Papildomo informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje analizė

Profesinės perkvalifikavimo studijos

PAPILDOMO INFORMATIKOS MOKYMO PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE ANALIZĖ

BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS

TURINYS 21. ĮVADAS 32. INFORMATIKOS MOKYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE 52.1. INFORMATIKOS MOKYMAS LIETUVOS MOKYKLOSE 52.2. PAPILDOMO UGDYMO KONCEPCIJA 72.3. PAPILDOMO INFORMATIKOS MOKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 82.4. JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ PSICHOLOGINIAI YPATUMAI 113. TYRIMO REZULTATO ANALIZĖ 153.1. TECHNINĖ MOKYKLŲ BAZĖ. PEDAGOGAI 153.3. PAPILDOMAM INFORMATIKOS MOKYMUI SKIRTŲ VALANDŲ SKAIČIUS 193.4. PAPILDOMŲ INFORMATIKOS UŽSIĖMIMŲ TURINYS 214. PAPILDOMŲ INFORMATIKOS UŽSIĖMIMŲ PLANAI 234.1. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 5 KLASEI 254.2. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 6 KLASEI 264.3. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 7 KLASEI 284.4. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 8 KLASEI 304.5. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 9 KLASEI 324.6. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 10 KLASEI 345. IŠVADOS 35LITERATŪROS SĄRAŠAS 36PRIEDAI 37

1. ĮVADAS

Šiuo metu, kai aktyviai kuriama informacijos visuomenė, mokyklinės informatikos vaidmuo šiame procese darosi vis svarbesnis, nes „kiekvienas mokyklos mokymo dalykas yra visuomenės gyvenimo realybės, kultūros dalies projekcija“ [1]. Informacijos visuomenės esminis požymis: jos svarbiausias produktas – informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios. Informacija tampa plačiai vartojama preke. Jos realizavimas tampa galimas naujų telekomunikacijų aplinkoje. Informacijos visuomenės kūrimo pastangos turi būti nukreiptos į visos visuomenės įtraukimą į šį procesą bei teisingą naujų technologijų panaudojimą.Ypatingą svarbą įgauna švietimas, lavinimas, mokymas ir įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimo informacijos visuomenės sąlyginis privalumų supratimas. Vienas svarbiausių šiuolaikinės visuomenės tikslų – suteikti piliečiams teisę šviestis ir mokytis visą gyvenimą. „Informacijos visuomenės kūrimo procese mokymo įstaigoms iškyla naujas uždavinys – ieškoti ir realizuoti papildomas veiklos formas, nukreiptas sėkmingam informacijos visuomenės Lietuvos sukūrimui“ [2], nes dabartiniai mokiniai greitai įsilies į tą visuomenę, kurioje informacija tampa svarbiausia vertybe, nuo jos priklauso žmonių gerovė. Informacijos technologijos integravimas bei ugdymo turinio ir metodų pokyčiai vyksta esant dviem, tarp savęs glaudžiai susijusiems, švietimo tikslams: viena, būtina ugdyti moksleivių technologinius ir informacinius gebėjimus, kurių prireiks gyvenant ateities visuomenėje; antra, būtina panaudoti informacijos technologijos katalizinį potencialą švietimo reformai paspartinti.Informacinis ir technologinis raštingumas tampa svarbia, moksleivio gebėjimus adaptuotis informacinėje visuomenėje ir galimybes konkuruoti darbo rinkoje lemiančia, bendrojo išsilavinimo dalimi. Fundamentalus informatikos ir programavimo mokymas, prieš dešimtmetį buvęs gana aktualus, dabar tėra vienas iš daugelio tiksliųjų dalykų uždavinių. Mokymas dirbti su kompiuteriu nėra pagrindinis informacijos technologijos integravimo į ugdymą uždavinys, tačiau pereinamuoju laikotarpiu (kol nuodugnesniam kompiuterių integravimui daugelyje mokyklų trūksta technikos), jis išlieka aktualus. Tikslingas mokymas naudoti informacijos technologiją yra vienas iš būdų sulyginti moksleivių iš įvairaus socioekonominio statuso šeimų galimybes įgyti ateities gyvenimui svarbių gebėjimų, sudaryti sąlygas visiems moksleiviams įgyti sistemingų žinių apie naująsias technologijas ir bent minimalių įgūdžių jas taikyti.Modernios švietimo sistemos esmė – lankstus, visapusiškas informacijos technologijos taikymas mokymui ir mokymuisi. Naujųjų technologijų integravimas neatsiejamas nuo kitų esminių švietimo pokyčių, ugdymą mokykloje glaudžiau integruojančių su ekonomika, visuomeniniu ir socialiniu gyvenimu bei kultūra. Mokykloje turi būti taikomi besimokančios informacinės visuomenės darbo metodai ir stilius. Modernių mokymo priemonių diegimas glaudžiai siejasi su naujais bendraisiais ugdymo tikslais, o nauji ugdymo tikslai – su informacijos ir komunikacijos technologijos taikymu. Nuo mokymosi apie informacijos technologiją vis sparčiau turi būti pereita prie mokymosi su informacijos technologija.[2] Ji turi padėti veiksmingiau taikyti ir derinti tarp savęs naujus ugdymo metodus, geriau atitikti individualius moksleivio poreikius, mažinti humanitarinių ir tiksliųjų mokslų takoskyrą, integruoti įvairių mokslo ir gyvenimo sričių žinias bei problemas, formuoti holistišką pasaulio suvokimą, veiksmingai suderinti technologines žinias su informaciniais gebėjimais bei kritiniu mąstymu.

2. INFORMATIKOS MOKYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

Šiuo laikotarpiu vienas svarbiausių uždavinių – kiekvienam pagrindinės mokyklos bei gimnazijos absolventui sudaryti sąlygas išsiugdyti technologinius ir informacinius įgūdžius. Moksleiviai galės veiksmingai panaudoti kompiuterio galimybes ir pranašumus ugdydamiesi sociokultūrinę, gamtamokslinę bei ekonominę kompetenciją tik tuomet, jei pagrindinės kompiuterijos žinios ir įgūdžiai bus įgyjami pagrindinės mokyklos žemesnėse klasėse.[2] Mokykloje pagrindiniai informatikos taikymų įgūdžiai turi būti įgyjami vis jaunesnio amžiaus moksleivių (10–12 metų), o informaciniai ir technologiniai gebėjimai turėtų būti lavinami per visą mokymąsi mokykloje juos pritaikant autentiškose mokymosi situacijose ir praplečiant naujomis, prasmingomis žiniomis. Atsižvelgiant į informatikos mokymo bendrąsias programas, matyti, kad jaunesnio amžiaus mokiniai informatikos įgūdžius gali įgyti tik tinkamai organizuojant papildomą informatikos mokymą pagrindinėje mokykloje. Papildomas informatikos mokymas reglamentuojamas papildomo ugdymo koncepcijos, pagrindiniai tikslai ir uždaviniai numatyti Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose. Dar reikėtų atsižvelgti į jaunesniojo amžiaus mokinių psichologinius ypatumus, psichologų rekomendacijas, Seymouro Paperto idėjas.

2.1. INFORMATIKOS MOKYMAS LIETUVOS MOKYKLOSE

1985–1986 mokslo metais kai kuriose Lietuvos vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindų kursas. 1986 m. išverstas A. Jeršovo ir V. Monachovo parengtas vadovėlis „Informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindai“.

1991 metais buvo išleistas originalus V. Dagienės ir G. Grigo vadovėlis „Informatika: X-XI klasei“.Nuo 1989–1990 mokslo metų rengiama Lietuvos moksleivių informatikos olimpiada. 1990 m. buvo įkurtas Informatikos ir prognozavimo centras (IPC), aktyviai dalyvavęs mokyklų kompiuterizavime, informatikos mokymo organizavime, mokytojų klasifikacijos tobulinime, naujų mokymo metodų propagavime. Nuo 1993 m. Lietuvos vidurinėse mokyklose atsirado pasirinktiniai kursai, kuriuose jaunesniųjų klasių moksleiviai galėjo dirbti Logo sistema. Organizuojami respublikiniai kursai mokytojams, kuriuose supažindinama su Logo pedagogika. 1995 m. rugsėjo pasirodė ir garsiosios S. Paperto knygos „Minčių audros: Vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos“ vertimas į lietuvių kalbą.1996 m. nupirkta ir adaptuota Lietuvos mokykloms „LogoWriter“ sistema.1995–1997 metais buvo vykdomas Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kompiuterizavimo projektas (skirta 7 mln. dolerių), kurį pabaigus pagerėjo mokyklų aprūpinimas kompiuteriais.1995 m. pirmą kartą Lietuvos mokyklose buvo laikomas informatikos egzaminas.1996 metais parengta informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje bendroji programa ir išsilavinimo standartai.1996 legalizuota ir adaptuota „LogoWriter“ sistema visoms mokykloms.1998 legalizuota ir adaptuota Windows terpė „Komenskio Logo“ sistema visoms mokykloms.1998 parengta informatikos mokymo bendroji programa vidurinės mokyklos profiliuotose klasėse (11–12 kl.).Siekiant užtikrinti sėkmingą Lietuvos mokyklų kompiuterizavimą, 1999 11 22, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1178 sudaryta darbo grupė, kuri parengė Informacijos technologijos diegimo švietime strategiją. Strategijos prioritetiniams uždaviniams įgyvendinti parengta programa “Lietuvos mokykla XXI amžiaus informacinėje visuomenėje”. Pagrindinės šios programos nuostatos nukreiptos į švietimo sistemą, nes būtent čia yra ugdomas informacinės visuomenės pilietis. Programoje[6] išvardyti šie mokyklų kompiuterizavimo siekiai ir uždaviniai:• suteikti visų šalies mokyklų moksleiviams vienodo lygio žinias, išmokyti mokinius efektyviai naudotis informacijos technologijos teikiamomis galimybėmis;• tolygiai diegti informacijos technologiją į visų dalykų dėstymą ir visose šalies mokyklose;• kompiuterizuoti mokyklų bibliotekas ir sujungti jas į bendrą informacinę sistemą, kad jos taptų moksleivių informacinės kultūros ugdymo centrais;• sudaryti sąlygas nuolatiniam tęstiniam mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, naujų žinių įgijimui;• sukurti ir įdiegti Lietuvoje Europos standartus atitinkančią kompiuterinio raštingumo ugdymo sistemą; kompiuterinio raštingumo reikalavimą įtraukti į mokytojų, dėstytojų bei valstybės tarnautojų atestacijos nuostatus. 1999 06 09 LR vyriausybės nutarimu Nr.764 patvirtinta bendrojo ugdymo modernizavimo programa. Joje numatytos įvairios priemonės 2000 —2002 metams. IT diegimą numato šios priemonės:Mokomųjų programų ir kompaktinių diskų įsigijimas 2.82 mln.lt.Kompiuteriniai tolinio mokymo šaltiniai 0.96 mln.ltĮranga, tame tarpe ir kompiuteriai 14.0 mln.ltMokytojų ir moksleivių informacinių įgūdžių ugdymas 0.19 mln.ltMokyklų bibliotekų funkcijų išplėtimas 0.87 mln.lt

2.2. PAPILDOMO UGDYMO KONCEPCIJA

Siekiant plėtoti papildomąjį ugdymą 1999 metais buvo parengta Papildomojo ugdymo koncepciją. Koncepcijoje nurodoma, kad papildomojo ugdymo bei vaikų ir jaunimo užimtumo pagrindi¬niai principai nusakomi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, LR vaiko teisių pagrindų ir apsaugos įstatyme, funkcionavimo sis¬tema numatoma LR švietimo įstatyme, Lietuvos švietimo koncepci¬joje, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme, Specialiojo ug¬dymo įstatyme bei Suaugusiųjų švietimo koncepcijoje.Papildomasis ugdymas — sudedamoji švietimo sistemos da¬lis, skirta įvairaus amžiaus žmonių įgimtosioms galioms, įvairiems gebėjimams bei polinkiams atskleisti, saviraiškos poreikiams, kū¬rybiškumui plėtoti, kūrybinėms vertybėms puoselėti, turiningam laisvalaikiui, socializacijai ir nusikalstamumo prevencijai įgyven¬dinti skirtingose ugdymo institucijose. Formalus papildomasis ugdymas pasižymi tuo, kad jo po¬veikis žmogui yra tikslingas ir prognozuojamas. Formaliojo ugdy¬mo institucijos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtin¬tas arba individualias programas, ugdymo planus, teikia mokyk¬los baigimo pažymėjimus.Papildomasis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje pa¬deda kurti atvirą vietos bendruomenei ugdymo įstaigą. Mokyklų tinklas sudaro galimybę visiems šalies moksleiviams dalyvauti pa¬pildomajame ugdyme. Mokyklos skatinamos aktyvinti popamokinę veiklą, kultūrinį gyvenimą, kurti projektus, ieškoti naujų netradi¬cinių ugdymo formų, inicijuoti renginius, kuriuose dalyvautų vaikai ir jų šeimos nariai.Kiekvienoje mokykloje yra galimybės:• tenkinti moksleivių saviraiškos poreikius pasirinktos krypties būreliuose, kitose papildomojo ugdymo studijose;• laiduoti platesnį mokomųjų dalykų programų įsisavinimą mo¬kymosi motyvaciją turintiems moksleiviams, pasirengti dalykinėms olimpiadoms ir konkursams;• paremti turinčių mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių moksleivių ugdymą;• inicijuoti būrelius, studijas, kurie padėtų vaikams, ypač besimokantiems IX—X klasėse, apsispręsti renkantis mokymosi)profilį.Papildomojo ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje problemos:• papildomojo ugdymo valandos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį;• nepakankamai dėmesio ir lėšų skiriama papildomojo ugdymo priemonėms, inventoriui, techninei įrangai įsigyti ir atnaujinti;• mokyklų erdvė neteikia galimybių inicijuoti ir plėtoti moksleivių saviraiškos, laisvalaikio kultūros programas, tapti vietos bendruo¬menės kultūros židiniu;• menkai naudojami aktyvūs ugdymo metodai.Papildomojo ugdymo vizija — demokratiškas, atviras, iniciaty¬vus, savarankus, atsakingas, humanizmo principais ir bendrosio¬mis vertybėmis besivadovaujantis sveikas Lietuvos pilietis.Papildomajam ugdymui keliamas pagrindinis tikslas: sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui atskleisti interesus, saviraiškos porei¬kius, plėtoti savo gabumus ir gebėjimus, plėsti akiratį profesijų pasaulyje.Papildomasis ugdymas sudaro galimybių kiekvienam mokslei¬viui:• imtis iniciatyvos ir demokratiniais principais paremtos atsako¬mybės veikti vietos bendruomenėje.

• siekti visapusiško išsilavinimo, papildyti, plėtoti gebėjimus, įgy¬jamus mokykloje ir kt.;• turėti motyvaciją ruošiantis darbo ar profesinei veiklai, įgyjant specifinių gebėjimų;•įgyti papildomų mokslinio darbo įgūdžių, pasiruošti studijoms;• per meninę, techninę, sportinę ar kitokią veiklą realizuoti savi¬raiškos ir kūrybos poreikį;• formuoti tautinę, kultūrinę ir ekologinę savimonę, atsakomy¬bės jausmą, kitas vertybines nuostatas;• ugdytis kaip socialiniam subjektui: laisvai, nevaržomai ben¬drauti su savo vienminčiais, jaunesniais ar vyresniais už save, įvai¬rių tautybių, įsitikinimų ir polinkių žmonėmis.Papildomojo ugdymo veikla, priklausomai nuo jos krypties, vi¬suomenės poreikių ir galimybių, grindžiama santykių sistemomis:• idealas—valia—atsakomybė;• valstybė — pilietis — atvira visuomenė;• tautinis savitumas — raiška — savikūra;• aplinka — žmogus — ekologija;• visuomenės kaita — ugdymas — socializacija.

2.3. PAPILDOMO INFORMATIKOS MOKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

„Pagrindinis informatikos mokymo tikslas yra moksleivių informacinės kultūros ugdymas“ [1] — taip informatikos tikslas apibrėžiamas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose. Privalomojo kurso tikslais išreiškiamas pagrindinis informatikos ugdymo tikslas. Toliau siekiama:a) apibendrinti įgytas informatikos žinias;b) skatinti informatikos specializaciją;c) ugdyti informacinę kultūrą.Bendrojoje informatikos programoje nusakoma informacinės kultūros sąvoką:• esminių informatikos žinių sistemos išmanymą bei gebėjimą šias žinias taikyti pažinimui ir kūrybai;• gebėjimus suvokti informatikos terminus ir taisyklingai juos vartoti;• informatikos priemonių įtakos bendrajai žmonijos kultūrai sampratą;• įgūdžius naudotis informacine technologija;• gebėjimus logiškai ir kūrybiškai mąstyti;• nuostatą nuolat tobulinti savo informacinį veiklos stilių.Pagrindinis informatikos tikslas labai platus, jis galėtų būti suprantamas kaip idealas, kurio link turėtų būti nukreiptas visas informacinis ugdymas mokykloje.V. Dagienė [2] pateikia tokią informatikos tikslų kaitos lentelę.

1987INFORMATIKOS IR SKAIČIAVIMOS TECHNIKOS PAGRINDAIX–XI klasė 1991INFORMATIKAX–XI klasė 1998INFORMATIKAIX–X klasėPAGRINDINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAIatskleisti informatikos kaip mokslo turinį, infor¬matikos ir skaičiavimo technikos tarpusavio ryšį; parodyti pasaulį vaikams informaciniu rakursu, kaip informacinę struk¬tūrą; moksleivių informacinės kultūros ugdymas;supažindinti mokinius su kompiuteriu vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje gamyboje ir skaičiavimo technikos raidos perspek¬tyvomis; atkreipti dėmesį į žmonių informacinę veiklą, jos aktualumą ir problemas; suteikti informatikos es¬mines žinias bei ugdyti gebėjimus šias žinias tai¬kyti pažįstant ir kuriant;supažindinti mokinius su šiuolaikinės skaičiavimo technikos pagrindais, ana¬lizuojant bendrus kompiu¬terio sandaros ir veikimo principus; atskleisti kompiuterinės technikos vaidmenį šiuo¬laikinėje visuomenėje; ugdyti mokinių gebėjimus taisyklingai vartoti pagrin¬dinius informatikos termi¬nus, suvokti jų prasmę, aiškiai ir argumentuotai dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu;formuoti uždavinių spren¬dimo kompiuteriu pagrin¬dinių taisyklių ir metodų sampratą; parodyti informacinės technikos taikymo gali¬mybes ir jų ribas; supažindinti su informati¬kos priemonių raida ir jos įtaka bendrajai žmonijos kultūrai;išmokyti naudotis kom¬piuteriais sprendžiant uždavinius. supažindinti su kompiu¬terių teoriniais pagrin¬diniais, jų sandara, kūri¬mo istorija; ugdyti įgūdžius sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir pa¬grįstai naudotis informati¬kos techninėmis priemo¬nėmis bei metodais, vi¬suomeniniais pasikeitimo informacija būdais; supažindinti su pagrin¬diniais algoritmavimo ir programavimo elemen¬tais. ugdyti gebėjimus nuosek¬liai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti; ugdyti nuostatą nuolat to¬bulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.

1 lentelė. Informatikos tikslų vidurinėje mokykloje kaita

Kalbant apie informatikos mokymą jaunesnėse klasėse reiktų atkreipti dėmesį į bendrą informatikos ekspertų nuostatą: jei mokykla turi kompiuterių, būtų geriau, kad mokiniai su jų darbu susipažintų pagrindinės mokyklos žemesnėse klasėse.

Jau pradinėse klasėse mokiniai natūraliai susiduria su labiausiai paplitusiomis informacijos reiškimosi formomis. Šiame koncentre turėtų būti integruotas informacinis ugdymas, tačiau mokyklos gali pasiūlyti pasirenkamą informatikos būrelį. Kai mokant įvairių dalykų pradedama racionaliai naudotis knyga, galima supažindinti su kompiuteriu. Rekomenduojami loginį mąstymą ugdantys uždaviniai. Daiktų, simbolių tvarkos, jų ryšių suvokimo — skyrimo, rūšiavimo, grupavimo, planavimo uždaviniai. Informatikos mokymui šiame koncentre keliami tokie tikslai:• natūraliai apsupti vaiką informacijos formų įvairove. Sudaryti galimybę jas patirti, manipuliuoti jomis;• suteikti mąstymo disciplinos reikalaujančių uždavinių sprendimo patirtį. [1]

Aukštesniame koncentre — V —VIII klasėse papildomu informatikos mokymu siekiama atkreipti mokinių dėmesį, kad egzistuoja toks mokslas — informatika. Rekomenduojama mokiniams siūlyti tokį kursą, kuris turėtų konkrečią praktinę paskirtį. Tikslai:• svarbu lavinti mokinių kūrybiškumą, fantaziją;• ugdyti tvarkingą, nuoseklų mąstymą;• puoselėti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, smalsumą, aktyvumą. [1] Rekomenduojamas pasirenkamų užsiėmimų turinys:Tekstų, grafikos, muzikos kompiuteriniai kūriniai. Šiuolaikiniai ryšiai (keičiamasi kūriniais su kitų mokyklų moksleiviais).Duomenų, objektų ir procesų modeliavimo bei valdymo kalbos priemonėmis patirtis.

Programavimo pradmenys, orientuojantis į vizualius rezultatus. Tai įgyvendinti galima įvairiomis formomis: Logo mokymas;atskirų mokomųjų dalykų paketų, mokomųjų programų nagrinėjimas;mokyklos laikraščio leidimas;duomenų apie mokinius žinynų sudarymas;skelbimų maketavimas;paieška Internete;kokio nors projekto vykdymas ir panašiai. Papildomos žinios, gautos dirbant kompiuteriais leidžia kiekvienam mokiniui vystyti savo individualius gabumus, kartu siekiama šių tikslų:• poreikio papildomai studijuoti informatiką ir jos papildomas dalis žadinimas ir vystymas;• mokslinio — tiriamojo pobūdžio įgūdžių vystymas;• pasiruošimas informatikos ir kompiuterių taikymui mokantis profesijų;• laisvalaikio turiningas organizavimas.IX —X klasėje informatika papildomuose užsiėmimuose turi būti atskleidžiama kuo įvairiapusiškiau, nes privalomu informatikos kursu siekiama:• apibendrinti moksleivių anksčiau įgytas informatikos žinias;• sudaryti galimybę mokiniui apsispręsti dėl tolesnio specializavimosi informatikos srityje;• kartu su kitais mokomaisiais dalykais ugdyti bendrąją mokinių informacinės veiklos kultūrą.Atsižvelgiant į privalomą informatikos kursą, papildomų informatikos užsiėmimų galimos temos: darbas su klaviatūros treniruokliais (jei tai pirmas susitikimas su kompiuteriu);tekstų ir grafinės medžiagos rengimo sistemos, elektroninis paštas; informacijos paieška pasauliniame tinkle; susipažinimas su skaičiuoklėmis, duomenų bazėmis; darbas su įvairiais informacijos šaltiniais.Užklasinis darbas, mokantis informatikos, gali būti organizuojami tradicinėmis formomis, tai: pasirenkamos pamokos, būreliai, fakultatyvai, olimpiados. Tačiau gali įgyti ir specifines formas, tai: kompiuteriniais klubai, jaunųjų programuotojų neakivaizdinės studijos, stacionarinės ir kitos stovyklos, ir panašiai.

2.4. JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ PSICHOLOGINIAI YPATUMAI

Vykdant bendrojo lavinimo mokyklos reformą, privalomas informatikos mokymas nukeltas į IX—X klases, XI — XII klasėse informatika palikta kaip pasirenkamas kursas, priklausomai nuo mokyklos profilio. Tačiau su informatika mokiniai susipažįsta daug anksčiau, nei ateina į IX klasę. Kalbant apie informatikos mokymą pagrindinėje mokykloje reiktų atkreipti dėmesį į jaunesniojo amžiaus vaikų psichologiniai ypatumus, remiantis kognityvine teorija, kadangi ja remiasi S. Paperto idėjos apie kompiuterių panaudojimą švietime. Vienas žymiausių kognityvinės teorijos atstovų yra šveicarų psichologas J. Piaget (1896–1980). Jo idėjos turėjo didelę įtaką ne tik šios teorijos krypčiai, jis laikomas vienu žymiausiu dvidešimtojo šimtmečio raidos psichologu. J. Piaget intelektą apibūdina kaip operacijų visumą. Vaikui augant operacijos pamažu formuojasi, susiklosto. Jis teigė, kad intelekto operacijų pradžia yra išoriniuose materialiuose veiksmuose. Pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko raidą, J. Piaget laiko adaptaciją, asimiliaciją, akomodaciją ir vyraujantį principą – pusiausvyrą. Žmonės taip organizuoja savo mintis, kad jos turėtų prasmę, svarbesnes atskiria nuo mažiau svarbių, sujungia vienas su kitomis. Kartu žmonės adaptuoja – pritaiko savo mąstymą, kad galėtų priimti naujas mintis, J. Piaget teorijos svarbiausia tezė yra ta, jog individas yra aktyvus, žingeidus ir išradingas visą savo gyvenimą. Žmogiškoji būtybė siekia kontaktuoti ir sąveikauti su aplinka, ieško pasikeitimų ir, kas svarbiau, interpretuoja įvykius. Vaikai ir suaugę žmonės nuolat konstruoja ir rekonstruoja savo žinias apie pasaulį, siekdami suteikti prasmę savo patirčiai ir sisteminti savo žinias į nuoseklesnę struktūrą.J. Piaget intelektą apibūdina kaip operacijų visumą. Vaikui augant operacijos pamažu formuojasi, susiklosto. Jis teigė, kad intelekto operacijų pradžia yra išoriniuose materialiuose veiksmuose. Vienas, atskiras mintinis veiksmas dar nėra mąstymo operacija. Kad ja taptų, jis pirmiausia turi būti susijęs su priešingu, atvirkštiniu veiksmu, kuris jį tikrina ir koreguoja (pavyzdžiui, sudėtis tikrinama atimtimi, o atimtis – sudėtimi). Mąstymo operacijas J. Piaget laiko interiorizuotomis, t. y. iš išorinių tampančiomis vidinėmis.Pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko raidą, J. Piaget laiko adaptaciją, asimiliaciją, akomodaciją ir vyraujantį principą – pusiausvyrą. Žmonės taip organizuoja savo mintis, kad jos turėtų prasmę, svarbesnes atskiria nuo mažiau svarbių, sujungia vienas su kitomis. Kartu žmonės adaptuoja – pritaiko savo mąstymą, kad galėtų priimti naujas mintis, kadangi nauja patirtis suteikia papildomos informacijos. Ši adaptacija vyksta dviem būdais: per asimiliaciją ir per akomodaciją. Paprastai prisitaikant (adaptuojantis) vyksta ir asimiliacija, ir akomodacija, tik skirtingomis proporcijomis.Asimiliacija – tai naujos probleminės situacijos įjungimas į kitas situacijas, kurias vaikas gali išspręsti nekeisdamas jau turimų veiksmo schemų, t. y. asimiliacijoje nauja informacija tiesiog pridedama prie jau esančios pažintinės struktūros.Akomodacija – tai turimų schemų pakeitimas naujam uždaviniui spręsti. Vykstant akomodacijai, intelektualinė organizacija turi pasikeisti, kad galėtų priimti naują idėją.Pusiausvyra reiškia tokį asimiliacijos ir akomodacijos tarpusavio santykį, kuris įgalina adaptaciją. J. Piaget išskyrė keturias pagrindines pažintines raidos stadijas. [5]

Amžius Stadija Būdingi požymiai Pagrindiniai pasiekimaiNuo gimimo iki 2 metų Senso¬motorinė Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Šis periodas prasideda refleksais, o baigiasi sensomotorinių sugebėjimų kompleksine koordinacija Vaikai įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada, kai jis jų negali matyti (objektų pastovumo supratimas); pradeda prisiminti ir įsivaizduoti (protinė reprezentacija)

2–6 metų Priešope¬racinė Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Mąstymas yra egocentriškas Vaizduotė labai išlavėjusi. Vaiko mąstymo centracija ir egocentrizmas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį7–11 metų Konkrečių operacijų Vaikas supranta ir taiko logines operacija ir principus savo patirčiai ar suvokimams paaiškinti Naudodamasis loginiais sugebėjimais, vaikas mokosi suprasti masės, svorio, skaičių tvermės ir kitas konkrečias sąvokasNuo 12 metų Formalių operacijų Paauglys arba suaugęs žmogus sugeba mąstyti abstrakčiomis ir hipotetinėmis sąvokomis. Paauglys dažnai pervertina savo naują sugebėjimą ir yra linkęs manyti, kad niekas taip gerai ir giliai nesupranta vykstančių pasaulyje procesų kaip jis. Supranta, kad yra daug atsakymų į vieną klausimą ir daug klausimų kiekvienam atsakymui. Dėmesio centre dažnai būna etiniai, politiniai, socialiniai klausimai

2 lentelė. J. Piaget pažintinės raidos stadijos.

Atsižvelgiant į psichologinius amžiaus ypatumus, kad formalių operacijų stadija prasideda tik nuo 12 metų, informatiką jaunesnėse klasėse derėtų suprasti, kaip praktinio pobūdžio kursą, dėstomą tik naudojant kompiuterį. V. Dagienė [2] išskiria šiuos kompiuterinio mokymo jaunesnėse klasėse tikslus:• formuoti elementaraus kompiuterinio darbo įgūdžius;• padėti įveikti „kompiuterinę“ baimę;• išmokyti mokinius taikyti kompiuterius per kitų dalykų pamokas;• ugdyti algoritminį, loginį, kritinį mąstymą;• skatinti kūrybiškumą;• tenkinti vaiko eksperimentavimo poreikius;• ugdyti vaiko komunikacinius įgūdžius;• ugdyti vaiką kaip informacijos visuomenės pilietį.Kompiuterinių programų vaikams mokyti išsamiausią analizę atliko JAV mokslininkas, žymus kompiuterinės intelektikos specialistas, edukologas Seymouras Papertas. Jo teorija grindžiama J. Piaget kognityvine psichologija, aiškiai ir įtikinamai atskleidžia vaikų intelekto vystymosi ypatumus bei kompiuterių naudojimo teigiamą įtaką. S. Papertas rašo „Minčių audrose“ [3]: „Piaget skiria konkretųjį ir formalųjį mąstymą. Kai šešiametis vaikas pradeda lankyti mokyklą, jo konkretusis mąstymas jau gana gerai susiformavęs ir toliau vystosi. Formalusis mąstymas pradeda formuotis, kai vaikas būna beveik dvigubai vyresnis, maždaug dvylikos metų amžiaus, o kai kurie tyrinėtojai netgi tvirtina, kad daugumai žmonių šis mąstymas visai nepasiekiamas. … Man atrodo, kad kompiuteris gali sukonkretinti (ir suasmeninti) formalius dalykus. Šia prasme jis nėra tiesiog dar vienas galingas mokymo instrumentas. Kompiuteris turi unikalių savybių, padedančių įveikti kliūtis, kurios, Piaget ir daugelio kitų nuomone, trukdo pereiti iš vaikiško į suaugusiųjų mąstymą. Mano manymu, kompiuteris suteiks galimybę pašalinti konkrečius ir formalius dalykus skiriančias ribas. Žinios, kurios buvo pasiekiamos tik formaliais būdais, dabar įgauna konkretų pavidalą. O faktas, kad šios žinios tebeturi elementų, kurių reikia formaliajam mąstymui įgyti, yra tikrai pritrenkiantis“.

3. TYRIMO REZULTATO ANALIZĖ

Siekiant išsiaiškinti realią papildomo informatikos mokymo pagrindinėse mokyklose padėtį, buvo atliktas tyrimas. Kadangi visos Pakruojo rajono pagrindinės ir vidurinės mokyklos turi kompiuterių klases, buvo apklaustos Pakruojo rajono pagrindinės ir vidurinės mokyklos. Tyrimo tikslas:papildomo informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje analizė.Tyrimo uždaviniai:išsiaiškinti mokyklų turimą kompiuterinę bazę (kompiuterių skaičių, technines charakteristikas, naudojamas operacines sistemas, ar turimi kompiuteriai sujungti į tinklą; ar yra galimybė mokymo procese naudoti internatą );išsiaiškinti pedagogų, dėstančių informatiką, kvalifikaciją;ištirti, koks procentas pagrindinės mokyklos moksleivių lanko papildomo informatikos ugdymo užsiėmimus;ištirti, koks procentas visų papildomam mokymui skirtų valandų tenka informatikos papildomam mokymui; išsiaiškinti papildomų informatikos užsiėmimų temas ir turinį; gautus rezultatus palyginti su „Bendrosiose informatikos programose“ siūlomomis temomis; išsiaiškinti, kas paskatino pedagogus rinktis tokias temas;kokia programinė įranga naudojama papildomo ugdymo užsiėmimuose;ką pedagogai norėtų keisti, kokios sąlygos pagerintų papildomo informatikos mokymo padėtį pagrindinėje mokykloje. Tyrimo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti buvo sudaryta ir pateikta anketa [1 priedas]. Anketa buvo platinama elektroniniu paštu.:

3.1. TECHNINĖ MOKYKLŲ BAZĖ. PEDAGOGAI

Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad mokyklos kompiuteriais apsirūpinusios labai netolygiai. Kompiuterių skaičius mokykloje svyruoja nuo 3 iki 35. Geriausiai kompiuteriais apsirūpinusios vidurinės mokyklos, daug blogiau — nedidelės kaimo pagrindinės mokyklos. Kad būtų galima palyginti kompiuterių skaičių skirtingose mokyklose, buvo skaičiuojama, kokiam mokinių skaičiui tenka vienas kompiuteris. Gauti rezultatai pateikiami 1 diagramoje. Vidutiniškai 14 mokinių tenka vienas kompiuteris. Atskirose mokyklose mokinių skaičius yra mažesnis už 10, didesnis už 14. Mokyklų apsirūpinimas kompiuteriais yra patenkinamas.

1 diagrama. Mokinių skaičius vienam kompiuteriui.

Kitas, labai svarbus, šio klausimo aspektas — kokius kompiuterius mokyklos turi. Kompiuterių techniniai duomenys pateikiami diagramose. 2 diagramoje pateikiamos procesorių charakteristikos. Net 56% mokyklų turimų kompiuterių turi Celeron (366-400 MHz) procesorius (2 diagrama).

2 diagrama. Mokyklinių kompiuterių procesoriai.

Didesnė dalis mokyklinių kompiuterių turi 64 MB operatyviosios atminties, didėja kompiuterių skaičius, kurie turi 128 MB (3 diagrama). Kompiuterių kietųjų diskų talpa — nuo 4 iki 6 gigabaitų. Kiekvienoje mokykloje yra po kompiuterį su multimedia įranga. 90% mokyklų kompiuteriai sujungti į vietinį tinklą. Tačiau su internetu situacija daug blogesnė. Visose mokyklose, išskyrus „Atžalyno“ vidurinę mokyklą, yra tik po vieną kompiuterį prijungtą prie interneto. „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje prie interneto prijungta 20 kompiuterių.

3 diagrama. Kompiuterių operatyvioji atmintis.

Visose mokyklose pagrindinė operacinė sistema Microsoft firmos Windows 98. Tik keliuose senesniuose kompiuteriuose – Microsoft Windows 95. Mokyklos turi mažiausiai po vieną spausdintuvą, skaitlį.Pagrindinėse mokyklose sudėtinga situacija su specialistais — informatikos mokytojais. Iš 4 diagramos matome, kad pagrindinėse mokyklose dirba tik ketvirtadalis mokytojų, kurie turi informatikos mokytojo specialybę. Daugiau nei pusė pedagogų, 53 %, neturi informatikos mokytojo specialybės. Dar 21 % šiuo metu persikvalifikuoja į informatikos mokytojus, arba tęsia studijas. 21 % mokytojų, dėstančių informatiką pagrindinėse mokyklose, turi informatikos vyresniojo mokytojo kvalifikaciją.

4 diagrama. Informatikos mokytojų kvalifikacija procentais.

3.2. MOKINIŲ SKAIČIUS

Atliekant tyrimą buvo kreipiamas dėmesys į tai, koks procentas pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių lanko papildomo informatikos ugdymo užsiėmimus. 4 diagrama. Mokinių lankančių papildomus informatikos užsiėmimus skaičius procentais klasėse.

Didžiausias procentas mokinių, lankančių informatikos informatikos papildomo ugdymo užsiėmimus mokosi 5 klasėje. Jų yra 89 %. Vyresnėse klasėse lankančių mokinių skaičius sumažėja iki 50 % — 60 % (4 diagrama). Pradėjus mokytis privalomo informatikos kurso IX klasėje mokinių lankančių papildomus informatikos užsiėmimus skaičius sumažėja iki 53 %, o X klasėje vėl išauga iki 66 %. Tai rodo, kad mokiniai papildomuose informatikos užsiėmimuose gauna žinių, papildančių ir išplečiančių privalomą informatikos kursą.

5 diagrama. Bendras mokinių, lankančių papildomus informatikos užsiėmimus skaičius procentais.

Net 64 %, tai yra du trečdaliai, pagrindinės mokyklos mokinių lanko papildomus informatikos užsiėmimus. Mokiniai suvokia visuomenės pokyčius, supranta naujų informacijos technologijų svarbą, nori išmokti jomis naudotis. Labai svarbus vaidmuo tenka pedagogams turintiems patenkinti mokinių poreikius.

3.3. PAPILDOMAM INFORMATIKOS MOKYMUI SKIRTŲ VALANDŲ SKAIČIUS

Pagrindinėje mokykloje tradiciškai papildomam informatikos mokymui skiriama viena savaitinė valanda. Mokyklose, kurios skiria didesnį dėmesį informatikai, informatikos būreliams skiriamos 1,5 — 2 savaitinės valandos. Yra mokyklų, kurios papildomam informatikos ugdymui skiria 0,5 svaitinės valandos.

6 diagrama. Papildomam informatikos mokymui klasėse skirtos valandos procentais.7 diagrama. Pagrindinėje mokykloje papildomam informatikos mokymuiskirtos valandos procentais.

Daugiausia valandų skiriama 7 klasėje — 27 % visų papildomam ugdymui skirtų valandų, 5 ir 10 klasėse — 24 %. Mažiausiai valandų skiriama 9 klasėje — 17% (6 diagrama). Vidutiniškai papildomam informatikos mokymui skiriami 22 %, tai yra penktadalis, visų papildomam ugdymui skirtų valandų (7 diagrama). Analizuojant anketas pastebėta, kad informatikos papildomų užsiėmimų forma tradicinė. Visi apklaustieji nurodė vieną darbo formą — informatikos būrelius.

3.4. PAPILDOMŲ INFORMATIKOS UŽSIĖMIMŲ TURINYS

Ko mokoma papildomuose informatikos užsiėmimuose?5 klasėje 100 % visų apklaustųjų moko mokinius dirbti su klaviatūros treniruokliais. Vėliau mokiniai dirba su grafikos redaktoriais. 50 % apklaustųjų 5 klasėje mokinius pradeda mokyti darbo su grafikos redaktoriais pagrindų. 12.5 % apklaustųjų penktoje klasėje pradeda mokyti Logo pagrindų — paprasčiausių komandų. 12.5 % per informatikos būrelius leidžia mokiniams žaisti kompiuterinius žaidimus, kurie ugdo operacinį ir loginį mąstymą.

8 diagrama. 5 klasės papildomų informatikos užsiėmimų turinys procentais.

Populiariausias iš klaviatūros treniruoklių „Baby type“, grafikos redaktorius — PaintBrush. Mokydami mokinius dirbti su teksto redaktoriumi mokytojai naudoja WordPad (30 % apklaustųjų) ir Microsoft Word (70 % apklaustųjų). Logo mokymui naudojamas Komenskio Logo, LogoWriter .6 — 7 klasėse informatikos būrelių turinys nedaug skiriasi nuo 5 klasės. Daugumoje mokyklų dirbama su klaviatūros treniruokliais, grafikos redaktoriais. Visose mokyklose mokiniai mokomi dirbti su teksto redaktoriais. Su Komenskio Logo dirba 30 % apklaustųjų.

9 diagrama. 7 klasės papildomų informatikos užsiėmimų turinys procentais.

8 klasėje informatikos būrelių turinyje atsiranda naujų temų — mokiniai mokomi dirbti su skaičiuoklėmis, kurti skaidres. Mokosi ieškoti informacijos internete, naudotis elektroniniu paštu. 9 — 10 klasėje informatikos būrelių turinys darosi įvairesnis. Skirtingose mokyklose, atsižvelgiant į turimą techninę ir programinę įrangą pasirenkamo skirtingos temos. Informatikos būreliuose dėmesys skiriamas internetui, duomenų paieškai internete. Mokiniai mokosi kurti hipertekstinius dokumentus, dirba su sudėtingesniais grafikos redaktoriais, įvairia taikomąja programine įranga.

10 diagrama. 9—10 klasių papildomų informatikos užsiėmimų turinys procentais.

4. PAPILDOMŲ INFORMATIKOS UŽSIĖMIMŲ PLANAI

Bendrosiose programose ir standartuose pasirenkamųjų informatikos užsiėmimų turinys pagrindinėje mokykloje yra nusakomas bendrais bruožais ( 2.3, 10 psl.). Mokytojas gali pasirinkti kokiu būdu įgyvendins numatytus tikslus ir uždavinius. Kuriant informatikos papildomojo ugdymo programas, reiktų laikytis tam tikrų reikalavimų [8]. Programoje turėtų būti nurodyta:1. Programos pavadinimas.2. Autorius (vardas, pavardė, įstaiga).3. Įvadas:mokinių amžius,mokinių bazinis pasiruošimas,pagrindinės sąvokos,reikalavimai techninei ir programinei įrangai.4. Tikslai ir uždaviniai.5. Detalus temų sąrašas.6. Metodiniai nurodymai:užsiėmimų formos,programai išdėstyti rekomenduojamas laikas,sąsajos su kitais dalykais ir privalomu kursu.7. Literatūros sąrašas (autoriaus naudotos knygos, knygos mokytojui ir mokiniams).

Rašant programos įvadą reikia nurodyti, kurio amžiaus mokiniai gali dirbti pagal pateiktą programą, koks jų išankstinis pasiruošimas reikalingas. Reiktų apibrėžti tas sąvokas, kurios gali sukelti sunkumų mokiniui. Labai kruopščiai ir aiškiai dera nurodyti specialiuosius programos tikslus ir uždavinius, nes jie nusako programos esmę.

Metodiniuose nurodymuose autorius turėtų apžvelgti visas tinkamas užsiėmimų formas, nurodyti sąsajas su privalomu kursu ir kitais dalykais. Tai leis mokytojui tinkamai organizuoti mokymą, lengviau planuoti mokymosi tęstinumą.

Atlikus informatikos papildomo ugdymo pagrindinėje mokykloje tyrimą ir analizę, atsižvelgus į turimą techninę ir programinę įrangą, galima pasiūlyti tokias informatikos būrelių temas:5 klasėje daugelis mokinių pirmą kartą susitinka su kompiuteriu. Šioje klasėje reiktų mokyti darbo su kompiuteriu pradmenų. Mokiniai gali dirbti su klaviatūros treniruokliais, grafikos redaktoriais, teksto redaktoriais. Mokant išsaugoti darbus reikia formuoti informacijos tvarkymo, klasifikacijos stilių.6 — 7 klasėje galima dirbti su Logo sistema. Mokiniai gali piešti, kurti judančius vaizdus, tvarkyti tekstus, spresti nesudėtingus algoritmavimo uždavinukus. [8].8 klasėje galima dirbti su teksto redaktoriais, skaičiuoklėmis, duomenų bazėmis. Mokiniai gali taikyti kompiuterius savo reikmėms: rašo referatus, kuria skelbimus, maketuoja klasės laikraščius, atlieka kitus darbus.9 klasėje prasideda privalomas informatikos mokymas. Papildomas informatikos mokymas turėtų plėsti ir gilinti privalomame kurse įgytas informatikos žinias. Galima dirbti su taikomosiomis programomis. Mokiniai gali gilintis į informacinį modeliavimą. Ši tema įeina į privalomą kursą, bet jos nėra informatikos vadovėlyje. Paskutiniu metu populiarėja Flash technologija. Turint atitinkamą įrangą galima mokinius supažindinti su šios technologijos pradmenimis. Mokiniams šis kursas labai patinka. Gabesnieji mokiniai toliau gilinasi savarankiškai, kuria tinklalapius naudodamiesi šia technologija.10 klasėje papildomo informatikos mokymo valandas galima skirti internetui, elektroniniam paštui. Supažindinti su tinklalapių kūrimo priemonėmis ir principais. Mokyti sisteminti informaciją, jos ieškoti internete. Skirti esminę informaciją nuo neesminės.

4.1. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 5 KLASEI

PAŽINTIS SU KOMPIUTERIU

Tikslai ir uždaviniai:• supažindinti mokinius su kompiuteriu;• ugdyti loginį ir operacinį moksleivių mąstymą, veiksmų planavimo įgūdžius;• skatinti mokinių kūrybiškumą;• skatinti mokinius domėtis naujomis technologijomis.

Programinė mokymo įranga:• Klaviatūros treniruoklis.• Grafinis redaktorius. • Teksto redaktorius.

TurinysTema Valandų skaičiusPirmoji pažintis su kompiuteriu. Saugaus darbo taisyklės 2Klaviatūra. Svarbiausi klavišai. Pelė 2Klaviatūros treniruoklis. Didžiosios ir mažosios raidės. 3Grafikos redaktorius. Piešimas peleDarbo išsaugojimas.Linijos storis, spalva.Įrankiai. Geometrinės figūros. Spalvų paletėGeometrinis ornamentasTeksto rašymasKalėdinis atvirukasKalėdinių atvirukų parodelėPiešinio dalių kopijavimas, kirpimasProjektas: piešiu pasaką 18Teksto redaktorius. Simbolio rašymas, trynimasDarbo išsaugojimas. Darbo iškvietimasTeksto žymėjimas. Šrifto dydis. SpalvaPaveiksliuko įkėlimasSkelbimas, atvirukas 11Viso: 36

Literatūra:1. B.Burgis ir kt. Kompiuterika moksleiviams ir studentams. Kaunas: Technologija, 1993.2. B.Starkus. Kompiuteris jūsų firmoje: Microsoft Word. Microsoft Windows. Kaunas, 1995.

4.2. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 6 KLASEI

LOGO SISTEMATikslai ir uždaviniai:• skatinti jų mąstymą, originalumą, savarankiškumą, poreikį kurti;• išmokyti naudotis kol kas neįprastu darbo įrankiu kompiuteriu ne tik per informatikos, bet ir per kitų dalykų pamokas ruošiant namų darbus, realizuojant savo projektus;• suteikti pradinių žinių ir įgūdžių iš informatikos srities formuoti savarankiško darbo su literatūra įgūdžius.

Programinė mokymo įranga:• Komenskio Logo arba LogoWriterTurinysTema Valandų skaičiusSaugaus darbo taisyklės 1Logo redaktoriaus iškvietimas. Pažintis su Vėžliuku. Vėžliuko kalbos komandos sąvoka. Vėžliuko laukas. Komandų laukas. Vėžliuko judėjimas priekin, atgal. Posūkiai į kairę, į dešinę. Vėžliuko lauko valymas. 3Vėžliuko judėjimas piešiant ir nepiešiant. Piešinių įrašymas. Piešinių įkėlimas 1. Spalvos. Vėžliuko ir fono spalvų keitimas. Piešinių spalvinimas. Piešinio įvardijimas. Trumpo kvietimo (skelbimo, atviruko) su grafikos elementais kūrimas. 3Trumpo kvietimo (skelbimo, atviruko) su grafikos elementais kūrimas. 3Vėžliukas mokosi piešti geometrines figūras: kvadratą, stačiakampį, trikampį, penkiakampį, šešiakampį. Geometrinių figūrų dydžio priklausomybė nuo kraštinių ilgio. 3Posūkio kampo ryšys su kraštinių skaičiumi. Uždaro kontūro sąvoka. 2Kartojimo samprata. Geometrinių figūrų piešimas naudojant kartojimo komandą. Daugiakampiai. Apskritimai. Žvaigždės. Spiralės. 3Kartojimo kartojimas. 2Procedūros. Procedūrų rašymo taisyklės. Procedūrų vyk¬dymas. 2Procedūrų įrašymas ir įkėlimas. 1Įvairių procedūrų kūrimas: daugiakampiai, apskritimai. 3Piešinių kūrimas naudojant procedūras. 2Kintamojo sąvoka. Kintamojo vardas. Kintamojo reikšmė. Kintamųjų vartojimas procedūrose. 3Rekursinės procedūros. Ciklas. Sąlyginio sakinio naudojimas. 3Mokinių darbų paroda 1Viso: 36

Literatūra:. 1. T. Balvočienė, V. Dagienė, A. Klupšaitė. Aš mokausi LOGO. (Projektų knyga. – Vilnius: Folium, 1997.2. T. Balvočienė, V. Dagienė, A. Klupšaitė. LOGO žinynas: „LogoWriter“ komandų žinynas mokytojams ir mokiniams. – Vilnius: Folium, 1996.3. V. Dagienė. Logo – kompiuterinė sistema mokymuisi. // Kompiuterija, Nr. 3, 1997, 44–47.4. A. G. Judina. Logo, rekursija, fraktali. Informatika i obrazovanije, 1996, 61–66.5. S. Papertas. Minčių audros: Vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos. – Vilnius: Žara, 1995.6. J. S. Varakin. Projekti – zadanija na jazikie Logo dlia učaščichsia staršich klassov. Informatika i obrazovanije, 1996, Nr. 5, 90–93.

4.3. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 7 KLASEI

LOGO SISTEMA

Tikslai ir uždaviniai:• skatinti jų mąstymą, originalumą, savarankiškumą, poreikį kurti;• išmokyti naudotis kol kas neįprastu darbo įrankiu kompiuteriu ne tik per informatikos, bet ir per kitų dalykų pamokas ruošiant namų darbus, realizuojant savo projektus;• suteikti pradinių žinių ir įgūdžių iš informatikos srities formuoti savarankiško darbo su literatūra įgūdžius.

Programinė mokymo įranga:• Komenskio Logo arba LogoWriterTurinysTema Valandų skaičiusSaugaus darbo taisyklės 1Komandų kartojimas 1Kaukių rinkinio iškvietimas. Kaukiu keitimas. 2Naujų kaukių kūrimas. Kaukių išsaugojimas. Kaukės iškvietimas į ekraną. Jos vaizdo atspaudas. 3Piešinių, atvirukų, kvietimų, skelbimų, trumpų laiškų kūrimas naudojant kaukiu atspaudus. 3Koordinačių sistemos samprata. Vėžliuko koordinatės ekrane. Atstumas tarp dviejų taškų. Vėžliuko perkėlimas į nurodytą vietą. 2Judesio kūrimas. Kelių Vėžliukų (dviejų, trijų, keturių) iškvietimas į ekraną, jų judesiai. 2Piešinių kūrimas naudojant Vėžliukų judesius. 3Teksto rašymo galimybės Logo sistema. Teksto laukas. Ženklas. Žodis. Pastraipos sąvoka. Naujos eilutės sąvoka. Skyrybos ženklai. Teksto rinkimas. Teksto įrašymas. Įrašyto teksto įkėlimas. 4Teksto žymėjimas. Krepšys. Pažymėto teksto kopijavimas į krepšį. Pažymėto teksto iškirpimas ir įrašymas į krepšį. Teksto įklijavimas iš krepšio į žymekliu rodomą vietą. 3Baigiamasis darbas (projektas). Vaikams įdomių projektų temų pasirinkimas (projektai gali būti ir grupiniai). 3Projektų pradinių variantų aptarimas, tobulinimas. Projektų vykdymo planų sudarymas. 3Darbas su projektais. 4Užbaigtų projektų paroda-pristatymas 2Viso: 36

4.4. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 8 KLASEI

TEKSTO REDAKTORIUS. SKAIČIUOKLĖ. PATEIKTYS

Tikslai ir uždaviniai:• ugdyti loginį ir operacinį moksleivių mąstymą, veiksmų planavimo įgūdžius;• skatinti mokinių kūrybiškumą;• ugdyti gebėjimą rengti įvairios paskirties kompiuterinius dokumentus;• skatinti mokinius domėtis naujomis technologijomis.

Programinė mokymo įranga:• Teksto redaktorius.• Skaičiuoklė.• Pateikčių rengimo programa.TurinysTema Valandų skaičiusSaugaus darbo taisyklės 1Teksto redaktorius.Naujo dokumento kūrimas.Dokumento įvardijimas ir įrašymas.Teksto redagavimas.Teksto formavimas.Šrifto stiliaus ir dydžio keitimas.Tarpai tarp eilučių ir pastraipų.Lentelės sudarymas. Lentelės keitimas.Objektų įterpimas į dokumentą.Puslapio orientacija ir numeravimas.Dokumento fragmentų įrėminimas.Dokumento spausdinimas. 14Skaičiuoklė.Skaičiuoklės paskirtis.Pagrindinės skaičiuoklės programos lango dalys.Pagrindiniai veiksmai: narvelių žymėjimas, duomenų įvedimas, keitimas.Formulių įvedimas.Grafikų braižymas. 14Pateikčių rengimas.Naujos pateikties kūrimas.Skaidrių maketai. Skaidrių trafaretai.Informacijos įvedimas į skaidrę:teksto rašymas;lentelės kūrimas;paveikslėlio įkėlimas.Skaidrių rodymo efektai. 7Viso: 36

Literatūra:.1. B.Burgis ir kt. Kompiuterika moksleiviams ir studentams. Kaunas Technologija, 1993.2. B.Starkus. Kompiuteris jūsų firmoje: Microsoft Word. Microsoft Windows. Kaunas, 1995.3. A.Vidžiūnas, D. Vitkutė. Informacinių technologijų taikymas. — Kaunas: 1999, Vytauto Didžiojo universitetas.

4.5. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 9 KLASEI

MODELIAVIMO PRADMENYS

Tikslai ir uždaviniai:• ugdyti loginį ir operacinį moksleivių mąstymą, veiksmų planavimo įgūdžius, mokantis modeliuoti;• skatinti mokinių kūrybiškumą;• supažindinti su modelio kūrimo principais;• išmokti išskirti nagrinėjamą reiškinį sudarančius elementus ir jų savybes;• išmokti modeliuoti realias situacijas ir jas analizuoti.

Programinė mokymo įranga:• Model Builder

TurinysTema Valandų skaičiusSaugaus elgesio instruktažas. Kurso apžvalga. 1Modeliavimo ir modelio samprata. 1Modeliavimo programos Model Builder išorinė aplinka. 1Sukurtų modelių nagrinėjimas:modelių veikimas, modelio elementai ir ryšys tarp jų, modelio valdymas. 4Modelio kūrimas:modelio kūrimo idėjos sukonkretinimas;modelį sudarančių elementų nustatymas ir jų pavaizdavimas bloku — langeliu;ryšių tarp elementų nustatymas ir užrašymas;grafikų kūrimas ir apipavidalinimas;modelio testavimas ir apipavidalinimo užbaigimas;modelio tobulinimas ir tyrimas. 6Modelių klasifikacija. 3Individualių modelių kūrimas 18Modelių pristatymas ir vertinimas 2Viso: 36

Literatūra:1. R.Ališauskas, A.Balvočius ir kt. Informatikos skaitiniai. Kaunas: Šviesa, 1996.

MACROMEDIA FLASH 5

Pradiniai įgūdžiai:• Darbo su kompiuteriu pradmenys.• Mokėti dirbti grafikos redaktoriumi.Programinė mokymo įranga:• Macromedia Flash 5.

TurinysTema Valandų skaičiusPrograma Macromedia Flash 5. Jos paskirtis, galimybės 1Supažindinimas su piešimo galimybės 3Kas tie simboliai, ir jų gaminimas, bei panaudojimas 3Sluoksnių (laerių) privalumai ir galimybės 3

Mygtuku gaminimas 3Garsai 3Animacijų, judančių objektų gaminimas 3Laerių opcijų Mask ir Masked panaudojimas 3Animuotų mygtukų kūrimas 3ActionScripts Goto, GetURL, Stop, Play, Frame vardai 3Temos pasirinkimas 1Projekto ruošimas 1Projekto įgyvendinimas 5Projekto pristatymas 1Viso: 36

Literatūra: 1. Ken Milbern. Flash 5—Kiev: DiaSoft, 2000.

4.6. PAPILDOMO INFORMATIKOS UGDYMO PROGRAMA 10 KLASEI

INTERNETAS

Tikslai ir uždaviniai:• ugdyti loginį ir operacinį moksleivių mąstymą, veiksmų planavimo įgūdžius;• išmokyti mokinius taikyti informatikos pamokose įgytas žinias gyvenime;• ugdyti mokinių informacinės veiklos kultūrą;• supažindinti su informacijos paieškos būdais ir metodais;• supažindinti su informacijos pateikimo internete principais.•

Programinė mokymo įranga:• Interneto naršyklė.• HTML redaktorius.

TurinysTema Valandų skaičiusSaugaus elgesio instruktažas. Kurso apžvalga. 1Interneto samprata. Istorija.Interneto naršyklė. Paieškos sistemos. Teminiai katalogai.Informaciniai portalai.Informacijos paieškos internete ypatumai. 8Bylų persiuntimo protokolas FTP 2Elektroninis paštas.Pašto dėžutės . 3Tinklalapių kūrimas.Tinklalapio projekto paruošimas.Svarbiausi HTML dokumento elementai.Teksto formatavimas.Nuorodos.Grafiniai vaizdai.Lentelės.Rėmeliai.Projekto pristatymas. 22Viso: 36

Literatūra:1. E.Valavičius. Interneto labirintai. — Kaunas: Smaltija, 19982. A.Vidžiūnas, D. Vitkutė. Informacinių technologijų taikymas. — Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1999.

5. IŠVADOS

Darbe buvo nagrinėtas papildomas informatikos mokymas pagrindinėje mokykloje. Buvo apklaustos Pakruojo rajono pagrindinės mokyklos, atlikta duomenų analizė.Gautos išvados:Papildomas informatikos mokymas 5 — 8 klasėse suteikia moksleiviams įvairiapusiškų informatikos žinių. Ugdo bendrąją moksleivių informacinės veiklos kultūrą, leidžia sukaupti pradinę patirtį informatikos srityje.Papildomas informatikos mokymas 9 — 10 klasėse turi plėsti ir gilinti privalomame kurse įgytas informatikos žinias, tenkinti moksleivių poreikius, skatinti juos domėtis informacinemis technologijomis, informatika.Atlikus pagrindinių mokyklų apklausą ir analizę, galima daryti išvada:Pagrindinių mokyklų apsirūpinimas kompiuteriais yra patenkinamas: vienam kompiuteriui tenka 10 — 14 mokinių. 56 % mokyklų turimų kompiuterių turi Celeron (366-400 MHz) procesorius, 10 % turi Pentium II procesorius, 19 % turi Pentium MMX procesorius. Mokyklose naudojamos Windows 95, Windows 98 operacinės sistemos.Iš pagrindinėse mokyklose informatiką dėstančių mokytojų tik 26 % turi informatikos mokytojo specialybę. 21 % šiuo metu persikvalifikuoja į informatikos mokytojus. Šis rodiklis leidžia daryti išvadą, kad papildomo informatikos mokymo kokybė gali nukentėti dėl informatiką dėstančių mokytojų kvalifikacijos stokos.Papildomam informatikos mokymui pagrindinėse mokyklose skiriamas didelis dėmesys: 64 % visų pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių lanko papildomus informatikos užsiėmimus. Tai rodo didelį mokinių poreikį, susidomėjimą informacinėmis technologijomis.Papildomas informatikos mokymas pagrindinėse mokyklose organizuojamas tradicine forma — būreliais. Vidutiniškai vienai klasei skiriama viena savaitinė valanda. 22 % papildomo ugdymo valandų skiriama informatikos būreliams. Tai rodo, kad informatika pagrindinėje mokykloje yra neatsiejama ugdymo turinio dalis.Papildomų informatikos užsiėmimų 5 — 8 klasėse turinys: klaviatūros treniruokliai, grafikos redaktoriai, teksto redaktoriai, Logo. 9 — 10 klasės į turinį dažniausiai įtraukiamos programos: pateikčių kūrimas, darbas su taikomosiomis programomis, skaičiuoklės, internetas, hiperteksto kūrimas, sudėtingesni grafikos redaktoriai. Mažai dėmesio skiriama informaciniam modeliavimui, duomenų bazių pradmenims. Toks papildomo ugdymo turinys susijęs su informatikos mokytojų kvalifikacija, turima programine įranga.Išanalizavus šį papildomo informatikos mokymo turinį pagrindinės mokyklose matome, kad jis atitinka numatytam bendrosiose programose turiniui, leidžia siekti numatytų tikslų ir uždavinių.Atsižvelgus į papildomo informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslus ir uždavinius darbe siūlomi informatikos būrelių planai 5 —10 klasėms.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Informatika Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje. Bendrosios programos ir standartai. Vilnius: Leidybos centras, 1999.2. Valentina Dagienė. Pasaulio informacijos visuomenė. Konspektas. 1999.3. S. Papertas. Minčių audros: Vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos. — Vilnius: Žara, 1995.4. T. Balvočienė, V. Dagienė. Kompiuteriai jaunesnėse klasėse. Kompiuterininkų dienos’ 95. Renginio medžiaga. – Birštonas, 1995 m. rugsėjo 12—15 d. — Vilnius: Žara, 1995, 135–140.5. R. Žukauskienė. Raidos psichologija. — Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.6. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija. 20007. Balvočienė T, Butkienė A. Kompiuterinis modeliavimas // Mokykla, Nr. 4, 2000, 7—10.8. R. Ališauskas, V.Dagys, R.Šlyžiutė. Kaip rašyti mokymo programas? //I nformatika. Informacinis — metodinis leidinys, Nr. 26, 1995, 3 — 7.9. Mokykla ir kompiuteris. Individualioji programa. — Vilnius: Gimtasis žodis. 199610. Ken Milbern. Flash 5—Kiev:DiaSoft, 2000

PRIEDAI

1 PRIEDAS

ANKETA INFORMATIKOS MOKYTOJUI

1. Mokykla:Pagrindinė Vidurinė

2. Mokyklos techninė bazėKompiuterių skaičius Techninės charakteristikos(procesorius, RAM, HDD) Pagrindinė operacinė sistema Ar yra kompiuterių tinklas Kompiuterių, prijungtų prie interneto skaičius Kita kompiuterinė įranga

3. Pedagogai, vedantys papildomo informatikos mokymo užsiėmimus 5—10 klasėse:Pedagogų skaičius Iš jų — turintys aukštąjį išsilavinimą Iš jų — turintys informatikos specialybę Turintys kitą specialybė

4. Mokinių, lankančių papildomo informatikos mokymo užsiėmimus, skaičius (5—10 klasėse)5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasėviso Lanko inf. viso Lanko inf. viso Lanko inf. viso Lanko inf. viso Lanko inf. viso Lanko inf.

5. Savaitinių valandų, skirtų papildomam mokymui, skaičius:5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasėviso informatikai viso informatikai viso informatikai viso informatikai viso informatikai viso informatikai

6. Papildomo informatikos mokymo užsiėmimų statusas (būrelis, fakultatyvas, pasirenkamas dalykas ir pan.)

5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė

7. Papildomo informatikos mokymo užsiėmimų temos:5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė

8. Kodėl pasirinkote tokias papildomo informatikos mokymo užsiėmimų temas? Kokias temas norėtumėte pasiūlyti?

9. Naudojama programinė įranga:5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė

10. Jūsų nuomonė apie papildomą informatikos mokymą: