Konstitucine teise

Studijų modulis: KONSTITUCINĖ TEISĖ

Dalyko (modulio) paskaitų pateiktys

Konstitucinės teisės sąvoka, objektas ir metodas

1. Sąvoka “konstitucinė teisė” (toliau – KT) gali būti naudojama 3 aspektais:1) kaip teisės šaka (normų prasme)2) kaip teisės mokslo dalis, tyrinėjanti konstitucinę teisę;3) kaip studijų disciplina.Vienose valstybėse dominuoja „valstybinė teisė” ( Vokietija) , o kitose – „konstitucinė teisė“ ( JAV, Prancūzija) Tarybiniais metais Lietuvoje buvo „ valstybinė teisė, o šiuo metu yra konstitucinė teisė. . Šiuo metu terminai “konstitucinė teisė” ir “valstybinė teisė” naudojami kaip sinonimai. Šios teisės šakos reguliuoja panašią visuomeninių santykių grupę, tačiau valstybinė teisė gali būti suprantama kaip teisės sritis, kurią sudaro ne tik konstitucinės normos, bet ir kitų teisės sričių normos, pvz. administracinės teisės. Konstitucinė teisė – visuma teisės normų, įtvirtinančių ir saugančių žmogaus teises ir laisves bei nustatančių valstybės valdžios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus. Konstitucinės teisės objektas – tam tikri valstybiniai ir visuomeniniai santykiai, tai: suvereniteto įtvirtinimas; santykiai tarp žmonų ir valstybės; santykiai tarp visuomenės ir valstybės; valstybės institucijų sistemos įtvirtinimas; ir kt. Konstitucinės teisės metodas- tai sistema teisinių būdų, kuriais teisė veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama kryptimi. Reguliuoja 3 būdais: 1) teisiškai įtvirtinami konstitucinių teisinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos 2) uždraudžiama tam tikra veikla; 3) visuomeniniai santykiai veikiami nustatant pagrindinių valstybės institucijų sistemą.

Konstitucinės teisės norma. Konstituciniai teisiniai santykiai

Konstitucinės teisės norma –tai apibrėžta elgesio taisyklė, kuri suformuoja konstitucinių santykių dalyvių elgesį. Šios normos reguliuoja visuomeninius santykius, kurie sudaro konstitucinės teisės reguliavimo dalyką. Teisės norma skaidoma į 3 dalis: hipotezę, dispoziciją ir sankciją. Hipotezė –tai sąlygos, faktinės aplinkybės, kurioms atsiradus pradeda veikti visa teisės norma. Ji nurodo, kokių reikia realių sąlygų, kad reguliuojamų santykių dalyviams atsirastų konkrečių teisių ir pareigų. Konstitucinės teisės normoje nėra aiškiai išreikšta hipotezė, tokiais atvejais ji numanoma. Dispozicija – tai svarbiausia normos dalis, kuri nurodo, kaip turi elgtis reguliuojamojo visuomeninio santykio dalyviai, kokios jų teisės ir pareigos.Sankcija –tai teisės normos dalis, kurioje numatomi neigiami padariniai, atsirandantys už dispozicijoje nurodytų reikalavimų nepaisymą.. Dažniausiai taikoma kolektyvinė atsakomybė.Konstituciniai teisiniai santykiai- visuomeniniai santykiai, kurie sudaro konstitucinės teisės reguliavimo dalyką. Jis sudarytas iš subjekto, objekto ir turinio. Subjektas – tai teisinio santykio dalyviai, kuriems konstitucinės teisės normos suteikia teises ir sukuria tam tikras pareigas, pvz. tauta, valstybė, institucijos, piliečiai ir kt. Objektas – tai dėl ko atsiranda tarp subjektų teisinis santykis, pvz. referendumas, rinkimai ir kt. Turinys – tai santykio dalyvių teisės ir pareigos.

Konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje

Konstitucinė teisė laikoma išskirtine, pamatine teisės šaka nacionalinės teisės sistemoje. Konstitucinė teisė įtvirtina pagrindinius principus, kuriuos turi atitikti kitų teisės šakų normos. Ji apibrėžia kitų teisės šakų normų pagrindus. Ji yra pagrindinė Lietuvos teisės sistemoje ir lemia kitų teisės šakų atsiradimą,pvz. pagrindinis šaltinis – Konstitucija yra pirminis pagrindinis šaltinis ir kitoms teisės šakoms, pvz. administracinei, civilinei, darbo, finansų ir kt. Konstitucinė teisė reguliuoja visas svarbiausias visuomenės gyvenimo sritis: valstybinę ir visuomeninę santvarką, įtvirtina pagrindines piliečių teises, laisves, jų garantijas ir ribojimo pagrindus, sukuria valstybės institucijų sistemą, nustato jų kompetencijų ribas ir veiklos pagrindus ir kt.

Konstitucinės teisės šaltiniai

Teisės šaltinis – teisės normų išraiškos forma. Šaltinius galima kvalifikuoti pagal įvairius kriterijus. Labiausiai paplitusi pagal teisinę galią. Pagrindiniai šaltiniai yra :1. LR Konstitucija;2. Įstatymai, kurie pagal teisinę galią yra : konstituciniai ir kiti įstatymai ( paprasti) Konstituciniai įstatymai po Konstitucijos turi aukščiausią teisinę galią, jie išvardyti Konstitucijos 150 str. Juos nustato Seimas. Prie paprastų įstatymų priskiriami visi kiti įstatymai.Yra šios įstatymų leidybos proceso stadijos:• Įstatymų leidybos iniciatyvos teisėTai tam tikrų subjektų teisė parengti įstatymo projektą ir pateikti Seimui jį svarstyti.Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.• Įstatymo projekto svarstymasĮstatymo projektas gali būti svarstomas iš pradžių Seimo komitetuose, o vėliau Seimo posėdyje arba iš karto Seimo posėdyje.• Įstatymo priėmimasĮstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje.Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.• Įstatymo paskelbimas ir įsigaliojimas

Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.3. Konstitucinio Teismo nutarimai4. Tarptautinės sutartys, susitarimai5. Poįstatyminiai aktai.Jie turi mažesnę teisinę galią negu įstatymai, tačiau negali jiems prieštarauti. Prie jų priskiriami :• Seimo nutarimai.Jie skelbiami valstybės žiniose ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu juose nėra nurodyta kita įsigaliojimo data. Juos pasirašo Seimo pirmininkas.• Vyriausybės nutarimai• Prezidento dekretai;• Seimo pirmininko ir Ministro pirmininko potvarkiai;• Ministrų įsakymai;• Ir kiti teisės aktai, kuriuose yra konstitucinės teisės normų.

Konstitucingumo raida Lietuvos valstybėje

Terminas „ constitutio“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio reiškiančio įtvirtinimą, nustatymą. Bendriausiu požiūriu konstitucija – tai sistema teisės normų, paprastai turinčių aukščiausią teisinę galią ir nustatančių žmogaus, visuomenės ir valstybės tarpusavio santykių bei pačios valstybės sutvarkymo pagrindus. Konstitucijos pradmenimis galima laikyti 1968 m. išleistą Kazimiero teisyną, kuris mėgino susisteminti to meto įstatymus. Šis teisynas apėmė tik baudžiamąją teisę . Kitas teisinis rinkinys buvo 1529, o vėliau 1566 ir 1588 metų Statutai. Įvykus Spalio socialistinei revoliucijai Rusijoje, atsirado galimybių atkurti Lietuvos valstybingumą. Šiuo požiūriu reikšmingi du dokumentai – Lietuvos Tarybos1918 m. vasario 16 d. aktas ir Lietuvos Laikinosios revoliucijos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybės 1918 m. gruodžio 16 d.. Manifestas, kuris suteikė atkurtajam valstybingumui tarybinį pagrindą. Lietuvos Taryba 1918 m. liepos mėn. pasiskelbė Valstybės taryba. Lapkričio 2 d. posėdyje ji priėmė svarbų dokumentą – Lietuvos valstybės konstitucijos pamatinius dėsnius. Tai trumpas dokumentas, kurį sudarė 6 skyriai ir 29 straipsniai. Įstatymų leidžiamuoju organu paskelbta Valstybės taryba. Vykdomoji valdžia pavesta Valstybės tarybos prezidiumui, susidedančiam iš prezidento ir 2 viceprezidentų, kartu su Ministrų kabinetu, atsakingu Valstybės tarybai. Pagal konstituciją Valstybės tarybos prezidiumas buvo laikomas kolegialiu valstybės vadovu, skelbiančiu įstatymus, tvirtinančiu kabineto sudėtį. Konstitucijoje buvo įrašytos pagrindinės piliečių teisės ir laisvės, panaikintos luomų privilegijos. 1919 m. sausio 24 d. priimtas šios Konstitucijos papildymas, kuriame numatyta Ministrų kabineto teisė tarp tarybos sesijų leisti laikinuosius įstatymus, kuriuos ji privalėjo pateikti artimiausiai sesijai. 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės taryba priėmė naujus Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinius dėsnius . Buvo įsteigta valstybės prezidento institucija, Valstybės prezidentas perėmė Valstybės tarybos prezidiumo vykdomosios valdžios funkcijas. Valstybės tarybai buvo palikta teisė rinkti valstybės prezidentą, priimti įstatymus, keisti konstituciją ir kontroliuoti vykdomąją valdžią.. Vykdomoji valdžia priklauso Prezidentui, kurią jis vykdė per ministrų kabinetą. Prezidentas turėjo tokias pat teises kaip ir Valstybės tarybos prezidiumas, o papildomai: amnestijos teisę, paleisti sesijas. Prezidentas skelbė savo parašu įstatymus, pasirašė sutartis su kitomis valstybėmis, pavedė ministrui pirmininkui sudaryti ministrų kabinetą ir kt., Šioje konstitucijoje, kaip ir ankstesnėje, buvo skelbiama busto neliečiamybė, lygybė prieš įstatymą, nuosavybės neliečiamybė, tikybos, spaudos laisvė ir kt. Šią konstituciją sudarė 8 skyriai, 42 straipsniai. 1920m. birželio 10 d. Steigiamasis Seimas priėmė trečiąją konstituciją – Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. Pagal ją Lietuvos valstybė paskelbiama demokratine respublika. Konstitucijoje nurodoma, kad Steigiamasis Seimas yra įstatymų leidžiamoji institucija, jis ratifikuoja sutartis su kitomis valstybėmis, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri įstatymų vykdymą. Vykdomoji valdžia priklauso Prezidentui ir Ministrų kabinetui. Prezidentą rinko Seimas, kadencija nebuvo nustatyta. Jis atstovavo valstybei, skelbė įstatymus ir kt. Ši konstitucija iškėlė Seimo vaidmenį ir sumažino prezidento, nes vietoje amnestijos teisės palikta individuali bausmės dovanojimo teisė.Ši konstitucija, kaip ir ankstesnės, skelbė v visų piliečių lygybę prieš įstatymus, asmens neliečiamybę,, sąžinės, tikybos, spaudos, žodžio, organizacijų laisvę, streiko teisę. Buvo panaikinta mirties bausmė, galėjo taikyti tik valstybei gręsiančio pavojaus atvejais, pvz. karo. Šią konstituciją sudarė 7 skyriai ir 18 straipsnių. 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pastovią Konstituciją, kurioje buvo skelbiama, kad valstybė yra nepriklausoma demokratinė valstybė, valstybinė kalba – lietuvių kalba ir kad vietinių kalbų vartojimą nustato kiti įstatymai. Ji suteikė labai plačias teises bažnyčiai: registruoti gimimą, santuoką, mirtį, steigti religines mokyklas, įvestas religinis mokymas mokyklose ir kt. Įstatymus leido Steigiamasis Seimas .Rinkti atstovus į Seimą galėjo ne jaunesni kaip 21 metų, o būti atstovu – ne jaunesni kaip 24 metų. Seimą rinko 3 metams. Vykdomoji valdžia priklausė Vyriausybei, kurią sudarė Prezidentas ir Ministrų kabinetas. Prezidentą rinko Seimas 3 metams, juo galėjo būti ne jaunesnis kaip 35 metų. Prezidentą pavadavo Seimo pirmininkas. Šią konstituciją sudarė Preambulė, 15 skyrių ir 108 straipsniai. Po 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmo 1928m. gegužės 15 d. buvo priimta nauja Lietuvos valstybės konstitucija. Ją priėmė Prezidentas pritariant Ministrų kabinetui, be jokio atstovaujamojo organo pritarimo, neprisilaikydamas procedūros, nurodytos 1922 metų konstitucijoje. Ji suteikė labai plačias teises Prezidentui: teisę leisti įstatymus, skirti ir atleisti vyriausybę, bet kada savo nuožiūra paleisti Seimą. Pagal šią konstituciją įstatymus leido Seimas, jis buvo renkamas 5 metams, rinkimų teisę turėjo ne jaunesni kaip 24 metų, o atstovais galėjo būti ne jaunesni kaip 30 metų.. Prezidentu galėjo būti ne jaunesnis kaip 40 metų, buvo renkamas 7 metams. Jį rinko ypatingieji tautos atstovai, kuriuos rinko valsčių, apskričių ir miestų tarybų nariai. Vykdomoji valdžia priklausė Vyriausybei, kurią sudarė Prezidentas ir Ministrų kabinetas. Šią konstituciją sudarė 15 skyrių ir 107 straipsniai. 1938m. vasario 11 d. buvo paskelbta nauja konstituciją, kurią priėmė Seimas..Ši konstitucija buvo autoritarinio pobūdžio, nes visa valdžia priklausė Prezidentui: jam buvo pavaldūs visi organai, o jis niekam nepavaldus, niekam neatsakingas ir niekieno neatšaukiamas. Pagal šią konstituciją įstatymus leido Seimas, jis buvo renkamas 5 metams, rinkimų teisę turėjo ne jaunesni kaip 24 metų, o atstovais galėjo būti ne jaunesni kaip 30 metų.. Prezidentu galėjo būti ne jaunesnis kaip 40 metų, buvo renkamas 7 metams. Jį rinko ypatingieji tautos atstovai, kuriuos rinko valsčių, apskričių ir miestų tarybų nariai. Vykdomoji valdžia priklausė Vyriausybei, kurią sudarė Ministrų pirmininkas ir ministrai. Šią konstituciją sudarė 21 skyrius ir 156 str. Prezidentą pavadavo Ministras pirmininkas. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Laikinąjį Pagrindinį įstatymą, kuris buvo nuolat keičiamas, nes pagal jį nebuvo griežtai išskirtos įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios. Šį įstatymą sudarė 132 straipsniai, suskirstytas į 16 skirsnių.Įstatymų leidžiamoji institucija buvo Aukščiausioji Taryba, tarp jos sesijų veikė Aukščiausios Tarybos Prezidiumas. Vykdomoji valdžia priklausė Ministrų Tarybai, kurią sudarė Ministrų Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir ministrai. Aukščiausios Tarybos deputatu galėjo būti ne jaunesnis kaip 21 metų. Veikė tokia pat teismų sistema kaip ir 1978 m. LTSR Konstitucijoje, dalyvavo tarėjai. 1992m. spalio 25 d. tautos referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos konstitucija. Šią Konstituciją sudaro Preambulė ( įvadinė dalis) , pagrindinė dalis ir baigiamieji nuostatai. 14 skirsnis reglamentuoja konstitucijos keitimo tvarką. Užduotis – išanalizuoti šios Konstitucijos sandarą.

Pilietybės samprata

Pilietybė – žmogaus priklausymas tam tikrai valstybei, jo nuolatinis teisinis ryšys su tam tikra valstybe pasireiškiantis tuo, kad pilietis valstybei turi tam tikras pareigas ir naudojasi atitinkamomis teisėmis. Individas, žmogus – bendriausios sąvokos, išreiškiančios žmogišką būtybę. Skirstomi į:1) piliečiai – žmonių kategorija, kuri turi ypatingą santykį su valstybe. Jie turi papildomų teisių ir pareigų;2) užsieniečiai – kitos valstybės pilietis;3) apatridai – asmuo be pilietybės. Asmenybė – fizinis asmuo; žmogaus tam tikra savybė. Fizinis asmuo (žmogus) gali būti ir pilietis; juridinis asmuo – fizinių asmenų grupė, susijungusių turtiniais interesais. Pilietybės įgijimas:I. Filiacija – pilietybės įgijimas gimimu. Gimęs vaikas pripažįstamas piliečiu. Yra du porūšiai:1) pagal kraujo teisę (jus sangvinis); nacionalinis principas;2) pagal teritoriją, kurioje gimė (jus solis); žemės principas. Praktikoje dominuoja kraujo teisė, o žemės principas galioja JAV, Lotynų Amerikos šalyse. Todėl JAV paplitusi dviguba pilietybė (bipatrizmas). Sudaromos sutartys tarp valstybių, tačiau kai kurios valstybės dvigubą pilietybę toleruoja. Dažniausiai naudojamas mišrus pilietybės įgijimo būdas. Vaikas, gimęs mišrios pilietybės šeimoje, gauna pilietybę tėvų susitarimu, arba tos valstybės, kurioje gimė. Teritorinis principas naudojamas ir vaikams, rastiems toje šalyje. II. Natūralizacija – tam tikras asmens įaugimas į atitinkamos valstybės socialinę struktūrą, visuomenę. Toks asmuo turi kreiptis į atitinkamas (migracijos, nacionalizacijos) struktūras. Yra specialūs įstatymai (arba bendras pilietybės įstatymas), kuriuose apibrėžiamos natūralizacijos sąlygos:1) išgyvenimo tam tikrą laiką tam tikroje valstybėje;2) mokėti valstybinę kalbą;3) žinoti tos valstybės konstituciją ir istorijos pagrindus;4) būti atitinkamų moralinių savybių (nebaustas, nesergantis pavojingomis ligomis);5) kartais reikalaujama ištikimybės priesaika. Iš asmens, turinčio kitos valstybės pilietybę, reikalaujama jos atisisakyti. Kai įstatymuose nurodyta, kad įgydamas pilietybę, praranda senąją pilietybę, nėra jokių sankcijų. Kita valstybė negali panaikinti pilietybės, todėl dažnai reikalaujama atsisakyti senosios pilietybės. Toks pilietybės įgijimas priklauso nuo valstybės malonės. Natūralizacijos rūšys:1) šeimyninė (vedybos), nustatomos natūralizacijos lengvatos; taip pat įvaikinus (įpilietinimo procedūra);2) nešeimyninė. Pilietybės įgijimas išimties tvarka:1) pilietybės suteikimas už nuopelnus valstybei. Taikoma supaprastinta natūralizacija;2) reintegracija – teikiama pilietybė asmeniui, kuris seniau turėjo tos valstybės pilietybę. Pilietybės keitimas. Dažniausiai tarptautinių sutarčių pagrindu, keičiantis valstybės teritorijai. Yra du pilietybės sprendimo būdai:1) transferas (automatiškas); perduodamos teritorijos gyventojams iškart suteikiama kita pilietybė. Tie asmenys, kurie su tuo nesutinka, turi išsikraustyti į kitą tos valstybės, kurioje gyveno, vietą;2) optacija – demokratinis būdas, patiems gyventojams leidžiama pasirinkti. Pilietybės netekimas (ekspatriacija). Išėjimas iš pilietybės – atsisakymas – tai individo teisė. Sąlygos: neturėti skolų valstybei; nebūti nuteistam. Pilietybės praradimas būna kai asmuo įvykdo įstatymų draudžiamus veiksmus arba nevykdo pareigų. Pvz.: tarnauja užsienio valstybės karinėse pajėgose – tai laikoma valstybės išdavimu. Pilietybės atėmimas nesuderinamas su žmogaus teisėmis, todėl jei valstybė taiko, tai labai ribotai, pvz.: taikoma tik asmenims, įgijusiems pilietybę natūralizacijos keliu. Pilietybės atėmimas dėl politinių įsitikinimų taikomas totalitarinėse valstybėse (TSRS). Konstitucinės piliečių teisės, laisvės ir pareigos .Užduotis –išrinkti iš Konstitucijos teises, pareigas ir laisves.( Konstitucijos -18 -54 str.)

Rinkimų teisėRinkimų teisės samprata. Rinkimai demokratinėje visuomenėje skirti atstovavimo organų ( parlamentų, savivaldybių) ir vykdomosios valdžios atstovų ( prezidento)( rinkimui. Žodis “rinkimai vartojamas kaip teisinis terminas išreikšti tam tikram aktui, kurio dėka žinomas visuomeninis ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo vieną ar kelis savo narius kaip atitinkamos visuomeninės grupės ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkančius reikalavimus užimti tam tikras pareigas. Teisė dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai tautai, o tik jos teisinei daliai. Teisė dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkimų teise. Tie šalies piliečiai, kurie šia teise naudojasi ir yra teisinė tauta.Rinkimų teisė –tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautai valstybės valdžios institucijose. Rinkimų teisė suprantama objektyviąja ir subjektyviąja prasme. Objektyviąja prasme rinkimų teisė – teisės normų sistema, reguliuojanti rinkimų organizavimo ir pravedimo tvarką. Konstitucijoje įtvirtintą subjektinę rinkimų teisę atskleidžia- teisė rinkti ( aktyvioji) ir teisė būti išrinktam ( pasyvioji rinkimų teisė)Aktyvioji rinkimų teisė reiškia – piliečio teisė rinkti atstovus į renkamas valstybės ir savivaldybių institucijas, o pasyvioji – tai teisė būti renkamam bei išrinktam į šias institucijas

Rinkimų rūšys Rinkimai yra skirstomi pagal šiuos kriterijus: 1.Pagal rinkėjų valios išreiškimo pobūdį:• tiesioginiai- rinkėjas balsuoja už konkretų asmenį ar sąrašą, nėra tarpinės grandies;• netiesioginius –rinkėjas pats atstovo nerenka, o renka rinkikus, kurie priima galutinį sprendimą., pvz. JAV Prezidentas, 1928 ir 1938 m. prezidento rinkimai2.Pagal rinkimų mąstą:• Visuotiniai;- dalyvauja visi šalies piliečiai;absentizmas –nedalyvavimas balsavime.Jis gali būti apolitinis – priežastis – liga, toli rikimų apylinkės ir politinis – nedalyvavimas kaip politinė pozicija. Pasekmės – išrenkami ne tie, neįvyksta rinkimai• Daliniai –kuriuose dalyvauja tik apygardos piliečiai laisvai vietai užimti’3.Pagal rinkimus apsprendusias priežastis:• Eiliniai – pasibaigus kadencijai, įgaliojimų laikui;• Neeiliniai- paskelbus pirmalaikius rinkimus• Papildomi –laisvai vietai užimti4.Pagal renkamąjį organą”• Prezidentiniai’• Parlamentiniai’• Savivaldybių5.Pagal organizavimo ir vykdymo teritoriją:• Bendranacionaliniai -) ES parlamentą• Nacionaliniai;• vietiniaiGali būti demokratiški ir nedemokratiški.Rinkimų teisės principai

Rinkimų teisės principais laikomos pagrindinės nuostatos, idėjos, įtvirtintos Konstitucijoje ir rinkimų santykius reguliuojančių įstatymų’ šiomis nuostatomis ir idėjomis vadovaujamasi rinkimų organizavimo ir vykdymo metu. Pagrindiniai principai yra šie:1. visuotinės rinkimų teisės- visi piliečiai sulaukę 18 metų t.t. dalyvauti, išsk.>>>>>>>>>>> pensionatai – gyd. Uždraudus. Aktyviajai rinkimų teisei būdingas amžiaus cenzas, Seimo nariui, Prez. Sav. Tarybų. sėslumo cenzas – 3 metai. Nesuderinamumo cenzas – draudimas užimti pareiga s Pasyvioji rinkimų teisė – Prezidentui – amžius, kvalifikuotos pilietybės ir kt.2. lygių rinkimų teisės –visi rinkėjai turi vienodą balsų skaičių, lygios sąlygos kandidatams iškelti, rezultatams nustatyti3. slapto balsavimo –negalima balsuoti už kitus, įrengtos kabinos, niekas negali kontroliuoti4. viešumas rengiant ir vykdant rinkimus –komisijų veikla, teisė bet ne pareiga

Rinkimų sistemosLR taikoma mažoritarinė, proporcinė ir mišrioji rinkimų sistemos. Sistemos pasirinkimą lemia tradicijos, partijų padėtis, įtakoja ir laikmetis/ Rinkimų sistema – tai rinkimų įstatymuose įtvirtintų taisyklių, principų ir kriterijų visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai.Mažoritarinė – iš prancūzų žodžio reiškiančio dauguma.. Būdinga tai, kad šalies teritorija suskirstoma į rinkimines apygardas, kuriose rinkėjai tiesiogiai renka vieną atstovą iš kelių kandidatų. Naudojama Seimo rinkimuose vienmandatėse rinkimų apygardose.Proporcinė sistema taikoma Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kandidatų sąrašus kelia PP. Numatytas rinkiminis barjeras ir dalyvaujančių skaičius. Taikoma ir savivaldybių tarybų rinkimuose.Seimo rinkimuose Mišri – Seimo rinkimuose. Mažoritarinė – Prezidento rinkimuose/, pirmame ture absoliučios daugumos, o antrame santykinės daugumos.• Mažoritarinė – Prezidento rinkimuose• Proporcinė – savivaldybių tarybų• Mišri Seimo rinkimuose

Seimo rinkimaiKas gali būti ir negali būti Seimo nariu?Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, arba pilietis, kuris pagal Civilinį kodeksą pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais. Seimo nariais negali būti renkami teisėjai, kol eina šias pareigas, taip pat asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami.Rinkimų apygardos ir apylinkėsRinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, „Valstybės žiniose“ skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.Miestų, rajonų teritorijos skirstomos į rinkimų apylinkes, kuriose turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.Rinkimų komisijos:• Vyriausioji rinkimų komisijaVyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Vyriausioji rinkimų komisija: • Suskirsto Lietuvos teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas;• Registruoja kandidatus į Seimo narius, išrinktiems įteikia pažymėjimus;• Atlieka daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas;• Skelbia galutinius rezultatus;• Skelbia pakartotinius rinkimus;• Ir kt Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas ketveriems metams. Vyriausioji rinkimų komisija turi būti naujai sudaryta, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 120 dienų ir ne daugiau kaip 140 dienų. Prieš neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija naujai nesudaroma, jos įgaliojimai tęsiasi, kol Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: 1) komisijos pirmininko;2) trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių kandidatūrų; 3) trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatūrų; 4) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. Šios komisijos pirmininką skiria Seimas, o jo pavaduotojas ir sekretorius renkami iš komisijos narių.2. Apygardų rinkimų komisijaApygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;2) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;3) mero pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir meras gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių merų. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero.Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Apygardos rinkimų komisija:1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;2) prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja, kaip šios lėšos naudojamos, ir už rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;6) prižiūri balsavimą paštu rinkimų apygardos teritorijoje;7) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;8) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą;9) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;10) ir kt.

3. Apylinkių rinkimų komisija Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras.Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:1) kiekviena partija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;2) partija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria apygardų rinkimų komisijos.Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Apylinkės rinkimų komisija:1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;4) kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima sprendimus;8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.Kandidatų kėlimas1. Kandidatus į Seimo narius gali kelti:1) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų;2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.Rinkimų rezultatų nustatymas Rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose, balsus.Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir pagal šio straipsnio 2 dalį Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų. Jeigu abu kandidatai pirmą kartą balsuojant buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.Jeigu rinkimuose dalyvavo vienas arba du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, rinkimai laikomi neįvykusiais ir rengiami pakartotiniai rinkimai.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų. Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Jei renkant naują Seimą yra rengiamas pakartotinis balsavimas, galutiniai rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatai skelbiami kartu su pakartotinio balsavimo rezultatais. Galutinius rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausiai paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje. Referendumas Referendumui siūlomo klausimo svarbą Valstybės bei Tautos gyvenime pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Referendumo įstatymą sprendžia Lietuvos Respublikos piliečiai Referendume turi teisę dalyvauti piliečiai, sukakę 18 metų. Referendume nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Plebiscitas. Referendumas ir plebiscitas – lygiavertės sąvokos. Plebiscitas – prancūzų kilmės žodis, reiškiantis visaliaudinį balsavimą. Anglosaksų teisinėje sistemoje vartojamas referendumo terminas. Kartais nurodoma, kad plebiscitas – tai toks liaudies balsavimas, kurio metu sprendžiami svarbiausi V klausimai. O referendumu sprendžiami daugiau šalies vidaus klausimai. Tačiau daugelis nemato ir nedaro skirtumo tarp plebiscito ir referendumo.Visaliaudinė apklausa. Jai esant gali būti naudojamas ne tik balsavimo, bet ir kiti būdai, kurių pagalba sužinoma visuomenės nuomonė.Visaliaudinis balsavimas. Tai referendumas, kurio metu sprendžiami valstybiniai ar politiniai klausimai. Šis terminas nėra labai tinkamas. Visaliaudiniame balsavime dalyvauja tik aktyviąją rinkimų teisę turintys piliečiai.Referendumo rūšysLietuvos Respublikoje gali būti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai. Privalomai rengiami referendumai šiais klausimais:1) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, pakeitimo;2) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo;3) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo;4) dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo;5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai.Privalomieji referendumai gali būti rengiami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kuriuos siūlo referendumu svarstyti 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas. Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.

Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Konsultacinio (patariamojo) referendumo rezultatų nustatymasKonsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas įvykusiu, jeigu referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių reikalavimu. Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.Nutarimą dėl referendumo priima Seimas.Žmogaus teisių garantijos Žmogaus teisių ir laisvių garantijos – tai tam tikra sistema teisės normų, principų ir priemonių, kurių pagalba yra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės. Konstitucija neįtvirtina normų, kurios galėtų nuolat apriboti konstitucines žmogaus teises. Tai galima tik įvedus karo ar nepaprastąją padėtį ir tik kai kurių teisių atžvilgiu – būsto neliečiamybės, laisvai kilnotis ir pasirinkti gyv. Vietą, vienytis į bendrijas ir kt. Žmogaus teisių garantijas galima skirstyti į:1. teisines – tai teisės normų ir institucijų sistema2. neteisines – valstybės valdžios įgyvendinimo pagrindai, valstybės forma, politinis rėžimasTaip pat gali būti skirstomos į :2. materialines – priskirtina Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose įtvirtintos žmogaus teisės , apsauga;3. procesines- kai pažeidžiamos teisės kreiptis į teismą;4. institucinės garantijos – tai institucijos, kurioms yra priskirta žmogaus teisių gynyba; ( teismai, Seimo kontrolieriai)Žmogaus teisių garantijos pagal galiojimo pobūdį galima skirti į1. nacionalines –2. tarptautines – Europos žmogaus teisių teismas;Pažeistos teisės gali būti ginamos:1. teismuose;2. Konst. Teisme – tiesiogiai kreiptis piliečiai negali. Teisėjai nagrinėdami bylas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, o kreiptis į t K.T. Efektyviau būtų, kad galėtų kreiptis tiesiogiai.3. Vyriausioji administracinių ginčų komisija- nagrinėja fizinių asmenų ir juridinių asmenų skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.4. Seimo kontrolierių institucija- piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo5. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija –(darbo santykiuose, seksualinis priekabiavimas) įstatymas buvo priimtas 19986. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija 2000 m. įstatymas ir pradėjo funkcionuoti kontrolieriaus institucija7. Europos žmogaus teisių teismas, kuris veikia pagal Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. LR ratifikavo konvenciją1995 m., svarbu, kad peticija atitiktų Konvencijos reikalavimus. Nagrinėjami skundai dėl laisvės suvaržymo ir teisės į teisingą teismą pažeidimo. Konvencija buvo priimta 1950 ir įsigaliojo 1953 m.Kai kuriose valstybėse yra įsteigta Ombudsmeno institucija – Žmogaus teisių komisaro pareigybė. Tokia pareigybė įsteigta Europos Sąjungoje 1999 m.

Užsieniečių teisės, laisvės, pareigos1. teisė į gyvybę; Negali rinkti, būti išrinktam ( sav. Tary2. asmens neliečiamybės; ba), dalyvauti referendume, negali 3. žmogaus laisvės neliečiamybės; užimti pareigas, atlikti karo tarnybos.4. minties, tikėjimo, sąžinės laisvė; laikytis įstatymų, Konst. Gerbti papro5. būsto neliečiamybė; čius, kalbą ir kt.6. teisė pasirinkti gyv. vietą ( turint leidimą)7. teisė į darbą;8. teisė į poilsį;9. teisė į medicininę pagalbą;10. spaudos, žodžio, susirinkimų laisvė;11. jungtis į visuomenines organizacijas ( jeigu nedraudžia įstatymas)

Valdžių padalijimo pagrindiniai principai Valstybinė valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus įgaliojimus turinčias institucijas, svarbiausias būdas.Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą.Institucijos veikia valstybės vardu, vykdo tam tikras funkcijas ir joms yra suteikti valdingi įgaliojimai. Konstitucija įtvirtina valdžių padalijimo principą: valdžia išskiriama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas, vykdomąją – Prezidentas ir Vyriausybė, o teisminę – teismai. Visos šios valdžios turi būti atskirtos, savarankiškos, bet tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžia turi veikti savo kompetencijos ribose. Konstitucijoje suteikiama jų paskirtį atitinkanti kompetencija, jos turinys priklauso nuo valdymo formos. Valdžių statusas paremtas Konstitucijoje įtvirtintais įgaliojimais, pvz. Seimo 67 str., Vyriausybės 94 str. Prezidento 84 str. Teismo IX skyrius. Lietuva parlamentinė valstybė su prezidentinės bruožais. Tiesioginis įgaliojimų nustatymas Konstitucijoje reiškia, kad viena institucija negali jų perimti iš kitos , jų atisakyti ar perduoti. Šių įgaliojimų negali apriboti ar pakeisti įstatymai, tam reikia konstitucinės pataisos. Atskirų valdžių įgalinimai gali būti nustatyti ir įstatymuose, atsižvelgiant į Konstitucijos principus ir nuostatas.Lietuvos Respublikos SeimasSeimo vadovaiSeimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip šeši.Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje. Seimo pirmininkas renkamas slaptu balsavimu 4 metams iš Seimo narių, kandidatus siūlo 1/10 seimo narių grupė, O pavaduotojų kandidatūras siūlo Seimo pirmininkas.Seimo Pirmininko įgaliojimai1. Seimo Pirmininkas:1. vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;2. per 10 dienų nuo priėmimo pasirašo Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;3. per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja;4. laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;5. turi teisę sušaukti nenumatytą Seimo posėdį ar neeilinę sesiją Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais;6. teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras Seimui;7. Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;8. teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras;9. Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras;10. pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;11. teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;12. teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Seimo Pirmininko pavaduotojų įgaliojimai Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo šiems posėdžiams. Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas. Statuto nurodytais atvejais Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuriam Seimas pavedė laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas, šias pareigas eina tol, kol jas vėl pradės eiti Seimo Pirmininkas. Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.

Seimo kanclerisSeimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.Seimo kancleriu negali būti skiriamas Seimo narys. Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje.Seimo kancleris:1) prižiūri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai; 2) prižiūri Vyriausybės nariams ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą ir teikia apie tai informaciją Seimo nariams;3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo kanceliarijos darbo, užtikrina Seimo valdybos sprendimų vykdymą;4) užtikrina Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų rengiamų sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektų, Seniūnų sueigos darbotvarkių projektų bei visų svarstomų klausimų medžiagos parengimą;5) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus;6) atsako už Seimo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą;7) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;8) kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams;9) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojus;10) tvirtina Seimo kanceliarijos padalinių nuostatus, darbo taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus ir raštvedybos instrukcijas;11) atlieka Seimo kanceliarijai skirtų biudžeto asignavimų valdytojo funkcijas;Seimo valdybaSeime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas.Seimo valdyba:1) tvirtina ir teikia Finansų ministerijai Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus;2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas;3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;5) šaukia nenumatytus Seimo posėdžius, nustato jų laiką;6) tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką;7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti;8) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų pagrindinio komiteto prievolių;9) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;10) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai;11) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių;12) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglamentą;13) kai Seimas sprendžia klausimą, ar Respublikos Prezidento sveikata leidžia jam eiti savo pareigas, kreipiasi į sveikatos apsaugos ministrą dėl kandidatūrų į Seimo tvirtinamą gydytojų komisiją pateikimo;14) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams. Seimo valdybos posėdžiaiSeimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris.Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui, kurie, jais remdamiesi, parengia posėdžio darbotvarkę. Seimo valdybos sprendimaiSeimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jei šio nėra, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas pranešama apie Seimo valdybos sprendimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje.Komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie pažeidžia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises arba priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas.

Seimo seniūnų sueiga Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai specialiai tam paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas.Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus Seniūnų sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Seniūnų sueiga savo posėdyje:1) svarsto Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus ir su savo pasiūlymais bei pastabomis perduoda Seimo valdybai;2) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl Seimo sesijos darbų programos;3) svarsto savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir pritaria jiems;4) svarsto ir derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo;5) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų Seimo darbo organizavimo klausimų;6) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai;7) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo;8) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį, iškilus principinio pobūdžio nesutarimams dėl svarbiausių Seime svarstomų klausimų;9) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti;10) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų prievolių.Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, Seniūnų sueigos rekomendaciniai nutarimai ir pačios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo seniūnų sueigos narių balsų dauguma. Nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos.Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį pasirašo Seniūnų sueigos posėdžio pirmininkas.Seimo frakcijos Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijų teises nustato šis statutas. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys.Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šio statuto nustatytos frakcijos teisės.Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes šio statuto nustatyta tvarka.

Seimo nariai, įkūrę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės. Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos.Opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas. Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi šiame statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.Frakcijų siūlymai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Juos valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti raštu.

Seimo komitetai

Seime sudaromi šie komitetai:1) Aplinkos apsaugos;2) Audito;3) Biudžeto ir finansų;4) Ekonomikos;5) Europos reikalų;6) Informacinės visuomenės plėtros;7) Kaimo reikalų;8) Nacionalinio saugumo ir gynybos;9) Socialinių reikalų ir darbo;10) Sveikatos reikalų;11) Švietimo, mokslo ir kultūros;12) Teisės ir teisėtvarkos;13) Užsienio reikalų;14) Valstybės valdymo ir savivaldybių;15) Žmogaus teisių. Seimo komitetų sudarymas1. Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje,.Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. Komiteto narių pavaduotojų skaičius neribojamas. Jų kandidatūras kiekviena frakcija turi pateikti sunumeravusi iš eilės.Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.Seimo komitetų pakomitečiaiKomitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius.Pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.Pakomitečio pirmininką renka komitetas, o tvirtina Seimas.Pakomitečių pirmininkų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai. Seimo komitetų įgaliojimaiPagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais:1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, analizuoti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą;3) rengti ir pateikti Seimui projektus dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo;4) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės arba kitų valstybės institucijų veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo išvadas;5) apsvarstyti pagal savo kompetenciją valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat tų pareigūnų atleidimo klausimus; 6 punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą bei biudžeto įvykdymo apyskaitą;6 punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą bei biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį; 7) analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei siūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų, komiteto kompetencijai priskirtų klausimų, siekti racionalaus programų parinkimo ir asignavimų jam paskirstymo;8) svarstyti pasiūlymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybės institucijas;9) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui savo išvadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir pateikti Seimui savo išvadas;10) nagrinėti rinkėjų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus;11) sudaryti komiteto darbo planą, suderintą su Seimo sesijos darbų programa;12) sudaryti komiteto išlaidų sąmatą, neviršijančią komitetui skirtų lėšų;13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose;14) dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) rengimo ir derinimo procese, prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl šios pozicijos;15) nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl šių dokumentų;16) prireikus teikti išvadas Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo principui;17) svarstyti pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras.Seimo komisijos Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija ir kitos komisijos.Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas.Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais.Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka sudaromos ne mažiau kaip iš 5 narių.Laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistų. Iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias kontrolės arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta kitaip.Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas tokios komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. Nuolat veikiančios komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Tokios komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirmininką skiria Seimas.Nuolat veikianti komisija turi visas komitetų teises ir pareigas. Laikinoji komisija, baigusi darbą, pateikia Seimui savo parengtą ar suredaguotą projektą arba išvadą, kurią Seimas patvirtina priimdamas nutarimą. Etikos ir procedūrų komisijos sudarymas Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija. Joje turi būti atstovaujamos visos Seimo frakcijos. Sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius ir Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos. Seimo frakcijų pasiūlymai dėl kandidatų į Etikos ir procedūrų komisiją Seimo Pirmininkui pateikiami raštu. Jeigu Seimas du kartus iš eilės nepatvirtina tos pačios Seimo frakcijos pasiūlyto kandidato, dėl trečią kartą šios frakcijos pasiūlyto kandidato į komisijos narius atskirai nebalsuojama. Iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina šios komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys:1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus;2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių;3) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, jo Pirmininkui ar Seimo valdybai;4) Seimo, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui;6) kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį;7) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, skelbti Seimo tinklalapyje informaciją apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius bei pavedimų nevykdymą;8) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais;9) prižiūrėti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas, ir jas saugoti;10) remiantis metinėmis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu, parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių Seimo narys turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimais;11) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, nutarimą atlikti tyrimą bei tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, apie tai nedelsiant informuojamas Seimas;12) apsvarstyti kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame statute, pažeidimo ir pateikti motyvuotą atsakymą.

Peticijų komisija ir peticijų nagrinėjimas SeimeLietuvos Respublikos piliečių peticijoms nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo Peticijų komisija.Peticijų komisija sudaroma pagal statuto 71 straipsnio nuostatas.Peticijų komisija nagrinėja Seimui adresuotas Lietuvos Respublikos piliečių peticijas. Peticijų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarką nustato specialus įstatymas ir Peticijų komisijos darbo reglamentas. Skundus Seimui dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimų Seimo posėdyje pateikia Peticijų komisijos pirmininkas. Seimas šiuo klausimu priima motyvuotą Seimo protokolinį nutarimą, kurio projektą pateikia Peticijų komisijos pirmininkas.

Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymas ir jos veiklos uždaviniai Seimo statuto 71 straipsnio nustatyta tvarka Seimo nutarimu, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaroma Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija (toliau – Komisija). Komisija sudaroma iš 7 Seimo narių ir yra nuolatinė.Komisijos veiklos uždavinius ir teises, Komisijos priimamus sprendimus ir narių teises bei pareigas nustato Operatyvinės veiklos įstatymas.

Seimo sesija

Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.2. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako, vietoj jo posėdį pradeda kitas vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo Pirmininkas.Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai.Jauniausias pagal amžių Seimo narys yra skiriamas į pirmąją balsų skaičiavimo grupę.Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas.Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.Seimas:1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;2) leidžia įstatymus3) priima nutarimus dėl referendumo;4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;13)sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;14)tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;15)nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;17)nustato Respublikos administracinį suskirstymą;18)steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;19)leidžia amnestijos aktus;20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

Seimo nario statutasPagrindines Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir statutas, o kitas jo teises bei pareigas – ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (toliau – įstatymai). Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos.Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė.Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, pavardes.Seimo narys privalo prisiekti iš naujo, jeigu po to, kai buvo nutrūkę jo įgaliojimai, pagal Konstituciją ir įstatymus jis vėl tampa Seimo nariu.Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Seimo narys, negalintis atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties, prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ši ypač svarbi pateisinama priežastis. Seimo narys, išrinktas vėliau, prisiekia artimiausiame Seimo posėdyje. Seimo narys, šio statuto nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, pagal Konstitucijos 59 straipsnį netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laiku Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimasSeimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;2) jis miršta;3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu;4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;7) jis išrinkus savivaldybės tarybos nariu neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 straipsnio reikalavimais;

8) kai jis netenka LR pilietybės; Seimo nario teisėsSeimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka:1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime;3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus;6) rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus;8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros;9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sprendimų ir jų projektų bei Vyriausybės rengiamų teisės aktų projektų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų nutarimų bei valstybės tarnybos pareigūnų teisės aktų kopijas;10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai;11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų;12) kartu su kitais Seimo nariais:a) teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo,b) inicijuoti apkaltą,c) pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras,d) šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį,e) kreiptis į Konstitucinį Teismą,f) ir kitaip veikti pagal šio statuto nuostatas.

Seimo nario dalyvavimas Seimo darbe Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali būti kito komiteto nario pavaduotojas.Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai.Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose.Seimo narys privalo dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose, komisijos pirmininkui pakvietus raštu. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti tame posėdyje, jis turi raštu pranešti šios komisijos pirmininkui ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Etikos ir procedūrų komisija gali svarstyti Seimo nario etikos pažeidimus, viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus ir nedalyvaujant kviestam Seimo nariui, jeigu jis to prašo ir pateikia paaiškinimus raštu ar pakartotinai neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios pateisinamos priežasties. Seimo nario darbas su rinkėjaisSeimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais ir juos informuoti apie savo veiklą. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus, taip pat savivaldybių tarybų narius.Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos siunčia svarstyti valstybės institucijoms.Rinkėjų skundai, priskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai, gali būti perduoti Seimo kontrolieriui ištirti. Jie nagrinėjami Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus visi pareigūnai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Seimo nariui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos. Seimo nario asmens neliečiamybė ir jos atėmimasSeimo nario asmuo neliečiamas.Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: 1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn; 2) pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus – toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju, jeigu yra statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas.Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, komisija sudaroma statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios priežasties arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių Seimo narys ar kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį, yra laikomos priežastys, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso normose, reglamentuojančiose asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumą.Jeigu Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t.y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta.Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius “už” ir “prieš”. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.Seimo nario įgaliojimų nutrūkimasSeimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;2) jis miršta;3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu;4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;7) jis išrinkus savivaldybės tarybos nariu neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 straipsnio reikalavimais;8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.Apkaltos procesas Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.Seimo kontrolieriaiSeimo kontrolierius – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą. Seimo kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai.Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti ir 3 Seimo kontrolierius apskričių viršininkų administracijų bei savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.Jei Seimo kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta kadencijai nepasibaigus, Seimas skiria naują Seimo kontrolierių. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. Seimo kontrolieriai taip pat netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiria skundus dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves.Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Seimo kontrolierių įstaigaSeimo kontrolierių įstaiga – valstybės biudžetinė įstaiga. Seimo kontrolierių įstaiga – juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga“ ir finansuojamas iš valstybės biudžeto. Už Seimo kontrolierių įstaigos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai.Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. Jį pavaduoja vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.Seimo kontrolierių įstaiga turi Seimo kontrolierių įstaigos valdybą. Seimo kontrolieriai turi patarėjų. Seimo kontrolieriaus patarėjas yra valstybės tarnautojas. Seimo kontrolieriaus patarėju gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą. Seimo kontrolierių įstaigos valdybą sudaro Seimo kontrolieriai.Seimo kontrolierių įstaigos valdyba svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus.Seimo kontrolierių įstaigos valdyba savo kompetencijos klausimais priima nutarimus visų valdybos narių balsų dauguma. Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš paskirtų Seimo kontrolierių.

Valstybės vadovo konstitucinis teisinis statusas.Valstybės vadovo samprata ir vieta valdžių sistemoje.Valstybės vadovas – tai vienas seniausių valdžios institutų. Esant konstitucinei santvarkai valstybės vadovas apibrėžiamas kaip aukščiausias valstybės pareigūnas. Tai ypatingas konstitucinis institutas. Su juo sutapatinama ir valstybinė valdžia.Reali padėtis nėra visados tokia. Reali valstybės vadovo padėtis priklauso nuo daug faktorių, kurių svarbiausi yra šie:• valstybės vadovo teisinė padėtis priklauso nuo valdymo formos;• jo padėtį lemia istorinės tradicijos, konstituciniai papročiai.Todėl valstybės vadovo padėtis įvairiose valstybėse gali būti skirtinga.Valstybės vadovas – tai vykdomosios valdžios dalis. Kartais jis traktuojamas kaip vykdomoji valdžia apskritai. Valstybės vadovas yra vykdomoji valdžia (bet tai taip pat ne visur traktuojama vienodai). Kai kuriose senose valstybėse (ypač monarchijose) , monarchas apibūdinamas kaip parlamento sudėtinė dalis. Norima pabrėžti valstybės vadovo ypatingas prerogatyvas įstatymų leidybos procese. Jam skiriama ypatinga funkcija – patvirtinti įstatymą ir jį paskelbti (promulguoti).Požiūris į valstybės vadovo institutą yra gana įvairus. Tai toks institutas, kurį sunku įsprausti į valdžių padalijimo koncepciją. Tai iš senų laikų atkeliavęs valdžios institutas. Valstybės vadovas – tai būtinas, privalomas kiekvienos valstybės valdžios institutas.Žinomos 3 pagrindinės valstybės vadovo organizacinės formos:• Monarchas (vienasmenis valstybės vadovas. Paprastai postas paveldimas iki gyvos galvos, ar kol nėra nuverčiamas. Tokia valstybėse vadovo organizacinė forma yra monarchijose);• Prezidentas (tokia forma būna modernios šiuolaikinės valdymo formos valstybėse (demokratinėse respublikose);• Kolegialus valstybės vadovas (rečiausiai pasitaikanti forma. Yra tam tikra kolegija. Priimami kolegialūs sprendimai. Tai pvz., Šveicarija, kurioje yra valstybės federalinė taryba; ji kartu traktuojama ir kaip vyriausybė, ir kaip valstybės vadovas. Toks valstybės vadovas buvo žinomas komunistinėse šalyse, kur buvo Parlamento formuojamas Aukščiausios Tarybos Prezidiumas. Tas Prezidiumas turėdavo pirmininką. 1990 m. atkūrus LT nepriklausomybę, priėmus laikinąjį pagrindinį įstatymą, prezidiumas buvo paliktas. Tai buvo kolegialus valstybės vadovas).Lietuvos Respublikos PrezidentasLR Prezidento rinkimaiRespublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali išsikelti pavieniai asmenys. Pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ir reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus atitinkančios partijos.Kandidatu registruojamas asmuo, surinkęs ne mažiau 20 000 tūkstančių rinkėjų parašų.. Kandidatų skaičius neribojamas..Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.Jeigu pretendentas iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.Apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su nurodytomis tarnybomis (struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje.Prezidento rinkimų rezultatų nustatymasIšrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų.Respublikos Prezidentas negali būti Seimo nariu, negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Respublikos Prezidentas: :1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;

10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus;21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;22)skiria valstybinius apdovanojimus;23) teikia malonę nuteistiesiems;24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatytaPrezidento dekretai .Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. Prezidento neliečiamybėRespublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko – Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija.Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.

Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;3) atsistatydina iš pareigų;4) Respublikos Prezidentas miršta;5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;6) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.Prezidento pavadavimas Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku.Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų

.Lietuvos Respublikos Vyriausybė LR Vyriausybės sudėtis ir sudarymo tvarkaLietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą.Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro pirmininko teikimu.Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, – Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimasVyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Vyriausybės atsistatydinimasVyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta;4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybės atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas Vyriausybės posėdyje.Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.Apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti pranešta Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš numatytų aplinkybių.Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia Respublikos Prezidentui.Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimasMinistrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, – ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų.Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimasSeimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimaiVyriausybė:1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;15) sudaro komisijas bei komitetus;16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Ministras PirmininkasMinistras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.Ministras Pirmininkas:1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;4) skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas;5) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;8) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio Ministrą Pirmininką, įgaliojimaiMinistras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.MinistraiMinistrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Ministras:1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais; 2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;5) leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus;6) teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės bei ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;7) teikia Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;8) tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;9) tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus;10) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos veiklą per šių įstaigų vadovus;11) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, įstaigų prie ministerijos vadovus;12) nustato ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių administravimo sritis;13) vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje. MinisterijosLietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:1) Aplinkos ministerija;2) Finansų ministerija;3) Krašto apsaugos ministerija;4) Kultūros ministerija;5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;6) Susisiekimo ministerija;7) Sveikatos apsaugos ministerija;8) Švietimo ir mokslo ministerija;9) Teisingumo ministerija;10) Ūkio ministerija;11) Užsienio reikalų ministerija;12) Vidaus reikalų ministerija;13) Žemės ūkio ministerija.Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.Ministerijai vadovauja ministras.Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius. Ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.

Vyriausybės įstaigosMinisterijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).Vyriausybės įstaigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) jis skiria ir atleidžia iš pareigų.Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Apskričių valdymo organizavimas ir savivaldybių veiklos administracinė priežiūraVyriausybė valdymą apskrityje – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete – organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.Vyriausybės teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimaiVyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.Svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos.Vyriausybė Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto Vyriausybės pasitarimuose. Vyriausybės nutarimaiVyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs nutarimo projektą nustatyta tvarka.Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.Vyriausybės nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijosVyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma.Vyriausybės sprendimus ir Vyriausybės rezoliucijas pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Vyriausybė, svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali priimti sprendimus, o dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų – rezoliucijas.Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos įsigalioja jų pasirašymo dieną ir turi būti tą pačią dieną paskelbti Vyriausybės interneto tinklalapyje (http://www.lrv.lt/). Vyriausybės posėdžių protokolaiVyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei nuomonę šiuo klausimu pareiškę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijosMinistras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti „Valstybės žiniose“, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.Savivaldybių administracinė priežiūra Savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto tikslai – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai.Vyriausybė apskrityje skiria vieną Vyriausybės atstovą. Vyriausybės atstovas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės atstovo teisinę padėtį, be šio įstatymo, nustato ir Valstybės tarnybos įstatymas. Vyriausybės atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės atstovu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį arba aukštąjį universitetinį teisinį arba viešojo administravimo išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį.Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų veikloje. Vyriausybės atstovo įgaliojimaiPrižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas:1) tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – įstatymai ir Vyriausybės sprendimai);2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti;3) neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti;4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Nustatęs, kad remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Vyriausybės atstovas bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį. Vyriausybės atstovo teisėsVyriausybės atstovas turi teisę:1) susipažinti su savivaldybės administracijos padalinių priimtais viešojo administravimo srities teisės aktais;2) reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo; 3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės sprendimus pateikimo;4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti teisės aktą arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės sprendimas, motyvuotu potvarkiu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jei jie dar neįvykdyti;5) nustatyti kitą Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminą, jeigu gautas pagal kompetenciją savivaldybės administravimo subjekto prašymas šį terminą pratęsti;6) dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, taip pat valstybės institucijų organizuojamuose renginiuose, kai svarstomi savivaldybių veiklos klausimai;7) kreiptis į valstybės institucijas pagal jų kompetenciją su prašymu paaiškinti Vyriausybės nutarimų taikymo tvarką, jeigu tai tiesiogiai susiję su savivaldybių veikla, jų santykiais su valstybės institucijomis bei Vyriausybės atstovo veikla. Vyriausybės atstovo pavadavimasKai Vyriausybės atstovas atostogauja ar jo laikinai nėra dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.), jį pavaduoja kitas Vyriausybės atstovas pagal Ministro Pirmininko patvirtintą grafiką.

Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovėsLietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės institucijos. Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą ir pavadinimą. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Gyvenamosioms vietovėms gali būti suteiktas kurorto arba kurortinės teritorijos statusas.Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Jos teritorija gali būti skirstoma į seniūnijų aptarnaujamas teritorijas. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurorto statusą.Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Lietuvos Respublikos savivaldybės ir jų centraiLietuvos Respublikoje pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės: Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Birštono miesto, Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Visagino miesto, Akmenės rajono, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus rajono, Zarasų rajono.Antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapo pirmojoje pakopoje:1) steigiamos šios savivaldybės: Elektrėnų savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Rietavo savivaldybė;2) įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė; 3) pakeičiamos šių savivaldybių teritorijos ir ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Marijampolės miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono, Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;4) pakeičiami šie savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos, Visagino miesto – į Visagino.Nustatomos savivaldybės ir jų centrai: Akmenės rajono (centras – Naujoji Akmenė), Alytaus miesto (centras – Alytus), Alytaus rajono (centras – Alytus), Anykščių rajono (centras – Anykščiai), Birštono (centras – Birštonas), Biržų rajono (centras – Biržai), Druskininkų (centras – Druskininkai), Elektrėnų (centras – Elektrėnai), Klaipėdos rajono (centras – Gargždai), Ignalinos rajono (centras – Ignalina), Jonavos rajono (centras – Jonava), Joniškio rajono (centras – Joniškis), Jurbarko rajono (centras – Jurbarkas), Kaišiadorių rajono (centras – Kaišiadorys), Kalvarijos (centras – Kalvarija), Kauno miesto (centras – Kaunas), Kauno rajono (centras – Kaunas), Kazlų Rūdos (centras – Kazlų Rūda), Kelmės rajono (centras – Kelmė), Kėdainių rajono (centras – Kėdainiai), Klaipėdos miesto (centras – Klaipėda), Kretingos rajono (centras – Kretinga), Kupiškio rajono (centras – Kupiškis), Lazdijų rajono (centras – Lazdijai), Marijampolės (centras – Marijampolė), Mažeikių rajono (centras – Mažeikiai), Molėtų rajono (centras – Molėtai), Neringos (centras – Nida), Pagėgių (centras – Pagėgiai), Pakruojo rajono (centras – Pakruojis), Palangos miesto (centras – Palanga), Panevėžio miesto (centras – Panevėžys), Panevėžio rajono (centras – Panevėžys), Pasvalio rajono (centras – Pasvalys), Plungės rajono (centras – Plungė), Prienų rajono (centras – Prienai), Radviliškio rajono (centras – Radviliškis), Raseinių rajono (centras – Raseiniai), Rietavo (centras – Rietavas), Rokiškio rajono (centras – Rokiškis), Skuodo rajono (centras – Skuodas), Šakių rajono (centras – Šakiai), Šalčininkų rajono (centras – Šalčininkai), Šiaulių miesto (centras – Šiauliai), Šiaulių rajono (centras – Šiauliai), Šilalės rajono (centras – Šilalė), Šilutės rajono (centras – Šilutė), Širvintų rajono (centras – Širvintos), Švenčionių rajono (centras – Švenčionys), Tauragės rajono (centras – Tauragė), Telšių rajono (centras – Telšiai), Trakų rajono (centras – Trakai), Ukmergės rajono (centras – Ukmergė), Utenos rajono (centras – Utena), Varėnos rajono (centras – Varėna), Vilkaviškio rajono (centras – Vilkaviškis), Vilniaus miesto (centras – Vilnius), Vilniaus rajono (centras – Vilnius), Visagino (centras – Visaginas) ir Zarasų rajono (centras – Zarasai). Lietuvos Respublikos apskritys, jų centrai ir teritorijosLietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys: Alytaus – centras Alytaus miestas; Kauno – centras Kauno miestas; Klaipėdos – centras Klaipėdos miestas; Marijampolės – centras Marijampolės miestas; Panevėžio – centras Panevėžio miestas; Šiaulių – centras Šiaulių miestas; Tauragės – centras Tauragės miestas; Telšių – centras Telšių miestas; Utenos – centras Utenos miestas; Vilniaus – centras Vilniaus miestas.Apskričių teritorijas sudaro šių savivaldybių teritorijos:1) Alytaus – Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Varėnos rajono savivaldybės;2) Kauno – Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono, Raseinių rajono savivaldybės;3) Klaipėdos – Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono savivaldybės;4) Marijampolės – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės;5) Panevėžio – Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono savivaldybės;6) Šiaulių – Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Akmenės rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono savivaldybės;7) Tauragės – Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono, Tauragės rajono savivaldybės;8) Telšių – Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo, Telšių rajono savivaldybės;9) Utenos – Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybės;10) Vilniaus – Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybės.

Apskričių steigimas ir jų ribų keitimasApskritis steigia ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Apskrities ribos turi būti tikslinamos, jeigu keičiant savivaldybių teritorijų ribas kinta su keičiamomis ribomis sutampančios apskrities teritorijos ribos. Savivaldybės teritorija apskričių teritorijų ribomis nedaloma. Savivaldybių steigimas, jų ribų nustatymas ir keitimas Savivaldybes steigia, esamas panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Prieš kreipdamasi į Seimą, Vyriausybė atsižvelgia į gyvenamosios vietovės bendruomenės nuomonę, savivaldybės tarybos siūlymus, organizuoja vietos gyventojų apklausą ir priima sprendimą dėl teikimo. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyksta įstatymų nustatyta tvarka.Apskritys Apskrities valdymo organizavimas Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Apskrities viršininkas Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį už kūrybinę veiklą.Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.Apskrities viršininkas turi pavaduotoją. Jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, apskrities viršininkas turi du pavaduotojus. Apskrities viršininko pavaduotojus skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities viršininkui. Apskrities viršininko uždaviniai Apskrities viršininko uždaviniai yra:1) įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;2) koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;

3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas Apskrities viršininko administracija Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja. Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskrities pavadinimu.Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą ir jos tipinius nuostatus. Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktaiApskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi.Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai gali būti naikinami įstatymų nustatyta tvarka.Apskrities viršininko priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybų, tarybų) nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip pat asmuo, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami Rinkimų apygardų sudarymas Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys šios savivaldybės rinkėjai.Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:1) daugiau kaip 500 000 gyventojų – 51 savivaldybės tarybos narį;2) nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų – 41 savivaldybės tarybos narį;3) nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų – 31 savivaldybės tarybos narį;4) nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 27 savivaldybės tarybos narius;5) nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų – 25 savivaldybės tarybos narius;6) iki 20 000 gyventojų – 21 savivaldybės tarybos narį.Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.Rinkimų komisijosSavivaldybių tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo:1) Vyriausioji rinkimų komisija;2) apygardų rinkimų komisijos;3) apylinkių rinkimų komisijos. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius kėlimasKandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.Partija kandidatus į savivaldybės tarybos narius kelia pateikdama kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Sąraše kandidatų į savivaldybės tarybos narius negali būti mažiau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičiusRinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardojeMandatai kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už koalicijos kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Rinkimai laikomi įvykusiais nepriklausomai nuo dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičiaus. . Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu. Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti negaliojančiais..Vietos savivalda

Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą. Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.Savivaldybės kontrolės ir audito institucija – savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas.

Savivaldybės institucijos Institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę, yra savivaldybės taryba.2. Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus norminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai ir vykdomi Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai (kuriais įgyvendinamos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos), gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Jeigu savivaldybės viešojo administravimo subjektai per įstatymų nustatytą terminą nepanaikina ginčijamų norminių teisės aktų arba priima naujus Konstitucijos ar įstatymų neatitinkančius norminius teisės aktus, Vyriausybės atstovas nurodytų teisės aktų teisėtumą skundžia Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Savivaldybės tarybaSavivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų.Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.Savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai.Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.Jeigu naujai išrinktos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje. Tarybos veiklos formosSavivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose ir savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras.Savivaldybės tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose bei tarybos nariams bendraujant su rinkėjais. Savivaldybės tarybos posėdžiaiSavivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma.Pirmąjį naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai įsteigtoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys.3. Pirmajam ir kitiems naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas savivaldybės meras, pirmininkauja anksčiau išvardinti asmenys. Pirmajame naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du klausimai:1) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;2) renkamas savivaldybės meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.Kitus savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios.Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu.Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Savivaldybės tarybos įgaliojimaiSavivaldybės taryba:1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais;2) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;3) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro;6) sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;8) sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją (jos nariu turi būti kviečiamas Valstybės kontrolės atstovas), priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą ir nustato didžiausią valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių šioje tarnyboje, kartą per metus svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) ataskaitą ir priima dėl jos sprendimą;9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;10) gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, suteikia seniūnijoms pavadinimus ir juos keičia, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę;11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;12) priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;13) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;14) priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 15) priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose; 16) priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

17) steigia savivaldybės biudžetines įstaigas, savivaldybės įmones, šeimynas, savivaldybės viešąsias įstaigas, akcines bendroves, įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl dalyvavimo jas steigiant ir dėl šių įstaigų, įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant, taip pat dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų;18) ir kita Savivaldybės tarybos kolegija Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – kolegija) ir nustatyti jos narių skaičių. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti kai kuriuos įstatymo apibrėžtus savivaldybės tarybos įgaliojimus.Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų (neetatinių) kolegijos narių kandidatūras savivaldybės tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai. Kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Kolegija ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą savivaldybės tarybai.Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Iki naujos kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras. Meras, mero pavaduotojas Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą (toliau – meras) ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma.Mero, mero pavaduotojo įgaliojimaiMeras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. Meras: 1) planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;2) savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;3) atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;4) siūlo savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu) ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui; 5) tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia sekretoriato darbuotojus; 6) vadovauja sekretoriato darbui;7) savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolieriaus tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;8) kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimus;9) gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis sutartis;10) kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja.11) ir kita Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir rinkėjams už savivaldybės veiklą.Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Tarybos nario statusasTarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį.Tarybos narys turi savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą įteikia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo tarybos nariu tampa vietoj netekusio mandato tarybos nario, – meras.Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.Tarybos nario pareigas ir teises nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Tarybos nario pareigosTarybos narys privalo:1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose;2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;5) ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

Tarybos nario teisėsTarybos narys turi teisę:1) rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose; 2)savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti su savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, pasisakyti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;3) dalyvauti ir pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai;4) jungtis į frakcijas savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka;5) gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba)Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė. Savivaldybės kontrolės ir audito institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja savivaldybės kontrolierius.Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) yra savivaldybės kontrolės ir audito institucija; ji turi savo antspaudą. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jis yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba nustato atskirą savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) išlaidų sąmatą. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) finansinį, ūkinį, materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) išlaidų sąmatos. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais.Savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai negali būti savivaldybės tarybos nariais ir darbo metu negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje.Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityse stažą.Savivaldybės kontrolierius:1) jeigu sudaroma savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, – tvirtina šios tarnybos pareigybių sąrašą, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis;2) organizuoja savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų mokymą bei jų kvalifikacijos kėlimą;3) sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos planą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą jį tvirtina, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas;4) savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos planą kasmet iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikia Valstybės kontrolei;5) turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;6) valstybės kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojams pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos audituose;7) pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus atlikti finansinį ir veiklos auditą;8) priima sprendimus pagal finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius, audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą privalo pranešti savivaldybės kontrolieriui apie finansinio ir veiklos audito metu nustatytų jų veiklos trūkumų pašalinimą;9) teikia merui, savivaldybės administracijos direktoriui, audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų;10) kiekvienais metais savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateiktų tvirtinti metinių savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, metinių savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinių, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo; 11) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, praneša teisėsaugos institucijoms;12) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai;13) priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) gaunamų gyventojų skundų ir pareiškimų nagrinėjimo;14) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės institucijoms; 15) savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka teikia savivaldybės kontrolierių tarnybos veiklos ataskaitą. Jos santrauka turi būti paskelbta vietinėje spaudoje, o jei įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones; 16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo auditą;18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybės kontrolieriui numatytų įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą. Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir Valstybės tarnybos įstatymai.Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (-ai) (jeigu ši (-ios) pareigybė (-ės) steigiama (-os) į pareigas mero siūlymu skiriamas (-i) savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (-ams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (-ų) tarnybinius nusižengimus.Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (-ų) pareigybės (-ių) steigimo ar administracijos direktoriaus pavadavimo sprendžia savivaldybės taryba.Savivaldybės administracijos direktorius:1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams padaliniams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams bei jam priskirtos kompetencijos klausimais savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;4) administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;6) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus. Koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo bei savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas (išskyrus įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų bei nuobaudų jiems skyrimą);7) organizuoja savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymą bei jų kvalifikacijos kėlimą; 8) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka atsiskaito ir teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui;9) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui.

Savivaldybės administracija 1. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su savivaldybės herbu. Savivaldybės administracijos struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos paprastai turi sąskaitų bankuose.Savivaldybės administracija:1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;2) įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų;3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų bei kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;4) administruoja viešųjų paslaugų teikimą;5) rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;6) atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą.Valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

Seniūnija ir seniūnasSeniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba.Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Savivaldybės taryba gali perduoti seniūnui dalį šių įstaigų ir įmonių steigėjo funkcijų.Seniūnijai vadovauja seniūnas. Jį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu.Seniūnijoje iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų gali būti sudaroma patariamoji visuomeniniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina meras pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius nuostatus. Seniūnijos ir seniūno funkcijosSeniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tam seniūnijai skiriami reikiami asignavimai.Seniūnija:1) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo bei paramos būdų;2) tvarko namų ūkio knygas kaimo vietovėje;3) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;4) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;5) registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

6) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos gerinimo priemones;7) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;8) dalyvauja organizuojant civilinę saugą;9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;10) nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas;11) padeda organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybės tarybos rinkimus bei referendumus;12) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;13) organizuoja viešuosius darbus;14) organizuoja bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;15) organizuoja kapinių priežiūrą;16) organizuoja želdinių priežiūrą;17) organizuoja laisvalaikio centrų veiklą;18) nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;19) organizuoja seniūnijos veiklos nuostatuose priskirtas būsto paslaugas;20) prireikus organizuoja viešųjų tualetų paslaugas.21) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.Seniūnas:1) atlieka seniūnijos vidaus administravimą;2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;3) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka atlieka jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;4) išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;5) kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;6) išduota leidimus laidoti; 7) Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas) negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į gyvenamąją vietą;8) nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas; 9) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;10) kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų dėl jų teikimo reikalavimų, nagrinėja gyventojų prašymus bei skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus. Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;11) nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešosiose vietose;12) teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;13) mero pavedimu rengia ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja bei kontroliuoja jų vykdymą;14) šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;15) dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės administracijos bei valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje.Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms bei seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje

Konstitucinė priežiūra Konstitucinę priežiūrą Lietyvoje vykdo Konstitucinis Teismas , kurio įkūrimo data laikoma 1993m. kovo 18 diena, kai buvo paskirti visi 9 teisėtai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos ir įstatymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas. Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jeigu toks teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip šešerius metus, tai jis po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas dar vieną kadenciją. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje. Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo išvadą praneša Seimui. Konstitucinio Teismo teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.

8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas. Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėl sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą. Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė. Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimus Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas. Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų įgaliojimai bei teisės negali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį. Konstitucinis teismas nagrinėja ir priima sprendimą , ar neprieštarauja LR Konstitucijai LR įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai. Taip pat nagrinėja , ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:• Respublikos Prezidento aktai;• Respublikos Vyriausybės aktai;Konstitucinis Teismas teikia išvadas:• Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ir Seimo narių rinkimus ;• Ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;• Ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;• Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Į Konstitucinį Teismą dėl LR įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai turi teisę Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų atitikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų seimo narių, teismai ir Respublikos Prezidentas. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas priima:• Nutarimus – tai pagrindiniai teisės aktai, turintys įstatymo galią. Jie yra galutiniai. ir neskundžiami,jų niekas negali veikt.• Sprendimus – procesiniai teisės aktai, bet gali būti ir baigiamieji aktai ( pvz. nutraukti bylą)• Išvadas – tai autoritetinga teismo nuomonė.