Elektroninis ryšys. Egzamino klausimai

Elektroninio ryšio struktūros schema.

Skaitmeninė struktūrinė schema

SK1– signalo koderis užkoduoja signalą į skaitmeninę formą, patogią tolimesniam apdorojimui.

KK2- kanalo koderis užkoduoja skaitmeninį signalą, kad jį perduoti ryšio kanalais.

RL3 – ryšio linija;

KDK4– kanalo dekoderis;

SDK5– signalo dekoderis iššifruoja.

TirT– triukšmai ir trukdžiai.

2. Signalo spektras.

Analaoginį ir diskretinį signalą galima išreikšti laiko funkcija. Bet kokia periodinė f-ciją išskaidyti į dedamąsias.

U(t)=Um*cos(cot+φ).

ω= n ω1;

Šių harmonikų visuma ir sudaro signalo spektrą. Signalo spektrą charakterizuoja.

 

3. Kanalo dažnių juosta.

Iki 20 KHz – garsinė juosta;

Iki 100 KHz – ultra garsas;

Iki 300 GHz – radijo ir mikro bangos;

Nuo 300 GHz – 400 GHz – infraraudonieji;

Iki 900 THz – šviesa;

Nuo 900 THz – ultravioletiniai ir rentgeno spinduliai;

Bangos ilgis apskaičiuojamas A= 3*10 8/λ [Hz].

4. Orinės ryšio linijos.

Oro linijos- tai kuomet naudojama paprasta viela, kuri kabinama ant atramų. Jų yra siaura dažnių juosta.

5. Kabelinė linija.

Tai vyta pora laidų (UTP, STP).

UTP2 – iki – 4 Mb/s;

UTP3 – iki – 10 Mb/s;

UTP4 – iki – 16 Mb/s;

UTP5 – iki – 100 Mb/s;

Banginė kanalų varža 100Ω.

Susuktose porose panaikinama saviindukcija.

6. Optinės ryšio linijos.

Optinių kabelių skirstymas:

Vienamodžiai;

Daugiamodžiai;

1 -šerdis, 2-slopintuvas (nuo kurio atsispindi šviesa, bet ji nesikeičia), 3- apvalkalas.

 

 

 

 

 

1-vienamodė, 2-daugiamodė. 3- graduotas.

Siųstuvas gali būti eilinis šviesos diodas.

Optinių kabelių privalumai: didelis greitis, didelė dažnių juosta, optinės linijos geriausiai perduoda skaitmeninius siganlus, kadangi nėra elektrinio lauko galima apsaugoti nuo kibirkčiavimo, optiniai kabeliai nekoroduoja, neveikiami elektrinių laukų.

7. Dvilaidis ir keturlaidis traktas.

Atskiriam taip: viena ritė suliniuota į vieną pusę, o kita į kitą. Kai iš pirminės apvijos srovė teka per viršų patenka į antrą, o kai per apačią į trečia apvija.

8. Dažninis kanalų sutankinimo būdas.

Dažnis- kai kanalai atskiriami pagal dažnį.

Dažnių sutankinimo principas

 

 

9. Radijo bangų sklidimo ypatumai.

Radijo ryšio linijų pagrindiniai ypatumai:

radijo ryšių linijų parametrai nėra tiksliai žinomi ir nuolatos kinta;

radijo ryšio linijos yra veikiamos kitų siųstuvų signalų ir trukdžių .

Į imtuvo anteną patenka keletas skirtingai vėluojančių bangų, kurios persidengia ir sąlygoja tarpsimbolinius trukdžius.

 

Radijorėlinės linijos.

Kai sudaroma retransliatorių grandinė ir ja perduodama informacija. .

Dažniai vis1 laik1 yra skirtingi tarp bok6t7, 6ios linijos veikia GHz diapazone.

 

Satelitinės ryšio linijos.

Linijos su aukštai iškelta antena. Jų dažnis nuo 2 iki 6 GHz, žemesniame nei 2 GHz dažnyje yra daug trukdžių. Palydovai dirba kaip retransliatoriai, jie būna aktyviniai ir pasyviniai. Pasyviniai tik atspindi dirba kaip veidrodis. Aktyvinis- priima ir retransliuoja sustiprintą signalą.

 

Laikinis kanalų sutankinimo būdas.

Sį- suderinimo yranga; Aį – abonentinis įrenginys.

Iš lygiagretaus signalo padaro nuoseklų.

 

Banginių kanalų sutankinimo būdas.

Taikomas optinėse linijose.

 

Impulsinė kodinė moduliacija (IKM).

Įtaisas, kuris atlieka kodavimą ir dekodavimą į IKM sistem, sistema vadinama kodekais.

 

Diferencialinė IKM, ADKIM ir delta moduliacija.

IKM- jos esmė yra ta, kad koduojam ne amplitudes, o skirtumus prieš tai ėjusios amplitudinės reikšmės. Trumpinam kodinį žodį iki 4 bitų 32 Kb/s.

ADIKM – adaptyvinė diferencinė kodinė moduliacija. Skaitmeninėse abonentinių linijų sutankinimo sistemose tenka derinti kanalų skaičių ir signalo spartą, nuo kurios priklauso galimas abonentinės linijos ilgis. Buvo sukurti kodavimo metodai, kurie žymiai sumažino perdavimo spartą, būtiną vienam telefoniniui kanalui. ADIKM yra plačiai taikoma abonentinių linijų sutankinimo aparatūroje.

Delta moduliacija- žymiai padidinus diskretizavimo dažnį galima dar labiau suamžinti gretimų impulsų amplitudžių skirtumus ir tai leistų dar labiau sumažinti kodo skilčių skaičių.

 

16. SKAITMENINIŲ KANALŲ ORGANIZAVIMAS. PDH. Šia technologija perduodami duomenys įvairiausiais kanalais. Naudojama laikinis atskyrimas su IKM moduliacija. Yra europietiškas, amerikietiškas ir japoniškas variantas. Naudojamas T1 kanalas. T1 – 24 telef. kanalai, ~1,5 Mbps; T2 – 4xT1, 92 kanalai, ~6,3 Mbps; T3 – 6xT2, 672 kanalai. E1 turi 32 kanalus, iš jų 2 sinchronizacijai. Kanalo greitis 64 Kbps. Bendras greitis ~2,048 Mbps. E2 4xE1, ~6,3 Mbps, 480 kanalų. E3 4xE2, ~44,7 Mbps, 1920 kanalų. E4 4xE3, ~139 Mbps, 1920 kanalų.

17. SDH/SONET. Sinchronouse digital hierarchic. G700_G958

1 lygmens modulio cikla sudaro 2430 baitu bazinis modelis STM1 greitis 155.52Mbps, STM4 622.08Mbps

STM16 2488.32Mbps

Sonet’e bazinis yra 51.84Mbps

SDH komutojamas tik tinkle, galima valdyti, didelis greitis.

18.Faktoriai, mažinantys ryšio tikruma

Visi trukdziai skirstomi I 2 klases aditiviniai ir multikaplitiviniai Aditiviniai sumojasi su signalu, Multikaplitiviniai yra priezastis signalo parametro pasikeitimui.

Aditiviniai skirstomi pagal savo prigimti: siluminiis triuksmas yra visose laidininkose, dingsa kai atsaldome iki -273C. Baltasis triuksmas siluminis ne sugeria visa spectra. Rozinis triuksmas kai praleidziame balta per filtra.

Impulsiniai trukdziai: trumpalaikoiai impulsai atsitanda del isoriniu priezasciu. Elektros atmosferos reiskiniai, neekranuoti varikliai, aptarnavimo personalo zemos kvalifikacijos veeiksmai.

Harmoniniai trukdžiai:tam tikro dažnio magnetinis signalas.

19. KLAIDOS REALIUOSE RYŠIO KANALUOSE. Klaidos ryšių kanaluose atsiranda dėl trukdžių ir triukšmų, taip pat ir aparatus veikia trukdžiai ir triukšmai. Taip atsiranda klaidų, bet jos vienetinės. Kuo didesniais greičiais mes dirbame, tuo ilgesnis klaidų paketas susidaro, kuo lėčiau dirbsime, tuo bus mažiau klaidų. Klaidos yra atsitiktinis dydis, jis yra simetrinis dydis (tikimybė, kad 1 virs 0 yra tokia pati, kaip ir 0 virs 1, P0->1=P1->0). Klaidos priklauso nuo paros laiko, sezono (vasara daugiau, žiemą-mažiau, nakti mažiausiam apie 10val daug).

20. APSAUGOS NUO KLAIDŲ SISTEMOS SU LAUKIMU.

Informacija tikrinama pagal kodinius pozymius ir nustatoma ar yra klaida. Jei klaidos nera, is stoties issiunciamas signalas, kuris gristamo rysio kanalu perduodamas I stoties kanala. Privalumai – atmintyje reik laikyt tik viena paketa. Jei nustate, kad yra klaida, siunciamas NOK signalas pagrindiniu kanalu. Trukumai – reikia laukt, neisnaudojamas kanalas. Reikalingas kitas kanalas, bet jis gali turet mazesne daznio juosta.

21. APSAUGOS NUO KLAIDŲ SISTEMOS BE LAUKIMO.

Kai nustatomas blogas paketas, tada jis blokuojamas. Tada I paketa aukomatiskai iterpiama klaida, kad paketai nesusimaišytų.

22. APSAUGOS NUO KLAIDŲ SISTEMOS SU ADRESINIU KARTOJIMU. Adresinė kartojimo sistema pakartoja tik tą paketą kuris klaidingas. Galutiniam variante paketai sustami į savo vietas pagal adresą.

23. KOREKCINIAI KODAI. JŲ PARAMETRAI. Korekciniai kodai yra dviejų tipų – detektuojantys, jie nustato, kad kažkur yra klaida ir – klaidas ištaisantys kodai. Rc tai pertekliaus koeficienatas, parodantis kaip išnaudojamas kanalas Rc= K/(K+p). RS (Rydo Salamono) kodas – tai korekcinis kodas, gali ištaisyti atskirus baitus ir jų grupes. Šie kodai naudojami radio ryšyje, kosminėse technologijose. Yra Turbo kodai – tai kelių kodų kombinacijos (DVB – S; DVB – T)

24. Cikliniai kodai

Reikia moketi uzkuodouti zodi 10neje sistemoje.

BCH kodai

RC(rido solomono) kodai naudojami dauiau naujose technologijose, jie naudoja atskirus simbolius ir jie yra klaidas isaisantys kodai, gali istaisyt kelis baitu net atskiras grupes. Naudojami radijo rysije, kosminese technologijose(kur yra didesnis trukdziai)

25. SUDĖTINGOS MODULIACIJOS RŪŠYS

Info galima perduoti nuolatines sroves impulsais. Dvipolias impulsai. Pseudotrejetainis būdas(trukumas kad juos sunku stiprinti)

26. ANALOGINIAI MODEMAI

Telekomunikacinis modemas V.22 (ITUT standartas) – dupleksinis, jo greitis 2400 Kbps

V.32 – 84m. Buvo patvirtintas, dupleksinis modemas 9600 bps, jis naudojo QAM

V.33 – greitis 14400 bps, naudoja QAM, tai yra fax modemas

V.32 bis – 14400 bps naudojama QAM su trelis moduliacija

V.FAST jis leido 28,8 Kbps, buvo patvirtintas standartas tik 1996m. V.34 kuris leido dirbt iki 28,8 Kbps greičiu jo sukūrime dalyvavo apie 17 firmu, naudojo QAM ir Grotelinė moduliaciją tam, kad padidint perduodamų bitų skaičių. 1 bodas = 8 bps, šitame modeme buvo numatytas greičio mažinimas jeigu yra daug trukdžių (nuo 28,8 Kbps iki 12 Kbps).

Duomenų suspaudimo protokolai :

V.42 – klaidų korekcijos protokolas, 1992m. Aprašo ciklinį ryšį be laukimo.

V.42 bis – kompresija, leidžia suspausti duomenys 1:4;

V.44 – kompresijos protokolas, suspaudžia 1:6;

V.43 – apsaugos nuo klaidų protokolas

Modemuose naudojamas HDLC paketas, duomenys perduodami blokais (120, 240, 480, 960), naudojami cikliniai kodai;

V90 – patvirtintas 1998m, leido gauti greiti 56 Kbps, o perduoti 36 Kbps, jis naudoja IKM, tos greitis gali buti jei mes turim pilna skaitmeninį traktą

V.92 – paskutinis standartas kol kas patvirtintas 2000m., 48 Kbps, bet traktas turi būti skaitmeninis.

27. AUTOMATINES KOMUTACIJOS SISTEMOS

Yra dvi pagrindines kanalu komutavimo sistemos. KK – komutuojamas pats kanalas. PK – pranesimu komutacija. 1)Elektromechanine kanalu komutacija vykdo reles, dekodiniai zingsniniai ieskikliai, koordinatiniai ieskikliai. 2) kvazielektrines stotys – valdyma vykdo elektronika, buvo naudojami herkonai. 3) elektronine stotis – naudojami lauko tranzistoriai, jas pakeite skaitmenines. Stotys pakeite principa, nes skaitmenines sistemas galima laikyti atmintyje. Trukumas – kanalu komutacijos, reik daug kanalu.

28. X.25 ir FRAME-RELAY; x25 – pirmas komutuojamas tinklas. Jo greitis 64 Kbps, paketų ilgis 16-28,000 baitų. gerai veikia blogomis linijomis, todėl reik naudoti sistemą su laukimu. 3 etapai: sujungimo nustatymas, siunčiamas pilnas adresas; duomenų siuntimas; ryšio seanso uždarymas. Sistema dar naudojama. FRAME-RELAY kadrinė info perdavimo sistema. Greitis kaip ir kaip ir T1 1,5 MbpsPerdavimas vyksta iki 4096 baitų ilgio paketais. Skiriasi nuo x25 tuom, kad nereikalauja atsakymo, klaidingas kadras tiesiog ištrinamas. Todėl reikalinga kokybiška linija, kur klaidos tikimybė 106.

 

29. ISDN ir B-ISDN

ISDN – didelio greicio skaitmenine tarnyba. Abonentas gali gauti dvi paslaugas: 1)BRI – sudaro du kanalai po 64kbit/s ir vienas 16kbit/s (2B+D). 16kbit/s naudojama tarnybinei info perduoti. Apjungus du B kanalus, gaunamas 128kbit/s. prie jo galima prijungti ir D kanala, greitis 144kbit/s. Tokiu greiciu galima perduoti letai judanti vaizda. ISDN telefono aparatas yra skaitmeninis. 2) PRI – skyrtas apjungti atskirus lokalinius tinkles I bendra tinkla. PRI sudaro 30B kanalu ir vienas D. Bendras greitis 1984kbit/s. B-ISDN technologija naudoja tuos pacius algoritmus kaip ir ISDN, taciau dirba dideliais greiciais, nuo 1,5mbit/s. PRI yra pagrindinis B-ISDN kanalas. Vystosi kaip placiajuostis tinklas ir jungia lokalinius tinklus. Yra komutuojamas.

30. ATM TECHNOLOGIJA. Paketų dydis matuojamas oktetais. Perdavimas vyksta po 53 baitus. 5 baitai – antraštėms. Vartotojų signalai asinchroniškai įstatomi į bendrą duomenų srautą. 2 formatavimai – UNI (user network interface) ir NNI (network to network interface).

31. xDSL TECHNOLOGIJOS. DSL – skaitmeninės abonentinės linijos. IDSL – greitis į abi puses vienodas 128kbit/s. RDSL – kintamo greičio DSL, kuri prisiderina prie linijos kokybės. VDSL (very high DSL), kartais rašomas VHDSL. Jis leidžia pasiekti greitį iki 6,4 Mbit/s į vieną pusę ir 52 Mbit/s iš interneto. Atstumas 1,5 – 2 km. Gali būti perduodamas telefono kanalu. VDSL2 – naudoja taip pat multitoninę skaitmeninę moduliaciją, kaip ADSL taip pat skaidoma į sub kanalus (4,3kHz). Dažnis prasideda nuo 2,2 MHz ir iki 30 MHz. Minimalus kanalų skaičius 2048, didžiausias 4096. Greitis 100 Mbit/s, bet VDSL2 naudoja aptinius kabelius. Taip pat naudoja apsauga nuo klaidų, bet be grįžtamojo ryšio (FEC – foward error control).

32. KORINIS RYŠYS. GSM.

Tai yra mobilusis rysys. Dirba 450MHz dazniu. GSM. Celeje yra viena stotis BTS. Celes spindulys yra nuo 0,4 iki 30Km. Toliau yra BSC – bazines stotys, kurios valdo grupe baziniu stociu, kontroliuoja bangu skirstyma ir dazniu reguliavima. Kiekvienoje celeje daznis yra skirtingas, nes butu trukdziai. Visi baziniu stociu kontroliariai yra jungiami prie MSC. Jie vykdo komutacija. Sie komutaciniai centrai per signalizacija SS-7 yra sujungti su registrais.HLR – jame yra visi duomenys apie uzregistruota MS. VLR – registruojami tie, kurie naudojasi kitu tinklu ir mes laikinai juos aptarnaujame. EIR- jame regisrtuojami aparatai. AC – jame laikoma papildoma info apie abonentus ir nustatymai. GSM (Global System for Mobile Communications – GSM) – tai viena iš labiausiai paplitusių skaitmeninio korinio ryšio sistemų. GSM sistemoje naudojama siaurajuostė TDMA prieiga, įgalinanti aštuonis skambučius vienu metu tuo pačiu radijo dažniu.

33. 3G

3G – tai ITU trečiosios kartos mobiliojo ryšio technologijos specifikacija (analoginė korinė technologija buvo pirmosios kartos, o skaitmeninė PCS – antrosios). 3G technologija suteikia išplėstinės juostos perdavimo spartą iki 384 Kbps, kai prietaisas nejuda arba juda pėsčiojo žmogaus greičiu, iki 128 Kbps – automobilyje ir iki 2 Mbps – fiksuotose sistemose. 3G technologija veikia per belaides eterio sąsajas, tokias kaip GSM, TDMA ir CDMA. EDGE eterio sąsaja buvo specialiai sukurta 3G juostos pločio reikalavimams patenkinti.

34. 2,5G technologija

GPRS (General Packet Radio Service) – paketu perdavimo sistema, greitis iki 14,4.GPRS‘e apjungiami visi 8 kanalai ir gaunamas didesnis greitis garantuojamas greitis – 56 Kbps.

EDGE (EAGPRS) – leidžia padidint greiti iki 380 Kbps. Čia naudojama 8 PSK moduliacija. Šios abi technologijos yra suderintos.

35. WiMAX (angl. Worldwide Interoperability Microwave Access) yra bevielio ryšio technologija, kuri leidžia sparčiai perduoti duomenis dideliais atstumais. WiMAX sukurta remiantis tais pačiais principais, kaip ir Wi-Fi, tačiau WiMAX techninės charakteristikos yra kur kas pranašesnės. 802.16e standartas. Bangos dažnis 2-6 GHz; Greitis 15 Mbps; kanalas 3-10 MHz; moduliacija ir kodavimas OFDM, 256 subkanalai, QPSK, 16QAM, 64 QAM; mobilumas – mobili; nuotolis 2-5 km.