elektronine valdzia

288 0

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS SAMPRATA 4

2. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJOS 4

3. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIORITETAI 6

4. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIVALUMAI. 6

5. ELEKTRONINĖS VYRIAUSYBĖS PAVOJAI IR TRŪKUMAI. 7

6. ESAMOS ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PASLAUGŲ BŪKLĖ LIETUVOJE 8

7. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PLĖTROS INSTITUCINIO REGULIAVIMO PERSPEKTYVA LIETUVOJE 9

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 12ĮVADAS

Viešųjų elektroninių paslaugų teikimas pastaruoju metu yra viena iš svarbiausių, o neretai ir pati svarbiausia daugelio pasaulio valstybių strategijos dalis. Daugelio šalių vyriausybės įžvelgia didelę nauda pereinant nuo viešųjų paslaugų teikimo įprastais būdais (paprastai grįstu tiesioginiu bendravimu bei popierinių formų pildymu) prie viešųjų paslaugų teikimo elektroninėmis formomis.

Informacijos technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbo modernizavimui yra labai pl

lačios. Vis didėjantis informacijos technologijų naudojimas, ypač galimybė naudotis internetu, iš esmės keičia valdžios veiklos galimybes.

Interneto naudojimas, kaip priemonė ryšiams ir komunikacijai tarp valdžios ir piliečių gerinti, jau yra ne šiuolaikiška privilegija, o valstybės pareiga. Informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra leidžia valdžiai būti labiau prieinamai, geriau informuoti piliečius bei sąveikauti su jais.

Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip elektroninė valdžia veikia mūsų visuomenėje.

Uždaviniai:

• Apžvelgti e – valdžios sąvokas.

• Išsiaiškinti e – valdžios koncepcijos lygius.

• Nustatyti e – valdžios privalumus ir trūkumus..

• Apžvelgti dabartinę e- valdžios būklę Lietuvoje ir ateities planus.

• Pateikti iš

švadas.1. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS SAMPRATA

Elektroninė valdžia – valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudoti tam tikras in
nformacinių technologijų teikiamas galimybes.

Elektroninė valdžia – tai galimybė per internetą ar kitokiu nuotoliniu būdu apmokėti už komunalines paslaugas, užsisakyti reikalingas pažymas, pateikti užklausimus ir gauti į juos atsakymus, per rinkimus balsuoti už norimą kandidatą ir t. t. Kitaip sakant ten, kur tiesiogiai nėra būtina susitikti su valdininku, žmogus turės galimybę sutvarkyti savo reikalus nuotoliniu būdu.

Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas. Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų modernizuoti valstybės valdymą, sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų, pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę. Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų.2. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJOS

2002 m. gr
ruodžio 31 d. Nutarimu Nr. 2115 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino elektroninės valdžios koncepciją, kurioje nustatytas pagrindinis elektroninės valdžios tikslas – elektronine valdžia siekiama gerinti (naudojant skaitmenines technologijas) viešųjų paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojams, verslo subjektams.

Valstybės nutarime dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai aprašomi taip:

Pirmasis lygis – informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją internetu.

Antrasis lygis – dalinė transakcija. Institucija pateikia vartotojui savo tinklapiuose iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpidęs ir išspausdinęs va
artotojas gali jomis naudotis (pvz., pateikti institucijai duomenis).

Trečiasis lygis – dalinis interaktyvumas. Vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje. Jis gali pateikti užklausas, ir instituciją į elektroninę užklausą atsako. užklausą atsako. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektrine forma.

Ketvirtasis lygis – visiškas interaktyvumas. Baigtas e.valdžios projektas. Vartotojas elektroniniais kanalais pateikia užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą.

Taigi pirmasis lygis numato tokį vartotojo ir valstybės institucijos ryšį: institucija internete pateikia pateikia vartotojui informaciją, o vartotojas turi galimybę ją gauti, naudodamas šiuolaikines informacines technologijas. Antrasis lygis suteikia vartotojui platesnių galimybių: vartotojas gali internetu parsisiųsti reikalingą elektroninę formą ir ją užpildyti, tačiau pateikti ją gali tik tradiciniais būdais (pvz., asmeniškai, paštu arba faksu). Trečiasis lygis suteikia galimybę ne tik atsisiųsti elektroninę dokumento formą, bet ir užpildytą formą internetu pateikti institucijai. O ketvirtasis lygis sudaro galimybę ne tik elektroniniu būdu vykdyti procedūras, bet ir gauti paslaugą (pvz., sprendimą, pažymą, apmokėjimą).

Šioje koncepcijoje buvo numatyta, kad iki 2005m. visos viešosios paslaugos, kurias administruoja institucijos, iki trečiojo lygio turės būti perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais (išskyrus viešąsias paslaugas, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, viešosios paslaugos, kurias teikiant privalo dalyvauti pats valstybės tarnautojas). Ši sąlyga dar bėra įvykdyta.

Elektroninės valdžios koncepcijos tikslas – didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir ef
fektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, tam panaudojant informacinių technologijų teikiamas galimybes.

Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano projekte numatomos priemonės, kurios leis tobulinti viešojo administravimo sektorių, skatinti ir plėtoti organizacinių priemonių diegimą, kurti saugų valstybės institucijų tinklą, sukurti fizinių ir juridinių asmenų identifikavimo sistemą valstybės informacinėse sistemose ir panaudojant skaitmenines technologijas teikti viešąsias paslaugas.

Artimiausiu metu Vidaus reikalų ministerija planuoja Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano projektą teikti svarstyti Vyriausybei.3. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIORITETAI

Iš visos viešųjų paslaugų įvairovės tam tikros paslaugos yra naudojamos dažniau, kitos rečiau, vienoms paslaugoms suteikti naudojamas didesnis žmonių valandų skaičius, kitų žemesnis. Dėl to kyla poreikis teikiamas paslaugas kategorizuoti it nustatyti jų reorganizavimo svarbos prioritetus.

Elektroninės valdžios strategijos mastu paslaugos skirstomos į kelias klases:

• Vyriausybė – piliečiui,

• Vyriausybė – verslui;

• Vyriausybė vyriausybei.

Taip grupuojant paslaugas, galima apibrėžti strateginius elektroninės valdžios tikslus:

1 tikslas: paslaugų vyriausybė – piliečiui ir vyriausybė – verslui teikimas nuotoliniais būdais. Šio tikslo įgyvendinimas leistų šalies piliečiams bei verslo subjektams gauti paslaugas iš vienų rankų, t.y. vieno langelio principu, išvengiant laiko gaišimo įstaigose.

2 tikslas: paslaugų vyriausybė – vyriausybei optimizavimas, naudojant IT priemones. Šio tikslo įgyvendinimas leistų optimizuoti informacijos keitimosi tarp institucijų procesus, tokiu būdu lengvindamas institucijų darbą bei padėdamas įgyvendinti pirmą tikslą.4. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIVALUMAI.

Elektroninės valdžios paslaugos teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas pe

er savaitę. Gyventojai gali gauti valstybės institucijų paslaugas jiems patogiu laiku ir jiems patogioje vietoje, nes internetas suteikia tokias paslaugų teikimo galimybes.

Elektroninės valdžios privalumai: jos įgyvendinimas padidina paslaugų, teikiamų internetu, poreikį Lietuvoje. Vartotojai su laiku įgyvendins internetu gaunamų paslaugų kokybę, patogumą ir pareikalaus iš Lietuvos verslo atstovų naujos kokybės internete – naujo mąstymo ir papildomų investicijų. Viešajame administravime elektroninė valdžia yra ir visada liks priemonė įgyvendinti valstybės valdymo reformą. Jos idealoginiai pamatai (orientacija į klientą ir verslo valdymo modelių pritaikymas valstybės institucijų darbee), padedant informacijos technologijoms, gali būti efektyviai įdiegti. Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai – tai tik keletas tiesiogiai su valdymu susijusios naudos aspektų.5. ELEKTRONINĖS VYRIAUSYBĖS PAVOJAI IR TRŪKUMAI.

Be akivaizdžių naujų privalumų ir galimybių, kurias žada teikti elektroninės vyriausybės savo piliečiams, neišvengiamai iškyla ir naujų bėdų, trūkumų ir netgi negandų perpesktyva. Todėl jau dabar reikia atkreipti visuomenės dėmesį ir į neigiamus aspektus:

 Kasdien vis labiau ryškėja trūkumai tarp žmonių, kurie moka naudotis kompiuteriais ir interneto teikiamomis galimybėmis, bei tų , kuriems šios sritys vis dar yra nežinomos. Tarkime, kad ateityje bus privalomas švietimas šioje srityje, ir tokių žmonių ateityje, kurie neturės įgudžių naudojantis elektroninės valdžios privalumais, nebus, todėl ši problema nekelia didelio pavojaus visuomenei.

 Daugelyje š

. . .

Komentuokite!