nyo1cyj0 盛大官网www.xxskj.gov.cn/shengdgw/现金网www.96096010.com/hgxjw 现金网www.cctvhgw.com/hgw/娱乐城www.wtkztd.net/ylc/ 盛大赌场www.9456.com澳门新葡京赌场www.ljsww.com/xsufzb/ 网络赌博 www.yrxnl.com/xsufzb/葡京赌场teduxpnv.net/pujingduchang/ 网络赌博olyce.net/wangluodubo/e世博www.umassh.net/Eshibo/ 博彩公司www.eaehsx.net/bocaigongsi/网络赌博www.smhrny.com/wangluodubo/全讯网www.bocait55.com/quanxunw/娱乐城www.baijialeg88.com/wanhao/澳门银河赌场www.baijialeg55.com/amyhdc/网上赌博www.baijialei55.com/whdb/葡京赌场www.huangguanj88.com/pujingduchang/网络赌博www.baijialeg55.com/wldb/博彩公司www.hnlongdong.gov.cn/bocaigongsi/ sgo1cyj022Lietuvos teises istorijos konspektas - Puslapis 12 document.write("
") nyo1cyj0 盛大官网www.xxskj.gov.cn/shengdgw/现金网www.96096010.com/hgxjw 现金网www.cctvhgw.com/hgw/娱乐城www.wtkztd.net/ylc/ 盛大赌场www.9456.com澳门新葡京赌场www.ljsww.com/xsufzb/ 网络赌博 www.yrxnl.com/xsufzb/葡京赌场teduxpnv.net/pujingduchang/ 网络赌博olyce.net/wangluodubo/e世博www.umassh.net/Eshibo/ 博彩公司www.eaehsx.net/bocaigongsi/网络赌博www.smhrny.com/wangluodubo/全讯网www.bocait55.com/quanxunw/娱乐城www.baijialeg88.com/wanhao/澳门银河赌场www.baijialeg55.com/amyhdc/网上赌博www.baijialei55.com/whdb/葡京赌场www.huangguanj88.com/pujingduchang/网络赌博www.baijialeg55.com/wldb/博彩公司www.hnlongdong.gov.cn/bocaigongsi/
sgo1cyj022 >
Ie拧koti
:
:
Pamir拧ote slapta啪od寞?  Prisijungti>>
(Darb膮 寞k臈l臈 ilona19)

Parsisi懦sti darb膮:Zip


Darbas:

su popie啪iumi,Hanzos miestais; 1371 m. Algirdo laiškas Konstantinopolio patriarchui. Šiuose dok. išsakytas oficialus po啪i奴ris konkre膷iais tarpvalstybini懦ryši懦 klausimas bei 寞 savo valdom膮 valstyb臋. PVZ.: Algirdo atsakymas imperatoriui Karoliui IV 寞 jo si奴lym膮 krikštytis, atskleid啪ia Lietuvos valstyb臈s model寞 ir kuriam膮 jos ateit寞. Algirdas atsakyme išd臈sto tokias s膮lygas: visi Rytpr奴siai ir Karaliau膷ius - Lietuvai, V.Europa neturi kliudyti Lietuvai u啪valdyti visas rus懦 gyvenamas 啪emes, kad visos lietuvi懦 gyvenamos teritorijos turi b奴ti sujungtos. Panašiai m膮st臈 ir Vytautas, ta膷iau nepavykus iškraustyti ordin懦, nutarta krikšt膮 寞gyvendinti per Lenkij膮. Jogailos vestuv臈s l臈m臈 nema啪ai santyki懦 naujovi懦 tarp Lenk. ir Liet. Reik臈jo sugyventi skirtingoms sistemoms. Šiuose santykiuose formuojasi ideologinis frontas, pla膷iau atskleid啪iantis teisin臈s minties klodus. J懦 pl臈trai post奴m寞 duoda XVI a. V. Europos renesanso kult奴ros id臈jos. LDK siekia 寞tvirtinti politin寞 ir socialin寞 savitum膮. Tai imasi 寞gyvendinti kodifikavimu, formuoja vientis膮 teis臈s sistem膮. Lietuvai 寞gyvendinant šiuos tikslus, o Lenkijai laikantis kit懦 pa啪i奴r懦 kildavo teisini懦 politini懦 diskusij懦. Ideologin臈s priešpriešos grind啪iamos taut懦 skirtinga istorine praeitimi, tradicijomis, tikslais. LDK savarankiškumo id臈ja kaip priešprieša lenkiškajai išsilaik臈 iki XVIII a. pab., kol abi valstyb臈s buvo sunaikintos.

LDK kanclerio Goštauto teisin臈s pa啪i奴ros

Raštuose karalienei Bonai Sforsai - bijojo Liet. Lenk. sujungimo 寞 vien膮 valstyb臋. Anot jo kiekviena valstyb臈 priklauso nuo savit懦 tautos papro膷i懦, 寞gimt懦 polinki懦. Jo u啪rašai aiškiai rodo j寞 tur臈jus išsakyti savo nuomon臋 apie vald啪ios institucij懦 santyk寞 abiejuose valstyb臈se. Atkreipia d臈mes寞 寞 vidaus politikos problemas, kylan膷ias d臈l LDK sudaran膷ios dvitaut臈s valstyb臈s - lietuvi懦 ir rus臈n懦. Jo 寞sitikinimu lietuviai turi istoriškai suformuotus valstyb臈s interesus, rus臈nai - skirtingas prigimtines savybes, kurios gali juos padaryti priešais. Taip pat jis tarsi dar臈 寞tak膮 bendro valdovo vykdomai politikai per jo aplink膮, arba nor臈jo bent duoti suprasti koki懦 jis laikosi pa啪i奴r懦, b奴damas faktinis LDK vyriausyb臈s - Pon懦 tarybos vadovas.

Roizijaus, Rotundo teisin臈s pa啪i奴ros

Savitos Lietuvos apraišk懦 matyti ir ispano Rozijaus, Rotundo darbuose. V. Europos humanist懦 propaguota mintis kurti 寞statymus laikantis istorin臈s Romos 寞gyvendint懦 princip懦, Lenkijoje skirtingai nuo Lietuvos nebuvo populiari, tod臈l Rozijus pasitrauk臈 寞 Vilni懦. Jis 沤ygimantui Augustui teig臈: „Juk respublika tampa ne ta visuomen臈, kuriai duoti 寞statymai ir teisinga teis臈, o ta, kuri 寞statymais ir teisinga teise yra valdoma.“ Lotyn懦 k. išleido studij膮 „Šventosios Lietuvos tribunolo sprendimai“, kuria skatino teismuose remtis 寞statymais. Rotundas paraš臈 publicistin臋 ir humanistin臋 Lietuvos istorij膮 „Lenko pasikalb臈jimas su lietuviu“- tai tarsi Lietuvos politinio savarankiškumo manifestas. 膶ia iškelta laisva asmenyb臈 - tautos istorijos k奴r臈ja, kad valstyb臈 esanti 啪mogaus darinys, tod臈l 啪mogaus protas joje egzistuojan膷i膮 tvark膮. Jis siek臈 suderinti teis臈s gali膮 su stipria did啪iojo kunigaikš膷io vald啪ia. Taip pat teig臈, kad visuomen臈 ir tauta sudaryta iš lygiateisi懦 啪moni懦, luomin臋 priklausomyb臋 lemia ne tik kilm臈, bet ir doros ypatyb臈s. T臈vyn臈s gerov臈 priklauso nuo pilie膷i懦 gerov臈s. Rotundas gyn臈 katalikišk膮j寞 po啪i奴r寞, 寞rodin臈jo, kad dvasinink懦 luomas svarbiausias.

Lietuvio teisin臈s pa啪i奴ros

Publicistas. Jo traktatas „Apie totori懦, lietuvi懦

ir maskv臈n懦 papro膷ius“ - 1550 m. Jis kviet臈 沤ygimant膮 August膮 suimti LDK vald啪i膮 寞 rankas ir reformomis pa啪aboti bajor懦 savival臋. Pirmiausia reikia atgaivinti paprotin臋 teis臋 (perimt膮 iš rom臈n懦). Tiki ne dievo, bet 寞statymo tiesa. Teis臈 duoda tautai valstyb臈s b奴v寞; bet 寞statym懦 vykdym膮 pri啪i奴ri valdovas. Vytauto valstyb臈 iškeliama kaip idealas, kurio turi siekti 沤ygimantas Augustas.

Volano teisin臈s pa啪i奴ros

Publicistas, kalvinizmo ideologas. Neig臈 organin臈s visuom. egzistavim膮. Visuomen臈 sudaryta ne iš luom懦, o iš lygi懦 individ懦, kuriuos suk奴r臈 gamta. Remiantis teise, kuriamus 寞st. laik臈 Dievo išradimu ir dovana išmintingiems 啪mon臈ms. Laisv臈- did啪iausia 啪monijos g臈rybi懦. J膮 saugoti svarbiausias valstyb臈s u啪davinys. Laisv臈 turi dvejop膮 prigimt寞: individo 寞gimta (prigimtin臈 teis臈) ir kuriama 啪moni懦 bendrijos. Pagal j寞 yra tokios teis臈s r奴šys: Am啪inoji- pasaulio tvarkos id臈ja esanti dievo prote; Prigimtin臈- atspindi dievišk膮j膮 teis臋 gamtoje; 沤mogiškoji - 啪moni懦 teis臈, konkretus pavidalas- 寞st.; Dieviškoji- taisanti prigimtin臈s ie 啪moni懦 teis臈s trukumus. Remdamasis Aristoteliu, teigia, kad jei 寞st. nutolsta nuo 寞gimtos dorumo taisykl臈s- ardo pilie膷i懦 s膮jung膮 ir tarp 啪moni懦 pas臈ja maišat寞 bei vergij膮. 沤velgdamas 寞 LDK visuomen臋 mato 3 luomus- kilming懦j懦 (kurie atlieka karin臋 tarnyb膮, budi gindami t臈vyn臋), miestie膷i懦 (kurie u啪siima prekyba, importu, eksportu) ir 啪emdirbi懦. Dvasininkijai skirtingai nuo Rotundo neskyr臈 ypatingos svarbos. Volanas ir Rotundas sutar臈 d臈l po啪i奴rio 寞 valdovo ir 寞statym懦 santyk寞: valdovas gali elgtis tik taip kaip si奴lo 寞st., teis臈 vis懦 pilie膷i懦 ir karaliaus valdov臈.

Daukšos teisin臈s pa啪i奴ros

Išvert臈 寞 lietuvi懦 kalb膮 J. Ledesmos Katekizm膮, o 1599 m. J. Vujeko „Postil臋“. Jis laikomas lietuvi懦 kalbos spausdinto rašto pradininku. Postil臈je pritarta, kad kalba esmin臈 tautos ir valstyb臈s atspirtis. Ta膷iau valstyb臈s kalbos pagrindu laik臈 - t臈v懦 kalb膮. Gimtoji kalba turi ypatingos svarbos tautos religiniam bei politiniam gyvenimui. Kalba - bendras meil臈s ryši懦, vienyb臈s motina, pilietiškumo t臈vas, valstyb臈s sargas. Sunaikink j膮 - sunaikinsi santaik膮, vienyb臋, vis膮 gerov臋. Sunaikink - j膮 u啪temdysi saul臋 danguje, sumaišysi pasaulio gyvyb臋 ir garb臋.

Remiantis visomis šiomis pa啪i奴romis galime teigti, kad nuo XVI a. prad. teisinei min膷iai skirta 寞tvirtinti savit膮 valstybingumo raid膮, pagr寞st膮 iš antikos kildinama tradicija. Prie啪astys l臈musios koncentruot膮 plitim膮 Lietuvoje: Noras 寞veikti valstybingumo silpn臈jim膮; Sukurti darni膮 teis臈s sistem膮 valstyb臈je, kuri b奴t懦 寞tvirtinta s膮lygine luom懦 lygybe, apgintos valstie膷i懦 miestie膷i懦 teis臈s, slopinamos bajor懦 politin臈s ambicijos.

Aukšt懦j懦 teis臈s mokykl懦 studijos LDK

Teis臈s mokslas kaip men懦 sistemos dalis ir specializacija prad臈jo rastis tik XIII a. pirmiausia Bolonijoje, Pary啪iuje. 1579 m. 寞steigta Vilniaus akademija, joje mokoma buvo pagal vakar懦 tradicijas, bet teis臈s fakultetas nebuvo 寞kurtas. Tik 1644 m. LDK kancleriui K.L. Sapiegai u啪rašius Vilniaus akademijai fundacij膮 寞steigti teis臈s fakultet膮 ir teis臈s profesoriams išlaikyti, 1645 m. 寞kurtas teis臈s fakultetas: 3 katedros - 2 kanon懦 teis臈s, viena civilin臈s, dirbo iš Bavarijos pakviesti profesoriai. (prof.A.Olizarovijus paraš臈 traktat膮 „Apie politin臋 啪moni懦 visuomen臋. Jis prigimtin臈s teis臈s teorijos šalininkas. Anot jo teisin臈s normos negali 寞tvirtinti 啪moni懦 nelaisv臈s. Ne tik bajorai bet ir valsri膷iai yra valstyb臈s pilie膷iai). 1655 m. karas su Maskva nutrauk臈 Vilniaus akademijos darb膮. Po jo j臈zuitai neatk奴r臈 teis臈s fakulteto, o kanon懦 teis臈 buvo d臈stoma teologijos fakultete. XVIII a. LDK moksl膮 paliet臈 šviet臈jiškos id臈jos. 1781 m. Vilniaus akademija reorganizuota 寞 Lietuvos vyriausi膮 mokykl膮 ir perduota Edukacin臈s komisijos 啪inion. Joje 寞steigta Moralini懦 moksl懦 kolegija, kurios programoje numatyta d臈styti kanon懦 ir rom臈n懦, prigimtin臋 ir tarptautin臋, taip pat LDK galiojusi膮 teis臋, apib奴dinant jos santyk寞 su lenkijos teise.

9 tema ATKURTOS LIETUVOS VALSTYB臇S TEIS臇 (1918-1940 m.).

išskiriami 2 etapai : 1. Parlamentarizmo 2. Autoritarizmo po 1926 m. perversmo.

S膮lygos, d臈l kuri懦 tapo galimas Lietuvos valstybingumo atk奴rimas:

Jau pirmaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviausia Lietuvos inteligentijos dalis k臈l臈 politin臈s autonomijos Rusijos imperijoje mint寞.

1915 m. ruden寞 okupavus vokie膷iams Lietuvos teritorij膮, Lietuvos visuomen臈s veik臈jai ry啪osi panaudoti m臈ginimas atkurti nepriklausomyb臋.

Papildomas impulsas - Vokietijos ir Austrijos vengrijos vyriausybi懦 1916 m. lapkri膷io 5 d. nutarimas atkuti Lenkijos valstyb臋.

1917 m. vasar寞 carizmo Rusijoje 啪lugimas, sustiprin臋s pavergt懦j懦 taut懦 pasitik臈jim膮 savo j臈gomis.

Ta膷iau tuo pat metu kilo gr臈sm臈 patekti 寞 kitos galingos kaimyn臈s - Vokietijos - priklausomyb臋. Vokietijai planuojant pajungti sau okupuot膮 Lietuv膮, lkietuvi懦 veik臈jams pasi奴lyta prie vokie膷i懦 karin臈s administracijos sudaryti “Pasitik臈jimo taryb膮”. Tam sušaukta lietuvi懦 atstov懦 konferencija išrikti tarybos sud臈膷iai. Konferencija dirbo 1917 m. rugs臈jo 18-23 d. Priimtoje rezoliucijoje skelbiamas lietuvi懦 tautos pasiry啪imas, siekiant laisvos Lietuvos raidos, jos etnografin臈se sienose sukurti demokratinias pagrindais sutvarkyt膮 lietuvos valstyb臋.

1917 m. gruod啪io m臈n. deryboms su Rusija breste, tarp Vokietijos vyriausyb臈s ir Lietuvos tarybos atstov懦 susitarta, kad Vokietija Lietuvai suteiks savarankiškum膮, bet pastaroji tur臈s 寞sipareigoti u啪megzti s膮junginius ryšius su pirm膮ja.

Lietuvos tarybos1917 m. gruod啪io 11 d. pareiškimas d臈l Lietuvos valstyb臈s atstatymoir s膮jungos su Vokietija. .Vokietijai delsiant pripa啪inti Lietuvos nepriklausomyb臋.Remiantis taut懦 apsisprendimo teise Tarybos 1918 m.vasario 16 d. pareiškimas d臈l nepriklausomos, demokratinias pagrindais sutvarkytos Lietuvos valstyb臈s su sostine Vilniumi atstatymo ir tos valstyb臈s atskyrimo nuo vis懦 valstybini懦 ryši懦, kurie buv臋 su kitomis tautomis.

Vasario 16 Aktas tapo svarbiausiu XXa. Atkurtos Lietuvos valstyb臈s konstitucin臋 reikšm臋 tur臈jusiu aktu. Juo iš esm臈s r臈miasi moderniosios Lietuvos valstyb臈s buvimas ir visi v臈lesnieji - laikinieji



Atgal  1 ... 8  9  10  11  [12]  13  14  15 ... 20  Toliau


Darnipora.lt