KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
Studijų programa: LOGISTIKOS VADYBA
PIRATAVIMAS INTERNETE
Informacinės technologijos
Darbą atliko: Lvi-12 gr. stud.
Darbo vadovas: lekt.
A.Mickus 2014____
Klaipėda 2014
Contents
1ĮVADAS 5
2PIRATAVIMAS 7
2.1Piratavimo rūšys 7
2.2piratavimo formos 8
3Piratavimo priežastys 10
4KODĖL VERTA 10
5pasaulinė statistika 11
6bsa tyrimas 12
7Mokėti turėtų būti paprasčiau,nei siųstis nelegaliai 13
8išvados 14
9 Literatūros sąrašas 15
1ĮVADAS
Dauguma kūrinių, programų, muzikos albumų, kuriuos įsigyjame, turi autorius, kurių teisės yra saugomos įstatymų. Su šiomis prekėmis negalima elgtis kitaip, nei leidžiaautorių teises giantys įstatymai.Taigi negalima jų laisvai kopijuotiar platinti internete ar tarpusavyje, nes tai yra nelegalu.Tačiau šeis informaciniais laikais labai paplitęs piratavimas internete. Platinama viskas: t.y. knygos straipsniai, muzikos kūriniai,filmai, žaidimai ir turbūt labiausiai platinama kompiuteriū programinė įranga.Labiausiai paplitusios autorių teisių pažeidimo formos yra klastojimas ir piratavimas.
2PIRATAVIMAS
Piratavimas1 – (iš gr. πειρατής, peiratés ‘užpuolikas’, per lot. pirata ‘jūrų plėšikas’) – plėšimo tikslais vykdomas laivų bei pakrančių gyvenviečių puolimas iš jūros.
Inforamacinių technologijų pasauyje perimtas piratavimo terminas. Kompiuterių piratavimas – tai duomenų kopijų darymasar duomenų
modifikavimaspažeidziant autorių teises.
1 pavPiratavimo priežastys
Šaltinis:www.lrytas.lt
Tuo nepatenkinti komerciniai programnės įrangos ar kitos kompiuterinėse laikmenose platinamos informacijos kūrėjai, nes tai mažina jų pelna. Patys piratai tokia nusikalstama veikla suma-ina savo pinigines išlaidas. Nors tokia veikla yra pripažinta nelegalia, praktiškas baudžiamojon atsakomybėn patraukimas ya sunkiai įgyvendinamas.
Žiūrint į labiausiai pirataujančių valstybių statistiką galima pastebėti tendenciją, kad autorių teisės mažiausiai pažeidžiamos išsivysčiusiose šalyse.Mažiausiai pirataujama yra Jav, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Liuksenburge ir kitose šalyse.Deja Lietuvoje pagal ,, Business Software Alliance“(BSA) pasaulinį kompiuterių programų ,, piratavimo‘‘ lygio tyrimas atskleidė, kad 2011 m. Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų lygis sudarė 54 %. Tai reiškia , kad daugiau nei pusė vartotojų įsidiegtų programų buvo nelicenzijuotos. Kompiuterių programų piratavimo lygis Lietuvoje nemažėja jau keturis metus, o neteisėtų kompiuterinių program vertė – auga.
2.1Piratavimo rūšys
Autorių teisės skirstomos į turtines ir neturtines. Neturtinės autorių teisės negali būti perduotos kitiems asmenims.Labiausiai paplitusios autorių teisių pažeidimo formos yra klastojimas ir piratavimas. Klastojimas- tai viena iš neteisėtos veiklos formų, kai intelektinės nuosavybės objektai yra atgaminami, pakeičiami netikrais arba pagaminami iš naujo ir platinami tokiu pavidalu, kuris yra labai panašus arba identiškas orginaliam produktui. Klastotė dažnai būna labai panaši į orginalą. Kopijuojamas ne tik pats produktas, bet ir jo įpakavimas, vartotojo instrukcija, logotipas, etiketė, saugumo elementa ir kt.
Piratavimas – neteisėtas (neturint autoriaus teisių) kūrinių panaudojimas, juos modifikuojant, kopijuojant, platinant, padarant viešai prieinamais ir pan.
2 pav. pasaulinė statistika
Šaltinis:www.FACEIT.lt
2.2piratavimo formos
Nors internetas suteikia daugiau galimybių parduoti produktus ir paslaugas, jis taip pat sukuria naujas galimybes pavogti programinę įrangą. Iš tiesų, programinės įrangos vagystė ir platinimas kenkia didžiulėms inovacijoms, naujiems darbams ir pajamoms, kurias suteikia internetas. Visai neseniai, neteisėtas programinės įrangos kopijavimas reikalavo fiziškai apsikeisti diskeliais, kompaktiniais diskais ar kita kietąja laikmena. Tačiau spartėjant, greitėjant, pingant internetui, atitinkamai tobulėja programinės įrangos piratavimas. Internetas suteikia galimybę perkelti kūrinius iš vieno kompiuterio į kitą, nenaudojant kietųjų laikmenų, ir esant nedidelei pažeidimo nustatymo rizikai. Kai kurios piratavimo schemos gali net įtraukti kompiuterių savininkui apie tai net nežinant. Piratavimas, kuris anksčiau reikalavo sudėtingų kompiuterių kodų žinojimo, dabar pakeičiamas vienu pelės klavišo spustelėjimu. Ženklus asmenų, turinčių prieigą prie interneto, augimas sukelia augančią programinės įrangos piratavimą.
Skiriamos 5 pagrindinės nelegalaus programinės įrangos naudojimo rūšys:
Galutinio vartotojo piratavimas:
Bendrovės darbuotojas kompiuterių programų kopijų be leidimo atgaminimas. Galutinio vartotojo piratavimas apima šias formas:
Vienos licencijuotos kopijos įdiegimą daugelyje įmonės kompiuterių.
Diskų kopijavimą įdiegimui ir platinimui.
Kompiuterių programų versijų atnaujinimą neturint licencijuotos versijos, kurią reikia atnaujinti.
Akademinės ar kitos ribotos ar neskirtos mažmeninei prekybai programinės įrangos įsigijimą be licencijos komerciniam naudojimui.
Apsikeitimą diskais darbo vietoje ar už jos ribų.
Klientas-Serveris: per didelis naudotojų skaičius:
Per daug darbuotojų tinkle naudoja centrinę kompiuterių programos kopiją vienu metu.
Piratavimas internete:
Programinė įrangos atsisiuntimas internetu. Piratavimas internete gali būti:
Neteisėtos svetainės, kurios suteikia galimybę nemokamai atsisiųsti programinę įrangą arba apsikeisti nusiųstomis programomis;
Interneto aukcionai, siūlantys suklastotą, autorių teises pažeidžiančią programinę įrangą;
Kompiuterių tinklai (P2P2), kurie įgalina neteisėtą autorių teisės saugomų programų atsisiuntimą.
Įrašymas į kietąjį diską.
Nelicencijuotų kompiuterių programų kopijų atgaminimas į kietąjį diską, kad parduodami kompiuteriai būtų patrauklesni.
Programinės įrangos klastojimas:
Neteisėtas autorių teisės saugomų kūrinių kopijavimas ir pardavimas siekiant tiesiogiai imituoti originalų kūrinį. Programinės įrangos pakuotės atveju, paprastai kompaktinių diskų (CD) ar diskelių kopijos, bei pati pakuotė, naudojimo vadovai, licencinės sutartys, etiketės, registracijos kortelės ir saugumo elementai yra suklastoti.
3Piratavimo priežastys
Už piratinę produkciją nereikia mokėti arba kaina yra maža, palyginti su orginalaus produkto kaina,o piratinės produkcijos kokybė vartotojus iš esmės tenkina.
Antra, piratinė produkcija yra lengvai prieinama, ją galima lengvai parsisiųsti internetu ar įsigyti iš trečiųjų asmenų.
Kartais žmonės piratauja todėl, kad vartotojo šalyje neįmanoma įsigyti norimos originalios produkcijos arba jos kaina rinkoje yra itin didelė, dėl to vartotojui neprieinama.
Žinių stoka arba tikslingas jų ignoravimas
Pažeidėjai mato, kad už intelektinės nuosavybės pažeidimus baudžiama retai, todėl įpročių nekeičia.
3 pav. PIRATAVIMAS
Šaltinis: www.technologijos.lt
4KODĖL VERTA
Už nelegalios programinės įrangos naudojimą pagal LR3 galiojančius teisės aktus taikoma administracinė, baudžiamoji atsakomybė.
Legali programinė įranga bus kokybiška ir leis maksimaliai išnaudoti jos galimybes.
Pirmieji gausite programos atnaujinimus iš programų gamintojų;
Jeigu programos atnaujinimas mokamas, jums bus pritaikyta ženkli nuolaida;
Remsite programinės įrangos gamintojus, kurie galės kurti naujas programas, padedančias efektyviau valdyti verslą;
Apsaugosite savo kompiuterį nuo kenkėjiškos programinės įrangos.
5pasaulinė statistika
1 lentelė
Statistika
Šaltinis: www.BSA.org
2 lentelė
Lietuvos ir pasaulio statistika
Šaltinis:www.BSA.org
6bsa tyrimas
Pasaulinis „piratavimo“ lygio BSA tyrimas vykdomas jau devintą kartą. Tyrimą BSA vykdo drauge su pirmaujančiomis pasaulyje tyrimų bendrovėmis IDC ir „Ipsos Public Affairs“. Tyrimo metu surinkti 182 pavieniai duomenų pateikimai ir įvertintos kompiuterių bei programinės įrangos tendencijos 116-oje rinkų. Šiemet pirmą kartą į tyrimą buvo įtraukta ir 15 tūkst. kompiuterių vartotojų apklausa 33 valstybėse, kurios bendrai sudaro 82 proc. pasaulinės asmeninių kompiuterių rinkos
Nuo 2008 metų Lietuvoje „piratinių“ kompiuterių programų vertė padidėjo 14 proc. ir pasiekė rekordinę 32 mln. eurų (110,5 mln. litų) sumą. BSA tyrimo duomenimis, bendra 2011 m. įsidiegtų neteisėtos programinės įrangos kopijų vertė pasaulyje pasiekė 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų).
Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos vartojimas nemažėja. Nors šalyje intelektinės nuosavybės apsaugos įstatyminė bazė yra pakankamai stipri, jos užtikrinimas praktikoje – silpnas. Pažeidėjai mato, kad už intelektinės nuosavybės pažeidimus baudžiama retai, todėl įpročių nekeičia“
Neoriginalios programinės įrangos rinka alina šalies ekonomiką, slopina informacinių technologijų pažangą ir stabdo naujų darbo vietų kūrimą. Valstybinės institucijos turėtų atnaujinti intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus ir užtikrinti, kad programinės įrangos „piratams“ būtų taikomos realios bausmės.
7Mokėti turėtų būti paprasčiau,nei siųstis nelegaliai
Ką daryti žmogui, kuris gyvena Lietuvoje ir nori nepirataudamas, greitai ir patogiai nusipirkti informacijos? Emigruoti. Geriausia į JAV, galima ir į Angliją, nors ten irgi yra šiokių tokių apribojimų. Jei visur padėtis būtų tokia kaip JAV, niekas piratavimu nesiskųstų. Jis egzistuotų, bet būtų toks nedidelis, kad nekeltų galvos skausmo.
Pavyzdžiui“Netflix”, siūlo už aštuonių dolerių per mėnesį abonentinį mokestį internetu žiūrėti pasirinktus filmus ar televizijos laidas praktiškai be jokių apribojimų. Vienintelė problema – ši paslauga teikiama tik JAV rinkai. Lietuvoje analogiška skaitmeninės filmų nuomos galimybė veikia tik kabeliniuose televizijos tinkluose, ir tai yra labai ribota. Interneto vartotojai gali pirkti “blue-ray” diską, tačiau vartototojui jisvisiškai nereikalingas – juk jie viso labo nori peržiūrėti jame esantį filmą, kurį turėtų būti galima patogiai gauti ir skaitmeniniu formatu.
Panašių Lietuvoje neveikiančių tarnybų apstu. Ypač ryškus pavyzdys – muzikos verslą skaitmenizavusi interneto parduotuvė “iTunes”. Kol industrijos atstovai skaičiuoja drastiškai sumažėjusius kompaktinių diskų prekybos pelnus, “iTunes” vilioja melomanus milžiniška skaitmeninės muzikos įrašų duomenų baze, o šie noriai perka dainas už prieinamą kainą – įprastai apie 1 svarą. To rezultatas – padidėjęs muzikos įrašų pardavimas. Problema vėlgi ta pati: lietuviška banko kortele “iTunes” atsiskaityti nepavyks. Tai reiškia, kad žmogui, norinčiam gauti naują, tarkime, grupės R.E.M., albumą, lieka du keliai: arba laukti, kol jį fiziniu formatu atveš į muzikos įrašų parduotuves Lietuvoje (tai gali užtrukti ir porą mėnesių), arba siųstis nelegalią skaitmeninę kopiją iš lietuviškosios “Linkomanijos”, švediškojo “The Pirate Bay” ar kito panašaus nelegaliais failais besidalijančio puslapio. Be abejo, dauguma renkasi antrąjį variantą.
Galbūt žmonės, net ir turėdami galimybę susimokėti už kūrinį, vis tiek siųstųsi nelegaliai, bet nemokamai? Viską lemia vartotojo ir paslaugos santykiai. Jei tarnybos bus patogios, o kainos – sąžiningos, atitinkančios skaitmeninės informacijos vertę, tuomet vartotojai siųsis legaliai. Reikia manyti, kad už skaitmeninę knygą tikrai negalime mokėti tiek, kiek mokame už spausdintą. Pagal visas sąnaudas skaitmeninė knyga turėtų kainuoti apie 3 Lt, o ne 30 Lt, kaip yra dabar. Be to, mokėjimas turėtų teikti ir tam tikrų privalumų, palyginti su nelegaliu siuntimusi. Pavyzdžiui, pirkdamas legalią programą vartotojas gauna galimybę tiesiogiai bendrauti su jos kūrėjais, prašyti techninės pagalbos. Tai buvo pagrindinis postūmis JAV pereiti prie legalių programų.
Planuojama bendra ES skaitmenine erdve, kuri sujungtų visas valstybes į vidinę rinką ne tik fiziniu, bet ir skaitmeniniu pavidalu. Principas paprastas: jei bendrovė leidžia įsigyti informacijos kurioje nors ES šalyje, ji turi tai leisti visose. Šiuo metu to nėra. Kai bus, piratavimo problema greitai pradės mažėti.
8išvados
Piratavimas kaip nusikaltimas yra žinomas nuo senų laikų, tačiau šiais laikais piratavimo
sąvoka suprantama keliais aspektais: 1. jūrų piratavimas, 2. IT piratavimas.
Skiriamos 5 pagrindinės nelegalaus programinės įrangos naudojimo rūšys: galutinio vartotojo
piratavimas, klientas-serveris: per didelis naudotojų skaičius, piratavimas internete, įrašymas į kietąjį diską, programinės įrangos klastojimas.
Sparčiai vystantis kompiuterių industrijai, didėja ir IT piratavimo mastai, kurių sumažinti
praktiškai neįmanoma;
Piratavimą kaip nusikaltimą abiem aspektais lemia ir skatina vienodi veiksniai: nestabili
ekonomika, nacionalinės ir tarptautinės politikos neveiksnumas, socialiniai prieštaravimai, technologijų tobulėjimas.
IT piratavimas – sunkiai kontroliuojamas nusikaltimas, kuris daro visuomenei ne tik žalą, bet ir
teikia didelę naudą.
9Literatūros sąrašas
Lietuviai labiausiai pirataujantys baltijos šalyse- VersloSavaite.lt(2014-11-28)
Statistika-statistika(2014-11-28)
Piratavimas- Vikipedija(2014-11-28)
Piratvimo lygis lietuvoje išlieka aukštas VersloSavaite.lt(2014 11-28)
Piratavimo lygis nemažėja jau ketvirtus metus DELFI Mokslas(2014-11-28)
1 -www.wikipedija.org
2 -www.wikipedija.org
3 -www.wikipedija.org