Informacinės technologijos

114 0

Duomenys – tai objektyviai egzistuojantys faktai ir dydžiai.

Žinios – tai žmogaus proto abstrakcija apie duomenis, jų prasmę, naudą ir sąryšį. Informacija – tai duomenys ir žinios kai jie kaupiami, perduodami ir keičiami.

Informacinės priemonės: 1.kalba 2.raštas 3.vaizdo ir garso informacija. 1945m. buvo sukurta pirma Eniac mašina.

Informatika – tai mokslas apie informaciją ir nformacinius procesus.

Kompiuterija:

1.mokslas apie kompiuteius

2.kompiuterių techninė ir programinė įranga,jų gamyba ir panaudojimas.

Informacinės technlogijos – tai būdų, priemonių ir procesų visuma kai ką nors atliekame su informacija. Technologija – tai būdai, priemonės ir ti

ikslai ką nors gaminant statant, kuriant.

Informaciniai procesai – tai veiksmai su informacija, jos formos ir turinio kaita.Yra kelios informacijos vystymosi tendencijos:

1.Duomenų ir informacijos vis daugėja ir išsilavinusiam žmogui jos reikia vis daugiau.

2. Informacija tapo preke ir jos vertė vis didėja.

3. Gyvenimo tempas vis spartėja, todėl tam tikros informacijos prireikia nedelsiant.

4. Noras pasinaudoti informacija tada ir ten kur reikia skatina tobulinti informacijios skleidimo priemones.

Kompiuterinės sistemos samprata. Kopiuteris – tai elektroninių ir elektromechaninių prietaisų visuma, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Ją sudaro 2 tipų įr
ranga:

1. Techninė(hardware): 1)įvedimo grupė; 2)saugojimo; 3)apdorojimo – paskirtis surasti reikiamus duomenis ir įvykdyti programas; 4)išvedimo – paskirtis pateikti vartotojui galimybę peržiūrėti informaciją.

2. Programinė(software) – ją sudaro grupė susijusių programų, kurios atlieka specifinius apdorojimo uždavinius (Microsoft office): 1)sisteminė įranga-valdo kompiuteriniu išteklius; 2)taikomoji – tai programų rinkinys sk

kirtas specialių vartotojo poreikių tenkinimui.

Kompiuteriai:

1. Superkompiuteriai – paskirtis modeliuoti ypač svarbius procesus.

2. Universalieji.

3. Darbo stotys.

4. Personaliniai:

1) bendrosios paskirties: stalinis,nešiojamas,kišeninis;

2) specialios paskirties.

Personalinį kompiuterį sudaro šie elementai: 1. Pagrindinė atmintis. 2. Išorinė. 3. Centrinis procesorius. 4. Įvedimo įrenginiai. 5. Išvedimo.

Atmintis: 1.Opertyvioji – duomenys ir programos saugomos tik vykdymo metu. Ji didesnė. 2. Pastovioji – saugo specialios paskirties duomenis.

Diskai: 1. Kieti. 2. Lankstūs. 3. Kompaktiniai.

Centrinis procesorius atlieka 2funkc.:1. Koordinuoja kompiuterines operacijas. 2. Atlieka logines ir aritmetines operacijas su duomenimis.

Programinė įranga. Pagal atliekamas funkcijas: 1. Valdančioji grupė (programinės sistemos). 2.Aptarnaujančioji (utilitai,biosas).

Dažniausiai naudojamos taikomųjų programų sistemos: 1. Tekstų redaktoriai (fortas). 2. Elektroninės lentelės. 3. Duomenų bazių valdymo sistemos (accesai). 4. Automatizuoto projektavimo įranga (autocad). 5. Maketavimo sistemos. 6. Integruotos sistemos – tai visų sistemų visuma (Msoffice).

Pagrindiniai OS (operacinės sistemos) atliekami veiksmai: 1. Saugoti atminty duomenis. 2. Skirsto skaičiavimo resursus. 3. Valdo vartotojo taikomąsias programas. 4.Valdo duomenų perdavimą tarp įvairių kompiuterinių įt

taisų ir programų.

OS valdo tokias dalis: 1. Procesų – tai įdėta į atmintį ir suaktyvinta programa. 2. Pagrindinė atmintis. 3. Failai – bylos. 4. Apsaugos sistema.

Pagrindinės failo charakteristikos: 1. Sukūrimo data. 2. Laikas. 3. Dydis.

Dokumentų engimo ciklo etapai: 1. Teksto įvedimas. 2. Redagavimas. 3. Rašybos klaidų paieška ir taisymas. 4. Teksto apipavidalinimas (formatavimas). 5. Dokumento išsaugojimas atmintyje ir paėmimas tolimesniam redagavimui. 6. Dokumento spausdinimas.

Informacinę sistemą sudaro: 1.Kompiuterinė sistema. 2. Žmonės. 3. Procedūros. 4. Duomenys ir informacija. 5. Ryšio priemonė.

Procedūros: 1. Duomenų įvedimas. 2. Apdorojimas. 3. Informacijos išvedimas. 4. Saugojimas.

Programavimo kalbos tendencija – suteikti vartotojui galimybes užrašyti uždavinio sprendimo kelią ir kuo mažiau gilintis į
kompiuterio technines savybes.

Skirstymas: 1. Aukšto lygio (Basic,Paskalis). Jos skirtos vartotojo poreikiams tenkinti. 2. Žemo lygio – skirtos technikos valdymui.

Kalbų procesoriai programavimo kalbą paverčia į kompiuterio vidinę kalbą: 1. Interpretatorius – jis paprastesnis, nuosekliai nagrinėja ir iš karto vykdo programoje nurodytas instrukcijas. Neparengia viso programos teksto vidine kalba. 2. Kompiliatorius – jis sudėtingesnis, čia visa programa pirmiausia išverčiama į vidinę kompiuterio kalbą ir tik po to vykdoma. 3. Transliatorius – tai kalbos procesorius, verčiantis programos tekstą iš vienos programinėsn kalbos į kitą.

Virusas – tai įvairios kenkėjiškos kompiuterinės programos. Virusai skirstomi:

I Pagal veikimo būdą:1. Tikrasis – tai mažos apimties programa, kuri prisiklijuoja prie kitų. Tikslas – savo paties kopijų kūrimas ir platinimas. 2. Kirminas – tai programa, kuri nuolat dauginasi kol užima visą kompiuterio ar tinklo apimtį. 3. Loginė bomba – tai programa, kuri pradeda veikti įvykus konkrečiam loginiam įvykiui (pvz. prie tinklo prisijungus vartotojui). 4. Laiko bomba – tai ta pati loginė bomba, kuri pradeda veikti iš anksto numatytu laiko momentu. 5. Trojos arklys – tai programa, kuri gali egzistuoti tik pasislėpusi. 6. Virusai palydovai – jie nekeičia egzistuojančių failų ir sukuria naujas progamas vietoj tų, kurias turėjo vykdyti vartotojas. 7. Polimorfinis virusas – tai programa, kuri generuoja nepanašias, nors visiškai veiklias savo kopijas. Jos sunkiau aptinkamos. 8. Nematomi virusai – paslepia programų atliktus pakeitimus, pakeisdami sistemines funkcijas.

II Pagal kenksmingumą: 1. Nepavojingi. 2. Pavojingi. 3. Labai pavojingi.

III Pagal užkrėtimo būdą: 1.
. Rezidentiniai – tai tos programos, kurios ,,sėdi” kompiuterio operatyvinėje atmintyje. 2. Nerezidentiniai – tai tie, kurie ,,nesėdi”, įvykdo darbą ir išnyksta.

Komentuokite!