Konspektas: Viduramžiai (pagal VBE istorijos programą)

897 0

Viduramžiai (pagal VBE istorijos programą)

Svarbiausi pokyčiai Vakarų Europoje viduramžiais

Ankstyvieji viduramžiai V – XI a. Brandieji viduramžiai XI – XIV a. Vėlyvieji viduramžiai XIV – XV a.
Valdžia Žlugo Vakarų Romos imperija. Jos vietoje įkurta naujų valstybių.

Laikotarpio pabaigai būdingas feodalinis susiskaldymas

Centralizacija

Tarp popiežiaus ir Šv. Romos imperatoriaus kilo ginčas dėl viršenybės (ginčas dėl investitūros)

Formavosi luominės monarchijos
Visuomenė Nyko vergovė.

Formavosi feodalizmas

Susiformavo feodalizmas ir luominė monarchija Nyko feodalizmas; pradėjo formuotis kapitalizmas

Klostėsi pasiturinčių miestiečių – buržuazijos – sluoksnis

Teisė Romėnų rašytinės ir barbarų paprotinės teisės samplaika
Religija Nyko pagonybė.

Plito krikščionybė

Beveik visa Europa tapo krikščioniška.

Galutinai atsiskyrė Stačiatikių ir Katalikų bažnyčios (Didžioji sc

chizma)

Sustiprėjo katalikybė

Katalikų bažnyčia patyrė krizę (Didžioji Katalikų bažnyčios schizma)

Smuko jos ir popiežiaus autoritetas

Ūkis Prekybos ir amatų nuosmukis.

Natūrinis ūkis

Išaugo miestai

Suklestėjo amatai ir prekyba

Maras ir išteklių krizė. Nauji technikos išradimai
Kultūra Vakarų Europos kultūros lygis žemesnis lyginant su arabų ir Bizantijos

Antikos kultūros likučiai maišėsi su krikščionybės ir barbarų kultūros tradicijomis.

Atsirado universitetai, miesto mokyklos.

Romanikos ir gotikos stiliai

Renesansas, plito humanizmo idėjos

Susiformavo naujas pasaulėvaizdis

 

1.Bizantijos imperija ir jos reikšmė pasaulio istorijai.

-Šalį valdė neribotą valdžią turintis imperatorius – basilėjas, kuris buvo renkamas senato.

-Bizantija ypač suklestėjo VI a. valdant Justinianui. A) Naikino pagonybės liekanas („

„Viena valstybė, viena religija“). B) Sudarytas įstatymų rinkinys – Justiniano kodeksas C) Kultūros suklestėjimas

-VII a. sukurta nauja administracinė sistema. Visa valstybė suskirstyta į karinius administracinius vienetus – temas, kurias valdė karo vadai, kurie savo rankose buvo sutelkę visą valdžią.

-Bizantijos galybę stiprino klestintis ūkis ir am

matai.

-Dauguma valstiečių buvo laisvi.,

-Bizantija – antikos paveldo saugotoja. A) Gerai žinoma antikinė literatūra, filosofija; dag raštingų žmonių. B) rašomos istorijos kronikos, šventųjų gyvenimo aprašymai, žodynai, sudarinėjami žemėlapiai. C) Išsaugojo antikinio meno tradicijas. Mene susiformavo naujas savitas stilius – bizantinis stilius, kuriame vyravo religinės tematikos temos (ikonos ir mozaikos). D) Perėmė lotynų ir graikų kalbas (graikų kalba tapo valstybine imperijos kalba).

-Bizantija – Stačiatikybės židinys. Išryškėjus skirtumams tarp Vakarų Europos ir Bizantijos tikinčiųjų bei paaštrėjus nesutarimams tarp popiežiaus ir patriarcho, jie vienas kitą prakeikė. 1054 m. įvyko Krikščionių bažnyčios skilimas – schizma. Vakaruose atsirado katalikybė, Rytuose – stačiatikybė.

Stačiatikių ir Katalikų bažnyčios skirtumai

Katalikai Stačiatikiai
Popiežius Patriarchas
Dvasininkai Popai
Bažnyčios Cerkvės
Celibatas Nėra (tik aukšto rango dvasininkams ir vienuoliams)
Lotynų kalba Graikų kalba
Grigaliaus kalendorius Julijaus kalendorius
Žegnojasi 5 pirštais Žegnojais 3 pirštais

 

Bizantijos klestėjimo priežastys:

-Stipri centrinė valdžia

-Išplėtoti amatai ir klestinti prekyba

-Našus žemės ūkis

-Aukšta kultūra

-Patogi geografinė padėtis

Bizantijos imperijos reikšmė:

-Antikos ku

ultūros paveldėtoja ir saugotoja

-Krikščioniškos Europos tvirtovė

-Stačiatikybės židinys

-Prekybos ir žinių tarpininkė tarp Europos ir Azijos

Ankstyvaisiais viduramžiais Bizantija buvo politiškai ir ekonomiškai stipriausia valstybė. Bizantija šimtus metų gynė Europą nuo daugybės įsiveržėlių – persų, arabų, tiurkų seldžiukų. Turtinga valstybė viliojo užkariautojus. Nuolatiniai karai ją sužlugdė. Valstybės galia ėmė mažėti po IV kryžiaus žygio (XIII a.) – prekybą ėmė kontroliuoti italų pirkliai, o Bizantijos ūkis nusilpo.

Nuo XIV a. puolimą pradėjo Osmanų imperija. Ekonomiškai nusmukusi, tarpusavio vaidų ir prieštaravimų draskoma, negaunanti svarios pagalbos iš krikščioniškos Europos Bi

izantija nepajėgė atremti priešo. 1453 m. turkai užėmė Konstantinopolį. Bizantija žlugo.

2. Arabai ir islamas

Pranašas Mahometas ir islamo atsiradimas

-VII a. Mahometas, krikščionybės ir judaizmo paveiktas, politeistams arabams ėmė skelbti naują, vieno dievo Alacho, tikėjimą.

-622 m. hidžra – Mahometo pasitraukimas iš Mekos į Mediną – laikoma islamo religijos pradžia (musulmonų kalendoriaus pradžia).

-Mahometas įgijo ne tik religinę, bet ir politinę valdžią (suvienijo arabus į vieną valstybę).

Islamo religijos bruožai Islamo plitimas Arabų kultūra
-Besąlyginis paklusnumas tik vienam dievui – Alachui

-Nepripažino šventųjų kulto, leido garbinti tik angelus ir pranašus.

Koranas – šventoji musulmonų knyga

Penkios islamo priedermės (ramsčiai): išpažinti tikėjimą; melstis 5 kartus per dieną; teikti labdarą; pasninkauti (Ramadanas); aplankyti šventąsias vietas.

-Negerti alkoholio, nevalgyti kiaulienos, nežaisti azartinių žaidimų.

Šariatas – teisė, kuri nustato musulmonų kasdienio gyvenimo normas. Sudarytas Korano priesaikų ir draudimų pagrindu.

-Arabų ekspansija – džihadas – šventasis karas kitatikiams.

-Užkariautose žemėse arabai įkūrė musulmonišką teokratinę valstybę – Arabų kalifatą.

-Arabų veržimąsi į Europą sustabdė Bizantijos imperija ir frankai – 732 m. prie Puatjė jie sumušė arabus (arabai užėmė Pirėnų pus.)

-Iš nukariautųjų buvo reikalaujama tik lojalumo arabams ir mokėti mokesčius.

-Krikščionims ir judėjams leista išpažinti savo religijas, nes Isą (Jėzų) ir Musą (Mozę) Mahometas laikė Dievo pranašais.

 

 

-Paskleidė irigacijos technologiją, išpopuliarino Europoje ligi tol nežinomus ryžius, cukranendres, prieskonius.

-Per arabus iš Indijos pateko dabar arabiškais vadinami skaitmenys; iš Kinijos – kompasas, popierius, parakas.

-Iš arabų pas mus atėjo cukrus, kava, kilimai, šakutės, įprotis laikytis švaros.

-Veikė daug mokslo įstaigų; bi

ibliotekos; perrašinėjami antikos mokslininkų darbai.

-Tiksliųjų mokslų pažanga: sukūrė algebrą; vystėsi astronomijos mokslas (Žemė sukasi aplink Saulę); sudarinėjo žemėlapius, aprašė europiečiams nežinomus kraštus.

-Medicinos laimėjimai: gydytojai mokėjo nustatyti ligų priežastis, nuskausminti, operuoti ligonius (ibn Sinos (Avicenos) „Medicinos kanonas“)

-Islamas draudė vaizduoti žmones ir gyvūnus, todėl dailininkai kūrė meniškus ornamentus – arabeskas.

 

3.Frankų valstybė. Naujų valstybių susikūrimas.

-Vakarų Europoje galingiausią barbarų karalystę V a. įkūrė germanų frankų genčių vadas Chlodvigas.

-Frankų valstybė klestėjo VIII a. pab. – IX a. prad., valdant Karoliui Didžiajam. Jo siekis – po vieno valdovo valdžia ir krikščionių tikėjimu sujungti Europos tautas ir atkurti Vakarų Romos imperiją.

-Popiežiai ir frankų valdovai bendradarbiavo. Atsidėkodamas už pagalbą kovojant su priešais popiežius 800 m. per Kalėdas Romoje Karolį vainikavo imperatoriumi. Šiuo aktu buvo sutvirtinta abiem pusėm naudinga Katalikų bažnyčios ir frankų valdovų sąjunga.

Karolio valdymas: a) valstybę padalino į grafystes, kurias valdė jo paskirti vietininkai – grafai; b) suvienodino įstatymus; c) įvedė bendrus pinigus; d) nustatė visiems privalomus mokesčius; e) pradėjo dalyti beneficijas – žemės valdas už karinę tarnybą iki gyvos galvos; f) imperatorius buvo ir aukščiausias teisėjas; g) prievarta skleidė krikščionybę.

Karolingų renesansas – imperijai valdyti reikia išsimokslinusių bei raštingų žmonių. Imperatoriaus įsakais prie vienuolynų ir vyskupijų pradėtos kurti mokyklos, vienuolynuose perrašinėjami antikos darbai; reformuotas lotyniškas raštas – imtos vartoti mažosios raidės. Karolingų renesansas – tai kultūros atgimimas ir suklestėjimas.

Karolio Didžiojo imperijos su

uirimas.

843 m. Verdeno sutartimi Karolio Didžiojo anūkai valstybę pasidalino į tris dalis (feodalinio susiskaldymo pradžia) – Vakarų frankų karalystė (dabartinė Prancūzija), Rytų frankų karalystė (dabartinė Vokietija) ir Italijos karalystė.

Suirimo priežastys: a) Feodalinio susiskaldymo susilpninta centrinė valdžia; b) arabų, vengrų, vikingų puldinėjimai; c) valstybė prievarta sukurta; d) nesutarimai dėl paveldimų žemių; e) natūrinis ūkis silpnino imperijos atskirų regionų ryšius.

Reikšmė:

-Didžiausia valstybė Europoje iki pat Napoleono karų.

-Karolis Didysis laikytas idealaus krikščioniško valdovo pavyzdžiu (iš jo vardo kildinamas titulo „karalius“ sąvoka; amžininkai frankų valdovą vadino Europos tėvu.

-Karolio imperija žlugo, tačiau jos vietoje įsikūrusias šalis vienijo Katalikų bažnyčiai, germanų ir antikos kultūrų paveldas.

 

Apie IX – XI a. įsikūrė dauguma Europos valstybių – Kijevo Rusia, Danija, Norvegija, Švedija (vikingų valstybės), Čekija, Lenkija, Vengrija, o 962 m. Otoną I popiežius vainikavo imperatoriumi – Šventoji Romos imperija.

4. Nuo feodalinio susiskaldymo iki centralizacijos

Feodalinis susiskaldymas (ankstyvieji viduramžiai) Centralizacija (brandieji ir vėlyvieji viduramžiai)
Priežastis – dėl feodalizmo įsigalėjimo, senjorų ir vasalų tarpusavio santykių susilpnėjo karalių valdžia.

Bruožai:

-Kiekvieną karalystę sudarė daugybę savotiškų „valstybių valstybėje“ – feodalų valdų.‘

-Vietos senjoras (feodalas) rinko mokesčius, rūpinosi valdos gynyba, kontroliavo teisminę valdžią, kaldino savo monetas, turėjo kariuomenę.

-Natūrinio ūkio vyravimas.

-Karaliui priklausė nedidelė valstybės dalis – jo domenas

-Feodalinė valstybė neturėjo gyventojus vienijančios bendros politinės, teisinės, kalbinės sistemos.

-Vyko nuolatiniai feodalų karai.

-Feodalų pilys – buvo jų galybės ir valdžios simbolis.

Priežastys:

1)Karaliais siekė išplėsti šalyje savo valdžią ir įtaką

2)Stiprėjantys m

. . .

1)Prekybos raidai svarbios buvo kasmetinės mugės, į kurias suvažiuodavo įvairių šalių pirkliai.

2)Pirkliai jungėsi į gildijas (apginti verslo interesus, apsisaugoti nuo plėšikų, konkurentų). Apie 70 vokiečių miestų susibūrė į Hanzos miestų sąjungą. Jos tikslas – ginti savo narių interesus, kontroliuoti prekybą Baltijos jūroje, sudaryti susitarimų su valdovais, prireikus interesus ginti ginklu.

3)Atsirado atskirų Europos miestų ir regionų gaminių specializacija (Flandrija – gelumbė, Pietų Italija – vynas)

4)Atgaivinta prekyba su Artimaisiais Rytais (Levanto šalys), per kuriuos į Europą patekdavo prekės iš Kinijos ir Indijos.

5)Svarbiausiais prekybos centrais (ypač po Kryžiaus žygių) tapo Italijos miestai-valstybės.

XIV a. Vakarų Europos krizė ir jos padariniai

Padariniai:

1)Po maro epidemijos ėmė trūkti darbo jėgos.

2)Sumažėjo feodalų pajamos

3)Paleidimas iš baudžiavos

4)Įvestas pastovaus dydžio mokestis. Valstiečiai galėjo daugiau pasilikti užauginto derliaus, geriau maitintis, atliekamus produktus parduoti.

5) Dėl žemės pertekliaus sumažėjo nuomos mokesčiai, todėl valstiečiai galėjo turėti daugiau pinigų savo reikmėm.

Priežastys:

1)Išaugus gyventojų skaičiui, ėmė trūkti dirbamosios žemės.

2)Intensyviai ūkininkaujant nualinta dirva – mažėjo derliai.

3)Klimato atšalimas

4)Badmečiai

5)Didžioji maro epidemija – pandemija (1347 – 1353 m.)

Vakarų Europoje ėmė ryškėti feodalizmo irimo požymių.

XV a. Vakarų Europoje nebeliko baudžiauninkų.

Kryžiaus žygiai XI – XIII a į Artimuosius Rytus (XIII – XV a – į Rytų Pabaltijo regioną; Rekonkista VIII – XV a.)

Vakarų Europos riterių karinės ekspedicijos prieš kitatikius

Klermono sinode (aukštųjų dvasininkų susirinkimas), 1095 m. popiežius Urbonas II pakvietė visus vykti į kryžiaus žygį – šventąjį karą su kitatikiais turkais seldžiukais, užgrobusiais Šventąją žemę ir Viešpaties karstą.

Priežastys: a) siekimas išvaduoti iš musulmonų šventąsias krikščionių žemes; b) geresnio gyvenimo, turtų troškimas; c) žemių trūkumas Europoje;

d) bežemių riterių atsiradimas (tėvo feodą paveldi tik vyriausiasis sųnus); e) valstiečių siekimas išsivaduoti iš baudžiavos; f) popiežius siekė išplėsti savo įtaką;

Žygis Data Rezultatai
I 1095 – 1099 m. Užimta Jeruzalė; įkurtos 4 krikščionių valstybės rytinėjė Viduržemio jūros pakrantėje: Jeruzalės karalystė, Antiochijos kunigaikštystė; Edesos grafystė, Tripolio grafystė.
II 1147 – 1149 m. Nepavyko susigrąžinti prarastos Edesos
III 1189 – 1192 m.

„trijų karalių žygis“

Nepavyko atgauti prarastos Jeruzalės
IV 1202 – 1204 m. Kryžiuočiai užėmė krikščionišką miestą Konstantinopolį, sugriovė Bizantijos valstybę ir įkūrė Lotynų imperiją. Šį žygį suorganizavo Venecija, kuri norėjo įsigalėti Viduržemio jūroje bei kontroliuoti prekybą joje.
V XIII a.prad Žygis baigėsi nesėkmę
VI 1228 – 1229 m Žygis baigėsi nesėkme
VII 1248 – 1254 m. Planuotas žygis į Egiptą nepasisekė; prasidėjo didžiulė maro epidemija
VIII 1270 m. Žygis baigėsi nesėkme prie Tuniso.

 

Padariniai:

Ekonominiai: paspartėjo prekyba Viduržemio jūroje, prekybines pozicijas Rytuose sustiprino Šiaurės Italijos miestai; Europoje pradėtos auginti naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai, citrinos, abrikosai); išmokta gaminti šilkinius audinius, veidrodžius.

Socialiniai: prasidėjo baudžiavos irimas Europoje; dar labiau sustiprėjo ir praturtėjo stambūs feodalai.

Kultūrina: Europoje ėmė plisti švara, tvarka, atsirado pirtys, barzdų skutimasis, rankų plovimas prieš valgį; ėmė keistis dorovinės vertybės ir idealai (damos kultas).

Nuo XII a. pab. Šventosios Romos imperijos riteriai ėmė rengti žygius į Pabaltijį. Tam tikslui pasiekti buvo įkurti du vokiečių vienuolių kariniai ordinai – Kalavijuočių (1202 m.) ir Kryžiuočių (Teutonų) (1230 m.)

Kryžiaus žygių metu įsikūrė dar keletas karinių ordinų – tai tamplierių ir joanitų bei teutonų.

 

Join the Conversation