Luominė LDK Visuomenė

Dėl vėlesnio krikčionybės atėjimo, auktuomenės ir inteligentijos trūkumo, įvairių politinių prieasčių, luomai Lietuvos Didiojoje kunigaiktystėje pradėjo formuotis vėliau XIVa. pabaigoje XVIa. pirmojoje pusėje. Todėl luominė sistema LDK buvo labai savita. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse egzistavo keturi pagrindiniai luomai: bajorai, dvasininkai, miestiečiai ir valstiečiai.Daug teisių LDK auktuomenė gavo po Krėvos ir Liublino unijų. Luomų formavimuisi pagrindą padėjo Jogailos privilegijos bajorams, katalikų dvasininkijai ir miestiečiams.Priklausymas luomams daniausiai buvo paveldimas, lemiamas ne ekonominės padėties, bet tradicijų. Nors danai ir atrodydavo neteisinga, jog beemis bajoras turi daugiau privilegijų, kurias jam suteikė kilmė, nei valstietis, kuris daug turtingesnis, tačiau neturi kilmę įrodančių dokumentųBajorai buvo aukčiausias luomas, turėjęs daugiausia teisių ir maiausiai pareigų. I visų pareigų likusi tik vienintelė karo prievolė. Kai pagaliau inyko ir i, bajorai beturėjo tik teises, o pareigų jokių. Mokesčius jie mokėdavo tik tada, kai juos patys seime usidėdavo. Jogailos privilegijos patvirtino bajorų nuosavybę į turtą paveldėtą i tėvų, o svarbiausia patvirtino teisę į valstiečius. Po Lietuvos krikto pagal 1387m Jogailos privilegijas dvasininkai taipogi tapo luomu. Dvasininkijos luomas turėjo dideles imuniteto teises, galėjo prisidėti prie valstybės valdymo, buvo udaras ir atsiribojęs nuo kitų visuomenės sluoksnių. Esminis skirtumas nuo dvasininkijos luom buvo tas, kad dvasininkų teisės ir privilegijos nebuvo paveldimos.Sudėtinga būtų apibūdinti miesto gyventojų luominę priklausomybę, jie neturėjo privilegijų kaip bajorai. Dauguma miestų ir miestelių nebuvo gavę jokių privilegijų. Tik nedaugelis miestų gaudavo savivaldos teises ir jų gyventojai galėjo save vadinti atskiru luomu. Tačiau, palyginus su dvasininkais ir bajorais, io luomo narių teisės prisidėti prie valstybės valdymo buvo labai ribotos.Pats gausiausias ir jokių teisių neturintis luomas buvo valstiečiai. Valstiečiai neturėjo politinių, ekonominių ar socialinių teisių tik prievoles. Valstiečių luomo susiformavimo data galima laikyti 1557 metus, kai prasidėjo agrarinė Valakų reforma. Tada jų emės buvo paverstos sklypais, u kuriuos reikalauta mokėti rentą, o jie patys tapo baudiauninkais, be teisės tapti bajorais.

Didelis ekonominis bei socialinis atotrūkis tarp luomų tapogi davė ir teigiamų dalykų. Didelį dėmesį bajorai skyrė Lietuvos istorijai, bei visai vietimo sistemai:buvo atidarytas universitetas Lenkijoje, pradėtos steigti mokyklos. Atsidaro teisinė sistema, pradėtos rayti legendos, metračiai. Bendras kultūros lygis kyla, nors dauguma sudariusi paprasta liaudis ir toliau lika menkai arba ivisneisilavinusi