Untitled
Ariogalos gimnazija
Alkoholio žala organizmui
Darbą parengė: Gytis Čekauskas IVag
Alkoholio žala gyvybiniams organams
Alkoholio vartojimas yra viena iš didžiausių problemų šiomis dienomis, nes dėl jo kenčia ne tik vartojantis žmogus, bet ir aplinkiniai. Ne visi žino, kad alkoholiovartojimas gali atsiliepti senatvėje arba būti sukėlėju sunkios ligos, pavyzdžiui: lėtiniu gastritui, opaligei, enterokolitu, hepatitui, kepenų cirozei, pankreatitui ir kitoms ligoms bei yra sutrikdoma vitaminų įsisavinimas. Taipogi susergama alkoholizmu – sunkiai pagydoma liga. Girtas žmogus tampa neprognozuojamas, sutrinka jo mastymas, jis nekontroliuoja savo veiksmų, kai kurie net tampa agresyvūs. Dėl šių priežasčių kyla didelis pavojus aplinkiniams. Dėl girtų vairuotojų kiekvienais metais Lietuvos keliuose įvyksta vis daugiau nelaimių. Tokie įvykiai sudaro apie 13% visų kelio eismo nelaimių. Kasmet žūva šimtai žmonių, sužeista tūkstančiai. Daugelis žmonių galvoja, kad alkoholis – tai ne narkotikas. Tačiau mokslininkai ištyrė, kad alkoholis patekęs į organizmą, galutinėje biochemijos reakcijoje virsta tetrahidro papaverolinu, savo struktūra, poveikiu niekuo beveik nesiskiriančiu nuo morfino, normomorfino – t.y. narkotiko. Kiekvieną organizmo organą alkoholis veikia skirtingai :
Kasa
Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių pankreatito, kitaip vadinamo kasos uždegimu, susirgimo priežasčių. Dėl lėtinio pankreatito žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba, vystosi lėtinis nepakankamumas. Ilgai negydomas šis uždegimas gali išsivystyti į cukrinį diabetą ar kasos vėžį.
Krūtinė
Vos viena taurelė alkoholio per dieną gali padidinti krūties vėžio riziką. Mokslininkų tikinimu, alkoholis organizme padidina estrogenų kiekį, kurie yra pagrindiniai krūties vėžio rizikos faktoriai. Remiantis kitomisteorijomis, alkoholis slopina kepenų gebėjimą išsivalyti nuo ląstelėms kenkiančių toksinų ir organizme išeikvoja nuo vėžio apsaugančius antioksidantus, tokius kaip vitaminas C.
Skrandis
Dėl alkoholio skrandyje esančios ląstelės pradeda gaminti per didelį kiekį skrandžio rūgščių, kurios gali dirginti skrandį.
Kepenys
Dėl nuolatinio alkoholio vartojimo žmogaus kepenyse gali pradėti kauptis riebalai, kurie po kurio laiko sukelia kepenų uždegimą. Alkoholis taip pat gali sukelti kepenų cirozę, būklę, kai kepenų ląstelės būna tokios pažeistos, kad nebegali regeneruotis, kol galiausiai žmogų ištinka kepenų nepakankamumas.
Svarbu: kepenis pažeisti galite vos po trijų taurelių bet kokio alkoholinio gėrimo, jeigu jį sumaišysite su tam tikrais vaistais. Jokiu būdu nevartokite alkoholio, jeigu geriatevaistus nuo padidėjusio cholesterolio.
Smegenys
Jeigu alkoholis vartojamas pernelyg dažnai smegenų ląstelės miršta daug greičiau, o tai gali stipriai paveikti smegenų būklę. Nuolatinis gėrimas, negana to, gali taip stipriai pažeisti žmogaus smegenis, kad po kurio laiko jis nepažins savo artimųjų ir neatsimins daugelio savo gyvenimo detalių.
Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės – juose esantis spiritas
kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.
Kraujo spaudimas
Netgi ir saikingas alkoholio vartojimas (ypač jeigu alkoholis geriamas nieko prieš tai nepavalgius) padidina kraujospūdį, kuris yra viena dažniausių miokardo infarkto ar insulto rizikos faktorių.
Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja?
Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę – įkaušo, antrą stiklinę išgėrė – ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė – jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.
Kodėl žmogus nuo alkoholiopraranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį – alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.
Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma – tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.
Alkoholis daro didelęžalą mums organizmams. Ypač jauniems organizmams. Alkoholis visada sužaloja ir sunaikina tam tikrą kepenų, smegenų ir kitų organų dalelių skaičių. Jauni organizmai daug jautriau reaguoja į alkoholio patekimą į organizmą. Pirmiausia poveikis smegenims. Sutrinka koordinacija, atmintis, mąstymas. Alkoholis veikia smegenis, periferinę nervų sistemą, kepenis, širdį, kraujagysles. Pirmiausia aišku smegenims, tai ir charakterio pasikeitimai, gali atsirasti epilepsiją, atminties sutrikimai, mąstymo sutrikimai, širdies kraujagyslių pakitimus, gali būti infarktinė ar priešinfarktinė būseną, raumenų suglėbimą, kepenis, nes visi nuodai patekę į organizmą patenka į kepenis, sutrikdo kepenų fermentinę veiklą ir turi įtakos virškinimui, vėliau žmogus nebetoleruoja ne tik alkoholio bet ir aštresnio maisto. Taip pat susilpnina imunitetą, sukelia odos infekcijas. Mediciniškai jaunas organizmas nėra labai pažeidžiamas, bet daugiau matosi socialinė degradacija jei žmogus vartoja alkoholį.
Alkoholis veikia smegenų žievę, tai užblokuoja ir išvaduoja mus nuo įvairių socialinių normų ir baimių. Trumpalaikis poveikis pasireiškia tuo, kad žmogus nesijaudina, dėl jį supančios aplinkos požiūrio, dėl savo elgesio, savotiškais išsilaisvina. Ilgalaikis – žmogus pripranta prie alkoholio. Ir jis jam tampa būtinas, kad padėtų pasiekti norimą būseną, kad žmogus pats sau neatrodytų keistas. Po to seka socialiniai veiksmai, nes viskas gyvenime tampa orientuota į alkoholį : pinigai, laika praleidimas, draugų pasirinkimas ir t.t. Priklauso nuo organizmo,kaip jis reaguoja į alkoholį, jei galime išgerti daug ir nepasigerti, kūnas nelaiko alkoholio nuodu, o tai didina vartojimo kiekius, ir atvirkščiai, jei supykina ar pasigeriama vos po kelių stikliukų, tada žmogaus organizmas stipriai priešinasi ir tai sumažina vartojimą. Taip pat priklauso nuo šeimos, aplinkos kurioje gyveni, kokios ten yra alkoholio vartojimo normos. Jei ji didelė tai ir bus normalu išgerti daugiau, jei mažesnė tai atvirkščiai.
Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.
Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.)veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.
Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo, hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei 3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.
Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrinka kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.
Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškvėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.
Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.
Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartusmažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.
Alkoholis, pažeisdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūtinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.
Alkoholis ir vėžys
Ilgus metus tiriant ligonius, buvo pastebėtas artimas ryšys tarp kai kurių vėžio rūšių ir daug išgeriančių alkoholikų. Alkoholikų tarpe dažniausiai pasitaiko labai rimti kepenų susirgimai, gan komplikuoti smegenų ir centrinės nervų sistemos sutrikimai. Labai dažnai daugsergančių žmonių organizmas turi svarbių ir reikalingų maisto medžiagų trūkumą. Dažnai girtaujančio organizme trūksta folinės rūgšties, niacino ir vitamino tiamino arba vitamino B1. Šių maisto medžiagų trūkumas skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus. Alkoholikų tarpe mirtingumas didesnis ir, kaip nauji tyrimai rodo, jų gyvenimo amžius yra 10-12 metų trumpesnis. 1910m. dr.L.Lamu Prancūzijoje pastebėjo, kad specialus gėrimas, turintis pelynų ir 75% alkoholio, turi ryšį su stemplės ( oesophagus) vėžiu.Vėliau šiam klausimui tirti buvo skirta daugiau dėmesio. 1964 metais Pasaulinė Sveikatos oragnizacija paskelbė pareiškimą, o vėliau kelios epidemologinės studijos įrodė, kad burnos , balso stygų ir stemplės vėžio susirgimai turi artimą ryšį su nuolatiniu alkoholio vartojimu.Tačiau tyrimai su gyvuliais to nepatvirtino.Alkoholizmas dažnai yra susijęs su pagrindinių maisto medžiagų trūkumu, be to , pastebėta, kad tie, kurie geria ir rūko, dažniausiai turi ir minimų medžiagų trūkumą. Dr. K. Rodhmanas, ir jo grupė tyrė rūkymo ir gėrimo įtaką vėžio išsivystymui. Kaip matome lentelėje, vėžys turi stiprų ryšį su išgerto alkoholio kiekiu ir surūkytų cigarečių skaičiumi. Lentelėje negeriančių ir nerūkančių susirgimai burnos ir gerklės vėžiu prilyginami vienetui. Tyrinėtojai nustatė, kad tarp žmonių, kurie visai nerūkė, bet kasdien suvartojo 11g gryno alkoholio, susirgimų kiekis jau buvo 1,4 , o tarp tų, kurie kasdien išgerdavo daugiau kaip 42g alkoholio, susirgimų skaičius buvo 2,33. Vadinasi, daugiau kaip dvigubai didesnis. Bet tarp tų žmonių, kurie kasdien išgerdavo 42g alkoholio ir surūkydavoapie 40 cigarečių, susirgimų skaičius gerklės ir burnos vėžiubuvo net 15,5 kartų didesnis, palyginus su tais, kurie visai negėrė ir nerūkė.