25 nepriklausomybės metai: 1990-ieji
2015-ieji Lietuvai svarbūs ne tik dėl prisijungimo prie euro zonos. Šiemet švenčiame 25-erių metų nepriklausomybės sukaktį. Nors Lietuva – dar labai jauna valstybė, per ketvirtį amžiaus nutiko daug svarbių įvykių, suformavusių šalį tokią, kokia ji yra šiandien. Nepriklausomybės 25-mečio proga skelbiame straipsnių ciklą „25 nepriklausomybės metai“, kuriame apžvelgsime svarbiausius kiekvienų metų pakeliui į nūdienos Lietuvą įvykius. Jūsų dėmesiui – 1990-ieji.
© Romo Jurgaičio nuotr. / Seimo archyvas
Į 1990-uosius mūsų valstybė įžengė dar kaip Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu ir priklausanti Tarybų Sąjungai. Nors lietuvių kalba paskelbta valstybine dar 1988-aisiais ir mūsų vėliava jau tuomet buvo šiandien Lietuvą atstovaujanti trispalvė, oficiali Lietuvos TSR valiuta 1990-aisiais vis dar buvo rublis. Visi svarbiausi valstybiniai sprendimai tuomet buvo priimami Maskvoje, nors ir turėjome savo vietinę valdžią, kurios aukščiausias organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba,vadovaujama Algirdo Mykolo Brazausko.
Istoriniai-politiniai įvykiai
Metų pradžia Lietuvos TSR pasitinkama su jauduliu ir laukimu – 1988–1989-ais metais Sąjūdžiui įgavus didelį piliečių palaikymą ir nepatiriant didelio pasipriešinimo iš A. Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos Lietuva siekia nepriklausomybės atkūrimo. Tarybų Sąjungai pajutus akivaizdžią grėsmę, su tikslu atkalbėti lietuvius nuo nepriklausomybės į Vilnių atvyko tuometinis SSRS generalinis sekretorius Michailas Gorbočiovas. Vizitas patyrė visišką fiasko – svečias pasitiktas mitingais, žmonės reikalauja laisvės, visiškos nepriklausomybės.
Vasario 24-ąją įvyko visuotiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. Pagrindiniai kandidatai į valdančius postus: Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis, pasisakantis už greitą nepriklausomybės atkūrimą ir A. Brazausko vedama Lietuvos komunistų partija, siekianti lėtinti nepriklausomybės atgavimo procesą. Į rinkimus atėjo per 70 proc. šalies gyventojų, jų nutarimu net 101 mandatas iš 141 atiteko Sąjūdžio deputatams. Tarybos pirmininku išrinktas V. Landsbergis.
Seimo archyvo nuotr.
Kovo 11-ąją, 22 val. 44 min. naujasis parlamentas paskelbė apie priimtą Nepriklausomybės atkūrimo aktą, pasirašytą 124 deputatų. Nors buvo susilaikiusių, nė vienas politikas nebalsavo prieš.
Kitą dieną Aukščiausioji Taryba išsiuntė laišką M. Gorbačiovui, pranešdama apie atkurtą nepriklausomybę bei kviesdama pradėti dvišales derybas. Atsakas nebuvo netikėtas – SSRS Liaudies Suvažiavimas nutarė paskelbti Kovo 11-osios aktą neteisėtu ir negaliojančiu. V. Landsbergiui pareiškus, jog SSRS nutarimas teisinės galios Lietuvai neturi, Rusija ėmėsi veiksmų – kovo 23-iąją Lietuvoje dislokuoti sovietų karių padaliniai, prasidėjo pastatų užgrobimai. Sovietų Sąjunga nesirengė taip lengvai atiduoti Lietuvos.
Kovo 17-ąją V. Landsbergis ministre pirmininke paskyrė Kazimierą Danutę Prunskienę. Jos pavaduotojais tapo Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas. Be jų, naująjį ministrų kabinetą sudarė dar 17 narių, dauguma jų – iš Sąjūdžio. Naujoji vyriausybė prisiekė balandžio 11-ąją, praėjus mėnesiui nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau M. Gorbočiovo tai nesustabdė – balandžio 20-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę blokadą, trukusią 74 dienas, per kurias ribotos galimybės Lietuvos gyventojams įsigyti dujų, naftos produktų, maisto gaminių, netgi elektros naudojimas. Blokuoti geležinkeliai, jūrų keliai, sutrikdyti finansiniai atsiskaitymai, užsieniečiams neišduotos vizos. Balandžio 26-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje protestuodamas prieš blokadą ir šalies okupaciją susidegino Stanislovas Žemaitis. Ekonominė blokada atšaukiama tik supratus, kad jos poveikis žalingas ne tik Lietuvai, bet ir Sovietų Sąjungai.
Seimo archyvo nuotr. Isvertus is anglų kalbos
„Laisve lietuvai“
Lietuva ir pasaulis
Galima teigti, jog Lietuvos nepriklausomybės siekį iš dalies įtakojo ir tuometinis pasaulio politinis klimatas. 1989-aisiais griuvo Berlyno siena, o daugelis pasaulio komunistinių režimų buvo ties žlugimo riba. Sovietai išveda paskutinius karius iš Afganistano, Kuba traukiasi iš Angolos. Žiaurus komunistinės Kinijos susidorojimas Tianmeno aikštės skerdynėse su protestuojančiais prieš režimą žmonėmis 1989-ųjų birželio 4-ąją sukrečia pasaulį. Lenkija tampa pirmąja Rytų Europos šalimi, siekiančia panaikinti socialistinę valstybės ekonomiką. Nenuostabu, kad Lietuvai taip pat norėjosi išsilaisvinti iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pasaulis neskubėjo pripažinti jaunos, pirmuosius žingsnius į valstybingumą žengiančios šalies, todėl balandžio 18-ąją tuometinė ministrė pirmininkė K. Prunskienė išvyko į susitikimų maratoną su Europos šalių ir JAV vadovais, tikėdamasi pralaužti ledus. Vizitai tesėsi dvi savaites, o pati K. Prunskienė grįžusi teigė, jog tikslas pasiektas ir buvo padėti pamatai Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis.
Pastangos tikrai davė vaisių – birželio 7-ąją JAV atsisakė parduoti Tarybų Sąjungai kompiuterinę ir telekomunikacijų įrangą, kol SSRS nepradės derybų su Lietuva dėl nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo.
Apibendrinant 1990-uosius, Lietuvai jie buvo nelengvi, tačiau itin reikšmingi – laisvės troškimo ir užsispyrimo dėka žengėme nepriklausomybės link, formavomės kaip valstybė. Priimti nauji įstatymai – spaudos, biudžeto ir daug kitų, įsteigti valstybės saugumo, krašto apsaugos departamentai, Lietuvos ir komerciniai bankai. Visgi metų pabaigoje šalyje tvyrojo neramios nuotaikos, gatvėse buvo dislokuota okupacinė kariuomenė. Akivaizdu, jog 1990-aisiais Lietuva atgavo nepriklausomybę, bet ne laisvę – dėl jos dar teks pakovoti 1991-aisiais.
1991 metai sausio men. įvykiai.
Sausio 1-10d.
Sausio 1 d. – LKP (SSKP) skyriaus vadovai pareikalauja likviduoti sargybos postą Partijos istorijos institute prie LKP CK. Padidinamos kainos už važiavimą visuomeniniu transportu.
Sausio 2 d. – SSRS vidaus reikalų ministerijos kariuomenės dalinys Vilniuje užėmė LKP archyvą. Sargyba neleido į pastatą įeiti Lietuvos vidaus reikalų ministrui, o Lietuvos policininkai, saugoję šį pastatą, buvo išvyti.
Sausio 3 d. – pradėta normuoti maisto produktus. Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, įvyko Lietuvos laisvės lygos surengtas nesankcionuotas mitingas. Buvo protestuojama prieš kainų didinimą ir reikalaujama, kad atsistatydintų Vyriausybė.
Sausio 4 d. – SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė įsaką užtikrinti praėjusiais metais vykusio jaunuolių šaukimo į SSRS armiją vykdymą, įskaitant ir Baltijos respublikas.
Sausio 5 d. – SSRS vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija patruliuos ir SSRS vidaus kariuomenė.
Sausio 7 d. padidinamos maisto produktų kainos; paskelbiama apie atlyginimų didinimą biudžetinių organizacijų darbuotojams. Pabaltijo apygardos vadas generolas leitenantas F. Kuzminas telefonu pranešaAukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kad SSRS gynybos ministro D. Jazovo įsakymu Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į sovietinę kariuomenę ir bus panaudota speciali parašiutininkų divizija. Apie 21 val. iš Alytaus Panevėžio kryptimi pajuda desantininkų dalinys.
Sausio 8 d. – organizacija „Jedinstvo“ ir LKP (SSKP), pasinaudodama kainų padidinimu, prie Aukščiausiosios Tarybos (AT) surengia protesto mitingą, jo dalyviai bando įsiveržti į AT rūmus. AT pirmininkas V. Landsbergis per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pakviečia Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios.
10 val. 23 min. 100 deputatų balsavo už tai, kad būtų atšauktas kainų padidinimas.
16 val. 35 min. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Vakare ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškia apie savo atsistatydinimą.
16 val. 45 min. AT patvirtino pirmosios atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą. SSRS Karinių oro pajėgų kariuomenės vadas Pavelas Gračiovas pareiškia, kad jam pavaldi kariuomenė neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje. Po tokio pareiškimo jis nedelsiant atšaukiamas į Maskvą. Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną su desantininkais nusileidžia per 30 SSRS karinių lėktuvų.
Sausio 9 d. – iš pat ryto Vilniuje virš miesto ratus suka sovietų kariniai sraigtasparniai. Jie mėto atsišaukimus, kuriuose rašoma, kad Lietuvos Parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.
14 val. Vilniaus oro uoste nusileidžia pirmasis sovietų armijos lėktuvas Il-76, atgabenęs 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Vėliau atskrenda KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.
16 val. Prie Aukščiausiosios Tarybos pradeda rinktis jedinstveninkai, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalauja įvesti SSRS prezidento valdymą. Kitoje aikštės pusėje Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skanduoja „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainuoja lietuviškas dainas. Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipiasi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas. Po pietų radijo diktorė pakviečia vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Vilniaus televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.
17 val. 30 min. radijas vėl prašo vilniečių pagalbos – kviečia skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.
18 val. 40 min. V. Landsbergis praneša, kad sovietų ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš AT prieigų ir nuo TV bokšto, tačiau pavojus dar nepraėjo. Naktį sovietų armijos šarvuočiai blokuoja Vilniaus tiltus.
Sausio 10 d. – SSRS prezidentas M. Gorbačiovas paskelbia kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame ultimatyviai reikalauja nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus. Vilniaus miestoŠiaurės kariniame miestelyje įrengiamas kosminio ryšio su Maskva punktas.
AT pirmininko teikimu pristatomas naujasis ministras pirmininkas Albertas Šimėnas.
Sausio 11-13d.
Sausio 11 d. – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui V. Landsbergiui ir ministrui pirmininkui A. Šimėnui vadinamasis „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas“ atsiunčia ultimatumą, kuriame rašoma, kad „(…) iki sausio 11 d. 15 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi“.
11 val. Kaune sovietų kariškiai užgrobia buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia esantį „Vairo“ viešbutį.
11 val. 45 min. Vilniaus garnizono viršininkas V. Uschopčikas informuoja Aukščiausiąją Tarybą apie Vilniuje prasidedančius karinius „manevrus“ ir pabėgusių iš armijos kareivių gaudymą.
11 val. 50 min. sovietų kariškiai šarvuočiais apsupa, o paskui užgrobia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje, Viršuliškių gatvėje.
12 val. sovietų kariuomenės tankai ir šarvuočiai užima Vilniaus Spaudos rūmus. Akcijos metu sovietų kariškiai naudoja šaunamuosius ginklus. Keli žmonės su šautinėmis žaizdomis išvežti į ligoninę, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti, tarp sužeistųjų – ir moterys.
12 val. 15 min. Alytuje sovietų desantininkai užgrobia technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo įsikūręs Krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius.
12 val. 30 min. užimamas Krašto apsaugos pastatas Šiauliuose.
12 val. 55 min. Vilniuje, Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje, sovietų kariuomenės tankas išvažiuoja į priešingą eismo juostą ir apverčia sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas iš Panevėžio. Vilniaus gatvėmis pradeda intensyviai judėti karinė technika.
13 val. užgrobiamas Kauno vairuotojų mokyklos, kur vykdavo Krašto apsaugos departamento kursai, pastatas.
13 val. 30 min. AT pirmininkas V. Landsbergis skambina SSRS prezidentui M. Gorbačiovui. Pokalbis neįvyksta, nes prezidentas „pietauja“.
15 val. Komunistų partijos Centro komiteto pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas J. Jermalavičius paskelbia, kad Lietuvoje yra sukurtas „Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas“, kuris į savo rankas ima visą valdžią šalyje.
15 val. 20 min. AT posėdyje ministras pirmininkas A. Šimėnas pristato 11 ministrų, jie prisiekia ištikimybę Lietuvai.
16 val. 30 min. nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajuda 50 tankų. Marijampolės rajone, ties Igliauka, uždaromas kelias į Vilnių. Iš Panemunės į Vilnių pradeda važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.
16 val. 40 min. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išsiunčia protesto notą SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl sovietinės kariuomenės siautėjimo Lietuvoje.
17 val. 25 min. užgrobiamas Medžiotojų ir žvejų draugijos sandėlis Vilniuje, pagrobta 12 medžioklinių šautuvų bei draugijos dokumentai.
20 val. 55 min. Užgrobiamos ir nusiaubtos Krašto apsaugos departamento Vilniaus m. skyriaus patalpos Kosciuškos gatvėje.
21 val. užimamas Nemenčinės TV retransliacijos centras.
23 val. vieno šarvuočio ekipažas įsiveržia į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę, sustabdomas traukinių eismas.
Sausio 12 d.
0 val. 30 min. sovietų kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobia Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose. Apie 30 Lietuvos milicininkų pereina į okupantų pusę.
4 val. 30 min. bandoma užimti Policijos akademijos pastatą Baltupiuose, Vilniuje. Aukščiausiosios Tarybos nakties posėdyje V. Landsbergis praneša, kad jau tris kartus nesėkmingai bandė susisiekti su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu. Vadovauti kariuomenės veiksmams į Vilnių atvyksta SSRS gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas V. Ačialovas.
11 val. 20 min. ginkluoti sovietų kareiviai užpuola pasienio postą ties Varėna kelyje Pariečė-Druskininkai. Iš Kaliningrado į Vilnių permetama apie 400 sovietų kariuomenės kareivių. LR AT priima nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė. Užėmus Spaudos rūmus ir taip suvaržius spaudą, pradėtas leisti bendras laikraštis „Laisva Lietuva“ lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
13 val. atvyksta Leningrado tarybos delegacija.
14 val. Kaune karinis sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, Tvirtovės alėjoje susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 – sunkiai sužeisti. Vilniečiai veža maistą keleiviams dėl streiko sustojusiuose traukiniuose. Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje įstrigęs traukinys su vaikais iš Černobylio. Žmonės iš visos Lietuvos budi prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties.
22 val. karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajuda miesto centro link. Kaune desantininkai gaudo jaunuolius į sovietinę armiją. LKP (SSKP) miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas V. Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“ atstovams duoda nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.
23 val. grupė nežinomų asmenų, pasiskelbusių „nacionalinio gelbėjimo komitetu“, kreipdamiesi į Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos gyventojus, pareiškia, kad „mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.
24 val. tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajuda Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.
Sausio 13 d.
1 val. 25 min. tankai Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, ties „Kometos“ parduotuve pradeda šaudyti tuščiais šoviniais.
1 val. 50 min. tankai ima supti Televizijos bokštą, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į bokštą aplink apstojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautėja apie 2 valandas.
2 val. Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Kariškiai trukdo paimti žuvusiųjų lavonus ir sužeistuosius. Užėmus Televizijos bokštą, vienas LKP (SSKP) vadovų J. Jermalavičius iš karinės mašinos per garsiakalbį skelbia „Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė, kuri priešpastatė save liaudžiai, nuversta. Eikite pas savo tėvus, vaikus…“. Per TV bokšto šturmą žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 žmonių sužeista. Šturmuojant Radijo ir televizijos komiteto pastatą rikošetu kulka į nugarą savųjų nušautas sovietų desantininkas V. Šackichas. Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę apie 20 tūkst. parlamento gynėjų; jie gieda „Marija, Marija“, meldžiasi, dainuoja. Minios pulti kariuomenė nesiryžta.
2 val. nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradeda veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalauja nutraukti laidas.
2 val. 22 min. deputatams ir esantiesiems AT rūmuose dalijamos dujokaukės.
3 val. 26 min. kunigas Robertas Grigas kreipiasi į esančiuosius AT rūmuose, suteikia jiems visuotinį nuodėmių atleidimą ir pakviečia atlikti išpažintį.
3 val. 46 min. Danijos TV korespondentas praneša, kad visą valdžią paėmęs kažkoks „nacionalinio gelbėjimo komitetas“.
4 val. 12 min. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis prašo deputačių moterų eiti namo. Jos atsisako.
4 val. 15 min. Vyriausybės informacijos tarnyba praneša, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos ir aktyvios SSRS ginkluotųjų pajėgų okupacijos sąlygomis. Visos Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir gyventojai privalo vykdyti tik šios Vyriausybės nurodymus. Kiekviena kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nurodymai Lietuvos žmonėms yra neprivalomi. Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbia gedulo dienomis. AT atleidžia iš ministro pirmininko pareigų A. Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru pirmininku paskiriamas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila. Lietuvos Aukščiausioji Taryba kreipiasi į visus SSRS žmones, primindama, kad Lietuvos tragedija yra ir jų tragedija, bei ragindama padėti agresiją stabdyti; į pasaulio vyriausybes, aiškindama SSRS pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą, prašydama pripažinti, kad Sovietų Sąjunga užpuolė kitą suverenią valstybę. LR AT priima nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“.
5 val. 20 min. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas kreipiasi į medicinos ir gailestingumo organizacijas pagalbos chirurginiais instrumentais ir vaistais.
5 val. 35 min. Lietuvos Respublikos atstovybei Maskvoje Lietuvos Aukščiausioji Taryba suteikia pasiuntinybės statusą, o Vyriausybės atstovui Egidijui Bičkauskui pasiuntinio rangą – priimamas nutarimas: jeigu teisėtai išrinkta Lietuvos Respublikos valdžia nebegalės funkcionuoti, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui A. Saudargui pavedama suformuoti vyriausybę emigracijoje.
5 val. 45 min. pranešama, kad dėl įvykių Lietuvoje Norvegijos vyriausybė kreipėsi į Jungtinių tautų organizaciją.
10 val. 35 min. pro Aukščiausiąją Tarybą požeminiu tuneliu pravažiuoja 30 šarvuočių ir 7 tankai.
10 val. 40 min. Vilniaus oro uoste nusileidžia lėktuvas su SSRS AT Tautybių Tarybos sprendimu atsiųsta delegacija.
11 val. du šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėja, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda – ji prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. 30 min., o Vilniaus kariniu komendantu paskirtas Vilniaus karinės įgulos viršininkas generolas majoras V. Uschopčikas. Vis daugiau žmonių renkasi prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Prie Televizijos bokšto tvoros ir prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų, kitoje gatvės pusėje, žmonės neša gėles, uždega žvakutes. Gatvėse sutraiškytos mašinos, stiklo šukės, kraujo pėdsakai. Vilniuje išleistas vienintelis laikraštis „Respublika“.
12 val. skambina visų Lietuvos bažnyčių varpai, aukojamos šv. Mišios už žuvusius.
13 val. 37 min. į parlamento rūmus atvyksta SSRS AT Tautybių Tarybos delegacija: B. Oleinikas, L. Ter Petrosianas, N. Dementėjus ir SSRS AT Žmogaus teisių ir viešumo komisijos pirmininkas V. Fotijevas. Svečiai susipažįsta su filmuota medžiaga, išklauso liudininkų parodymus. Vėliau jie lankosi Šiaurės miestelyje. „Nacionalinio gelbėjimo komitetas“ paskelbia kreipimąsi į SSRS prezidentą M. Gorbačiovą ir SSRS AT pirmininką A. Lukjanovą, kuriame informuoja apie situaciją Lietuvoje ir prašo SSRS prezidentą skubiai įvesti Lietuvos teritorijoje prezidentinį valdymą.
19 val. gaunamas pranešimas, kad Rusijos Federacijos AT pirmininkas Borisas Jelcinas atvyksta į Pabaltijį.
20 val. gaunamas pranešimas, kad Kijeve įvyko Lietuvos nepriklausomybę remiantis mitingas. Dalyvavo apie 25 tūkstančiai žmonių.
20 val. 10 min. pranešama apie Rygoje vykusį mitingą Lietuvai remti. Dalyvavo keli šimtai tūkstančių žmonių[1]. Pradedami rengti apsaugos įtvirtinimai aplink AT rūmus, budinčių žmonių daugėja.
21 val. 15 min. AT pirmininkas V.Landsbergis praneša, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, jog ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.
`Tolimesni įvykiai
Sausio 14 d. – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis telefonu kalbėjosi su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu ir pareiškė protestą dėl sovietų kariuomenės veiksmų Lietuvoje. M. Gorbačiovas pažada nurodyti, kad į desantininkų užgrobtus objektus būtų įleistas sveikatos apsaugos ministras J. Olekas apžiūrėti, ar ten nėra sužeistųjų ir lavonų. Į V.Landsbergio prašymą surengti konstruktyvų susitikimą, M. Gorbačiovas atsako, kad tokius įgaliojimus turi atvykusi delegacija. Vilniuje iš pat ryto pradeda veikti kolaborantų radijo stotis. Mokslų akademijos salėje, vykstant SSRS AT Tautybių Tarybos delegacijos susitikimui su Lietuvos rašytojais ir kitų kūrybinių sąjungų nariais, pranešama, kad Vilniuje desantininkai įsiveržė į vietinio radijo ryšių stotį: išvaryti darbuotojai, sumušti užsienio žurnalistai, filmavę užėmimą. Vilniaus radijo taškas nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikia. Žuvusieji sausio 13 d. prie Televizijos bokšto ir Radijo ir televizijos komiteto pastato pašarvojami Vilniaus sporto rūmuose.
Sausio 15 d. – naktį kariniai patruliai stabdo mašinas, tikrina dokumentus. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos plaukia į Sporto rūmus, kur pašarvotos kruvinosios nakties aukos. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje pašarvojamas sausio 13 d. prie TV bokšto žuvęs Titas Masiulis. Per dvi dienas Aukščiausiąją Tarybą pasiekia daugiau kaip 10 tūkstančių telegramų, kuriose remiamas teisėtai išrinktas Parlamentas ir Vyriausybė. Aukščiausioji Taryba Lietuvos gedulą pratęsia dar tris dienas. Aukščiausioji Taryba nutaria atkurti Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordiną. Juo tos pačios dienos AT Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanojami trylika asmenų, žuvusių ginant Lietuvos radijo ir televizijos pastatus. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priima nutarimą sudaryti valstybinę komisiją kariškių nusikaltimams tirti. AT Prezidiumo nutarimu patvirtinama LR Gynybos fondo komisija. Vėl pradeda eiti visi laikraščiai, kurių redakcijos ir spaustuvė buvo užgrobtos.
Sausio 16 d. – visa Lietuva atsisveikina su sovietinės armijos agresijos aukomis. Vilniaus arkikatedroje aukojamos šv. Mišios. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos Sausio tryliktosios aukas palydi į Antakalnio kapines. Per karinę radijo stotį „Litva Sovetskaja“ laikraščio redaktorius, vienas iš „Jedinstvos“ organizatorių A. Gelbachas skelbia pilietinį karą. Aplink Aukščiausiąją Tarybą toliau auga įtvirtinimai, kasami prieštankiniai grioviai. Aukščiausioji Taryba kreipiasi į JTO prašydama apginti Lietuvoje demokratiškai išrinktą valdžią ir atsiųsti JTO komisiją. Iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų atgaivina savo laidas nepriklausomos Lietuvos televizija. Šiauliuose pradedama nepriklausomos televizijos laidų transliacija. Lietuvos televizijos ir radijo kūrybiniai darbuotojai bei techninis personalas atsisako bendradarbiauti su kariškių paskirtais administratoriais. Iš kariškių nusiaubtų Lietuvos RTV rūmų savo laidas pradeda transliuoti kolaborantų televizija (visuomenės praminta „Kaspervizija“), vadovaujama Edmundo Kasperavičiaus. Televizijos „Panoramos“ laidoje, pasivadinęs „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ryšininku, J. Jermalavičius pareiškia: „Kareiviai lyg ir vykdė SSRS Prezidento įsaką dėl grupuočių nuginklavimo“.
Sausio 17 d. – naktį SSRS kariškių patruliavimas Vilniuje labai suintensyvėja. Formalus pretekstas – po miestą važinėja banditai, todėl konfiskuojami pinigai ir ginklai. Vilniuje sovietų kariškiai pagrobia 11 jaunuolių. Pretekstas – gaudomi pabėgėliai iš SSRS kariuomenės. Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą. SSRS ir LKP (SSKP) atstovų spaudos konferencijoje dalyvavęs SSRS gynybos ministerijos atstovas generolas majoras J. Naumanas paskelbia, kad pranešimai apie žuvusius civilius gyventojus yra „grynas melas ir provokacija“ ir kad kareiviai neturėjo kovinių šovinių. JAV ir sąjungininkai raketomis ir iš lėktuvų atakuoja taikinius Irake ir okupuotame Kuveite. Prasideda Persų įlankos karas.
Sausio 18 d. – AT posėdyje Krašto apsaugos departamento generalinis dir. Audrius Butkevičius praneša, kad nors sovietų kariuomenė teigia, jog komendanto valanda nėra įvesta, iš tikrųjų ties pagrindiniais išvažiavimais iš Vilniaus ir svarbiausiose miesto sankryžose stabdomi automobiliai, tikrinami piliečių dokumentai, kad pastaruoju metu ypač suintensyvėjo jaunuolių gaudymas į SSRS kariuomenę.
Sausio 20 d. – įvyksta Islandijos užsienio reikalų ministro J. B. Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtina, kad Islandijos vyriausybė visą laiką ir be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę: „Mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“.
Sausio 21 d. – Pskovo desantininkų divizijos kariškiai paliko Lietuvą.
Sausio 23 d. – apie 13 val. Vilniuje sovietų kaukėti desantininkai užgrobia įmonės „Spauda“ popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.
Sausio 24 d. – vakare sovietų kariškiai apšaudo privačius automobilius, vieną automobilį kartu su keleiviais pagrobė. Naktį Vilniuje ginkluoti patruliai stabdo automobilius, šaudo iš automatų ir kulkosvaidžių, troleibusuose krečia keleivius.
Sausio 25 d. – naktį Vilniaus gatvėse sovietų kariškiai sustabdo ir sumuša ne vieną praeivį. Stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinti“ išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai.
Sausio 27 d. – Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai sudegina Lietuvos pasienio muitines.
Sausio 28 d. – Aukščiausioji Taryba priima pareiškimą „Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS“. Jame dar kartą kreipiamasi į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prašant ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai.
Sausio 29 d. – po vidurnakčio SSRS kariškiai kelyje Vilnius-Kaunas apšaudo lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos universiteto studentas Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė. Jau užregistruota 580 žmonių, nukentėjusių nuo sovietų armijos veiksmų sausio įvykių metu.
Sausio 30 d. – nuo SSRS armijos kariškių, patruliuojančių Lietuvos miestų gatvėse, pastarosiomis dienomis nukentėjo dar 12 žmonių. Vilniaus rajone patruliai stabdo ir krečia greitosios pagalbos automobilius.
Sausio 31 d. – iš Maskvos grįžta Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus vadovaujama derybų delegacija. Ten ji derino Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos politinės sutarties tekstą. Jis iš esmės suderintas, parafuoti visi jo straipsniai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus OMON’o būrio pareigūnų įkuria specialiosios paskirties būrį „ARAS“.
Vasario 9 d. – visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. Apklausoje dalyvauja 84,73 proc. turinčių teisę balsuoti gyventojų. 90,47 proc. jų balsuoja už teiginį, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.