Tinklinis, kvadratas ir įvairių žaidimų taisyklės

405 0

Tinklinis

Kūno kultūros mokytojas William G. Morgan, norėdamas atrasti žaidimą, kurį galima žaisti uždaroje vietoje be didelių traumų, 1895 metais Mančesteryje sugalvojo tinklinį. Pradžioje jis vadinosi „Mintonette“, tačiau netrukus, po parodomųjų žaidimų, jis buvo pavadintas tinkliniu.

Žaidžiant tinklinį ir paplūdimio tinklinį, tikslas – permušti kamuolį per tinklą taip, kad jis atsimuštų į žemę priešininko pusėje. Siekiama apginti savo komandą nuo tokių pat priešininkų veiksmų. Yra dvi tinklinio disciplinos: tinklinis ir paplūdimio tinklinis.

Tinklinio varžybos vyksta uždarose vietose žaidžiant dviems komandoms po dvylika žaidėjų, iš kurių šeši ža

aidžia, o kiti šeši yra atsarginiai. Varžybų vieta kiekvienai komandai užima 9 kvadratinius metrus. Paplūdimio tinklinio varžybos vyksta smėlėtame paplūdimyje žaidžiant dviems komandoms po du žaidėjus. Žaidimo vieta kiekvienai komandai užima 8 kvadratinius metrus.

2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse tinklinio varžybos vyks Faliro pakrantės zonos olimpinio komplekso (Faliro Coastal Zone Olympic Complex) Taikos ir draugystės stadione (Peace and Friendship Stadium), kuriame telpa 14 000 žiūrovų. Programa truks 16 dienų, nuo rugpjūčio 14 iki 29. Moterų ir vyrų varžybos vyks kas antrą dieną, prasidės ryte ir baigsis naktį. Olimpiadoje dalyvaus 28

88 dalyviai iš įvairių šalių (12 vyrų ir 12 moterų komandų po 12 žaidėjų).

Paplūdimio tinklinis vyks olimpiniame paplūdimio tinklinio centre (Olympic Beach Volleyball Centre), kuris yra Faliro pakrantės zonos olimpinio komplekso (Faliro Coastal Zone Olympic Complex) dalis. Varžybos truks 12 dienų (rugpjūčio 14-25).

Pirmą kartą olimpinių ža

aidynių istorijoje varžybos vyks vėlai vakare prožektorių šviesoje. Olimpinių varžybų vieta turės 10 000 vietų. Taip pat bus šeši treniruočių ir du apšilimo kortai.

Šiuolaikinio tinklinio tėvynė yra JAV. Yra žinių, kad panašus į tinklinį žaidimas buvo žaidžiamas daugiau kaip prieš 2500 metų senovės Graikijoje.

Šių laikų tinklinio kūrėju laikomas Viljamas G. Morganas (William G. Morgan 1870 – 1942), Helioko (JAV) koledžo kūno kultūros dėstytojas. Pirmąsias taisykles jis sukūrė 1895 m.

Pirmą kartą žiūrovams žaidimas pademonstruotas 1896 m. liepą Springfylde. Tai buvo pramoginis, poilsinis žaidimas, kurio dalyvių skaičius neribojamas.

Iki 1914 m. susiformavo beveik visi dabar naudojami technikos veiksmai, žaidimas iš esmės nesiskyrė nuo šiuolaikinio tinklinio maždaug nuo 1925 m. Iki 1940 m. tobulėja žaidimo technika ir taktika ir tinklinis tampa kolektyviniu žaidimu, paremtu individualiais ir grupiniais žaidėjų veiksmais.

Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos in

niciatyva sukurta Nauja techninė komisija, kuri 1947 m. balandžio 20 d. Paryžiuje sušaukė pirmąjį tinklinio kongresą. Kongrese nutarta įkurti Tarptautinę tinklinio federaciją (FIVB – Federation Internationle de Volleyball), į kurią įėjo 14 valstybių. Pirmuoju FIVB prezidentu tapo prancūzas Polis Libo. 1948 m. įvyko pirmasis Europos tinklinio čempionatas, kuriame dalyvavo šešios komandos; čempionais tapo Čekoslovakijos tinklininkai.

1949 m. Prahoje įvyko pirmieji pasaulio vyrų ir Europos moterų tinklinio čempionatai. Nugalėjo TSRS rinktinės. Pirmuoju pokario dešimtmečiu (1945 – 1955) tinklinis sparčiai plito. Šiuo laikotarpiu labai tobulėjo puolimo technika ir taktika, ypač stiprūs buvo padavimai, sm
markiai išaugo perdavimų iš apačios reikšmė. Šiuo laikotarpiu pasaulyje pirmavo Europos vyrų ir moterų komandos. Tik maždaug 1960 m. į pasaulinę tinklinio areną įsiveržė stipri ir originali Japonijos moterų komanda, kuri du dešimtmečius tvirtai laimėdavo prizines vietas pagrindinėse oficialiose pasaulio varžybose.

1956m. tinklinis pripažintas olimpine sporto šaka, pirmuoju sportiniu žaidimu, kurio vyrų ir moterų varžybos kartu įtrauktos į olimpinių žaidinių programą. Tokijo olimpiadoje 1964 m. vyko tinklinio varžybos. Moterų čempionėmis tapo Japonijos, o vyrų – TSRS komandos.

Nuo 1965 m. nusistovėjo tokia FIVB ketverių metų ciklo oficialių tinklinio varžybų tvarka: pasaulio taurė, pasaulio čempionatas, Europos čempionatas, olimpinės žaidynės. Nuo 1975 m. Europos čempionatai vyksta kas dveji metai.

Po Miuncheno olimpiados (1972) tinklo ilgis apribojamas antenomis – taip susiaurinamas puolimo plotis iki 9,4 m, o nuo 1976 m. antenos apribojo tinklo ilg5 iki 9 m. įvesta taisyklė, leidžianti po užtvaros liesti kamuolį tris kartus. Po Barselonos olimpiados (1992) smūgiuoti ir atmušti kamuolį leidžiama bet kuria kūno dalimi. Po Los Andželo olimpiados kitaip skaičiuojami taškai penktajame sete. Dauguma šių pakeitimų įvesta tam, kad tinklinį galėtų rodyti televizija, t.y. kad juo susidomėtų TV kompanijos.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Amerikoje labai išpopuliarėjo paplūdimio tinklinis (žaidžiamas 2×2). 1976 m. buvo surengtas pirmasis pasaulio vyrų paplūdimio tinklinio čempionatas, o 1992 m. – moterų. 1993 m. paplūdimio tinklinis įtrauktas į 1996 m. olimpinių žaidynių programą. Pirmieji čempionai: Jacqui Silva – Sandra Pires mot. (B
Brazilija), Karch Kiraly – Kent Steffes vyr. (JAV).

Kvadratas, kaip ir kiti judrieji žaidimai su kamuoliu, vaikų ir paauglių yra labai mėgiamas. Žaidimas didina kūno kultūros pratybų (pamokų, sporto būrelių, renginių, švenčių ir kt.) emocionalumą, skatina domėtis fiziniais pratimais, aktyviai ilsėtis. Kvadrato žaidimas išpopuliarėjo visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose. Tai pats masiškiausias žaidimas tarp moksleivių.Laikui bėgant tobulėjo kvadrato žaidimo technika, taktika. Todėl 1996m. išleistas „KVADRATO ŽAIDIMO TAISYKLES“ tenka tobulinti, tikslinti.

Taisyklių rengimo darbo grupė: Jūratė Bukšnaitienė (LMKKSC metodininkė, kūno kultūros mokytoja metodininkė), Donatas Greviškis (kūno kultūros mokytojas metodininkas), Mindaugas Urbanavičius (kūno kultūros mokytojas metodininkas), Gražvydas Vaškevičius ( kūno kultūros mokytojas metodininkas).

Pasiūlymus pateikė: Kauno rajono sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Deksnys, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus sporto poskyrio vyr. specialistas Jonas Menkis, Kauno Centro sporto mokyklos vyr. specialistas Rimgaudas Augūnas, Šilalės rajono Pajūrio vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas Stasys Baubkus, Rokiškio T. Vaižganto vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas Valdas Savickas.

K V A D R A T O V A R Ž Y B Ų T A I S Y K L Ė S

(galioja nuo 2005 10 18)

1. K V A D R A T O Ž A I D I M A S

Kvadratas – taisyklėmis apibrėžtas komandinis žaidimas, kurio metu abiejų komandų žaidėjai kamuoliu bando „iškirsti“ visus ar

rba per nustatytą laiko tarpą – kėlinį kuo daugiau varžovų.

2. Ž A I D I M O A I K Š T E L Ė

Kvadratas žaidžiamas lauke ir salėje kvadrato arba tinklinio aikštelėse, kurios matmenys 9 x 18 m. Mokyklos vidaus varžybos gali vykti mažesnių matmenų aikštelėse.

Kiekviena aikštelė turi 2 galines linijas,2 šonines linijas ir vieną bendrą vidurio liniją. Linijų plotis – 5cm, kurių plotis į žaidimo aikštelės dydį neįeina. 5 cm linijos nei peržengti, nei užminti negalima. Linijos turi būti aiškiai matomos, ryškios. Aikštės kampai ir vidurio linijos pažymėtos vėliavėlėmis. Vėliavėlių stovelių aukštis nuo 40 iki 60 cm, turi atitikti saugos reikalavimus.

3. K A M U O L Y S

Žaidžiama tinklinio kamuoliu. Kamuolys žaidimui tinkamas jeigu krisdamas iš 2 m aukščio atšoka nuo grindų 1m. Kamuolį žaidimui parenka ir pakeičia tik varžybų vyriausiasis teisėjas. Apie kamuolio būklę žaidimo metu (suplyšo, deformavosi ir t.t.) praneša komandų vadovai arba kapitonai.

4. V A R Ž Y B Ų L A I K A S

Kėlinio trukmė – 10 min. Kėlinys gali būti baigiamas ir anksčiau, kai vienoje iš komandų „iškertami“ visi žaidėjai. Jeigu kėlinio laikas baigėsi ir abiejose komandose liko „neiškirstų“ žaidėjų, laimi ta komanda, kurios žaidėjų liko daugiau. Skiriamas žaidimo pratęsimas, jeigu komandose, pasibaigus laikui, liko po lygiai žaidėjų. Komandų kapitonai traukia burtus dėl kamuolio arba aikštelės pasirinkimo ir ž

. . .

Komentuokite!