PASTATO ŠILUMOS NUOSTOLIAI IR ŠILDYMO SISTEMA

230 0

TURINYS 2

Įvadas 3

PAGRINDINIŲ TERMINŲ ŽODYNAS 4

1.INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ 5

1.1. Šildymo sistemų rūšys ir apibūdinimas 5

1.2. Šildymui naudojamo kuro rūšių apžvalga 7

1.3. Šildymo katilų tipai ir jų apibūdinimas 8

2. PROJEKTINIS SKYRIUS 10

2.1. Bendri pastato duomenys 10

2.2. Išorinės atitvaros šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas 10

2.3. Šilumos nuostolių per grindis ant grunto skaičiavimas 12

2.4. Plokščiojo stogo šilumos perdavimo koeficiento radimas 15

2.5. Langų šilumos perdavimo koeficientas 17

2.6. Durų šilumos perdavimo koeficientas 17

2.7. Pastato atitvarų šilumos perdavimo koeficientai 18

2.8. Galios poreikis dėl šilumos srauto per pastato aitvaras 18

2.9. Šiluminės galios poreikiai vėdinimui 22

2.10. Šiluminės galios poreikis karšto vandens ruošimui 24

2.11. Suminis ši

iluminės galios poreikis pastatui 24

2.12. Šilumos katilo parinkimas 25

2.13. Šildymo prietaisų skaičiavimas ir parinkimas 27

2.14. Išsiplėtimo indo ir cirkuliacinio siurblio parinkimas 28

3. REZULTATŲ VERTINIMAS 31

3.1. Metiniai šilumos poreikiai 31

3.2. Šildymo sistemos eksploatacija 31

IŠVADOS 33

LITERATŪRA 34

Įvadas

 

Pastatų apšildymas nuolatos brangsta. Tai veda prie ekonomiškumą didinančių medžiagų ir technologijų panaudojimo. Tikriausiai kiekvienam, susiruošusiam įrengti ar atnaujinti savo būsto šildymo sistemą, kyla labai daug klausimų. Dažniausiai žmogui, neturinčiam šios specifinės srities išsilavinimo, gauti atsakymus į keliamus klausimus ir priimti sprendimus reikia labai daug laiko ir kantrybės. Visgi turime apšildyti sienas, pastoges ir

r grindis, ar keisti langus ir duris į vis labiau sandarius. Šildymo būdo pasirinkimą lemia labai daug įvairiausių veiksnių. Siekiant aiškiau įsivaizduoti šildymo būdo pasirinkimą, atskirkime dvi jo dalis: energijos (šilumos) šaltinį ir pačią pastato šildymo sistemą. Bendros šildymo išlaidos prilygsta in
nvesticijoms į sistemą (katilo, šildymo sistemos įrengimas) ir eksploatacinėms sąnaudoms (kuro, katilo ir sistemos aptarnavimo ar remonto darbų kaina).

Analizės objektas gyvenamasis namas, statomas Kaune, projektuojama šildymo sistema. Sudarant pastato skaičiuojamąją schemą, priimta prielaida, kad šoninės sienos lygios, be ašių perstūmimo. Pastatui šildyti reikalingas šilumos kiekis nustatomas pagal bendruosius šilumos nuostolius, jiems priskiriami nuostoliai per atitvaras, nuostolius dėl vėdinimo ir karšto vandens ruošimo. Jeigu apskaičiuojami šilumos nuostoliai atskiriems kambariams, tai, savaime suprantama, kampiniams kambariams tenka žymiai didesnis šilumos suvartojimas, lyginant su kambariais vidurinėje pastato dalyje. Nešildant kambario, kuris turi mažai išorinių atitvarų, visi bendrieji pastato nuostoliai faktiškai atitektų kitiems kambariams.

Atliekant šį darbą buvo remtasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.04:2008, kuriame pateikiama pastato šildymo galia bei energijos sąnaudos šildymui.

Tyrimo objektas gyvenamasis namas pastatytas Kaune.

Tyrimo tikslas –

Nustatyti šilumos nuostolius.

Tyrimo uždaviniai:

Apskaičiuoti metinius pastato šilumos energijos poreikius;

2. Parinkti vandens šildymo katilą;

3. Parinkti pastato šildymo prietaisus.

PAGRINDINIŲ TERMINŲ ŽODYNAS

Atitvara pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse didesnis negu 4 K;

Šilumos laidumo koeficientas λ šilumos srauto tankis W/m2, pereinantis per 1 m storio medžiagos sluoksnį, kai temperatūrų skirtumas tarp jo paviršių yra lygus 1K; W/(mK);

Šilumos perdavimo koeficientas U šilumos srauto tankis per atitvarą, esant oro temperatūrų skirtumui abiejose atitvaros pusėse 1 K, W/(m2K);

Šiluminė varža R temperatūrų skirtumas, K, tarp medžiagos sl

luoksnio paviršių, kuriam esant susidaro vienetinis šilumos srauto tankis W/m2; (m2K/W);

Projektinė išorės temperatūra išorės oro temperatūra, nustatoma pagal šio reglamento reikalavimus;

Projektinė vidaus temperatūra vidaus oro temperatūros ir patalpos vidinių paviršių spindulinės temperatūros patalpos viduryje aritmetinis vidurkis (kitaip vadinama atstojamoji temperatūra);

Šildomoji erdvė – patalpa arba erdvė, kurioje palaikoma nustatytoji temperatūra;

Šilumos prietėkis  – šilumos srautas, patenkantis į šildomąją erdvę nuo vidinių arba išorinių šilumos šaltinių, nepriklausančių šildymo sistemai, W;

Savitieji šilumos nuostoliai H – šilumos srautas, pereinantis per pastato atitvaras iš vidaus į išorę, kai temperatūrų skirtumas 1 K, W/K;

Šilumos poreikis šildymui Q – per atitinkamą laikotarpį pastatui arba patalpai šildyti reikalingas šilumos kiekis, kWh;

Skaičiuojamasis laikotarpis – laikotarpis, kuriam skaičiuojamas šilumos poreikis;

Projektinis šilumos poreikis šildymui Q – šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį, esant projektiniams savitiesiems šilumos nuostoliams ir aplinkos sąlygoms, kWh;

Projektinė šildymo sistemos galia P – šiluminė galia, reikalinga palaikyti projektinę temperatūrą, esant projektinėms sąlygoms, W;

Šildomasis plotas – visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus.

Pagrindiniai dydžiai ir jų simboliai: l – ilgis (m); h – aukštis (m); A – plotas (m2);  – šilumos srautas (W);  – temperatūra (°C);  – naudingumo koeficientas.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ 1.1. Šildymo sistemų rūšys ir apibūdinimas

Poreikis nuolat rūpintis pastatų šildymu iškyla visiems, besistatantiems naują būstą, ir ži

inoma, tebelieka aktualus ir svarstantiems apie namų šildymo elementų keitimą: reikia apsispręsti, kokia kuro rūšimi šildysime pastatą ir kokią šildymo sistemą pasirinksime. Šildymo sistemas, šiuo atveju, gali skirstyti pagal šilumos šaltinį ir šildymo elementą (prietaisą, įrenginį).

Šildymas radiatoriais arba konvektoriais. Tai – labiausiai paplitęs gyvenamosios aplinkos šildymo būdas [1]. Dabartinė šildymo radiatoriais sistema kiek kitokia – naudojamas kolektorinis principas. Kolektorius – sienoje įmontuota metalinė spintelė, į kurią ateina šildymo magistralė ir iš kurios paskirstoma šiluma vamzdžiais į visus šildymo prietaisus, t. y. šiluma iš kolektoriaus paduodama spinduliniu principu vamzdžiais, paklotais grindyse arba sienose iki šilimo prietaisų. Tokia kolektorinė šilumos paskirstymo sistema į atskirus prietaisus, sudaro galimybę reguliuoti šilumos srautą iki kiekvieno prietaiso ar jų grupių, ir, reikalui esant, nutraukti šilumos tiekimą į sugedusius ar remonto reikalaujančius prietaisus. Esant poreikiui, taip galima sumažinti ir atskirų kambarių šildymą.

http://manoskelbimas.lt/wp-content/uploads/2012/02/408286.jpg

pav. Radiatoriais šildoma sistema (manoskelbimas.lt)

Analogiškas radiatoriui šildymo prietaisas yra konvektorius. Jis dažniausiai būna mažo aukščio, ant kojelių ir paprastai statomas po didžiulėmis stiklo vitrinomis. Tam, kad stiklas nerasotų, reikalingas šilumos srautas, o normalaus aukščio radiatoriai paprastai po tokiomis vitrinomis retai kada sutelpa. Todėl konvektorius – bene idealiausia išeitis šitokiai problemai spręsti. Dar vienas iš tokio tipo šildymo prietaisų, yra įvairiausių formų ir modifikacijų šildymo elementai, kurie vonios kambariuose atlieka elementaraus gyvatuko funkciją ir šildo bei sau

usina patalpas nešildymo sezono metu. Vasaros periodu, kai šildymo sistema išjungta, beveik visi šio tipo prietaisai turi galimybę būti prijungti prie elektros. Panašiai kaip ir vonios gyvatukai, taip ir minėtieji prietaisai, gali būti pajungti prie karšto vandens sistemos vamzdynų (visada pageidautina su cirkuliaciniu siurbliu, užtikrinančiu priverstinį vandens tekėjimą siurbliu).

Grindinis arba panelinis šildymas. Toks šildymo būdas nepakeičiamas vonios kambariuose, pirtyse, baseinuose ir kitose patalpose, kur ant grindų patenka drėgmė – virtuvėje, tambūre ir pan. [1]. Idealiausia vieta grindiniam šildymui yra keraminės, akmens masės ar natūralaus akmens plytelės. Lygiai taip, kaip galima šildyti grindų plokštumą, įmanomas ir sieninis šildymas. Tiesa, jis įrenginėjamas kiek rečiau ir tik tuomet, kai nepakanka grindų oloto šildymo sistemai išdėstyti. Esant šildomam grindų paviršiui, labai svarbu nepamiršti ir nesirinkti baldų, kurie remiasi į grindis visa plokštuma ir blokuoja iš jų sklindančią šilumą. Tokiu atveju, kai nėra galimybės montuoti tokios konstrukcijos baldų, tikslinga šildymo vamzdelių po baldais išvis nevedžioti, o laisvose zonose juos sutankinti. Prie grindinio šildymo galėtumė priskirti ir grindinį konvektorių. Savo konstrukcija jis labai artimas radiatoriui, tačiau  atsižvelgiant į tai, jog jis sumontuotas taip, kad grindų plokštumoje matyti tik grotelės, galima jį laikyti grindinio šildymo elementu. Grindiniam konvektoriui nereikalingi tokie žemi šilumos parametrai, kaip šildomoms grindims, nes ji. . .

YS-CPD25-60-180.html

žiūrėta (2014-12-10).

Komentuokite!