikį paskutinio vizito metu. Jie ten pasibuvo ir svečiai išvyko.

XIV.

Nauji mokslo metai. Liudą apgyvendina su 4 lenkais. Lenkai šiuo nepasitikėjo. Šie pastoviai Lietuvius kaltino. Liudui buvo labai sunku. Visi pamokose bijojo atsakinėt. Kartą pakviečia ir Liudą. ŠVIESOS draugija apmirusi, bet visi ima rašyti dienoraštį, kas yra pavojinga.

XV.

Liudo dienoraščio ištraukos (pats dienoraštis laimokas žiurkyne – sausainių dėžėj)

Šeštadienis prieš verbas:

Liudui jau atsibodo monotoniškas gyvenimas. Jokios laisvės.

Verbų sekmadienis:

Nukankino jį. Labai sunki diena. BaŽnyčioj pamato Nepažystamają ir tarsi pagyvėja, bet neilgam.

Pirmadienis:

Liudas nori būt geru kunigu, padėt žmonėms ir kariauti su Lenkais. Kunigui svarbiausia NEGERTI, NELOŠT KORTOM ir NEMOTERIAUTI. Jiems sako, kad meilė yra geidulių tenkinimas tik. Liudui tep neatrodo.

Didysis ketvirtadienis:

Nieko neparašyta, galvoj tuščia.

Velykų 2oji diena:

Šventinė diena, bet Liudui džiaugsmo neteikia. Klūpoja prie Kristaus g. . .

aprašė pasaugoti Liuciją.

XXIII.

Po sūnaus laidotuvių Liucija paniro į apatiją. Su niekuo nebendravo, nieko nekalbėjo. Visų labai vengė. Liudas rengėsi atostogauti. Nuėjo pas Liuciją atsisveikinti. Ši leidosi į kalbas, nors ir minimalias, su Vasariu. Vėliau Liudas papasakojo Auksei apie tokią Liucijos būseną ir ši pagalvojo, kad ji gali nusižūdyti neiškentusi. Prieš važiuodamas stostogų, Liudas užvažiavo į Kleviškį pas kanauninką Kimšą. Šis vos ne kas minutę klausinėjo apie Liuciją. Labai dėl jos jaudinosi. Peikė Glaudžių. Grįžęs į Kauną Liudas nuėjo pas Glaudžius. Liucija jau buvo ramesnė ir priimė Liudą salone. Šie jau daugiau pasikalbėjo. Vėliau Liudas išvyko į Palangą. Ten sutiko Varnėną, Stripaitį ir kitų draugų. Auksė taip pat buvo čia. Jie daug vaikštinėjo po Palangą kartu. Kalbėjosi ir apie Liuciją. Liudas jautė, kad jinai stovi tarp jo ir Auksės. Auksė tai suprato ir manė, kad Liucė Liudą iš tikrųjų mylėjusi. Vėliau porelė sutiko saulėlydį.

XXIV.

Rugpjūčio pabaiga. Liudas grįžo iš Palangos, atsistatydino iš direktoriaus posto. Pradėjo literato kelią. Auksė ir Varnnas jį palaikė, netrukdė tam. Grįžus į Kauną Liudas nuėjo pas Liucoją. Šios namie nebuvo. Ji jau atsikračiusi apatijos išvyko su kapitonu Raibiu. Vieną vakarą jinaijam paskambino ir paprašė atvykti. Pas Liciją buvo puota. Liudui ten nepatiko, nes ten nieko nepažino ir viskas vos nevirto vieša orgija. Tačiau Liucija Vasariui uždraudė išeiti. Ši pakėlė tostą uš beprotystę, šoko fokstrotą ir visaip šėlo. Nors tebuvo praėję vos pusė metų po Vytuko mirties. Jinai tą darė iš skausmo. Norėjo jį sutramdyti. Jinai pasako, kad mylėjo Vasarį ir jei nusižudys tai prasikeiks ir neduos Liudui ramybės. Žinoma, ji kalbėjo nerimtai. Apie 5 ryte svečiai pradėjo skirstytis. Liudas išeidamas PABUČIUOJA LIUCIJĄ, KAIP SENAIS LAIKAIS!

XXV.

Liudas grįžo namo apie 6h. Miegodamas susapnavo Liuciją! Ryte prabunda nuo beldimo. Atėjo Glaudžių tarnaitė. Pasakė, kad LIUCIJA MIRĖ!!! Jiedu greit nuskubėjo pas ją į namus. Daktaras pasakė, kad jinai mirė dėl širdies. Iš Adelės pasakojimo Liudas suprato, kad Liucija nusinuodijo.. Auksė taip pat nustebo sužinojusi šią naujieną. Bet Liudas nepasakojo apie Liucijos pomirtinę meilę. Šeštą valandą atėjo laiškanešys. Liudas gavo laišką. NUO LIUCIJOS. JAME LIUCIJA RAŠĖ SAVO MIRTIES BŪDĄ. PASAKO, KAD YRA KANAUNINKO DUKRA! Liudas dar kartą Liuciją aplanko šarvojimo salėje ir dalyvauja išlydėjime. Vėliau pasikalba su pačiu Kimša. Po laidotuvių, Liucijos namai Liuduijau atrodė labai svetimi.

XXVI.

Po Liucijos mirties Liudas juto aplink save tuštumą. Jinai jį mylėjo nuo pat pradžių iki galo. O dabar jos nebėra. Vasaris jos pasigesdavo.. Liudas aplankydavo ir Gražulius, bet su Aukse į intymesnes kalbas nesileido. Norėjo viską iškęsti vienas. Kartą atėjęs pas Gražulius atsinešė laišką. Iš vyksupo. Šis nori, kad Liudas vėl taptų normaliu kunigu. Liudas ilgai kalbasi su Aukse. Paklausia ar ši eis su juo gyvenimo keliu, kad ir kas nutiks. Žinoma, Auksė sutinka. Liudas grįžęs namo ilgai mąsto dar. Pasideda popieriaus ir rašo PAREIŠKIMĄ ATSISTATYDINIMUI IŠ KUNIGYSTĖS.

Komentuokite!