Komunikacijos teorijos

638 0

Komunikacijos teorijos

Dialogas

2 ar daugiau žmonių pokalbis.

Monologas

vieno žmogaus kalbėjimas sau arba žiūrovams.

svarbiausi kiekvienos šiuolaikinės visuomenės bruožai – Nepaprastas

išsivystymas palyginus su ankstesniais laikotarpiais.

OPTIMIZMAS VS PESIMIZMAS

MEDŽIAGINIS                                                                            DVASINIS

OPTIMIZMAS

PESIMIZMAS

 

KOMUNIKACIJA

• GREITIS

•SUSVETIMĖJIMAS

• STIPRUMAS

•PAVIRŠUTINIŠKUMAS

• ILGAAMŽIŠKUMAS                                                  •TRUMPALAIKIŠKUMAS

 

MODERNUMAS paprastai reiškia po tradicinį, po Viduramžių

sekantį istorinį laikotarpį, kuriam būdingas atitolimas nuo feodalizmo

(agrarIškumo), ėjimas link kapitalizmo, industrializavimo, sekuliarizavimo,

racionalumo, link tautinės valstybės

 

POSTMODERNI

VISUOMENĖ:

•Techninė

pažanga

•Visuomenės

santykiai

•Psichologinė

savijauta

•Tikėjimas

• .

 

Aristotelis- Žmogus

yra kalbantis gyvulys. Taigi akivaizdu, kad valstybė yra gamtos kūrinys ir kad

žmogus iš prigimties yra politinis gyvūnas.

 

1.

KAS YRA

KOMUNIKACIJA?

kaip žmonės naudoja

pranešimus ir įvairiuose kontekstuose, įvairiose kultūrose kuria

prasmę, kuri perduodama skirtingais kanalais ir skirtingomis priemonėmis.

 

KAS

YRA KOMUNIKACIJA?

·

KOMUNIKACIJOS TYRINĖTOJAI NESUTARIA DĖL

VIENININGO PAAIŠKINIMO

·

Frank Da

ance: “BANDYMAS SUKURTI VIENINGĄ

KOMUNIKACIJOS KONCEPCIJĄ BŪTŲ PERNELYG SUNKUS DARBAS.”

 

Komunikacija yra

santykius nustatantis procesas, kuriantis ir interpretuojantis atsaką

paskatinančius pranešimus.

 

Komunikacijos

tyrimų centre yra pranešimai.

1.Komunikacijos

teorijos tyrinėja

pranešimus.

2.Sąvoka tekstas

yra tapati sąvokai

pranešimas.

 

Komunikacijos

proceso dalyviai paprastai sąmoningai apsisprendžia dėl pranešimo formos ir

turinio.

 

Priklausomai nuo žmonių suteikiamos prasmės pranešimai yra simboliškai

užkoduojami ir iškoduojami.

 

Komunikacija yra besitęsiantis santykius formuojantis procesas, kuriame

dalyvauja bent du ar daugiau žmonių, kuris daro įtaką pranešimų interpretavimui

bei žmonių tarpusavio santykių pobūdžiui.

 

Komunikacija

žmonėms daro poveikį ir skatina jų atsaką.

 

TEORIJA

“YRA SKĖTINĖ

SĄVOKA APIMANTI VISUS ĮDĖMIUS, SISTEMINGUS IR RIMTUS KOMUNIKACIJOS REIŠKINIO

APTARIMUS BEI ANALIZĘ”

 

“YRA NUOJAUTŲ

RINKINYS, AIŠKINANTIS, KA

AIP KAŽKAS VEIKIA.”

 

NUOJAUTŲ

RINKINYS

·

Jei teorija yra nuojautų rinkinys, tai

reiškia, jog nesame tikri, ar atsakymas teisingas.

·

Teorijose visada esama spekuliacijų bei

spėliojimų.

·

Teorija nėra vien atskira įkvepianti

mintis ar vieniša idėja.

·

Teorija siūlo kažkokį paaiškinimą.

·

Teorija orientuojasi į kažkokią sritį.

 

KOMPETETINGOS

NUOJAUTOS

·

Teoretiko nuojautos turi būti pagrįstos.

·

Teoretikas turi jausti pareigą tikrinti

savo nuojautas.

·

Teoretikas tu

uri būti susipažinęs su

kitais paaiškinimais ir interpretacijomis.

 

SISTEMINėS

NUOJAUTOS

·

Teorija yra koncepcijų sistema, turinti

savo terminiją ir aiškinantį vienų elementų sąryšį su kitais.

·

Teorija susieja idėjas į vieningą

visumą.

 

KAIP

KURIAME TEORIJAS?

·

stebime. Sisteminame duomenis.

·

į faktus žvelgiame lyg jie būtų kažkokio

nepažįstamo proceso išdavos. Kuriame modelį.                                   svarstome,

kokie procesai galėjo sukelti tokias pasekmes.

·

darome kitas išvadas

·

svarstome, ar tos išvados yra teisingos,

esant reikalui kuriame kitus modelius.

 

Elgseną

tyrinėjantys teoretikai į komunikaciją žvelgia iš klasikinių mokslo tradicijų.

 

Humanitarai į

komunikaciją žvelgia interpretuodami tekstus.

 

Komunikacijos

teorijos atspindi gausybę skirtingų metodologinių požiūrių, siekių bei

tyrinėjimo lygmenų.

 

 

 

 

•Objektyvistinis

ir interpretacinis požiūris į komunikacijos tyrimus skiriasi savo išeities

tašku, tyrimo metodais bei išvadomis

•Objektyvistinio

požiūrio atstovai vadinami mokslininkais

•Interpretacinius

metodus naudojantys mokslininkai laikosi skirtingų ideologinių ir metodologinių

nuostatų. Jiems sunku taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus. Griffinas juos

vadina “interpretive scholars.”

 

MOKSLININKAI

MANO, KAD TIESA YRA VIENA

·

Tikrovę suvokiame per pojūčius

·

Kolektyvinėmis pastangomis mokslininkai

gali suvokti tikrovę

·

Geros teorijos yra lyg tikrovės

veidrodžiai, teisingos tol, kol iš

šlieka tokios pačios sąlygos

 

INTERPRETUOTOJAI

TAIP PAT SIEKIA TIESOS

·

Tiesa yra subjektyvi, prasmę galime

interpretuoti

·

Negalima atskirti žinančiojo ir žinių

·

Prasmės gali būti labai skirtingos

·

Sėkmingos yra tos interpretacijos,

kurios įtikina kitus

 

Deterministai

tikina, kad elgesį lemia paveldėjimas ir aplinka:

A.Mokslininkai

pritaria tokiai nuostatai

B.Jie pabrėžia

elgesį, kurį lemia mums nepavaldžios jėgos.

C.Elgesys – tai

atsakas į stimulus

 

Laisvos

valios gynėjai tikina, kad žmogaus elgesį lemia jo valia:

A.Tai

interpretatorių nuostata

B.Jie dėmesį

sutelkia į sąmoningus pasirinkimus, nesiaiškina, kodėl buvo padaryti tokie

pasirinkimai

C.Jie mano, kad

svarbius apsisprendimai yra vertybiniai

 

Žmogui

laisvėjant tikimybė numatyti jo elgesį menkėja.

 

Objektyvumas

ar išsilaisvinimas?

Socialiniai

mokslininkai vertina objektyvumą; asmeninės nuostatos neturėtų lemti realybės.

 

Interpretatoriai

siekia išplėsti laisvo pasirinkimo sąvoką; ži

inios niekada nebūna neutralios.

·

Mokslininkai siekia veiksmingumo.

·

Interpretatoriai susitelkia į dalyvavimą

 

Mokslininkai:

·

Kuria universalius dėsnius

·

Tikrina teorijas

·

Siekia numatyti ateitį

 

Interpretatoriai:

·

Interpretuoja atskirus tekstus

·

Tirai prasmių tinklus

·

Ieško prasmės

 

 

 

 

 

·

Neįmanoma suprasti teorijos, jeigu

nežinai, kas jos kūrėjų nuomone yra tiesa, kokia žmogaus prigimtis, kokie

teorijos tikslai, kas yra vertybės

·

Analizuojant teorijas naudinga mėginti

jas skirstyti į

interpretacines

ir objektyvias suprantant objektyviąją ir interpretacinę _ pusę darosi aiškiau,

kuria kryptimi toliau eiti

·

Abiejų krypčių mokslininkai mano, kad jų

darbai pagerins žmonių tarpusavio santykius ir visuomenę apskritai

·

Objektyvumas ir interpretacija yra

savotiški kraštutinumai, dauguma teorijų yra kažkur tarp tų kraštutinumų

 

 

KOKIE

REIKALAVIMAI KELIAMI GERAI TEORIJAI?

 

Ne visos

teorijos yra vienodai naudingos. Teorijos naudingumas gali būti matuojamas

naudojantis tam tikrais kriterijais. Objektyvistai ir interpretuotojai

vadovaujasi skirtingais kriterijais.

 

Kokia

objektyvistinė teorija yra gera?

·

Paaiškina duomenis

·

Numato ateities įvykius

·

Sąlyginai paprasta

·

Hipotezes galima patikrinti

·

Praktiškai naudinga

·

Kiekybiniai tyrimai

Kokia

interpretacinė teorija yra gera?

·

Naujasžmonijos supratimas

·

Vertybių išryškinimas

·

Estetinis patrauklumas

·

Visuomenės pritarimas

·

Visuomenės pertvarka

·

Kokybiniai tyrimai

 

Teorijų

konkurencija ir bendras pamatas. Mokslininkai ir interpretatoriai su tam tikrom

išlygom gali sėkmingai bendradarbiauti

 

 

SEPTYNIOS

KOMUNIKACIJOS TEORIJŲ TRADICIJOS:

 

·

Sociopsichologinė

·

Kibernetikos

·

Retorikos

·

Semiotikos

·

Sociokultūrinė

·

Kritinė

·

Fenomenologinė

 

SOCIOPSICHOLOGINė

TRADICIJA
–  Mokslininkai mano, kad komunikaciją

galima tyrinėti įdėmiai ir sistemingai stebint procesus ir priežastinius ryšius

bei taip numatant pasekmes.

 

KIBERNETIKOS

TRADICIJA-
Komunikacija

kaip informacijos apdorojimo sistema Kai ta sistema veikia? Kaip ją galima

pakeisti? Kaip pašalinti komunikavimo kliūtis?

 

RETORIKOS

TRADICIJA- 
Komunikacija

Kaip meniškas kreipimasis į žmones Kalbos jėga ir grožis sukelia žmonių jausmus

ir skatina veikti

 

SEMIOTIKOS

TRADICIJA-
Komunikacija

kaip prasmės dalijimasis per ženklus

 

SOCIOKULTŪRINė

TRADICIJA-
Komunikacija

kaip socialinės tikrovės kūrimas

 

KRITINė

TRADICIJA- 
Komunikacija

kaip iššūkis neteisingam
diskursui.

 

FENOMENOLOGINė

TRADICIJA-
Komunikacija kaip savęs ir

kitų supratimas per dialogą Kodėl taip sunku sukurti ir palaikyti autentiškus

ryšius tarp žmonių? Kaip sp

pręsti tokias problemas?

 

KOMUNIKACIJOS

LYGMENYS

M a s i n ė

V i e š o j i

O r g a n i z a c i n ė

G r u p i n ė

I n t e r p e r s o n a l i n ė

I n t r a p e r s o n a l i n ė

 

KOMUNIKACIJOS

LYGMENIS IŠSKIRIAME, REMDAMIESI:

·

komunikacijos dalyvių skaičius

·

fizinis artumas

·

jutimo kanalų skaičius

·

atsakomojo ryšio sparta.

 

 

ESMINIAI

KOMUNIKACIJOS KLAUSIMAI:

 

Šaltiniai ir

gavėjai. (Kas su kuo komunikuoja?)

Funkcijos ir

tikslai. (Kodėl komunikuojama?)

Kanalai kalbos

kodai. (Kaip vyksta komunikacija?)

Turinys. (Apie ką

komunikuojama?)

Tyčiniai ar netyčiniai.

(Kokios komunikavimo pasekmės?)

 

 

KOMUNIKACIJOS

PRINCIPAI:

 

·

komunikacija gali būti tyčinė arba

netyčinė.

·

visuose pranešimuose esama prasminio

matmens bei tam tikrų sąryšio aspektų

·

komunikacija yra negrįžtamas procesas

·

komunikacija yra nepakartojama

 

KOMUNIKACIJOS

NESUSIPRATIMAI:

 

·

komunikuojant ne visada siekiama

supratimo

·

komunikavimo kiekis nelemia kokybės

·

komunikavimu visų problemų nepavyks

išspręsti

·

veiksminga komunikacija nebūtinai yra

natūrali

 

KOMUNIKACIJOS

PROBLEMŲ LYGIAI:

 

·

TECHNINĖS PROBLEMOS

·

SEMANTINĖS PROBLEMOS

·

VEIKSMINGUMO PROBLEMOS

 

KOMUNIKACIJOS

TIKSLAI:

 

·

Išreikšti save

·

palaikyti ryšius su aplinka

·

Įgyvendinti norus

 

 

Matematinė komunikacijos teorija

 

KIEKYBINIS

INFORMACIJOS VERTINIMAS.

 

Skaitmeninė

informacija tampa valdoma, kontroliuojama, tiksli.

 

·

TECHNINĖS PROBLEMOS

·

SEMANTINĖS PROBLEMOS

·

EFFEKTYVUMO PROBLEMOS

 

 

 

 

Šaltinis

Asmenys ar

asmenų grupės turintys siekį ar priežastį, kurios skatina pradėti komunikaciją.

 

Siųstuvas

Pranešimo kodavimas

 

Pranešimas

Ar pasiųsta ir

gauta informacija yra tapati?

 

Kanalas

Kanalo

pralaidumas = perduodama informacija + triukšmas

 

Imtuvas

Suprantamas

pranešimas

 

Gavėjas

 

Perduodamas pranešimas dažnai yra koduojamas. Kaip veiksmingai galima tai

padaryti? Kokios didžiausios kodavimo galimybės ir kaip greitai tada kanalu

galima perduoti informaciją?

 

Kuo pasižymi triukšmas? Kokį poveikį triukšmas daro gaunamo pranešimo

tikslumui? Kaip sumažinti nepageidaujamą triukšmo poveikį ir kiek apskritai

galima riboti triukšmą?

 

 

TRIUKŠMAS:

·

Fizinis triukšmas

·

Semantinis triukšmas

 

Jeigu signalas

siunčiamas nuosekliai (kaip kalba ar muzika), o

ne simboliais (kaip raštas ar

telegrafas), kokią įtaką tai daro problemos sprendimui?

 

PERTEKLIUS

Anglų kalboje 50

procentų teksto neturi prasmės

 

ENTROPIJA

Neapibrėžtumo

matas

 

Shannon’as

įtvirtino komunikacijos kaip informacijos apdorojimo sampratą

1.      Shannon’o

tikslas buvo kiek galima padidinti kanalo pralaidumą ir sumažinti iškraipymus.

2.      Jis

mažai domėjosi pranešimo prasme.

 

 

Shannon’as

informaciją apibūdino kaip neaiškumo mažinimą

1.

Kuo mažiau nuspėjamas pranešimas, tuo

daugiau jame informacijos.

2.

Triukšmas mažina kanalo informacijos

perdavimo pajėgumą.

 

 

Shannon

komunikaciją suprato kaip pusiausvyros tarp nuspėjamo ir neaiškaus paieškas.

 

Šis modelis be abejonės turi kažką bendro su žmonių komunikacija, tačiau

įdėmiau patyrinėję pastebėsime, kad tų bendrumų nėra daug ir jis iki neįmanomo

iškraipo pačią komunikaciją.

 LASSWELL’O FORMULĖ

 

·

Kas (sako)

·

·

Kam

·

Kokiu kanalu

·

Koks poveikis

 

 

Bet kokį procesą

galima nagrinėti, išskiriant du aspektus – struktūrą ir funkciją.

 

 

Komunikacija

visuomenėje atlieka tris funkcijas:

(a)

aplinkos stebėjimo, atskleidžiant visuomenės vertybinei pozicijai ir jos

komponentams įtaką darančias grėsmes ir galimybes

 

Komunikacija

visuomenėje atlieka tris funkcijas :

(b)

visuomenės komponentų derinimo, jai reaguojant į aplinką

 

Komunikacija

visuomenėje atlieka tris funkcijas :

(c)

socialinio paveldo perdavimo.

 

 

 

Vienaląstis

organizmas arba daugianarė grupė linkusi išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir į

aplinkos pakitimus reaguoti šią pusiausvyrą palaikančiu būdu.

 

Nagrinėdami

komunikacijos procesą bet kurioje pasaulio šalyje, pastebime tris specialistų

kategorijas.

 

 

1.      Stebi bendrą politinę valstybės

situaciją

Diplomatai,

atašė ir užsienio korespondentai atstovauja aplinkos stebėtojus.

 

 

2.

 Derina visos valstybės reakciją į aplinką

Redaktoriai,

žurnalistai ir viešieji asmenys yra vidinio atsako derintojai.

 

 

3.

 Perduoda tam tikrus reakcijos modelius iš

pagyvenusiųjų jaunesniesiems

Ugdytojai

šeimoje ir mokykloje perduoda socialinį paveldą.

 

 

Organizmo

centrinė nervų sistema tik iš dalies susiduria su visu srautu įeinančiųjų ir

išeinančiųjų impulsų. Egzistuoja automatinės sistemos, kurios veikia viena

kitą, visiškai n

. . .

 

Mes suvokiame

skirtybes, ir to suvokimo dėka

mūsų akyse

pasaulis „įgyja formą“   A.J. Greimas

 

 

Vaizdavimo

komponentas:

·

Visi teksto elementai, kurie siejami su išoriniu fiziniu

pasauliu, vadinami vaizdiniais.

·

Vaizdinių tikrovė suvokiama penkiais

pojūčiais – rega, uosle,  klausa, skoniu

ir lytėjimu.

·

Vaizduojamojo komponento nagrinėjimą

pradedame nuo žodyno analizės.

·

Mėginame išskirti svarbiausius leksinius

(semantinius) laukus.

·

Vaizduojamojo komponento nagrinėjimą

pradedame nuo žodyno analizės.

·

Mėginame išskirti svarbiausius leksinius

(semantinius) laukus.

·

Grupuojame žodžius, kurie turi bendrą

reikšmę arba bendrą vardiklį.

 

Galime

interpretuoti izotopų sąrašą:

•Kaip

jie paskirstyti tekste?

•Kuris

ar kurie dominuoja?

•Ar

galime rasti priešybes šiame lygmenyje?

Toks

interpretavimo būdas gali mums atskleisti, kokios temos bus svarbiausios.

 

Formulavimo

komponentas:

·

Kalbėtojo/autoriaus ir

klausytojo/skaitytojo pėdsakais tekste

 

Semiotika

kaip analizės įrankis

Semiotikos

požiūrio pamatinė prielaida – negali būti reikšmės be priešingos reikšmės. Mes

suvokiame skirtybes, ir to suvokimo dėka pasaulis „įgyja formą“ mūsų akyse mūsų

tikslams įgyvendinti.

Semiotinė

analizė grindžiama keturiais pagrindiniais principais:

  1. Objektai

    patys savaime neturi reikšmės, objektai patys sau reikšmės nesuteikia.
  2. Semiotikos

    požiūriu, tekstas, bet koks tekstas, yra autoniminis vienetas, kuris yra

    nedalomai nuoseklus.
  3. Semiotika

    teigia, kad istorijos struktūra arba pasakojimas grindžiamas bendruoju

    diskursu – ne tik tuo, kuris įprastai vadinamas istorija.
  4. Semiotika

    teigia, kad egzistuoja reikšmės lygmenys, pavyzdžiui, giluminis

    abstraktusis lygmuo sukuria išorinius lygmenis.

Turint galvoje šiuos

principus,  semiotinė analizė vykdoma,

pasitelkiant schemas arba modelius,

kuriuos taikant, galima dekoduoti tekstų reikšmę.

 

Semiotinės

analizės lygmenys:

  • Diskurso

    lygmuo,
  • Naratyvo

    lygmuo,
  • Giluminis

    arba abstraktusis lygmuo

Diskurso

lygmuo
yra

išorinis reikšmės lygmuo arba manifestacijos lygmuo. Čia nagrinėjami

specifiniai žodžiai arba gramatiniai elementai ar struktūros, kurios matomos

teksto paviršiuje. Ligi šiolei gramatika grindžiamam mokymui – ir net teksto

analizei – rūpi tik šis lygmuo. Svarbiausieji šio lygmens elementai yra

vaizdavimo ir formulavimo komponentai.

Naratyvo

lygmuo
yra

bendresnis ir abstraktesnis už diskurso lygmenį. Šio reikšmės lygmens semiotinė

analizė pasitelkia į pagalbą du fundamentalius naratyvo modelius: 1) aktanto

naratyvinę schemą; 2) kanono naratyvinę schemą.

 

Aktanto

naratyvinė schema:

 

Subjektas/objektas

Tai

svarbiausias ryšys. Negali būti subjekto be objekto ir atvirkščiai. Subjektas

siekia objekto.  Siekiamas objektas gali

būti konkretus – asmuo arba daiktas- ir abstraktus –  žinios, tiesa ar meilė.

 

Padėjėjas/priešininkas

Subjektui

gali būti padedama arba trukdoma. Šios aktanto pozicijos gali būti siejamos su

daiktų ypatybėmis arba su vidinėmis žmonių savybėmis.

Pinigai ar drąsa

gali būti mano padėjėjai, o tinginystė – mano priešininkas.

Vienas

priešininko variantų yra priešiškas subjektas.

 

Siuntėjas/gavėjas

Siuntėjas

tampa veiksmo motyvu arba tampa kokio nors įvykio priežastimi.

Siuntėjas

provokuoja veiksmą, priverčia ką nors veikti. Siuntėjas skatina gavėją veikti.

 

 

 

Kanono naratyvinė schema:

sutartis,

gebėjimų bandymas; lemtingasis bandymas, pripažinimo bandymas.

Taikant

šiuos svarbiausius naratyvo modelius tekstams, būtina atsižvelgti į:

  • Kiekvienas

    atskiras tekstas šias schemas naudoja savaip.
  • Diskurso

    lygmenyje galimos koreliacijos.
  • Ne

    visos istorijos ir siekiniai yra baigtiniai.

Siuntėjas

skatina veikti, perduodamas noro arba būtinybės modalumus gavėjui.

Patvirtinama

sutartis, gavėjas tampa subjektu ir pradeda siekinių įgyvendinimą.

 

Norėdamas

įgyvendinti planuotus veiksmus ar misiją, subjektas turi įgyti reikiamą

kompetenciją. Vien noro arba būtinybės veikti nepakanka.

 

Svarbiausias

veiksmas arba įvykis, kuriam subjektas ruošiasi, kai siekiamam objektui iškyla

pavojus.

 

Subjekto

veiksmus interpretuoja ir vertina vadinamasis siuntėjas arbitras.

Šiuos vaidmenis

nebūtinai atlieka tas pats veikėjas ar asmuo.

 

 

Giluminis arba abstraktusis lygmuo:

 

Tai abstrakčios

arba konceptualios sintaksės lygmuo, kuriame formuluojamos esminės tekstą

generuojančios vertybės. Šios vertybės gali būti pateikiamos semiotikos

kvadrato pavidalu.

 

Semiotikos

kvadratas yra reikšmės pradinės struktūros vizualinė prezentacija. Aiškiai

vaizduojantis priešybinius (oponuojančius), prieštaraujančius ir

implikuojančius ryšius, jis yra bet kokios semantinės kategorijos loginė

išraiška.

 

Semiotikos

kvadratas padeda atskleisti svarbiausias teksto semantines ar temines

priešybes. Jis padeda parodyti ir teksto dinamiką, žymint esmines pasakojimo

transformacijas, bei sekti subjekto naratyvinę trajektoriją.

 

Kartais vadinamas tematiniu. Tai

abstrakčios arba konceptualios sintaksės lygmuo, kuriame formuluojamos esminės

tekstą generuojančios vertybės. Šios vertybės gali būti pateikiamos semiotikos

kvadrato pavidalu.

 

 

 

Semiotikos

kvadratas:

 

SEMIOTIKOS

KVADRATO STRUKTŪRĄ LEMIA TRIJŲ RŪŠIŲ SANTYKIAI:

 

·

Prieštaravimas

·

Opozicija

arba priešingumas

·

Poveikis arba papildymas

 

 

Į prasmę

žvelgiama kaip į priešingumo išdavą: be balto negali būti juodo, be vandens

negali būti ugnies, be gėrio – blogio. Tam, kad užsimegztų toks priešingumo

ryšys, turi atsirasti kažkas bendra.

 

Nagrinėdama

prasmę, semiotika pirmiausia pripažįsta prasmės santykių skirtumus. Semiotikos

kvadratas tėra vaizdus prasmės santykių pateikimas.

Semiotikos

kvadratas

yra reikšmės pradinės struktūros vizualinė prezentacija. Aiškiai vaizduojantis

priešybinius (oponuojančius), prieštaraujančius ir implikuojančius ryšius, jis

yra bet kokios semantinės kategorijos loginė išraiška. Semiotikos kvadratas

padeda atskleisti svarbiausias teksto semantines ar temines priešybes. Jis

padeda parodyti ir teksto dinamiką, žymint esmines pasakojimo transformacijas,

bei sekti subjekto naratyvinę trajektoriją.

 

Join the Conversation