TURINYS
ĮVADAS___________________________________________________________________ 3 psl.
1. ELEKTRONINIŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ APIBRĖŽIMAS______________________4 psl.1.1. Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo modeliai______________________________ 4 psl.1.2. Elektroninių viešųjų paslaugų klasifikavimas pagal brandos fazes_______________5 psl.
2. VIEŠŲJŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS LIETUVOJE______________ 6 psl.2.1. Įdiegtų viešųjų elektroninių paslaugų nauda__________________________________7 psl.2.2. Teikiama viešųjų elektroninių paslaugų kokybė Lietuvoje______________________ 8 psl.
3. LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ELEKTRONINES PASLAUGAS IR ELEKTRONINĘ VALDŽIĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTA____________ 9 psl.
IŠVADOS_________________________________________________________________ 12psl.
LITERATŪRA_____________________________________________________________ 13 psl.
ĮVADAS
Informacinių technologijų priemonės vis sparčiau įgauna didelę reikšmę žmonių darbe, kasdieniniame bei visuomeniniame gyvenime. Tyrimų bendrovės “TNS Gallup” atliktais tyrimų duomenimis Lietuvoje 2007 m. pradžioje nešiojamus ar stalo kompiuterius turėjo 43 procentai šalies gyventojų, o septyni iš dešimties kompiuterių buvo prijungti prie interneto tinklo . 2007 m. pradžioje devynios iš dešimties gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, savo kasdieninėje veikloje naudojo kompiuterius: kompiuteriais naudojosi 90,5 procento, internetu – 88,4 procento gamybos ir paslaugų įmonių. Kompiuterius kasdieniniame darbe naudojo 29,1, internetą – 25,5 procento gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų. Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, 2006 m. šalies apskričių administracijose prie interneto buvo prijungti 77,5 procentai turimų kompiuterių, miestų ir rajonų savivaldybėse – 96 procentai turimų kompiuterių (bendras visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų atitinkamo rodiklio vidurkis buvo 84 procentai). Tiek apskričių administracijose, tiek miestų ir rajonų savivaldybėse darbuotojų, dirbančių kompiuteriais ir internetu, vidurkis buvo 71 procento (bendras visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų rodiklio vidurkis 2006 m. buvo 58 procentai). Kasmet didėjant žmonių poreikiui naudotis internetu ir jo teikiamomis galimybėmis, išauga ir vartotojų lūkesčiai: pasauliniame tinkle rasti visą ieškomą informaciją per kiek įmanomą trumpesnį laiką bei labai išsamiai. Žmonės yra suinteresuoti pasinaudoti valstybės teikiamomis paslaugomis, sužinoti šių dienų aktualijas bei informacija, kuri susijusi su jų kasdieninio gyvenimo pokyčiais, todėl vis dažniau žmonės naudojasi valstybinių institucijų teikiamomis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis.
Darbo tikslas – glaustai pristatyti viešąsias elektronines paslaugas bei Lietuvos viešojo sektoriaus turimą praktika šioje srityje.Uždaviniai:1) Apibrėžti kas yra viešojo sektoriaus elektroninės paslaugos, jos teikimo modeliai ir kaip klasifikuojamos pagal brandos fazes;2) Pristatyti Lietuvos viešųjų elektroninių paslaugų naudojimo poreikį, naudą bei teikiamą kokybę;3) Supažindinti su Lietuvoje viešąsias elektronines paslaugas reglamentuojančiais teisės aktais.1. ELEKTRONINIŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ APIBRĖŽIMAS
Viešojo administravimo principus, sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir kt. reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, kuriame viešoji paslauga yra apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės neoficialiu vertimu, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 8 d. direktyva 2000/31/EB , pateikia tokį elektroninės viešosios paslaugos apibrėžimą: Elektroninė viešoji paslauga – paslauga, suteikianti asmeniui galimybę jo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinančias įvairias procedūras ir gauti informaciją.
1.1. Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo modeliai
Viešosios elektroninės paslaugos gali būti teikiamos tiek internetu, tiek telekomunikacijos tinklais. Žinoma, ne visą informacija galima teikti minėtais būdais, kokia informacija yra leistina ir kokios saugumo priemonės turi būti naudojamos, reglamentuoja “Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinės strategija iki 2008 metų” ir jos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-19 nutarimu Nr. 601 (Žin, 2006, Nr. 70-2575)
Teikiamas viešąsias elektronines paslaugas, galima suskirstyti i kelis pogrūpius:Paslaugos gyventojams (S2C )Į šį modelį įeina paslaugos, kurios teikiamos gyventojams: tinklalapyje esanti bendrinė institucijos informacija, institucijos teisinė ir administracinė informacija, elektroninės formos/pažymos, kurias galima užpildyti ir pristatyti internetu arba pristatyti i priėmimo skyrių ir kt.
Paslaugos verslui (S2B )Šiam pogrupiui galima priskirti juridinių asmenų mokesčio deklaravimą, statistinių duomenų teikimą, įdarbinimo paslaugos, viešuosius pirkimus ir kt.Paslaugos valdžiai (S2G )Teikdamas viešąsias elektronines paslaugas ir pats viešasis sektorius yra suinteresuotas bendradarbiaudamas su kitomis valstybinėmis, savivaldybių ir kt. institucijomis pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Tokiu būdų skirtingos institucijos turėdamos prieiga gali naudoti tą pačią duomenų bazę, keistis turima informacija, priklausydamos viena nuo kitos gali palengvinti užpildytų duomenų perdavimą, administravimą ir pan.
1.2. Elektroninių viešųjų paslaugų klasifikavimas pagal brandos fazes
Analizuojant viešųjų elektroninių paslaugų rinką ir būklę, teikiamų paslaugų būseną vertinama, priskiriant joms tam tikrą brandumo lygį:Pirmasis lygis – informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją internetu. Kaip pavyzdys galėtų būti, šiuo metu dažniausiai savivaldybių interneto svetainėse esanti informacija, kurią galima priskirti šiam lygiui: informacija apie vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimą; licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimo tvarką; teritorijų planavimo, bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimo tvarką.Antrasis lygis – vienpusės sąveikos lygis. Institucijos tinklalapis yra iš dalies automatizuotas, vartotojas gali atsisiųsti dokumentų formas, anketą ir pan. Tačiau užpildęs ir norėdamas pateikti turi tai atlikti įprastais būdais: nuvykti, nusiųsti faksu, paštu ir t.t. Lietuvos savivaldybių tinklalapiuose, šiuo metu galima rasti tokią informaciją, priskiriama šiam lygiui: galimybė parsisiųsdinti elektronines formas, reikalingas gauti projektavimo sąlygų sąvadus norintiems projektuoti gyvenamąjį namą, sodo namelį; atlikti pramoninės, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų rekonstrukciją arba projektuoti naujus objektus; perplanuoti butą; gauti leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti.Trečiasis lygis – dvipusės sąveikos lygis. Vartotojas gali ne tik atsisiųsti pažymas, bet ir jas užpildęs, elektroniniu būdu pristatyti atgal tai pačiai institucijai. Šiam lygiui savivaldybės siūlo teikti paraiškas ir gauti leidimus organizuoti vietos renginius, festivalius; gauti archyvines pažymas.
Ketvirtasis lygis – bendradarbiavimo lygis. Vartotojas gali ne tik atsisiųsti formą/prašymą gauti vieną ar kitą paslaugą, nusiųsti užpildytą bet ir apmokėti už paslaugą ir gauti galiojantį ir reikiamą dokumentą. Šio lygio paslaugas teikia kol kas tik Vilniaus miesto savivaldybė.Nuo 2007 metų, kai kurios paslaugos pradedamos vertinti ir penktuoju lygiu. Šiuo lygiu vertinamos, viešosios elektroninės paslaugos, kurios funkcionuoja pilnai ir vartotojui nebereikia atlikti jokių fizinių veiksmų. Šiame lygyje teikiamos tokios paslaugos (fiziniams asmenims):Pajamų deklaravimas (turto, pajamų). Paslaugos teikėjo suteikta galimybė užpildyti pajamų deklaracija internetu. Pajamų deklaracija iš anksto yra užpildyta visais reikiamais duomenimis, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, paslaugą teikianti institucija jau žino apie paslaugos naudotoją. Socialinės išmokos ir kompensacijos. Gali būti taikomas teikiant motinystės (tėvystės) pašalpas, kompensuojant medicinos išlaidas, skiriant stipendijas studentams. Bedarbio pašalpa taip pat gali būti teikiama penktu lygiu (iš anksto užpildyta paslaugos paraiškos forma duomenimis, kurie jau yra viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse). Asmens dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojų teisės) – paslaugų teikėjas automatiškai perspėja pasų turėtojus apie artėjančią dokumento galiojimo pabaigą (elektroniniu paštu, žinute ar kt. el. būdais). Leidinių, publikacijų paieška viešosiose bibliotekose – paslaugos teikėjas galės informuoti paslaugų naudotoją apie naujai gautus leidinius.2. VIEŠŲJŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS LIETUVOJE
Kasmet vis dažniau girdime kalbant ir minint žinių ekonomikos, informacinės visuomenės, e-valdžios, e-verslą, e-paslaugų ir kt. susijusias sąvokas. Jų vartojimas dažnėja, nes vis daugiau vartotojų naudojasi, domisi, plėtoja bei diega naujoves šiose srityse, o su gaunama patirtimi siūlomos ir dar naujesnės paslaugos. Viešasis sektorius Lietuvoje ne išimtis ir tai parodė 2007 m. liepos mėn. “TNS Gallup” atlikti tyrimai.
Per 2007 m. pirmąjį pusmetį 44 procentai interneto vartotojų lankėsi viešojo sektoriaus institucijų internetiniuose puslapiuose. Dažniausiai buvo nurodytos tokios lankymosi priežastys: ieškojo bendros informacijos apie instituciją (tai darė 68 procentai interneto svetainių lankytojų), domėjosi teikiamomis viešosiomis paslaugomis bei jų gavimo tvarka (37 procentai), surasti dominančią teisinę arba administracinę informaciją (36 procentai). Taip pat atliktas tyrimas parodė, kad didėja naudojimosi elektroninėmis paslaugomis spektras: 28 procentai viešojo sektoriaus interneto svetainių lankytojų teikė elektroniniu būdu užpildytas formas ar kitą informaciją, reikalingą elektroninės paslaugos gavimui, 25 procentai elektroniniu būdu siuntėsi formas, reikalingas institucijos teikiamų paslaugų gavimui. Daugiausiai gyventojai naudojosi elektroninėmis paslaugomis: 44 procentai, susijusiomis su pajamų mokesčiu, 27 procentai , darbo paieška, 19 procentai mokymusi, 18 procentai teisinės informacijos paieška. Vartotojų poreikis naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis auga, tai parodė ir tyrimas, tačiau neretai pačios institucijos nėra pasiruošusios perkelti viešąsias paslaugas į interneto terpę, ko pasekoje, negavę norimo rezultato vartotojai nusivilę nebenori ateityje naudotis teikiamomis e-paslaugomis.2.1. Įdiegtų viešųjų elektroninių paslaugų nauda
Daugelyje šalių įgyvendinami viešojo sektoriaus modernizavimo darbai, ko pasekoje rūpinamasi elektroninės valdžios kūrimu. Siekiama išnaudoti visas interneto siūlomas galimybes, tobulinant viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų spektrą ir kokybę.Šiuolaikinės valstybės valdžia rūpinasi, kad būtų sukurta viešojo administravimo sistema, kuri leistų didinti viešojo sektoriaus darbuotojų našumą bei palengvintų darbą, gyventojams supaprastintų “kelią” iki norimo tikslo, kuris netasiejamas nuo santykio su valstybinėmis institucijomis bei kainuotų mažiau.Viešųjų elektroninių paslaugų naudą galima nagrinėti dviejomis pozicijomis: klientų (juridinių ir fizinių asmenų) bei institucijų požiūrio kampais. Teikiant ir gaunant elektronines paslaugas iš dalies naudą turi abi pusės.Klientų pozicija:– laiko taupymas pildant reikiamas formas patogiu metu, fiziškai neesant institucijos patalpose ir laukiant eilėje;
– kelionės išlaidų, susijusių su reikiamos paslaugos gavimu, taupymas;– operatyvus sistemos darbas, informuojant apie užpildytose formose esančias klaidas bei galimybė iškart jas ištaisyti;– paprastos paslaugos administravimo mokesčio nebuvimas;– mokėjimas už paslaugas elektroniniu būdų bet kuriuo paros metu;– ir kt.Institucijos pozicija:– mažinamas darbuotojų darbo krūvis;– operatyvus viešųjų paslaugų teikimas;– kaštų taupymas, susijęs su personalo administravimu;– viešojo sektoriaus modernizavimas, darbuotojų žinių gilinimas susijęs su informacinėmis technologijomis/ kompiuteriniu raštingumu;– sudaromos galimybės aptarnauti ir neįgalius žmones;– reikiamos informacijos kaupimas vienoje duomenų bazėje, kuri yra sisteminama, diegiamos naujos sistemos versijos;– ir kt.2.2. Teikiama viešųjų elektroninių paslaugų kokybė Lietuvoje
Šiuo metu kalbant apie viešąsias elektronines paslaugas, neužtenka tik teikti pirminio lygio paslaugos. Įsisavinus kitų šalių patirtis ir diegiant tokias paslaugas atsiranda vartotojų poreikis paslaugas gauti efektyvesniu būdu, žinoti, kad daugiau dėmesio skiriama asmens saugumui, toliau plėsti elektroninių paslaugų pasiūlą. Kadangi tokios paslaugos teikiamos ne tik vietos, regioniniu, nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu, modernizavimas ir inovacije šioje srityje yra būtini.Tačiau prieš pradedant diegti naujas technologijas, pirmiausia turi būti išpręstos esminės vis dar esamas problemos:1) Institucijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas;2) Lėšų skirimas viešųjų elektroninių paslaugų kokybės gerinimui;3) Modernizuoti turimą įrangą: diegti spartesnį internetą, aprūpinti technine baze.Kaip pavyzdį apie šiuo metu teikiamas viešųjų elektroninių paslaugų kokybę galima panagrinėti Informacinės Visuomenės plėtros komiteto atlikta tyrimą bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto tyrėjų grupe, kurios metu buvo ištirtos visos Lietuvos savivaldybės ir jų teikiamos elektroninės paslaugos.Dauguma savivaldybių teikia tik pirmojo ir antrojo brandos lygio viešąsias elektronines paslaugas. Labiausiai pažengusios perkeliant viešąsias paslaugas į internetą yra:• Klaipėdos miesto savivaldybė (viso skirtingu – nuo pirmojo iki ketvirtojo perkėlimo į internetą brandos lygiu – į internetą čia perkelta 111 paslaugų, t.y. 75 procentai visų paslaugų);
• Vilniaus miesto savivaldybė (perkeltos 109 paslaugos, t.y. 74 procentai paslaugų);• Panevėžio miesto savivaldybė (perkeltos 77 paslaugos, t.y. 52 procentai paslaugų);• Alytaus miesto savivaldybė (perkeltos 75 paslaugos, t.y. 51 procentai paslaugų); • Kauno miesto savivaldybė (perkeltos 66 paslaugos, t.y. 45 procentai paslaugų).Mažiausiai viešųjų paslaugų į elektroninę erdvę yra perkėlusios Birštono, Tauragės, Pakruojo, Kaišiadorių, Rietavo rajonų savivaldybės. Bendrai, šiuo metu Lietuvoje geriausiai išvystytos tokios viešosios elektroninės paslaugos:• Gyventojų ir juridinių asmenų mokesčių deklaravimas; • Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas; • Muitinės deklaracijų teikimas; • Statistinių duomenų teikimas; • Darbo paieškos ir įdarbinimo paslaugos; • Viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos. Iš pateiktos medžiagos galima spręsti, kad vis dėlto nacionalinio lygio viešosios e-paslaugos yra labiau išvystytos negu regiono mastu. Tai sudaro prielaidą teigti, kad pagrindinės valstybinės institucijos naudojasi modernemėsnis priemonėmis, yra labiau adaptuotos prie naujųjų informacinių technologijų bei gali suteikti geresnės kokybės paslaugas, gal net yra labiau suinteresuoti teikti platesnį ir kokybiškesnį spektrą paslaugų, nes jų paslaugų varotojai ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys bet ir tos pačios valstybinės institucijos.3. LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ELEKTRONINES PASLAUGAS IR ELEKTRONINĘ VALDŽIĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI
,,Politiniu aspektu e. valdžia gali būti suvokiama kaip „tam tikras demokratinis mechanizmas, kadangi ji susijusi su viešosios informacijos procesais, pilietinės informacijos sklaida ir viešosios sferos vystymusi“; t.y. demokratinis elektroninės valdžios potencialas atsiskleidžia per komunikacinį aspektą. Socialinis e. valdžios aspektas susijęs su žinių visuomenės tendencijomis ir ,,atsiskleidžia per jos poveikį gyvenimo stiliaus pasiekiamumui“ – t.y. elektroninė valdžia įtvirtina ir toliau plėtoja įtinklinto gyvenimo pokyčius, susijusius su tokiais veiksniais kaip interneto poveikis, skaitmeninio sklasto problemos, valdžios požiūris į globalius veiksnius ir kita”. Siekiant sukurti veiksmingą viešojo administravimo sistemą, Vidaus reikalų ministerija prie LRV parengė Viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. Strategiją, kurioje vienas iš svarbiausių įgyvendinimo sričių yra e.valdžia. Pradedama suprasti, kad e. valdžia yra kaip informacinių technologijų, organizacinių, naujų įgūdžių ir kitų pokyčių visumą, kuri reikalinga demokratiniams procesams ir viešąjai politikai stiprinti.
Galima būtų paminėti pagrindinius e. valdžios tikslus: • Didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą; • Užtikrinti e. paslaugų prieigą; • Kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją. Tačiau norint pasiekti užbrėžtų tikslų atskirai kiekviena e. valdžiai priskiriama sfera turi būti nuodūgniai išnagrinėta, įvertinta reali situacija, įvardintos esamos problemos, siūlomi konkretūs sprendimo būdai bei numatomi rezultatai. Norint tai pasiekti valdžios institucijos turi reglamentuoti atskiras sritis, kartu skiriant vienodą dėmesį kiekvienai iš jų.Jau ankščiau prieš Vidaus reikalų ministerijos Strategijoje iškeltą e. valdžios stiprinimo pasiūlymą, Lietuvos valdžia atkreipė dėmesį į e. valdžio kūrimo būtinumą, tai įrodo ir 2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 2115 nutarimas “Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo”. Šiame nutarime numatomas e. valdžios poveikis ir įtaka juridiniams ir fiziniams asmenims, e. valdžios prioritetai, viešųjų elektroninių paslaugų techniniai sprendimai, e. valdžios įgyvendinimas ir kt. Taip pat numatytos viešosios elektroninės paslaugos pagal Europos Sąjungos programinius dokumentus:1) Gyventojams – Pajamų deklaravimas (turto, pajamų);– Laisvų darbo vietų (iš jų ir valstybės tarnyboje) paieška;– Socialinės išmokos ir kompensacijos (bedarbio pašalpos, kompensacijos už vaistus, stipendijos, pašalpos daugiavaikėms šeimoms);– Asmens dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojų pažymėjimai, autorių teisių apsauga);– Transporto priemonių registravimas;– Leidimai statyti pastatus;– Pranešimai policijai;– Leidinių, publikacijų paieška viešosiose bibliotekose;– Gimimo ir mirties liudijimai;– Gyvenamosios vietos deklaracijos;– Interaktyvios gydytojų konsultacijos ir registracija poliklinikose;– Paraiškos (mokytis universitete, kelti kvalifikaciją). 2) Verslo subjektams – Įmonių mokesčiai;– Pridėtinės vertės mokestis (PVM);– Naujų įmonių registravimas;– Duomenų teikimas Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;– Viešieji pirkimai;– Socialinės išmokos darbuotojams;– Muitinės deklaracijos;– Leidimai, kuriuos reikia derinti su aplinkos apsaugos tarnybomis. Pagal šį nutarimą 2003 m. lapkričio 25d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo”, kuriame aukščiau paminėtas viešosioms elektroninėms paslaugos įgyvendinti pateikė detalų priemonių sąrašą. Tai rodo, kad yra patvirtinti valstybinio lygio dokumentai, tačiau jų veiksmingumas mažai pastebimas.IŠVADOS
Elektroninės valdžios plėtrai reikalinga elektroninių viešųjų paslaugų efektyvumas ir saugumas. Taigi vienas iš svarbiausių e. valdžios aspektų yra užtikrinti didesnį paslaugų naudotojų pasitenkinimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į tokias elektronines viešąsias paslaugas, kurios gali būti teikiamos tarpnacionaliniu lygmeniu. Teikiant šias paslaugas elektroniniu būdu, turi būti siekiama plataus jų naudojimo, o ne vien tik šių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę. Todėl labai svarbūs šioje srityje yra elektroninių viešųjų paslaugų poreikio tyrimai. Taip pat bendradarbiavimas su vartotojais, kurių nuomonė, pastabos, poreikiai gali atverti naujas galimybės tobulinant esančių viešųjų elektroninių paslaugų kokybė bei spektrą.Efektyvus ir geranoriškas viešojo administravimo institucijų darbas e. valdžios srityje yra labai reikšmingas viešojo administravimo modernizavimui, gerinant elektroninių viešųjų paslaugų kokybę ir keliant elektroninių viešųjų paslaugų naudotojų pasitenkinimą. Atsakingos institucijos turi nuolat dirbti elektroninių paslaugų efektyvumo ir kokybės kėlimo klausimais taip pat galėtų mokytis iš esamos praktikos ir patirties, kurią naudoja verslo sektorius, kuris yra daug daugiau pažengęs elektroninių paslaugų teikimo sferoje.
LITERATŪRA:
1. TNS Gallup. Kompiuteriai ir internetas Lietuvoje sparčiai populiarėja [interaktyvus]. 2007 04 02 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą: <http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_index/lt_news/lt_news_305?cache=n&ref=%2Flt%2Fdisp.php%2Flt_search%3Fkwd%3Dkompiuteris>
2. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės. Informacija apie informacinių technologijų naudojimą įmonėse 2007 m. [interaktyvus]. 2007 08 27 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą:
<http://www.ivpk.lt/main-stat.php?cat=62&n=84 >3. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės. Savivaldybių institucijų teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų tyrimas: svarbiausios išvados [interaktyvus]. 2007 10 16 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą:< http://www.ivpk.lt/main-stat.php?cat=62&n=86>
4. Lietuvos Respublikos Seimas. Viešojo administravimo įstatymas 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292086>
5. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės. 2001-12-14 rašto Nr. 31-1842 priedas “Elektroninės paslaugos apibrėžimas” [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.ivpk.lt/dokumentai/re_el_paslauga.doc>
6. Asociacija “Infobalt”. Elektroninės valdžios plėtra Lietuvoje 2007 11 22. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:< http://www.infobalt.lt/main.php?&s=62&r=59&i=7518>
7. TNS Gallup. Gyventojai vis aktyviau naudojasi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis [interaktyvus]. 2007 07 23 pranešimas spaudai. Prieiga per internetą:< http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_news/lt_news_204_17>
8. I. Žilionienė ,,Elektroninės valdžios plėtros planavimas: svarbiausių dokumentų apžvalga“. Viešoji politika ir administravimas. 2004, Nr. 10, ISSN 1648-2603
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija , 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004, Nr. 69-2399) [interaktyvus]. Prieiga per internetą:<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=232235&p_query=Vie%F0ojo%20administravimo%20pl%EBtros%20iki%202010%20met%F8%20strategija%20&p_tr2=2 >
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo, 2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 2115 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=198184&p_query=Elektronin%EBs%20vald%FEios%20koncepcija&p_tr2=2>
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dėl elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo, 2003 m. lapkričio 25 d. Nr. 1468 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=273447