lietuvos istorija

113 0

LIETUVOS ISTORIJA

Sudarė Rima Baliukonienė

LIETUVOS ISTORIJA

Sudarė Rima Baliukonienė

KATALIZĖ

1997

Ši knygelė skirta visiems besidomintiems mūsų tautos istorija. Čia pateikiama Lietuvos valstybingumo ir parlamentarizmo raida, Lietuvos valdovai ir vadovai nuo XIII amžiaus iki Šių dienų, svarbiausi istoriniai įvykiai, datos.

„Lietuvos istorija“ labai tiks kaip konspektas 10 -12 klasių mokiniams, besiruošiant laikyti abitūros egzaminą.

Ši pagalbinė mokymo priemonė palengvins ir mokytojo darbą,- pamokoje atsiras daugiau galimybių ir laiko praktiniam darbui su istoriniais dokumentais, testais, žemėlapiais, karikatūromis.

Sudarytoja

PS. Būsiu dėkinga už pastabas, pataisytus netikslumus. Skambinkite ar rašykite leidyklos „

„Katalizė“ adresu:

KATALIZĖ

Pulko g. 68,

4580 Alytus,

tel./faksas (235) 5 13 73 e-mail alba@alytus.omnitel.net

ISBN 9986-876-02-8 © KATALIZĖ 1997

Lietuvos valstybingumo raida

Lietuvos kunigaikštystė XIII a.

Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XIV a. – 1569 m.

Lietuvos – Lenkijos Respublika 1569-1795 m.

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje 1795-1915 m.

Lietuva kaizerinės Vokietijos valdžioje 1915-1918 m.

Lietuvos Respublika 1918-1940 m.

Lietuva pirmosios sovietinės okupacijos valdžioje 1940-1941 m.

Lietuva hitlerinės Vokietijos valdžioje 1941-1944 m.

Lietuva antrosios sovietinės okupacijos metais 1944-1990 m.

Lietuvos Respublika nuo 1990 m. kovo 11d.

Lietuvos valstybės valdovai ir vadovai XIII a. -1997 m.

Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (XIII a. -1569 m

m.)

1. Lietuvos karalius Mindaugas 1236-1263

2. Didysis kunigaikštis Treniota 1263-1264

3. Mindaugo sūnus Vaišelga (Vaišvilkas) 1264-1267

4. Mindaugo žentas Švarnas 1267-1269

5. Traidenis 1269-1282

6. Domantas apie 1282-1285

7. Butigeidis apie 1285-1292

8. Pukuveras-Butvydas (Butigeidžio brolis) 1292-1295

9. Vytenis (Pukuvero-Butvydo sūnus) 1295-1316

10. Gediminas (Vytenio brolis) 1316-1341

11. Jaunutis (Gedimino sūnus) 1341-1345

12. Algirdas (Gedimino sūnus) 1345-1377

13. Jogaila (Algirdo sūnus) 1377-1381, 1382-1392

14. Kęstutis (Gedimino sūnus) 1

1381-1382

15. Vytautas (Kęstučio sūnus) 1392-1430

16. Švitrigaila (Algirdo sūnus) 1430-1432

17. Žygimantas Kęstutaitis (Kęstučio sūnus) 1432-1440

18. Kazimieras (Jogailos sūnus) 1440-1492

19. Aleksandras (Kazimiero sūnus) 1492-1506

20. Žygimantas Senasis (Kazimiero sūnus) 1506-1548

21. Žygimantas Augustas (Žygimanto Senojo sūnus) 1529-1572 (pilnateisiu valdovu tapo 1548 m.)

Lietuvos-Lenkijos Respublikos (1569-1795 m.) karaliai

1. Henrikas Valua (pirmasis išrinktas valdovas) 1573-1574 m.

3

2. Steponas Batoras (išrinktas valdovas) 1576-1586 m.

3. Žygimantas Vaza (išrinktas valdovas) 1587-1632 m.

4. Vladislovas Vaza (Žygimanto Vazos sūnus) 1632-1648 m.

5. Jonas Kazimieras Vaza (Žygimanto Vazos sūnus) 1648-1668 m.

6. Mykolas Kaributas Višnioveckis (išrinktas valdovu) 1669-1673 m.

7. Jonas Sobieskis (išrinktas valdovu) 1674-1696 m.

8. Augustas II (išrinktas valdovu) 1697-1706 m. ir 1709-1733 m.

9. Stanislovas Leščinskis (išrinktas valdovu) 1706-1709 m.

10. Augustas III (Augusto II sūnus) 1733-1763 m.

11. Stanislovas Augustas Poniatovskis 1764-1795 m.

Carai, valdę Rusijos imperiją, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje (1795-1915 m.)

1. Jekaterina II 1762-1796 m.

2. Pavlas I 1796-1801 m.

3. Aleksandras I 1801-1825 m.

4. Nikolajus I 1

1825-1855 m.

5. Aleksandras II 1855-1881 m.

6. Aleksandras III 1881-1894 m.

7. Nikolajus II 1894-1917 m.

Vokiečių okupacijos metais (1915-1918 m.) Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas D (1888-1918 m.)

Lietuvos Respublikos vadovai 1918-1940 m.

Lietuvos valstybės administracijos kūrimas prasidėjo nuo Valstybės Tarybos ir Laikinosios vyriausybės sudarymo.

Lietuvos Respublikos valdymo sistema buvo nustatyta jos Konstitucijose. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 40-asis ir 1928 m. Konstitucijos 42-asis straipsnis skelbė, kad Lietuvos Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministrų kabinetas. 1938 m. Lietuvos Konstitucijos 95-asis straipsnis skelbė, kad Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir kiti m
ministrai. Pagal 1922 m. Konstituciją Respublikos Prezidentą trims metams rinko Seimas. Respublikos Prezidentas buvo ir vyriausias visų Respublikos ginkluotųjų pajėgų viršininkas, jis atstovavo Respublikai, akredituodavo pasiuntinius ir priimdavo svetimų valstybių pasiuntinius.

Pagal 1928 ir 1938 m. Konstitucijas Respublikos prezidentas buvo renkamas ypatingųjų Tautos atstovų septyneriems metams.

Pagal 1922 m. Konstituciją Respublikos prezidento pakviestas Ministeris Pirmininkas turėjo teisę sudaryti Ministerių kabinetą ir pristatyti ministerius Respublikos Prezidentui patvirtinti (47 ir 57 straipsniai). 1938 m. Konstitucijos 96-asis straipsnis skelbė, kad Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei ir jai atstovauja. Šios Konstitucijos 97-ajame straipsnyje nurodoma, kad Ministrą Pirmininką skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

4

Prezidentai

1) Antanas Smetona (1919 04 04 -1920 06 19)

2) Aleksandras Stulginskis (1922 12 21 – 1926 06 07) (1920 – 1922 m. jis buvo Steigiamojo seimo pirmininku ir ėjo prezidento pareigas)

3) Kazimieras Grinius (1926 06 07 -1926 12 17)

4) Antanas Smetona (1926 12 19 – 1940 06 15)

Ministrų (Ministerių) kabinetų pirmininkai

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu ministrų (ministerių) kabinetai keitėsi 21 kartą.

Augustinas Voldemaras I (1918 11 -1918 12) ir XIV (1926 12 -1929 09) vyriausybių vadovas;

Mykolas Sleževičius II (1918 12 – 1919 03), IV (1919 04 -1919 10) ir XIII (1926 06- 1926 12) vyriausybių vadovas;

Pranas Dovydaitis III (1919 03 – 1919 04) vyriausybės vadovas;

Ernestas Galvanauskas V (1919 10 -1920 06), V

VII, VIII ir IX (1922 02 -1924 06) vyriausybių vadovas;

Antanas Tumėnas X (1924 06 – 1925 01) vyriausybės vadovas;

Vytautas Petrulis XI (1925 02 – 1925 09) vyriausybės vadovas;

Leonas Bistras XII (1925 09 – 1926 06) vyriausybės vadovas;

Juozas Tūbelis XV, XVI ir XVII (1929 09 – 1938 03) vyriausybių vadovas;

Vladas Mironas XVIII ir XIX (1938 03 – 1939 03) vyriausybių vadovas;

Jonas Černius XX (1939 03 -1939 11) vyriausybės vadovas;

Antanas Merkys XXI (1939 11 21 – 1940 06 17) vyriausybės vadovas.

Lietuvos Respublikos konstitucijos

1) 1918 11 12 (laikinoji konstitucija)

2) 1919 04 04 (laikinoji konstitucija)

3) 1920 06 10 (laikinoji konstitucija)

4) 1922 08 01 (nuolatinė konstitucija)

5) 1928 05 15 (prezidento deklaruota) 6)1938 02 11

Sovietų valdžios, vykdžiusios 1-ąją (1940-1941 m.) irll-ąją (1944-1990 m.) Lietuvos okupaciją, komunistų partijos generaliniai sekretoriai:

1) J.Stalinas (Džiugašvilis) 1922-1953 m.

2) N.Chruščiovas 1953-1964 m.

3) L.Brežnevas 1964-1982 m.

4) J.Andropovas 1982-1983 m.

5) K.Černenka 1983-1985 m.

6) M.Gorbačiovas 1985-1991 m.

5

Lietuva – nepriklausoma valstybė nuo 1990 m. kovo 11 d.

Valstybės vadovas – Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Išrinktas 1993 m. vasario 14 d. Pradėjo eiti pareigas 1993 m. vasario 25

d. . t

1992 m. rinkimuose A.M.Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Jis taip pat buvo išrinktas pirmuoju šio Seimo pirmininku ir tą pačią 1992 m. lapkričio 25 d. tapo laikinai einančiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

Lietuvos Respublikos Ministrai pirmininkai

1) Kazimiera Prunskienė 1990 02 -1991 01;

2) Albertas Šimėnas 1991 01 11 -1991 01 1

13;

3) Gediminas Vagnorius 1991 01 -1992 07;

4) Aleksandras Abišala 1992 07 -1992 10;

5) Bronislovas Lubys 1992 10 -1993 03;

6) Adolfas Šleževičius 1993 03 -1996 02;

7) Mindaugas Stankevičius 1996 02 -1996 12;

8) Gediminas Vagnorius 1996 11 28 –

Parlamentarizmo raida Lietuvoje

Lietuvos valstybė, susikūrusi XIII a., XV-XVI a. pasiekė didžiausią politinę galią ir suklestėjimą, sukūrė originalų teisyną – Lietuvos Statutą, valstybės valdžios organą – Ponų tarybą ir kt. valstybines institucijas.

XVI a. antroje pusėje (1569 m.) buvo suformuotas bendras abiejų valstybių Seimas su vienoda rinkimo ir šaukimo tvarka, vienodos sudėties ir kompetencijos.

Carinės Rusijos pavergtoje Lietuvoje buvo naikinamos jos institucijos ir įstatymai. Mažojoje Lietuvoje, kurią užgrobė Vokietija, irgi galiojo svetimi įstatymai.

XX a. pradžioje, atkūrus nepriklausomybę, buvo kuriamos savos valstybės valdymo institucijos, sudarytos galimybės šiuolaikinio parlamentarizmo pradžiai: 1920-1926m.-tai parlamentinės respublikos laikotarpis.

1919 m. lapkričio mėn. priimtas Steigiamojo seimo rinkimų įstatymas;

1920 m. balandžio 16 d. įvyko Steigiamojo seimo rinkimai, kuriuos laimėjo krikščionys demokratai.

1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis seimas pradėjo darbą. Jis 1922 ra. rugpjūčio 1 d. priėmė Konstituciją 1922 m. vasario 15 d. priėmė Žemės reformos įstatymą 1922 m. rugpjūčio 16 d. priėmė įstatymą dėl lito įvedimo

1922 m. spalio 10-11 d. įvyko rinkimai į I-ąjį Seimą. Daugiausia vietų gavo krikščionių demokratų bloko atstovai.

1923 m. gegužės 12-13 d. įvyko rinkimai į II-ąjį Seimą. Vėl daugumą balsų gavo . . .

LIETUVOS ISTORIJA

Sudarė Rima Baliukonienė

SL1944. Apimtis 5 sp.l.Tiražas 1500 egz. Užsakymas 586. Kaina sutartinė. Išleido firma „KATALIZĖ“, Pulko g. 68, Alytus 4580. Spausdino UAB „ALBAGRAFIJA“, Pulko g. 68, Alytus 4580, telefaksas (235) 513 73, e-mail alba@alytus.omnitel.net

Komentuokite!