Žingsnis po žingsnio į Lietuvos nepriklausomybę 1900-2015

904 0

25 nepriklausomybės metai: 1990-ieji

2015-ieji Lietuvai svarbūs ne tik dėl prisijungimo prie euro zonos. Šiemet švenčiame 25-erių metų nepriklausomybės sukaktį. Nors Lietuva – dar labai jauna valstybė, per ketvirtį amžiaus nutiko daug svarbių įvykių, suformavusių šalį tokią, kokia ji yra šiandien. Nepriklausomybės 25-mečio proga skelbiame straipsnių ciklą „25 nepriklausomybės metai“, kuriame apžvelgsime svarbiausius kiekvienų metų pakeliui į nūdienos Lietuvą įvykius. Jūsų dėmesiui – 1990-ieji."©

 

© Romo Jurgaičio nuotr. / Seimo archyvas

Į 1990-uosius mūsų valstybė įžengė dar kaip Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu ir priklausanti Tar

rybų Sąjungai. Nors lietuvių kalba paskelbta valstybine dar 1988-aisiais ir mūsų vėliava jau tuomet buvo šiandien Lietuvą atstovaujanti trispalvė, oficiali Lietuvos TSR valiuta 1990-aisiais vis dar buvo rublis. Visi svarbiausi valstybiniai sprendimai tuomet buvo priimami Maskvoje, nors ir turėjome savo vietinę valdžią, kurios aukščiausias organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba,vadovaujama Algirdo Mykolo Brazausko.

Istoriniai-politiniai įvykiai

Metų pradžia Lietuvos TSR pasitinkama su jauduliu ir laukimu – 1988–1989-ais metais Sąjūdžiui įgavus didelį piliečių palaikymą ir nepatiriant didelio pasipriešinimo iš A. Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos Lie

etuva siekia nepriklausomybės atkūrimo. Tarybų Sąjungai pajutus akivaizdžią grėsmę, su tikslu atkalbėti lietuvius nuo nepriklausomybės į Vilnių atvyko tuometinis SSRS generalinis sekretorius Michailas Gorbočiovas. Vizitas patyrė visišką fiasko – svečias pasitiktas mitingais, žmonės reikalauja laisvės, visiškos nepriklausomybės.

Vasario 24-ąją įvyko visuotiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tar

rybą. Pagrindiniai kandidatai į valdančius postus: Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis, pasisakantis už greitą nepriklausomybės atkūrimą ir A. Brazausko vedama Lietuvos komunistų partija, siekianti lėtinti nepriklausomybės atgavimo procesą. Į rinkimus atėjo per 70 proc. šalies gyventojų, jų nutarimu net 101 mandatas iš 141 atiteko Sąjūdžio deputatams. Tarybos pirmininku išrinktas V. Landsbergis."http://www.kaunozinios.lt/wp-content/uploads/2015/01/kovo-11.jpg

Seimo archyvo nuotr.

Kovo 11-ąją, 22 val. 44 min. naujasis parlamentas paskelbė apie priimtą Nepriklausomybės atkūrimo aktą, pasirašytą 124 deputatų. Nors buvo susilaikiusių, nė vienas politikas nebalsavo prieš.

Kitą dieną Aukščiausioji Taryba išsiuntė laišką M. Gorbačiovui, pranešdama apie atkurtą nepriklausomybę bei kviesdama pradėti dvišales derybas. Atsakas nebuvo netikėtas – SSRS Liaudies Suvažiavimas nutarė paskelbti Kovo 11-osios aktą neteisėtu ir negaliojančiu. V. Landsbergiui pareiškus, jog SSRS nutarimas teisinės galios Lietuvai neturi, Rusija ėmėsi veiksmų – kovo 23-iąją Lietuvoje dislokuoti sovietų karių padaliniai, prasidėjo past

tatų užgrobimai. Sovietų Sąjunga nesirengė taip lengvai atiduoti Lietuvos.

Kovo 17-ąją V. Landsbergis ministre pirmininke paskyrė Kazimierą Danutę Prunskienę. Jos pavaduotojais tapo Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas. Be jų, naująjį ministrų kabinetą sudarė dar 17 narių, dauguma jų – iš Sąjūdžio. Naujoji vyriausybė prisiekė balandžio 11-ąją, praėjus mėnesiui nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau M. Gorbočiovo tai nesustabdė – balandžio 20-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę blokadą, trukusią 74 dienas, per kurias ribotos galimybės Lietuvos gyventojams įsigyti dujų, naftos produktų, maisto gaminių, netgi elektros naudojimas. Blokuoti geležinkeliai, jūrų keli

iai, sutrikdyti finansiniai atsiskaitymai, užsieniečiams neišduotos vizos. Balandžio 26-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje protestuodamas prieš blokadą ir šalies okupaciją susidegino Stanislovas Žemaitis. Ekonominė blokada atšaukiama tik supratus, kad jos poveikis žalingas ne tik Lietuvai, bet ir Sovietų Sąjungai."http://www.kaunozinios.lt/wp-content/uploads/2015/01/Freedom.jpg

Seimo archyvo nuotr. Isvertus is anglų kalbos

Laisve lietuvai“

 

Lietuva ir pasaulis

Galima teigti, jog Lietuvos nepriklausomybės siekį iš dalies įtakojo ir tuometinis pasaulio politinis klimatas. 1989-aisiais griuvo Berlyno siena, o daugelis pasaulio komunistinių režimų buvo ties žlugimo riba. Sovietai išveda paskutinius karius iš Afganistano, Kuba traukiasi iš Angolos. Žiaurus komunistinės Kinijos susidorojimas Tianmeno aikštės skerdynėse su protestuojančiais prieš režimą žmonėmis 1989-ųjų birželio 4-ąją sukrečia pasaulį. Lenkija tampa pirmąja Rytų Europos šalimi, siekiančia panaikinti socialistinę valstybės ekonomiką. Nenuostabu, kad Lietuvai taip pat norėjosi išsilaisvinti iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pasaulis neskubėjo pripažinti jaunos, pirmuosius žingsnius į valstybingumą žengiančios šalies, todėl balandžio 18-ąją tuometinė ministrė pirmininkė K. Prunskienė išvyko į susitikimų maratoną su Europos šalių ir JAV vadovais, tikėdamasi pralaužti ledus. Vizitai tesėsi dvi savaites, o pati K. Prunskienė grįžusi teigė, jog tikslas pasiektas ir buvo padėti pamatai Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis.

Pastangos tikrai davė vaisių – birželio 7-ąją JAV atsisakė parduoti Tarybų Sąjungai kompiuterinę ir telekomunikacijų įrangą, kol SSRS nepradės derybų su Lietuva dėl nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo.

Apibendrinant 1990-uosius, Lietu

uvai jie buvo nelengvi, tačiau itin reikšmingi – laisvės troškimo ir užsispyrimo dėka žengėme nepriklausomybės link, formavomės kaip valstybė. Priimti nauji įstatymai – spaudos, biudžeto ir daug kitų, įsteigti valstybės saugumo, krašto apsaugos departamentai, Lietuvos ir komerciniai bankai. Visgi metų pabaigoje šalyje tvyrojo neramios nuotaikos, gatvėse buvo dislokuota okupacinė kariuomenė. Akivaizdu, jog 1990-aisiais Lietuva atgavo nepriklausomybę, bet ne laisvę – dėl jos dar teks pakovoti 1991-aisiais.

1991 metai sausio men. įvykiai.

Sausio 1-10d.

Sausio 1 d. – LKP (SSKP) skyriaus vadovai pareikalauja likviduoti sargybos postą Partijos istorijos institute prie LKP CK. Padidinamos kainos už važiavimą visuomeniniu transportu.

Sausio 2 d. – SSRS vidaus reikalų ministerijos kariuomenės dalinys Vilniuje užėmė LKP archyvą. Sargyba neleido į pastatą įeiti Lietuvos vidaus reikalų ministrui, o Lietuvos policininkai, saugoję šį pastatą, buvo išvyti.

Sausio 3 d. – pradėta normuoti maisto produktus. Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, įvyko Lietuvos laisvės lygos surengtas nesankcionuotas mitingas. Buvo protestuojama prieš kainų didinimą ir reikalaujama, kad atsistatydintų Vyriausybė.

Sausio 4 d. – SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė įsaką užtikrinti praėjusiais metais vykusio jaunuolių šaukimo į SSRS armiją vykdymą, įskaitant ir Baltijos respublikas.

Sausio 5 d. – SSRS vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija patruliuos ir SSRS vidaus kariuomenė.

Sausio 7 d. padidinamos maisto produktų kainos; paskelbiama apie atlyginimų didinimą biudžetinių organizacijų darbuotojams. Pabaltijo apygardos vadas generolas leitenantas F. Kuzminas telefonu pranešaAukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kad SSRS gynybos ministro D. Jazovo įsakymu Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į sovietinę kariuomenę ir bu

us panaudota speciali parašiutininkų divizija. Apie 21 val. iš Alytaus Panevėžio kryptimi pajuda desantininkų dalinys.

Sausio 8 d. – organizacija „Jedinstvo“ ir LKP (SSKP), pasinaudodama kainų padidinimu, prie Aukščiausiosios Tarybos (AT) surengia protesto mitingą, jo dalyviai bando įsiveržti į AT rūmus. AT pirmininkas V. Landsbergis per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pakviečia Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios.

10 val. 23 min. 100 deputatų balsavo už tai, kad būtų atšauktas kainų padidinimas.

16 val. 35 min. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Vakare ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškia apie savo atsistatydinimą.

16 val. 45 min. AT patvirtino pirmosios atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą. SSRS Karinių oro pajėgų kariuomenės vadas Pavelas Gračiovas pareiškia, kad jam pavaldi kariuomenė neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje. Po tokio pareiškimo jis nedelsiant atšaukiamas į Maskvą. Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną su desantininkais nusileidžia per 30 SSRS karinių lėktuvų.

Sausio 9 d. – iš pat ryto Vilniuje virš miesto ratus suka sovietų kariniai sraigtasparniai. Jie mėto atsišaukimus, kuriuose rašoma, kad Lietuvos Parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.

14 val. Vilniaus oro uoste nusileidžia pirmasis sovietų armijos lėktuvas Il-76, atgabenęs 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Vėliau atskrenda KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.

16 val. Prie Aukščiausiosios Tarybos pradeda rinktis jedinstveninkai, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalauja įvesti SSRS prezidento valdymą. Kitoje aikštės pusėje Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skanduoja „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainuoja lietuviškas dainas. Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipiasi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas. Po piet. . .

 – AT posėdyje Krašto apsaugos departamento generalinis dir. Audrius Butkevičius praneša, kad nors sovietų kariuomenė teigia, jog komendanto valanda nėra įvesta, iš tikrųjų ties pagrindiniais išvažiavimais iš Vilniaus ir svarbiausiose miesto sankryžose stabdomi automobiliai, tikrinami piliečių dokumentai, kad pastaruoju metu ypač suintensyvėjo jaunuolių gaudymas į SSRS kariuomenę.

Sausio 20 d. – įvyksta Islandijos užsienio reikalų ministro J. B. Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtina, kad Islandijos vyriausybė visą laiką ir be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę: „Mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“.

Sausio 21 d. – Pskovo desantininkų divizijos kariškiai paliko Lietuvą.

Sausio 23 d. – apie 13 val. Vilniuje sovietų kaukėti desantininkai užgrobia įmonės „Spauda“ popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.

Sausio 24 d. – vakare sovietų kariškiai apšaudo privačius automobilius, vieną automobilį kartu su keleiviais pagrobė. Naktį Vilniuje ginkluoti patruliai stabdo automobilius, šaudo iš automatų ir kulkosvaidžių, troleibusuose krečia keleivius.

Sausio 25 d. – naktį Vilniaus gatvėse sovietų kariškiai sustabdo ir sumuša ne vieną praeivį. Stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinti“ išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai.

Sausio 27 d. – Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai sudegina Lietuvos pasienio muitines.

Sausio 28 d. – Aukščiausioji Taryba priima pareiškimą „Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS“. Jame dar kartą kreipiamasi į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prašant ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai.

Sausio 29 d. – po vidurnakčio SSRS kariškiai kelyje Vilnius-Kaunas apšaudo lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos universiteto studentas Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė. Jau užregistruota 580 žmonių, nukentėjusių nuo sovietų armijos veiksmų sausio įvykių metu.

Sausio 30 d. – nuo SSRS armijos kariškių, patruliuojančių Lietuvos miestų gatvėse, pastarosiomis dienomis nukentėjo dar 12 žmonių. Vilniaus rajone patruliai stabdo ir krečia greitosios pagalbos automobilius.

Sausio 31 d. – iš Maskvos grįžta Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus vadovaujama derybų delegacija. Ten ji derino Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos politinės sutarties tekstą. Jis iš esmės suderintas, parafuoti visi jo straipsniai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus OMON’o būrio pareigūnų įkuria specialiosios paskirties būrį „ARAS“.

Vasario 9 d. – visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. Apklausoje dalyvauja 84,73 proc. turinčių teisę balsuoti gyventojų. 90,47 proc. jų balsuoja už teiginį, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.

Join the Conversation