Tarpukario Lietuvos laimėjimai ir praradimai

664 0
Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nepriklausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės reforma, suteikusi pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos – pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų modernią įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių.
  • Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nepriklausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės reforma, suteikusi pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių be
    ežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos – pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų modernią įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių.
Krepšinio žaidimo pionieriai Lietuvoje – S. Darius ir K. Dineika. 1923 m. jau buvo 28 moterų ir 18 vyrų komandų. Krepšinio žaidimo lygis pakilo 1934 m. Kaune pastačius Kūno kultūros rūmus su tinkama krepšinio sale. 1936 m. į Kauną atvyko J. Lubinas, buvęs JAV olimpinės krepšinio rinktinės kapitonas. Keturių amerikiečių lietuvių dalyvavimas lėmė Lietuvos pergalę Eu
uropos krepšinio čempionate 1937 m. Krepšinis Lietuvoje labai išpopuliarėjo ir jo lygis smarkiai pakilo. 1939 m. Europos krepšinio pirmenybėms buvo pastatyta halė, kurioje tilpo per 5 tūkst. žmonių. 1939 m. Lietuva vėl laimėjo Kaime surengtas Europos krepšinio pirmenybes.
  • Krepšinio žaidimo pionieriai Lietuvoje – S. Darius ir K.
    . Dineika. 1923 m. jau buvo 28 moterų ir 18 vyrų komandų. Krepšinio žaidimo lygis pakilo 1934 m. Kaune pastačius Kūno kultūros rūmus su tinkama krepšinio sale. 1936 m. į Kauną atvyko J. Lubinas, buvęs JAV olimpinės krepšinio rinktinės kapitonas. Keturių amerikiečių lietuvių dalyvavimas lėmė Lietuvos pergalę Europos krepšinio čempionate 1937 m. Krepšinis Lietuvoje labai išpopuliarėjo ir jo lygis smarkiai pakilo. 1939 m. Europos krepšinio pirmenybėms buvo pastatyta halė, kurioje tilpo per 5 tūkst. žmonių. 1939 m. Lietuva vėl laimėjo Kaime surengtas Europos krepšinio pirmenybes.
Nepriklausomos Lietuvos metais subrendo jaunosios kartos rašytojai, baigę lietuviškas gimnazijas. Žinomiausi poetai: J. Aistis, B. Brazdžionis, A. Miškinis, S. Nėris, prozininkai: I. Simonaitytė, J. Grušas, J. Paukštelis, A. Gricius.
  • Nepriklausomos Lietuvos metais subrendo jaunosios kartos rašytojai, baigę lietuviškas gimnazijas. Žinomiausi poetai: J. Aistis, B. Brazdžionis, A. Miškinis, S.
    . Nėris, prozininkai: I. Simonaitytė, J. Grušas, J. Paukštelis, A. Gricius.
1925 m. Kaune pastatyta M. K. Čiurlionio galerija. Jai vadovavo žymus menotyrininkas P. Galaunė. 1936 m. naujose patalpose įsikūrė Vytauto Didžiojo karo ir kultūros muziejus. 1935 m. susikūrė Lietuvos dailininkų sąjunga, kuri suvienijo 110 narių. Žymiausi menininkai buvo skulptorius P. Rimša, dailininkai P. Kalpokas ir A. Varnas.
  • 1925 m. Kaune pastatyta M. K. Čiurlionio galerija. Jai vadovavo žymus menotyrininkas P. Galaunė. 1936 m. naujose patalpose įsikūrė Vytauto Didžiojo karo ir kultūros muziejus. 1935 m. susikūrė Lietuvos dailininkų sąjunga, ku
    uri suvienijo 110 narių. Žymiausi menininkai buvo skulptorius P. Rimša, dailininkai P. Kalpokas ir A. Varnas.
Daugumos Lietuvos architektų darbai buvo paprasti, saikingi, vengta prabangos, nes tai atitiko iš kaimo kilusių žmonių kuklų skonį. Paprastumas ir racionalumas vyravo ir ano meto Vakarų Europos architektūroje. Lietuvoje buvo daug statoma. Klinikos, ligoninės, sanatorijos, pirtys, poilsio namai, geležinkelio stotys, tiltai, mokyklos, gyvenamieji namai dažniausiai buvo projektuojami individualiai. Pagal V. Dubeneckio ir M. Songailos projektą pastatytas Valstybės teatro pastatas. Vytauto Didžiojo muziejaus ir Lietuvos banko pastatai pasižymi monumentalumu. Daug gražių Lietuvos banko patalpų buvo pastatyta provincijos miestuose. Įvairiose vietovėse buvo statoma naujų bažnyčių.
  • Daugumos Lietuvos architektų darbai buvo paprasti, saikingi, vengta prabangos, nes tai atitiko iš kaimo kilusių žmonių kuklų skonį. Paprastumas ir racionalumas vyravo ir ano meto Vakarų Europos architektūroje. Lietuvoje buvo daug statoma. Klinikos, ligoninės, sanatorijos, pirtys, poilsio namai, geležinkelio stotys, tiltai, mokyklos, gyvenamieji namai dažniausiai buvo projektuojami individualiai. Pagal V. Dubeneckio ir M. Songailos projektą pastatytas Valstybės teatro pastatas. Vytauto Didžiojo muziejaus ir Lietuvos banko pastatai pasižymi monumentalumu. Daug gražių Lietuvos banko patalpų buvo pastatyta provincijos miestuose. Įvairiose vietovėse buvo statoma naujų bažnyčių.
Pramonė iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo menkai išplėtota. 1913 m. Lietuvoje buvo 151 įmonė, kuriose dirbo 6 603 darbininkai. 1939 m. veikė 1441 įmonė, jose dirbo 35 063 darbininkai. Di
idžiausia buvo Kauno metalo apdirbimo įmonė. Ji turėjo 3 tūkst. darbininkų. Svarbiausia pramonės šaka krašte buvo maisto pramonė. 1938 m. pajamos už gyvulininkystės produktus sudarė 55,9 proc. viso eksporto pajamų. Jos gamyba sudarė 43 proc. visos pramonės gamybos produkcijos vertės. 1927 m. įsikūrė centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. 1939 m. „Pienocentro“ eksportas sudarė 20,5 proc. viso Lietuvos eksporto.
  • Pramonė iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo menkai išplėtota. 1913 m. Lietuvoje buvo 151 įmonė, kuriose dirbo 6 603 darbininkai. 1939 m. veikė 1441 įmonė, jose dirbo 35 063 darbininkai. Didžiausia buvo Kauno metalo apdirbimo įmonė. Ji turėjo 3 tūkst. darbininkų. Svarbiausia pramonės šaka krašte buvo maisto pramonė. 1938 m. pajamos už gyvulininkystės produktus sudarė 55,9 proc. viso eksporto pajamų. Jos gamyba sudarė 43 proc. visos pramonės gamybos produkcijos vertės. 1927 m. įsikūrė centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. 1939 m. „Pienocentro“ eksportas sudarė 20,5 proc. viso Lietuvos eksporto.
Pirmaeilis Lietuvos rūpestis buvo eksporto didinimas. Eksportui skirtos prekės iš Lietuvos buvo išleidžiamos be muito mokesčio. Nepaisant konkurencijos ir kitų kliūčių Lietuvai pavyko su savo gaminiais prasimušti į pasaulinę rinką. Iki 1933 m. didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė buvo Vokietija. Tačiau, dėl politinių priežasčių 1934 m. Vokietijai smarkiai sumažinus lietuviškų prekių pirkimą, Lietuva sugebėjo persiorientuoti į Didžiosios Britanijos rinką.
  • Pirmaeilis Lietuvos rūpestis buvo eksporto didinimas. Eksportui skirtos prekės iš Lietuvos buvo išleidžiamos be muito mokesčio. Nepaisant konkurencijos ir kitų kliūčių Lietuvai pa
    avyko su savo gaminiais prasimušti į pasaulinę rinką. Iki 1933 m. didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė buvo Vokietija. Tačiau, dėl politinių priežasčių 1934 m. Vokietijai smarkiai sumažinus lietuviškų prekių pirkimą, Lietuva sugebėjo persiorientuoti į Didžiosios Britanijos rinką.
  • Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geležinkelio linijų ilgis sudarė 1320 km. 1938 m. buvo atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga, ja skraidė du nauji dvimotoriai lėktuvai. Klaipėdos uostas buvo nuolat plečiamas ir gilinamas.
Atsikuriant nepriklausomai valstybei, pirmiausia pradėta steigti naujas pradines mokyklas. 1919 m. jau veikė 900 pradžios mokyklų, jose dirbo 1 000 mokytojų ir mokėsi 45 tūkst. moksleivių. Pradžios mokyklos buvo steigiamos tose vietovėse, kur susidarydavo daugiau nei 30 mokyklinio amžiaus vaikų. 1939 m. Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 2 386 pradžios mokyklos, kuriose dirbo 3 777 mokytojai ir mokėsi 155 288 mokiniai. Moksleivis, baigęs 6 skyrius, be egzaminų galėjo tęsti mokslus aukštesnėje mokykloje: gimnazijoje, progimnazijoje, realinėje mokykloje.
  • Atsikuriant nepriklausomai valstybei, pirmiausia pradėta steigti naujas pradines mokyklas. 1919 m. jau veikė 900 pradžios mokyklų, jose dirbo 1 000 mokytojų ir mokėsi 45 tūkst. moksleivių. Pradžios mokyklos buvo steigiamos tose vietovėse, k

. . .

  • Lietuvoje veikė įvairių specialiųjų mokyklų: Dotnuvos žemės ūkio technikumas, Alytaus miškininkų mokykla, Kauno sodininkystės ir daržininkystės mokykla, aukštesnioji technikos mokykla. Vidaus reikalų ministerija turėjo aukštesniąją policijos mokyklą Kaune ir žemesniąsias mokyklas Rokiškyje, Vilkaviškyje, Rusnėje.
  • Bendrą kultūros lygio kilimą rodo ir nepriklausomos Lietuvos leidybos apimtis. 1925 m. išleista 430 knygų, o 1938 m. jau 1,3 tūkst. 1913 m. Lietuvoje ėjo 18 laikraščių, o 1938 m. jų jau leista 159. Knygos ir laikraščiai buvo leidžiami ne tik lietuvių kalba. Ypač daug jų spausdinta jidiš ir hebrajų kalbomis, be to, vokiečių, lenkų, rusų ir kitų tautinių mažumų kalbomis. 1931 m. pradėta leisti gerai parengta „Lietuviškoji enciklopedija“ (iki 1944 m. išėjo nepilni 10 tonų). Ir po 1926 m. cenzūros varžoma periodinė ir neperiodinė Lietuvos spauda formavo viešąją nuomonę ir teikė visuomenei žinių. Krikščionys demokratai leido „Rytą“, „XX amžių“, valstiečiai liaudininkai – „Lietuvos žinias“, tautininkai – „Lietuvos aidą“. Lietuvių kalba įgijo valstybinės kalbos statusą ir tapo ne tik kaimo gyventojų, bet ir valstybės įstaigų, mokslo, salonų ir kavinių kalba.
    • Bendrą kultūros lygio kilimą rodo ir nepriklausomos Lietuvos leidybos apimtis. 1925 m. išleista 430 knygų, o 1938 m. jau 1,3 tūkst. 1913 m. Lietuvoje ėjo 18 laikraščių, o 1938 m. jų jau leista 159. Knygos ir laikraščiai buvo leidžiami ne tik lietuvių kalba. Ypač daug jų spausdinta jidiš ir hebrajų kalbomis, be to, vokiečių, lenkų, rusų ir kitų tautinių mažumų kalbomis. 1931 m. pradėta leisti gerai parengta „Lietuviškoji enciklopedija“ (iki 1944 m. išėjo nepilni 10 tonų). Ir po 1926 m. cenzūros varžoma periodinė ir neperiodinė Lietuvos spauda formavo viešąją nuomonę ir teikė visuomenei žinių. Krikščionys demokratai leido „Rytą“, „XX amžių“, valstiečiai liaudininkai – „Lietuvos žinias“, tautininkai – „Lietuvos aidą“. Lietuvių kalba įgijo valstybinės kalbos statusą ir tapo ne tik kaimo gyventojų, bet ir valstybės įstaigų, mokslo, salonų ir kavinių kalba.
    Sportiniame gyvenime aktyviai veikė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), steigusi klubus visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Futbolas buvo vienas pirmųjų žaidimų, išpopuliarėjęs Lietuvoje. 1924 m. įsteigta Lietuvos sporto lyga, kasmet rengiamos futbolo pirmenybės. 1938 m. vasarą Kaune vyko pirmoji tautinė olimpiada.
    • Sportiniame gyvenime aktyviai veikė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), steigusi klubus visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Futbolas buvo vienas pirmųjų žaidimų, išpopuliarėjęs Lietuvoje. 1924 m. įsteigta Lietuvos sporto lyga, kasmet rengiamos futbolo pirmenybės. 1938 m. vasarą Kaune vyko pirmoji tautinė olimpiada.

    Join the Conversation