Masonai,šubravcai,filomatai, filaretai

478 0

Turinys:

Įvadas

1.Masonų veikla.

2.Šubrancų draugija.

3.Filomatų draugija

4.Filaretų draugija.

Masonai, šubravcai, filomatai, filaretai

Kai pries bajorijos pastangas igyti daugiau laisviu prasidejo Rusu valdzios reakcija ir persekiojimai, kai rusai pradejo spausti Vilniuje klestejusi universiteta, – bajorijos tarpe eme plisti slaptos organizacijos. XIX a. pradžioje atsirado draugijų, susibūrusių apie Vilniaus universitetą, vidurines mokyklas. Maždaug 1820 m., didesnę iniciatyvą rodant studentijai, mokyklose be mokytojų žinios ėmė kurtis slaptos mokinių grupės, propaguojančios naujas vertybes: tarpusvio draugystę, ryžtą kovoti su despotizmu, susijusias su bajorijos keliama tautinio išsivadavimo idėja. Orientacija į naujas laiko vertybes buvo da

ar ryškesne studijuojančio jaunimo grupėse. Iš jų ypač išgarsėjo Filomatų ir Filaretų draugijos.

Tuo tarpu vyresniosios kartos sambūriams dar būdingas racionalizmas, santūrumas, atitinkantis švietėjiškąjį žmogaus modelį. Jiems priklauso masonai, “Reformuotoji ložė”, šubravcai (“nenaudėliai”). Šių draugijų branduolį sudarė universiteto žmonės.

Visu tu draugiju, grupuociu skiriamasis bruozas – rupinimasis savo veiklos auklejamuoju poveikiu – siekimas veikti visuomene. Pirmieji tarp ju iskilo masonai.

Masonai, vadinasi “laisvaisiais murininkais”, atsirado XVIII a. prad. Anglijoje ir paplito po visa pasauli. Lietuvoje masonu pasirode 1776 m. Ju tikslas buvo kelti zmoniu do

orove ir vienyti juos broliskos meiles, lygybes, savitarpio pagalbos ir istikimybes pagrindu. Masonu organizacijai priklause aukstesniuju visuomenes sluoksniu zmones. Masonu organizaciniai vienetai, ju susirinkimu vietos buvo vadinamos lozemis. Vilniuje zymesnes buvo “ Uoliojo lietuvio” ir “Sokrato mokyklos” lozes. Masonai save laike id
dealios visuomenes kurejais. Organizacijos prototipu jie pasirinko murininku cechus. Statybininku irankius paverte simbolinemis vertybemis, turinciomis savo prasme: plaktukas buvo sirdies istikimybes sutvirtinimo zenklas, skriestuvas – proto simbolis, auksinis kampainis reiske nuolankuma. Auksas, taurusis metalas, simbolizavo paziuru grynuma. Zydros spalvos kaspinai atspindejo pakilius siekius. Masonu draugija platino sveitima, kovojo su prietarais, uzsieme labdara. Pazangi buvo ju skelbiama religine ir tautine tolerancija. Svietimu labiau ir konkreciau rupinosi nuo masonu atskilusi “Reformuotoji loze” Vilniuje. Jos nuostatuose, aptariant busima veikla, nurodoma: pasirinktinai mokyti neturtingu amatininku jaunima reikalingu dalyku, paremti kuri nors mena, praktiskai idiegti koki isradima, pasalinti kuria nors ypatynga elgetystes preizasti arba bloga visuomenes iproti, raginti prie kokios dorybes ar verslo. Tie inteligentai, kuriu nepatenkino masonu uzdarumas, 1817 m. sukure Šubravcų draugija. Svarbiausias draugijos spaudos le
eidinys buvo Vilniuje lenku kalba ejes satyrinis laikrastis “Gatves zinios”. Draugijos tikslai nurodyti “Subravcu kodekse”. Subravcu draugijos reikalavimai savo nariams: 1) Nuolat uziimti saviaukla pagal tam tikra modeli. 2) Atlikti luomo ar profesijos pareigas. 3) Saikingai vartoti svaigalus. 4) Vengti azartiniu losimu. 5) Didinti savo biblioteka. 6) Skaityti bent viena politini ar literarurini leidini. 7) Tureti bibliotekoje visuotines istorijos ir geografijos knygu. 8) Kas 20 dienu rasyti po straipsni. Subravcu draugija – intelektualu samburis, joje visai nebuvo dvarininku. „Kodekse“ ir spaudoje ji skelbe kova atgyvenusiems paprociams, prietarams ir ydoms. Taciau su
ubravcu feodalines visoumenes kritika buvo nuosekli, is esmes jos negriaunanti. Jie tenorejo padaryti zmoniskesnius jos santykius. Sias tris giminiskas Vilniaus aukstesniuju sluoksniu draugijas junge siekis per saviaukla puoseleti naujas visuomenes vertybes, visai nepanasias i senasias: profesini darba, nuolatini intelektini augima, svieciamaja veikla. Akcentuojama ekonomine veikla, maziau demesio skiriant dvasines kulturos ugdymui. Ypac grieztai buvo smerkiamas ziaurus dvarininku elgesys su valstieciais. Masonu ir subravcu idejos buvo populiarios tarp studentu ir miksleiviu.

1817 m. Vilniaus studentai ikure slapta Filomatu draugija. Ja suorganizavo studentai Adomas Mickevicius, Tomas Žanas, Juozapas Jezovskis ir kt. Draugijai priklause daugiausia studentai, kile is smulkiuju bajoru. Dideli poveiki jai dare istorikas Joachimas Lelevelis. Filomatai sukure ir globojo keleta legaliu, pusiau legaliu ir nelegaliu studentu organizaciju. Is ju gausiausia buvo Filaretu.

Is pradziu Filomatu draugija tenkinosi doroviniu tobulejimu ir svietimu. Pats pirmas jaunimo burelio tikslas buvo moksleiviskas: tarpusvio pagalba ir pratinimasis rasyti. Bet jau 1819 m. A. Mickevicius minejo visai kitokius draugijos siekius: 1) Sviesti lenku tauta. 2) Gerinti mokyma. 3) Puoseleti tautiskuma. 4) Platinti liberalius principus. 5) Skatinti visuomenes veikla. 6) Padeti studiju draugams. 7) Pratintis rasyti. Auksciausiu tikslu laikoma tautos laisve. Liaudi filomatai pripazino esant tautos dalimi, taciau savo istatuose neirase reikalavimo ja islaisvinti, nors daugelis baudziava vertino neigiamai. Bet, anot ju, reikia siekti liaudies padeties pagerinimo, it

tikinejant ponus taip labai neslegti liaudies, ja sviesti. Filomatai laikesi daugiausia unijiniu paziuru ir lietuviu nacionaline kultura vertino neigiamai. Filomatai pamazu isijunge ir i politine veikla – kovojo del valstybines nepriklausomybes atgavimo. Politiniu tikslu jie sieke keldami krasto kultura, ekonomika, kovodami del baudziavos panaikinimo ir jos susvelninimo. Filomatas J. Čečiotas baudziava vadino gedingiausia isnaudojimo forma. Filomatai pasiryzo zadinti tevynes meile, kiek imanoma kelti tautos svietima ir darbuotis krasto gerovei bei naudai. Ligi 1821 m. liaudies svietimas filomatu nebuno pabreziamas. Jie dar nekalbejo apie prastuomenes teise mokytis gimtaja kalba, juo labiau nemane, kad lietuviskai kalbantys zmones sudaro ne lenku tautos dali, o lietuviu tauta. Vienas is filomatu, A. Petraskevicius, dar 1818 m. kalbedamas pareiske, kad kiekvieno filomato pereiga – puoseleti gimtaja kalba, “branguji proteviu palikima, o nieko nerasant, negalima tiketis gimtosios kalbos pazangos”. Kad kas nors panasaus butu pareiksta lietuviu studentu burelyje, ner duomenu, taciau jo veikla buvo grindziama filomatams artimoms idejoms.

Taigi XIX a. 3-o desimtmecio pradzioje jaunimas vis labiau pabreze asmens laisves verte ir propogavo nuajus zmoniu tarpusavio santykiu pagrindus – biciulyste, pagarba kitam del jo zmogiskuju savybiu, o ne del jo kilmes ir turto. Formavosi maistingos asmenybes, reiskiancios nepasitenkinima despotizmu, socialiniu ir tautiniu pavergimu. Filomatai tvirtai sieke atkurti Lenkijos valstybe, kurioje butu galeje ja

austis LDK patriotais ir atvirai reiksti politines laisves idejas, rasydami Lietuvos kovu su kryziuociais temomis. Vilniaus draugiju itakoje susukure slaptu Lietuvos ir Gudijos moksleiviu organizaciju. Siu krastu vidurinese mokyklose mokytojavo Vilniaus universiteta baige filomatai ir filaretai. Moksleivis Kiprijonas Janciauskas Kraziuose ikure “Juoduju broliu” organizacija. “Juodieji broliai” per pamokas grieztai smerke absoliutine monarchija remainciu mokytoju paziuras. Moksleivius jaudino luomu nelygybe, sunkus senu zmoniu, beturciu likimas. Filomatai isteige ir “Spindulinguju” organizacija, kurios nariai ragino tikslingai leisti laika, planingai ir sistemingai dirbti, nuolat lavinti prota, saugotis tinginystes, dykinejimo, blaiviai vertinti savo pasirinkta s

. . .

Naudota literatūra:

A.Šapoka „Lietuvos istorija“ (1936m. Kaunas)

Juozas Brazauskas „Lietuvos istorija“ (1955m. Kaunas)

Komentuokite!