Abonementinė prieiga

ABONENTINĖ PRIEIGAPrieigos ir perdavimo sistemų sąsajos Abonentinė prieiga tinklo operatoriui turi labai didelę reikšmę, kadangi į abonentinę prieigą investuojama apie 70%, telekomunikacijų išlaidų. Paprasčiausiu atveju iki abonentų paklojamas varinių porų kabelis. iš kurio kiekvienas abonentas gauna individualią abonentinę liniją. Naudojant optinį kabelį (FTTL), galima gauti didelį pluoštą kanalų arba įrengti plačiajuostį traktą. Tuo atveju abonentų prijungimo sistemoje brangiausiai kainuoja paskutiniai metrai iki abonento. Dažnai šioje atkarpoje gali būti pasirenkama radijo prieiga (WLL). ADSL technika perduoda siaurajuostį telefono ryšio signalą. taip pat suteikia plačiajuostį traktą, kuris tinka kabelinei televizijai, kompiuteriniam tinklui ar didelės spartos prieigai prie interneto tinklo. V5.1 sąsaja ETSI standartizuotos V sąsajos skirtos abonentinei įrangai prijungti per pirminės spartos prieigą. Pasirinkus V5.1 sąsają galimi atskirų abonentų prijungimai 2,048 Mbit/s traktu prie ATS nenaudojant koncentracijos.Abonentų pusėje prie V5.1 sąsajos prijungiama 30 abonentinių linijų (analoginių ar skaitmeninių), 2,048 Mbit/s duomenų srautui perduoti reikia tik dviejų varinių laidų arba optinio kabelio. Individualios abonentinės linijos iki ATS, įjungtos per V5.1 sasają be koncentracijos, naudojasi kiekvienai priskirtu fiksuotu laikiniu 2,048 Mbit/s spartos trakto kanalu.Analoginio prijungimo atveju kiekvienam abonentui priskiriamas vienas laikinis kanalas, o ISDN abonentui – du kanalai. Tokiu būdu V5.1 sąsaja realizuoja fizinį 30 – ties individualių abonentinių linijų įjungimą į ATS per 2,048 Mbit/s ,spartos traktą. ATS pusėje 2,048 Mbit/s perdavimo trakto laikiniai kanalai demultipleksuojami ir atskiromis fizinėmis grandimis patenka į ATS komutacinius įrenginius. Kalbos ir signalizacijos informacija iš analoginių abonentų linijų perduodama skaitmeniniu būdu per 2,048 Mbit/s traktą. Abonentų galinių įrenginių maitinimas turi būti realizuotas abonentinių linijų prijungimo vietoje multiplekseryje, nes per perdavimo sistemą, o juo labiau per optinį kabelį, pastoviosios maitinimui skirtos srovės perduoti negalima.Signalizacija iš analoginių abonentinių įrenginių perduodama pastoviosios ar kintamosios srovės signalais. Ši abonentinė signalizacija prieigoje (multiplekseryje) keičiama į skaitmeninės signalizacijos pranešimus, perduodamus 2,048 Mbit/s traktu. V5.2sąsaja V5.2 sąsaja leidžia panaudoti abonentų apkrovos koncentraciją. Tai reiškia, kad panaudojus 30 kanalų pirminę sąsają prijungiama daugiau nei 30 abonentinių. Tarp multiplekserio ir komutacinės stoties V5.2 sąsajos atveju gali būti įrengtos kelios pirminės spartos sistemos. Prie V5.2 sąsajos prijungiama daugiau vartotojų nei pirminės spartos sistemoje yra laikinių kalbos kanalų. Tokią sąsają sudaro ne tik perdavimo traktas, bet ir apkrovos koncentracijai skirti įrenginiai, užtikrinantys nesiblokuojančią prieigą prie kanalųV.5.2 sąsaja, leidžia prijungti iki 480 vartotojų (480 paprastų telefono linijų, 240 ISDN bazinės spartos linijų arba 16 ISDN pirminės spartos linijų) per prieigos tinklą prie vietinės ATS V.5.2 sąsaja atlieka abonentų apkrovos koncentraciją, ir kanalų skaičius, reikalingas prieigoje, paprastai žymiai mažesnis už abonentų skaičių. Abonentinės prieigos optinio ryšio linijosAbonentinės optinės prieigos (FITL) atveju komutacinės stoties pusėje įrengiama OLT optinės linijos baigtis. Jos paskirtis – pakeisti elektrinius signalus optiniais, ir atvirkščiai, ir sujungimams priskirti kalbos kanalus tarp komutacinės stoties ir OLT. OLT suderina signalizaciją. Abonentų pusėje optinė linija baigiasi – optinio tinklo įrenginiu. abonentinės linijos optinė atkarpa gali būti paskirstyta per pasyvinius ar aktyvinius OLD – optinių linijų atšakotuvus Pasirinkus optinę abonentinių linijų prieigą galimi trys variantai:• optinis kabelis į namus (FTTH). Optinis kabelis atvedamas iki abonento buto. Šis variantas labai racionalus• optinis kabelis į pastatą (FTTB). Šiuo atveju optinis kabelis paklojamas iki abonentų pastato, kuriame yra tam tikras abonentų skaičius. Šis variantas ypač tinka dideliems pastatams, turintiems daug vartotojų. Sumažėja prijungimo išlaidos. • optinis kabelis į spintą (FTTC). paklojamas iki spintos. FTTC technologija leidžia natūraliai išplėsti abonentinį tinklą. Multiplekseriai įrengiami gatvių spintose. Optiniai kabeliai pagal šią technologiją sujungia skirstomąsias spintas ir ATS tarpusavyje. Plačiajuostės skaitmeninės abonentinės linijosSkirta perduoti plačios dažnių juostos informaciją abonentams per įprastas varines telefono linijas. Kadangi vartotojas yra arti telefono tinklo ATS, kuri teikia DSL– skaitmeninės abonentinės linijos – paslaugas, tinklo operatorius gali perduoti abonentui iki 8,448 Mbit/s spartos duomenis, pateikdamas vaizdo, garso ir kitas plačiajuostes paslaugas. Tradicinės telefono paslaugos teikiami ATS per vytos kabelio poros varinę abonentinę liniją, sudarant vartotojui balso arba duomenų perdavimo kanalus. duomenims perduoti naudojami modemai.Bazinės spartos ISDN abonentinė linija įgalina perdavimo spartą iki 128 kbit/s.DSL technologijos nereikalauja skaitmeninius duomenis keisti į analoginę formą, ir atvirkščiai. Skaitmeniniai duomenys į vartotojo kompiuterį perduodami tiesiogiai kaip skaitmeniniai, ir tai leidžia telefono kompanijai naudoti gerokai platesnę dažnių juostą. Be to.jei vartotojui būtina, tai signalas gali būti atskiriamas taip, kad dalis dažnių juostos naudojama analoginiam signalui perduoti, o kita dalis – duomenims. Tada abonentas gali viena DSL linija vienu metu naudotis telefono ir duomenų perdavimo paslaugomis.Duomenų perdavimas modemu

Perduodant duomenis analoginėmis ir skaitmeninėmis linijomis, naudojami modemai. Jų pagrindine paskirtis – diskrečiuosius kompiuterio signalus paversti tolydžiaisiais ir persiųsti juos telefono linija, po to gautus tolydžiuosius signalus paversti diskrečiaisiais ir grąžinti kompiuteriui. Diskrečiųjų signalų vertimas tolydžiaisiais vadinamas moduliavimu. Atvirkščias procesas – demoduliavimas. Modemai būna vidiniai – tai pačiame kompiuteryje esančios plokštės, o išoriniai – atskiri įrenginiai, jungiami prie kompiuterio ryšio linija. Modemas jungiamas per nuoseklią sąsają arba USB jungtį. Jis atlieka klaidų korekciją ir suspaudimą pagal naudojamą standartą.Duomenims perduoti šiomis linijomis galioja keletas standartų: 1)V.34 – duplekso perdavimas 28,8 Kbit/s greičiu; 2)V.34+ – duplekso perdavimas 33,6 Kbit/s. greičiu;3)V.90 – duplekso asimetrinis perdavimas perduoda 33,6 Kbit/s. greičiu, o priima 56 Kbit/s. greičiu. V.90 standartas taikomas tik skaitmeninėms telefono linijoms, o dirbant su analogiškomis palaikomas V.34+ standartas.DSL moduliacijos technologijos DSL yra nauja modemo technologija, kuri gali vieną porą varinių telefono laidų paversti trijų kanalų duomenų perdavimo sistema: balso perdavimo, priėmimo (downstream) bei siuntimo (upstream). Šimtai milijonų gyventojų ir įstaigų visame pasaulyje naudojasi varinėmis telefoninėmis linijomis, todėl Interneto ryšys, paremtas DSL technologija, yra pigus ir daugeliui prieinamas.Labiausiai paplitusios dvi DSL paslaugos rūšys: asimetrinis DSL (ADSL), optimizuotas greitam naršymui Internete. Simetrinis DSL (SDSL) skirtas tarnybinių stočių bei svetainių palaikymui, kolektyvinio darbo priemonių diegimui ir naudojimui.Naudojant DSL technologiją, vienas kanalas perduoda balso signalus, todėl vienu metu galima ir naudotis telefonu, ir jungtis prie Interneto. Antruoju kanalu duomenų srautas priimamas iki 8 Mbit/s greičiu, o trečiuoju kanalu išsiunčiamas iki 768 Kbit/s greičiu. DSL modemas yra visuomet įjungtas ir prijungtas, kaip ir jūsų telefonas, todėl vartotojui nereikia niekur skambinti, norint prisijungti prie Interneto.Simetrine – vienodas duomenu srautas issiunciant ir parsiuncianr duomenis.Asimetrine – kai greiciau parsisiuncia negu issisiuncia.Kokia DSL sparta?svyruoja nuo 256 kbit/s iki 8 Mbit/s. priklauso atstumo tarp vartotojo DSL modemo ir paslaugų tiekėjo DSL stoties, varinio telefono laido ilgio bei skersmens, ir ar vartotojo telefono linijoje yra atšakos. Kaip veikia DSL?Dažnių skirstytuvas, prijungtas prie telefono linijos, paskirsto balso ir duomenų perdavimą skirtingais dažniais. Skaitmeninė informacija keliauja ne garso dažniais (iki 4KHz) jūsų telefono linija. Skaitmeninių duomenų perdavimui naudojamas dažnių ruožas nuo 20KHz iki 1MHz, todėl balso ir duomenų signalai gali būti perduodami lygiagrečiai, netrukdydami vieni kitiems. DSL technologija paremta patobulintais algoritmais, kurie suspaudžia duomenis ir perduoda juos pora susuktų telefono laidų. Tokiu būdu, lyginant su analoginiais duomenų perdavimo būdais, pasiekiamas iki 25 kartų didesnis greitis.Kuo DSL skiriasi nuo paprasto modemo?Analoginiai modemai duomenis siunčia ir perduoda įprastinėmis telefono linijomis ir jų sparta paprastai svyruoja nuo 28,8 kbit/s iki 56 kbit/s. DSL modemai pasiekia iki 1.5Mbit/s greitį.DSL modemas yra visuomet įjungtas ir prijungtas, kaip ir jūsų telefonas. Jums nereikia gaišti laiko skambinant ir jungiantis prie Interneto paslaugų tiekėjo.Kokios įrangos reikia DSL prieigai?DSL galutinis vartotojas turi turėti DSL modemą, tinklo plokštę su Ethernet jungtimi ir asmeninį kompiuterį. DSL modemas turi būti suderinamas su jūsų paslaugos teikėjo įranga. DSL linijos ilgis be regeneratorių siekia iki 5,5 km. Didėjant perdavimo spartai, linija trumpėja DSL ilgis labai priklauso ir nuo kabelio tipo bei kabelio gyslos diametro. Naudojant optinio ryšio linijas abonentiniame tinkle, DSL linija gali siekti iki 100 km.DSL linijų tipai Labiausiai paplites: ADSL ir SDSL.ADSL – asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija, kuri labai populiari tarp individualių ir verslo vartotojų. Ji vadinama asimetrine, kadangi didesnioji dviejų krypčių arba dupleksinės dažnių juostos pločio dalis skirta krypčiai iš tinklo vartotojo link (žemyn), o tik nedidelė juostos pločio dalis naudojama perduoti vartojo informacijai arba sąveikos signalams į tinklą (aukštyn). Naudojama Intemet, video, nutolusių LAN paslaugoms realizuotiPanaudojant ADSL per paprastą kabelio varinę porą perduodamas balso kanalas 0,3-3,4 kHz ir didelės spartos informaciją aukštyn juostoje nuo 64 kbit/s, o žemyn – nuo 500 kbit/s iki 8 Mbit/s ADSL – asimetrinė skaitmeninė abonento linijos technologija leidžia perduoti sukta kabelio laidų pora kryptimi tinklas – abonentas nuo 1,5 iki 8 Mbit/s spartos informaciją, o atgaline kryptimi – nuo 16 iki 640 kbit/s sparta;ADSL linijos struktūra a) įprasta telefono linija b) pilnai skaitmeninė Varinių fizinių abonentų linijų praleidžiamosios galios padidinimas pastaruoju metu realizuojamas šiomis skaitmeninių linijų technologijomis:HDSL – didelės spartos skaitmeninė abonento linijos technologija užtikrina dviem arba trimis suktomis laidų poromis perduoti 2 Mbit/s atstumais iki 10 km, Tl/El paslaugos tarp telefono kompanijos ir vartotojo arba WAN, LAN serverioSDSL – vienos linijos skaitmeninė abonento linija perduodanti duomenis 1.544 arba 2,048Mbit/s spartos viena kabelio sukta pora. Plačiai naudojama ISDN tinkle pirminės spartos prieigai. Paskirtis ta pati kaip ir HDSL, bet naudoja tik vieną vytą varinę kabelio porą
VDSL (ateityje) – labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija perduoda duomenis nuo 13 Mbit/s iki 52 Mbit/s sparta. Ji skirta perduoti duomenims optiniu kabeliuRADSL – adaptyviosios spartos skaitmeninė abonento linija automatiškai pasirenka duomenų perdavimo spartą priklausomai nuo perdavimo sąlygų abonentinėje linijoje (fiziniai, elektriniai linijos parametrai, triukšmai ir t.t.). Paskirtis analogiška ADSLIDSL- Skaitmeninė abonentinė linija ISDN, perduoda duomenis 128 kbit/s abiem kryptimis, atstumu iki 6 km per varine pora, pritaikymas ISDN BRl paslaugoms realizuoti.CDSL – Vartotojo DSL, 1 Mbit/s <1 Mbit/s, Iki 6 km per varinę porą, Mažo verslo paslaugoms. Pas vartotoją nereikalingas atšakotuvas.DSL Lite/G-Lite – ADSL be atšakotuvo, l,544-6Mbit/s Mbit/s priklausomai nuo vartotojui teikiamų paslaugų 128-384kbit/s, Iki 6 km per varinę porą, Naudoja ADSL standartą. Paaukoja dalį spartos, kad nereikėtų įrengt. Atšakotuvo vartotojo namuose.UDSL – Universalioji asimetrinė DSL, 1,5 Mbit/s 512kbit/s, Iki 6 km per 1 varinę kabelio porą, Lygiagretus balso ir duomenų paslaugų perdavimas. Pas vartotoją nereikalingi atšakotuvai, tinklo baigtis. ISDN prieigos “vartotojas – tinklas”Tai skaitmeninių telefoninių ryšių sistema, kuri perduoda duomenis naudojant jungimo būdą ,,taškas – taškas”. Vartotojo sąsaja sudaryta iš 3-jų rūšių kanalų:a) B – perdavimo greitis 64 Kbit/sek.;b) D – perdavimo greitis 16 arba 64 Kbit/sek.;c) H – H kanalai numato būdą, kaip sujungti B kanalus. Norint naudotis ISDN, reikia specialių adapterių, dar netiksliai vadinamų ISDN modemais, ir ISDN maršrutizatoriaus.Plačiausiai naudojami du prieigų “vartotojas – tinklas” tipai.• bazinės spartos prieiga (BRA);• pirminės spartos prieiga (PRA).Abonentams identifikuoti pagal CCITT (Tarptautinis telegrafų ir telefonų patariamasis komitetas) rekomenduojamas E164 standartas, kuris nurodo ISDN adreso numerį, prisijungimo vietą tinkle. Paprastai numeris sudarytas iš 15. ISDN linija galima perduoti vaizdą, rengti videokonferencijas. ISDN paslaugos: duomenų perdavimas, vaizdo perdavimas, kalbos ir garso perdavimas, didelio greičio ir aukštos kokybės faksimilės perdavimas, pašto dėžutės funkcijos tekstui ir grafinei informacijai perduoti, pranešimų saugojimas, perspėjimas, t. y. parodoma skambinusiojo adresas bei signalo tipas. Bazinės spartos prieiga (BRA) naudojama, esant nedidelės informacijos perdavimo spartos poreikiui. Joje numatytas vienas signalizacijos kanalas D (16 kbit/s) ir du ryšio kanalai B (64 kbit/s) ši liniją žymima 2B+D, gali būti ir B+D arba tik D kai vartotojas tik perduoda duomenis Bazinės spartos abonentinė linija leidžia prie jos prijungti iki aštuonių ISDN galinių įrenginių, naudojant tinklo baigtį NT1, iš kurių 2 galima naudoti vienu metu. Bazinės spartos ISDN prieiga gali būti įjungta magistrale arba tiesioginiu “taškas – taškas” budu. ISDN tinkle BRA gali turėti dvi jungimo konfigūracijas: 1)daugelio įrenginių prieigą 2) vieno įrenginio prieigą. Daugelio įrenginių prieigos atveju galima prijungti iki 8 galinių abonento įrenginių į vieną BRA prieigos ISDN liniją. Vieno įrenginio prieigos atveju prie NT prijungiama ISDN PBX. Daugelio įrenginių prieigoje gali būti naudojamos dvi įrenginių jungimo prie pasyviosios magistralės konfigūracijos:• trumpoji pasyvioji magistralė • nuotolinė pasyvioji magistralė Trumposios pasyviosios magistralės atveju aštuoni ISDN terminalai TEl tiesiogiai arba ne ISDN terminalai TE2 per atitinkamus suderintuvus TA gali būti prijungti bet kurioje kabelio vietoje atstumu iki 200m. Nuotolinės pasyviosios magistralės atveju gali būti jungiami iki 4 ISDN ar ne ISDN galinių įrenginių, išdės) magistralės gale ir nutolusių tarpusavyje ne daugiau kaip 50m. Bendras pasyviosios magistralės ilgis gali siekti iki 500m Pirminės spartos prieiga – spartusis rysys Jeigu reikia prie ISDN prijungti daug įvairių galinių įrenginių arba net visą telekomunikacijų infrastruktūrą (pvz., daugelio darbo vietų ESM sistemą arba PBX), tai ISDN bazinės spartos prieigos, turinčios 2B+D kanalus, nepakanka, kad būtų patenkinti vartotojų reikalavimai. Abonentų radijo prieigos sistemos Radijo ryšio linijų naudojimas leidžia greitai ir operatyviai sudaryti konkurenciją jau veikiančiam telefono tinklui. Radijo ryšio prieiga gali būti ir kaip alternatyva kabelinėms linijoms. prijungiant nutolusius abonentus ar jų grupes.Kalnuotose vietovėse, taip pat pavienius toliau nuo telefono stoties esančius abonentus tikslinga (jungti į automatines telefono stotis, pasitelkus radijo abonentines linijas. Radijo abonentinių linijų statyba bei eksploatacija daug pigesnė negu laidinio ryšio, taip pat trumpas šių linijų įvedimo į eksploataciją laikotarpis. Radijo abonentinių linijų trūkumas, esant dideliam abonentų skaičiui bazinės stoties zonoje, – plati dažnių juosta radijo ryšio kanalams sudaryti.Abonentų radijo prieigos sistemą sudaro fizinėmis grandimis su automatine telefono stotimi sujungtos bazinės stotys skirtos perduoti ir priimti radijo signalams ryšiui su abonentų radijo terminalais į kuriuos jungiami telefono aparatai, faksimiliniai aparatai. modemai ir kita abonentinė įranga. Taigi galiniai įrenginiai nebūtinai turi turėti galimybę prisijungti prie radijo infrastruktūros. Tolimesnė galimybė – kad šie vartotojai mobiliaisiais aparatais galėtų prisijungti prie bazinės stoties ir radijo bangomis būtų pasiekiami visoje bazinės radijo stoties veikimo zonoje. Radijo celių ribas lemia naudojamas radijo ryšio standartas, pvz., DECT – arba CDMA sistemos. Kai atstumai iki abonentų didesni, kartais ekonomiškai tikslinga vietoj fizinių linijų, jungiančių ATS su bazine radijo stotimi, naudoti radijo relines linijas.
Aparatūra tinka ir kaimo, ir miesto telefono tinkluose. Radijo ryšio atstumas nuo RBS iki SRT siekia 30 km. Sistema pajėgi pakankamai kokybiškai aptarnauti iki 300 abonentų.RBS – bazinė radijo stotis SRT – abonento radijo terminalas. Mobiliojo ryšio tinklo naudojimas radijo abonentinėms linijoms sudaryti įrengia radijo abonentines linijas gyventojams, esantiems jų radijo bazinių stočių RBS veikimo zonose SRT leidžia fiksuoto radijo ryšio abonentui naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis analogiškai kaip ir mobiliojo terminalo vartotojui, išskyrus mobilumą. Ryšys tarp radijo abonentines linijas turinčių abonentų sudaromas MSC – mobiliojo ryšio komutacijos centre, o ryšys su bendrojo naudojimo komutuojamu telefono tinklu – perjungiamąsias linijas tarp MSC ir ATS.Naudojant mobilųjį tinklą radijo prieigos abonentinėms linijoms įrengti, būtina turėti pakankamai radijo kanalų RBS ; veikimo zonoje. MGW bevielio ryšio sutankinimo sistema Bevielio ryšio sutankinimo sistema MGW skirta įjungti abonentams į telefono tinklą naudojant radijo abonentines linijas. MGW sistema užtikrina geros kokybės balso signalo perdavimą, faksimilinį ryšį bei duomenų perdavimą.užtikrina sąveikos signalus tarp abonentinės įrangos ir ATS.MGW sistema tinkama šiose situacijose:• naujuose miesto rajonuose, neturinčiuose kabelinio tinklo infrastruktūros;• miesto rajonuose, kuriuose esama laidinio tinklo infrastruktūra visiškai išnaudota;• telefono tinklo zonose, kuriose ribota laidinio ryšio struktūros galimybės;•laikinosiose zonose – parodose, suvažiavimuose, stichinių nelaimių vietovėse;•kaimo vietovėse, kuriose laidinio ryšio tinklo statyba pernelyg brangi. MGW sistema jungiama į vietinę telefono stotį Radijo prievado valdymo įrenginys RPCU. Radijo prievado įrenginiai RPU. Radijo prievadas užtikrina iki 12 km radijo ryšio atstumą, esant tiesioginiam matomumui. Kiekvienas radijo prievadas dirba 8 radijo ryšio kanalais, kuriais gali naudotis visi abonentai, esantys to prievado veikimo zonoje.FAU – fiksuotos prieigos įrenginiai statomi abonentų patalpose ir per išorinę anteną palaiko radijo ryšį su RPU. Į juos jungiamos laidinės abonentų linijos. Į abonentines linijas, turinčias skirtingus abonentinius numerius, galima įjungti telefono aparatus, faksimilinius aparatus, iki 9,6 kbit/s spartos modemus, taksofonus. Vienas RPU įrenginys gali savo veikimo zonoje aptarnauti iki 44 abonentų.Vienoje zonoje veikiantys du RPU įrenginiai teikia 16 dvipusių radijo kanalų, kurie gali aptarnauti iki 126 abonentų, minėtomis sąlygomis. IP TELEFONIJA technologija, kuri įmanomu daro bet kokio IP (Interneto Protokolą) tinklo (įskaitant ir interneto) panaudojimą organizacijoje, tarptautinių ir tarpmiestinių pokalbių tvarkymą bei faksų perdavimą realaus laiko režime. Kitaip tariant, IP telefonija naudoja IP tinklus (įskaitant ir internetą) užkoduotam balso bei faksimilinio ryšio perdavimui tarp dviejų vartotojų realaus laiko režime. Tai lengviausias ir pigiausias būdas skambinti iš asmeninio kompiuterio, įprasto ar mobiliojo telefono aparato bet kurios pasaulio valstybės telefono abonentui. Paslauga itin naudinga norint bet kuriuo paros metu pasikalbėti su kito miesto ar net kitos šalies abonentu.Šis būdas itin naudingas įmonėms, kurios turi daug verslo partnerių užsienyje.Jums tereikia turėti interneto ryšį, programinę ir garso įrangą (jeigu norite bendrauti per kompiuterį) arba paprastą telefoninį ryšį ir IP – telefono aparatą.IP telefonijos privalumai:Ekonomiškumas – tarptautinių pokalbių tarifai yra žemesni, nei fiksuoto ar mobilaus ryšio tarifai; pokalbių apskaita atliekama sekundės tikslumu; Universalumas – ryšys realiuoju laiku su bet kuria pasaulio šalimi pasinaudojant viena iš šių prisijungimo galimybių: telefonas prie telefono, kompiuteris prie telefono arba kompiuteris prie kompiuterio; Kokybė – prilygsta tradicinio ryšio kokybei; Naudojimo patogumas – galima naudoti IP – telefoną, paprastą telefoną* arba asmeninį kompiuterį, įjungtą į interneto tinklą, su garso sistema (mikrofonu ir ausinėmis); Lankstumas – paslaugą gali efektyviai naudoti valstybės institucijos ir verslo įmonės, taip pat ir privatūs asmenys. IP telefonijos istorija 1995 metų pradžioje “Vocal Tec” išleido į rinką pirmąją programinio paketo “Internet Phone” versiją. 1996 m. “VocalTec” paskelbė apie bendrą projektą su “Dialogic”. Gateway -tinklų sąsaja yra viena svarbiausių IP telefonijos sistemos dalių, norint sudaryt ryšį su bendrojo telefono tinklo abonentais. IP Telefonijos veikimo principasBalsinės informacijos perdavimo technologija, naudojant IP protokolą, turi nusistovėjusį pavadinimą – VOIP . Vienas iš šios technologijos pritaikymų yra Internet-telefonija. (balsinės informacijos perdavimo realiame laike Internetu ar kitu tinklu IP protokolo pagrindu technologija. Dėl to Internet-telefonija dažnai vadinama IP-telefonija. Internet-telefonija sukurta apjungiant schemų komutavimą su paketų komutavimo technologija. Balso perdavimas Internetu vyksta keliais etapais. Pirmas etapas – tai balso konvertavimas į skaitmeninį pavidalą. konvertuoti duomenys analizuojami ir apdorojami tikslu sumažinti fizinį kiekį duomenų, perduodamų gavėjui. Šiame etape šalinamos nereikalingos pauzės bei foniniai triukšmai, o taip pat atliekama kompresija. Sekančiame etape duomenys skaidomi į paketus, prie kurių pridedama protokolinė informacija – gavėjo adresas, paketo eilės numeris tam atvejui, jei paketai būtų persiųsti nepaeiliui, ir papildomi duomenys klaidų korekcijai. Duomenų kompresija leidžia vienu metu Internet-kanalu perduoti keletą pokalbių ( skirtingai nuo tradicinės telefonijos, kur vieno pokalbio perdavimui išnaudojamas visas kanalas ), dėl to sumažėja tarpmiestinių ir tarptautinių pokalbių kainos lyginant su tradicine telefonija.
Perduotos balsinės informacijos išgavimas iš gautų paketų taip pat vyksta keliais etapais. pirmiausiai tikrinamas jų eiliškumas, po to vyksta laikinas paketų kaupimas. Tokiais atvejais gavėjo terminalas užklausia pakartotino klaidingų ar prarastų duomenų persiuntimo. Terminas Kompiuterių Telefonijos Integracija ( CTI ) šiuo metu tampa vis labiau populiarus, ir kuriami nauji servisai, kad patenkinti augančius poreikius naujai technologijai.IP telefonijos iranga (VoIP) (balsas per Interneto protokolą) nurodo perdavimo mechanizmą, įgalinantį kiekvieną remiantis IP tinklu perduoti balso ryšį ir priklausomai nuo to, kokia yra tinklo konstrukcija, užtikrinti geresnę ar blogesnę ryšio kokybę. Vietiniuose LAN tinkluose ši kokybė gali būti netgi geresnė nei viešuosiuose PSTN tinkluose. VoIP nurodyti keturi skirtingi prisijungimo ir ryšio IP tinklais komponentai: • Terminalai. • Sąsajos (gateways). • Sargai (gatekeepers). • Daugiataškiai valdymo blokai (MCU). Terminalai VoIP terminalu arba klientu yra vadinamas komponentas, padedantis užmegzti pokalbį. Šiandien atrasime nemažai įvairių terminalų; visi jie turi tikti bent balso ryšiui, o kai kurie ir vaizdo ir papildomai duomenų ryšiui. Dažniausiai naudojami terminalai yra tam tikri programiniai paketai, pavyzdžiui, Microsoft “NetMeeting”, kurį galima naudoti savo asmeniniame kompiuteryje. ji leidžia užkoduoti ir iškoduoti balso ryšį, todėl vietoje įprastinio telefono ragelio galima naudoti kompiuterio mikrofoną ir garsiakalbius. VoIP sąsajos VoIP sąsaja atsako už tradicinės telefonijos ir skaitmeninio IP telefonijos pasaulio sujungimą. Būtent dėl to žmonės, naudojantys abi technologijas, gali palaikyti tarpusavio ryšius. Pirmoji sąsajos užduotis yra būti vertėju jau minėtam virtualiajam terminalui, be to, ji atlieka įvairias formato keitimo, ryšio procedūrų nustatymo ir garso kodeko funkcijas. Gateway yra dvipusė sąsaja, įjungta tarp telefono tinklo ir IP naudojančio tinklo. Sąsaja užtikrina pokalbio kanalų sudarymą ir nutraukimą ir sujungia H.323 su PSTN tinklais. Sargas (gatekeeper) Kiekvieno balso ryšį užtikrinančio tinklo pagrindinė užduotis yra paties pokalbio valdymas. IP tinkle už tai atsako sargai. Daugelį jų funkcijų garantuoja sudėtinga DMBS sistema, kuri atlieka tarifikavimą, adresų vertimą, maršrutizavimą ir dažnių juostos pločio paskirstymą. Sargo funkcijos: Adresų vertimas yra funkcija, atitinkanti kiekviename galiniame taške pagal transportinį adresą nustatyta žodinį (alias) adresą, arba atvirkščiai. funkcija leidžia išvengti neteisingų sujungimų arba nežinomų IP adresatų. Leidimų kontrolė. Sargas gauna leidimą prisijungti priklausomai nuo laisvos dažnių juostos dydžio, tinkamai atliktos autorizavimo procedūros ir patenkinamų kitų specifinių kriterijų. Dažnių juostos pločio kontrolė. Sargai paskirstydami tinkle esančius dažnių juostos resursus optimizuoja ryšio tarp galinių taškų kokybę. Zonos valdymas. Kiekvienas galinis taškas pats atsako už prisiregistravimą konkrečiame modulyje, todėl gali pasinaudoti visomis sargo teikiamomis funkcijomis. Jei pažiūrėsime į viską bendrai, tai sargas yra galingas kompiuteris. IP telefonijos naudojimo variantaiInternetu telefono pokalbius, apeinant tradicinius telefono tinklų operatorius, galima perduoti, naudojant tris pagrindines įrangos konfigūracijas:*PC – PC – būtina, kad kalbos signalai abiejose pusėse būtų apdorojami pagal tą patį algoritmą.Šiuo atveju nėra galimybės sudaryti sujungimo su paprastu telefono tinklo (PSTN, ISDN) abonentu. Taip pat nėra galimybės rezervuoti reikiamos pralaidumo juostos, t.y. nėra galimybės valdyti kalbos perdavimo kokybės. Reikalavimai įrangai: kompiuteris su jame instaliuotu modemu, garso korta ir mikrofonu. Taip pat reikalinga speciali programa*PC – telefonas – Sujungime PC – telefonas telefono tinklo abonentas sudaro ryšį su PC, prijungtu prie interneto. Su telefono tinklu sujungiama per VoIP tinklų sąsają, kurioje IP kalbos paketai iš interneto keičiami į kalbos signalus, o šie toliau perduodami į prijungtą telefono tinklą, o priešinga kryptimi – kalbos signalas iš telefono tinklo paverčiamas skaitmeniniu ir paketinio pavidalo per internetą perduodamas į PC. Be to, VoIP tinklų sąsaja turi pakeisti telefono numerį į interneto adresą. Reikalavimai įrangai tokie pat kaip ir pirmajai konfigūracijai, bet jungimui su paprastu telefonu reikia VoIP tinklų sąsajų (gateway).*Telefonas – telefonas -Du telefonus galima sujungti per internetą, naudojant jau minėtas VoIP tinklo sąsajas. Priešingai nei PC – PC konfigūracijoje, šiam sprendimui nereikia nei kompiuterio, nei prijungimo prie interneto, nes jie patys verčia balsą duomenų paketais ir siunčia tuos paketus tinklais kitoms VoIP tinklų sąsajoms. Kviečiamojo abonento VoIP tinklų sąsaja privalo būti kuo arčiau prie tos telefono stoties (PBX ar KTS), prie kurios jis prijungtas. Šitaip garantuojama mažiausia pokalbių kaina. VIDEO KONFERENCIJOSVaizdo koneferencijos Vaizdo konferencija – tai technologija įgalinanti sinchronini bendravimą per atstumą vaizdu ir garsu, dažnai ji taip pat leidžia skaitmenines informacijos mainus tarp konferencijos dalyviu. Vaizdo konferencijos turi puikias vizualines bei sąveikos galimybes, kuriu dėka distancinio mokymosi procesas tampa efektyvesnis. svarbu susipažinti su papildomais vaizdines ir demonstruojamosios medžiagos reikalavimais, taip pat reikalavimais aprangai ir elgsenai prieš kamerą.
Komunikaciją vaizdo konferencijoje gali apsunkinti:• kalbėtojo nepatyrimas (neįtaigi kalba, nesugebėjimas išsakyti mintis, klaidžiojantis žvilgsnis, nepatogi poza);• techniniai trikdžiai (žiūrovai negirdi, nes kalbama ne i mikrofoną, nemato, nes kalbantysis per greitai rodo iliustracijas, todėl jos neperduodamos);• informacijos perteklius (kalbama labai greitai, pateikiama sunkiai įsimenamu faktu ar skaičių, vaizdo turinys trukdo suvokti tekstą).Distancinio mokymo ar bendravimo komunikacijos tikslas – ne tik kalbėti, bet ir būti išgirstam bei suprastam. Kad tai įvyktu, reikia žinių ir pasirengimo.Vaizdo konferenciju techniniai ir technologianiai aspektaiVaizdo konferencijos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius požymius:a) dvišales (kai dalyvauja dvi nutolusios šalys) b) daugiašales (trijų ir daugiau vietų sujungimas.).c) klases /auditorijos (šis vaizdo konferencijų sistemos tipas leidžia bendrauti įvairaus dydžio žmonių grupėms,) d) darbo vietos (tinka individualiems ar labai nedideliu grupių kontaktams, jie gali dalyvauti vaizdo konferencijoje prie kompiuteriu savo darbo vietose,).Vaizdo konferencijų įranga ir priemonėsVaizdo konferencijų sistemą sudaro įvairiausia vaizdo ir garso įranga, kuriomis reikia perduoti ir teikti informaciją: monitoriai, kameros, mikrofonai, garsiakalbiai ir kt.Garso-vaizdo įrangaEkranas. Idealiausiu atveju siunčiamas vaizdas turėtų būti projektuojamas dideliame ekrane arba televizoriaus monitoriuje.Kameros. Net paprasčiausia vaizdo konferencijų sistema turi turėti vieną kamerą, kad galėtų perduoti lektoriaus vaizdą, tik jis nematys klausytojų. Geriau, kai sistemoje yra dvi kameros abejose šalyse, kad abi sąveikaujančios puses galėtų perduoti vaizdą.Mikrofonai. Vaizdo konferencijose naudojami įvairus mikrofonai:Prisegamas radijo mikrofonas tvirtinamas prie lektoriaus drabužiu (švarko atlapo, atvarto) ir yra nuolat įjungtas. statomas mikrofonas lektoriui. Stalo mikrofonas yra dedamas ant stalo.. Nešiojamas radijo mikrofonas taikomas didelėms auditorijoms, jis įjungiamas kalbant. Kompiuteris yra labai svarbus lektoriaus darbo vietos elementas, nes lektorius dažniausiai rengia pranešimą iliustruojančias skaidres (pateiktis) MS PowerPoint programa. Vaizdo projektorius svarbus auditorijos, į kurią transliuojama paskaita ar pranešimas, elementas. Jis naudojamas skaitmeninį vaizdą (ir pateikties, ir lektoriaus) projektuoti į ekraną, kad klausytojai matytu gerą, aišku, pakankamo dydžio vaizdą.Dokumentu kamera. papildomas įrenginys, kuriuo galima demonstruoti ne skaitmeninio formato informaciją Technines problemosJei technines problemos įvyko vaizdo konferencijos metu:• Jei nutolusi klase gali jus tik girdėti, tačiau nemato, informuokite apie sutrikimą žodžiu. Jei jie gali tik matyti, parašykite ir perduokite jiems.• Informuokite technini personalą apie sutrikimą.Reikalavimai vaizdo konferencijų patalpomsApšvietimas. Apšvietimas lemia perduodamo vaizdo kokybę, todėl reikia papildomai apšviesti lektorių ir filmuojamus objektus. Rekomenduotina naudoti su žmogaus odos spalva kontrastuojančias spalvas (puikiai tinka įvairus mėlynos ir žalios spalvos atspalviai). Lektoriaus darbo vieta. turi būti patogi kėde ir darbo stalas. Ši darbo vieta turėtų būti pakankamai apšviesta, aprūpinta visa reikalinga technine ir kompiuterine įranga. Prieš lektoriaus darbo vietą turėtų būti pastatytas televizorius, kuriame jis galėtu matyti save bei klausytojus. Kamera, filmuojanti pranešėją, turėtų būti sumontuota akių aukštyje, kad žiūrėjimas į kamerą nereikalautu jokiu papildomu pastangų Klausytojų darbo vietos auditorijoje. gali būti kompiuterizuotos arba ne. turi būti patogios ir gerai apšviestos. Vaizdo konferenciju edukaciniai aspektaiŽodinis pranešimas Vaizdo konferencijų studija yra neįprasta lektoriaus darbo vieta – pranešėjas tiesiogiai nebendrauja su klausytojais, nemato jų išraiškos ir t.t. 1. Ką turiu pasakyti? Susikoncentruokite ties esminiais, pagrindiniais paskaitos klausimais.2. Kam kalbesiu? Kiekvienas matantis jus ekrane, priima informaciją individualiai. 3. Kodėl kalbesiu? Turite žinoti, ko siekiate kalbėdami ar komentuodami vaizdus: informuoti, pamokyti, įtikinti, paskatinti, sujaudinti ar prajuokinti. Tikslas padės atsakyti į paskutini klausimą.4. Kaip kalbesiu? Tai gali būti paprasta kalba (vienas prieš kamerą), iliustruota (su įvairia vaizdine iliustracija), diskusija ar dialogas, jeigu manote, kad tema šitaip bus geriausiai atskleista. Sakinių ilgis ir kalbėjimo struktūra. Rekomenduojama kalbėti trumpais sakiniais. Trumpiausiais sakiniais pasakoma tai, kas svarbiausia ar mažiausiai aišku. Ilgus sakinius geriau suskaidyti i keletą trumpesniu.Pradžioje:• pasakykite trumpas, konkrečias, gerai skambančias, intriguojančias frazes;• jeigu improvizuosite, pirmuosius sakinius reikėtų užsirašyti;• neperkraukite pirmųjų frazių nereikalinga ir sunkiai įsimenama informacija (skaičiai, datos, pavardes);• venkite banaliu, nieko nesakančiu frazių (“tema, apie kurią aš jums kalbesiu, nėra nauja”);• venkite “uhu”, “aha” ir pan. Dėstydami temą:• aptarkite temas paeiliui (tarp jų būtinos pauzes);• nurodę faktus, apibudinkite priežastis, numatykite pasekmes;• kalbėkite daugiskaitos pirmuoju asmeniu;• laikykitės taisykles “viena fraze – viena mintis”.• jeigu įmanoma, kalbėkite paprasčiau;• mažiau skaičių, detaliu, nereikalingu žodžiu (tai galima pateikti vaizdu);• jei kalbėsite apie naują knygą, pasiimkite ją su savimi. Sakykite knygos pavadinimą, ne vien “knyga”. Tai pasakytina ir apie visą minimą iliustratyvią medžiagą. Baigdami:• trumpai apibendrinkite, padarykite išvadą;
• kaip pradžioje, bukite taupus, taiklus ir šmaikštus (viskas jau pasakyta, belieka parodyti asmenini požiūri);• venkite banalumo, ieškokite netikėtumo;• geros paskaitos pradžia turėtų būti intriguojanti, vidurys – įdomus, o pabaiga – šiek tiek netikėta. Kalbos greitis. Studijoje reikėtų kalbėti įprastu tempu, kaip ir visada. Keičiant kalbėjimo tempą, galima pabrėžti (lėtinant) arba mažiau akcentuoti (pasakant greičiau, probėgomis). Nereikia bijoti pauzių. Klystama, kai mėginama laiko stoką kompensuoti kalbėjimo greičiu. Vaizdinė ir demonstracinė medžiaga

tekstą lydi iliustracijos. grafines skaidres arba pateiktis yra rengiama naudojant PowerPoint programinę įrangą. Ši technologija leidžia kurti paprastas ir informatyvias skaidres, kurias galima papildyti naujausia informacija.Pateikties rengimas. jose neturi būti daug teksto (t.y. visą kurso medžiagos paketą galite pateikti nutolusiems studentams iš anksto) – skaidrėse pateikiama tik svarbiausia informacija. Skaidre turi būti spalvota, Pavadinimus rašykite 36 arba 42 dydžio šriftu, tekstą – 24 ar 30 dydžio šriftu. reikia padaryti juodai-baltas skaidriu kopijas ir pridėti prie platinamos medžiagos paketo. Klausytojai skaidriu kopijas turi gauti prieš paskaitą. Pateikties demonstravimas. Skaidres yra demonstruojamos kompiuteriu ir vaizdoprojektoriumi. Kompiuteris stovi lektoriaus darbo vietoje. Skaidres valdomos pele arba dviem klavišais (page up, page down). Spustelėjus pelę ar klavišą pasikeičia skaidre.Vaizdo įrašai. Vaizdo konferencijose sėkmingai gali būti naudojami ir vaizdo įrašai, tačiau jų trukmė neturi viršyti 10 min. Jei siužetas tęsiasi 20 min., jus rizikuojate prarasti ryši su klausytojais. Tokiu atveju rodykite dalimis, įterpdami klausimus, testus ar kitokias užduotis. Komunikaciniai vaizdo konferenciju aspektaiLektoriaus ir klausytojų sąveika vaizdo konferencijoje yra iššūkis lektoriui,. Kai kurie tradiciniai verbaliniai ir neverbaliniai komunikacijos signalai netinka šioms technologijoms. Komunikacija vaizdo konferencijoje reikalauja tam tikro protokolo, bei specifiniu gebėjimu. Neretai komunikacijai pagyvinti būna naudojama specifine technine ar programine įranga.Vaizdo konferencijos yra bendravimo terpe, todėl svarbu, kad kiekvienam butu sudarytos sąlygos įgyti reikiamų gebėjimu Lektoriai turėtų būti apmokomi, ir per pirmuosius užsiėmimus į mokymosi ir tolerancijos situaciją turėtų įtraukti ir studentus.Keli patarimai, kaip kurti klausytojo ir lektoriaus sąveiką:• Prašykite klausytojų ir įpratinkite juos prisistatyti prieš pateikiant klausimą;• Dažnai tikrinkite, ar klausytojai nenorėtų paklausti;• Naudokite refleksiją, pateikite studentams kelis klausimus, pasiūlykite pamąstyti minutę, po to pasitarti su kolegomis ir išsakyti savo nuomonę;• Klausytojai turi žinoti, kad jie gali “pertraukti” lektorių ir pasitikslinti• Persianalizuokite, suasmeninkite mokymąsi • Pirmosios paskaitos metu jus turėtumėte susitarti dėl elgesio auditorijoje Bendravimas prieš kamerą Gestai ir nežodinė kalba. perteikia ne mažiau reikšmių nei žodžiai ir intonacija. Gestai, mimika ir kiti kūno judesiai ekrane yra labai pastebimi, todėl juos reikėtų kontroliuoti: nesiūbuokite, nesisupkite, nesiblaškykite. Vaizdo konferencijoje rekomenduotini ramus judesiaiGSM RYŠYSGSM ryšys (antros kartos korinis tinklas)Visą GSM ryšio sistemą galima suskaidyti į 5 pagrindinius elementus: • Mobiliosios stotys (telefono aparatai);• Bazinės stotys;• Komutacijos centras;• Duomenų bazė;• Operacijų ir aptarnavimo centras.

Kiekviena GSM tinkle veikianti BS užtikrina radijo ryšį tam tikroje teritorijoje, vadinamoje celėje. Celės – lyg korio akutės, “sukabintos” tarpusavyje, todėl ir šio tipo mobiliojo ryšio sistemos vadinamos korinio ryšio sistemomis. Celės aptarnaujama teritorija priklauso nuo jos geografinės vietos ir gali būti nuo 1 iki 35 km spindulio (miestuose – mažesnės, keliuose ir mažai gyvenamose vietovėse – didesnės). GSM tinklo abonentui judant, jis pereina iš vienos celės aptarnavimo teritorijos į kitą. Sparčiai augantis mobiliojo GSM ryšio abonentų skaičius jau pareikalavo naujos dažnių juostos (1800 MHz). Iki šiol plačiausiai buvo naudojama 900 MHz dažnių juosta. Naudoti 1800 MHz dažnių juosta yra daug pranašiau, viena bazinė stotis gali aptarnauti dvigubai daugiau abonementų, reikalingas dvidažnis (900MHz-1800MHz) telefono aparatas. Todėl šis metodas naudojamas tik tankiai apgyvendintose teritorijose.Dažniai naudojami GSM technologijoje. Duomenų siuntimui naudojamai dažniai nuo 890MHz iki 915MHz (25MHz pločio juosta), duomenų gavimui naudojami dažniai nuo 935Mhz iki 960MHz (25MHz pločio juosta). vieno ryšio kanalo (Sotis-telefonas) plotis yra 22,8kbps WAP paslauga WAP- tai specialus duomenų perdavimo protokolas bevieliams įrenginiams, tarp jų ir mobiliesiems telefonams, jungiantis dvi – mobiliojo ryšio ir interneto technologijas. Įdiegus WAP, per šią technologiją palaikančius mobiliuosius telefonus galima lengvai ir patogiai susisiekti su interneto informacijos saugyklomis ir po jas naršyti. WAP protokolas “išverčia” internetiniuose serveriuose esančią informaciją į mobilaus ryšio priemonėms suprantamą formatą. Puslapiai, kuriuose talpinama informacija, turi būti parašyti specialia WML (Wireless Markup Language) kalba, kuri yra kitos populiarios – XML – programavimo kalbos atmaina. Šiandien WAP sprendimai taikomi elektroninės ir mobiliosios bankininkystės srityse, bilietų rezervavimui, taip pat jau tradicinėse žiniasklaidos ir pramogų srityse. WAP protokolo kūrėjai kurdami protokolą tūrėjo orientuotis į ribotas mobilių telefonų ir GSM tinklo galimybes (maža mobilių telefonų procesorių galia, maža atmintinė, ribotas elementų tarnavimo laikas, maža ekrano rezoliucija, siauras ryšio kanalas, vėlavimas, mažas signalo triukšmo santykis (SNR), didelis klaidų skaičius (BER), aklieji taškai (signalas per silpnas perduoti ir užtirkinti ryšį)).

MMS – tai naujausia žinučių rašymo technologija, leidžianti mobiliuoju telefonu siųsti ir gauti ne tik paprastą tekstą, bet ir spalvotus paveiksliukus, muziką, arba paveiksliukais ar garsais papildytą tekstą. Kad ši sistema veiktų, reikalingas MMS paslaugos tiekėjas. EMS – tai iliustruotos piešiniu ar garsu SMS žinutės. Ir piešinį, ir garsą vartotojas gali susikurti pats ir išsiųsti kaip SMS žinutę. Greitai EMS pakeis MMS sistema “Bluetooth” – tai nauja bevielė technologija, kuri ateityje turėtų pakeisti infraraudonųjų spindulių jungtį. Pagrindinis “Bluetooth” pranašumas yra tas, kad ši technologija veikia esant didesniam nuotoliui, nereikalingas kryptingumas, duomenys perduodami sparčiau. Pagrindinis trūkumas – pirmą kartą atliekant derinimą tarp dviejų įrenginių, reikia daugiau laiko. “Bluetooth” veikimo dažnis – 2,4GHz, duomenų perdavimo greitis – apie 1Mb/s, veikimo nuotolis – iki 10 m. HSCSD ir GPRS technologijos HSCSD technologija leidžia perduoti duomenis iki 8 kartu sparčiau panaudojant ta patį GSM tinklą negu įprasta GSM technologija, kurios domenų perdavimo sparta siekia 9,6Kbps. HSCSD technologija naudoja laikinį sutankinimą TDMA, vienu metu GSM sistemoje būna 8 laikiniai kanalai.GPRS technologija leidžia o perduoti duomenis nuo 8 iki 114Kbps, naudoja tiek TDMA tiek FDMA sutankinimą.Vėliau buvo sukurta ir EGPRS naudojant šią technologija galima pasiekti nuo 8 iki 384 kbps greitįŠiuo metu po truputi plinta trečios kartos korinis ryšis UMTS dar vadinamas 3G ten jau duomenims perduoti naudojamas kodinis sutankinimas CDMA šiuo atvejų duomenų perdavimo srautas gali siekti nuo 8 iki 2000 kbps spartą. HSCSD ir GPRS palyginimas: Greitis duomenų perdavimo sesijos metu: 1) Greitis duomenų perdavimo sesijos metu, 2) Greitis kinta priklausomai nuo perduodamų duomenų srauto: kuo didesnis perduodamų duomenų srautas, tuo mažesnis greitis.Elektroninių bylų bei elektroninio pašto perdavimas: 1) HSCSD geriau tinka norint perduoti dideles elektronines bylas ir elektroninį. paštą, kai prie laiško yra pridėta elektroninė byla 2) GPRS geriau tinka sąlyginai nedidelėms elektroninėms byloms perduoti ir elektroniniam. paštui, kai prie laiško nėra pridėta didelių elektroninių bylų Interneto bei WAP naršymas: 1) HSCSD labiau tinkamas, kai internetas naršomas su iš anksto žinomu tikslu 2) GPRS labiau tinka, norint ieškoti informacijos ar skaityti naujienas interneteDuomenų perdavimas iš įvairių prietaisų (telemetrija): 1) HSCSD siūloma, jei sesijos vyksta tik kelis kartus per dieną, o vienu metu perduodamas duomenų masyvas yra nuo keliolikos iki kelių šimtų kilobaitų. 2) GPRS siūloma, jei sesijos vyksta dažnai, o vienu metu perduodamas duomenų masyvas yra nedidelisFaksų perdavimas: 1) HSCSD technologija tinka fakso perdavimui. Vieno balso kanalo greičiui padidėjus nuo 9.6 iki 14.4 kbps, galima žymiai greičiau siųsti faksus nei naudojantis paprastu duomenų perdavimu 9.6 kbps greičiu. 2) Šiuo metu GPRS technologija negalima perdavinėti faksų.Nenutrūkstamo duomenų srauto paslaugos (streaming): 1) Rekomenduojama naudoti HSCSD, kadangi ši technologija užtikrina pastovų greitį, t.y. susijungimo metu gauti kanalai nėra prarandami sesijos metu 2) Nerekomenduojama naudoti GPRS, kadangi greitis nėra garantuotas ir kinta sesijos metu, o kartais gali būti lygus 0 kbps. Priežastis: nenutrūkstamo duomenų srauto paslaugos apima garso bei vaizdo perdavimą. Tam yra reikalingas nekintamas greitis. Kuri funkicja kam geriau tinka: HSCSD – Judantys vaizdai, Nenutrūkstamas garso perdavimas, Faksogramų perdavimas, Elektroninis. paštasGPRS – Elektroninis. Paštas, Telemetrija, Internetas Korinio ryšio sauga Apsauga nuo klonavimo – Apgaulingų abonementų yra keletas rūšių: apsimetama esant kitu, tikruoju asmeniu, apsimetama neegzistuojančiu asmeniu, apsimetama, kad ruošiamasi sumokėti sąskaitasPIN kodas – kurį vartotojai privalo įvesti prieš įsijungdami į tinkląRadijo pedsakai (RF fingerpriting) – pasirenkami keli radijo signalo parametrai, kur gaunamas unikalus tam tikro siustuvo pedsakas.Autentifikavimas – pasitarnauja garantuojant, kad telefono aparatas tikrai yra tas, kaip tvirtinama, bet jos negali garantuoti nieko, kai kalbama apie aparatą naudojantį asmenį. savotiškas rankų paspaudimo procesas, naudojantis telefone įslaptintais skaičiais, kurie yra žinomi tinklui, bet niekuomet nesiunčiami į eterį. Vietoj autentifikavimo, o dažniau kartu su juo, yra naudojama kita technologija – pokalbių skaičiavimas. Indentifikavimas – Kompiuteriai gali padaryti tik viena – sekti tipiškus numerius, kuriais abonentas skambina arba kurie skambina abonentui. Prarastos subsidijos telefonai, keliaujantys greta oficialių platinimo kanalų. Dažnai operatoriai suteikia abonentui didelę aparato pirkimo subsidiją, bet su sąlyga, kad jis naudosis kompanijos tinklu tam tikrą laiko tarpą – paprastai metus laiko. Bet kartais tokie telefonai dingsta ir yra įjungiami į kito operatoriaus tinklą. Viso to rezultatas ¬ operatoriaus patiriami nuostoliai. KRIPTOGRAFIJAkriptografija yra ne tik duomenų šifravimas ir dešifravimas, bet ir pasitikėjimo elektroninėmis bendravimo priemonėmis pagrindas.Kas yra kriptografija Kriptografijos priemonės duomenys pakeičia taip, kad be papildomos informacijos jie atrodo kaip bevertė nesąmonė.. Šis procesas vadinamas šifravimu. Pradinius neužšifruotus duomenys vadinsime tiesiog duomenimis, o užšifruotus – slaptaraščių. Bendra šifravimo ir dešifravimo sistema kartais vadinama tiesiog šifru arba kriptosistema. Kriptografija yra menas išsaugoti duomenų slaptumą. Kriptoanalyzė (cryptanalysis) vadinamas menas dešifruoti slaptaraštį nežinant reikiamo rakto. Bandymas “nulaužti” kriptosistemą vadinamas ataka. Kriptologija yra matematikos šaka, nagrinėjanti matematinius kriptografijos pagrindus.
Simetrinės ir asimetrinės kriptosistemos Kriptografiniai algoritmai yra dviejų tipų: “slapto rakto” ir “atviro rakto” . “Slapto rakto” kripto-sistemos raktaas naudojamas ir šifruoti , ir dešifruoti, todėl vadinamas simetriniu šifru.Šifras, kai dešifravimo raktas gali būti lengvai nustatytas pagal šifravimo raktą, tai pat vadinamas simetriniu. Kripto “atviro rakto” sistema šifruoti ir dešifruoti naudoja skirtingus raktus, todėl pagal viena raktą nustatyti kita beveik neįmanoma. Tai – asimetrinė sistema.Simetrinė kriptosistema yra truputi senesnė ir turi vieną trukumą – duomenų siuntėjas ir gavėjas turi iš anksto susitarti, koki raktą naudos. Simetriniai algoritmai skirstomi į srautinius ir blokiniu. Srautiniai algoritmai gali vienu metu užšifruoti vieną duomenų bitą, o blokiniai – iš karto keletą ar keliolika (dažniausiai 64) bitų. Populiariausi simetriniai algoritmai yra DES ir IDEA.Kiekvienas asmuo turi du raktus: vienas iš jų yra visiems žinomas, viešas, o kitas – slaptas, asmeninis. Siuntėjas žinutę užšifruoja naudodamas gavėjo viešu raktu (kuris gali būti net išspausdintas laikraštyje), tačiau ją iššifruoti gali tik gavėjas , naudodamas savo slaptu raktu (kuri žino tik jis). Tokiu būdu nebereikia slapto rakto siųsti nesaugiais kanalais. RSA – populiariausias asimetrinis algoritmas Populiariausia “atviro kodo” kriptosistema Padirbti skaitmeninį parašą nežinant asmeninio rakto yra beveik neįmanoma, o galimų parašų variantų yra tiek daug, kad tikimybė, jog du žmonės vienodai pasirašys, beveik lygi nuliui. Stiprybe – near gana greito budo suskaidyti n dauginamaisiais RSA sauguma lemia skaiciaus n dydis: kuo jis didesnis, tuo daugiau skaidymo dauginamaisiais teks isbandyti kol bus rastas tinkamas. 512 bitu modelis n laiko nesaugus, 768 – beveik pakankamas, 1024 – Saugus, o 2048 – saugiausias.Kriptosistemų palyginimasPagrindinis „atviro rakto” kriptografijos pranašumas jau buvo pademonstruotas: nereikia slaptos informacijos siųsti nepatikimais kanalais. Kitas šios sistemos pranašumas – skaitmeniniai parašai, kurių negalima paneigti, išsižadėti. Norint įrodyti autentiškumą „slapto rakto” schemoje, tenka nesaugiais kanalais siųsti slaptą informaciją, kartais naudotis trečiųjų asmenų paslaugomis. „Atviro rakto” sistemoje neigti savo skaitmeninio parašo negalima. Ši sistemos savybė vadinama „nonrepudiation”.Didžiausias „atviro rakto” kriptografijos trūkumas – šifravimo laikas. Programa, parašyta pagal populiarųjį DĖS algoritmą, veikia mažiausiai 100 kartų sparčiau nei RSA. DES aparatinė versija net 1000 -10000 kartų spartesnė už RSA. „Slapto rakto” kriptografija taip pat tinka tais atvejais, kai „centras” žino visus raktus, pavyzdžiui, uždarose banko duomenų sistemose.Asimetrinė kriptografija visiškai nereikalinga vieno vartotojo sistemose: norint užšifruoti asmenines bylas, pakanka vieno rakto. Taigi simetriniai ir asimetriniai algoritmai nekonkuruoja – juos galima puikiai suderinti. Skaitmeniniai vokai sudaro slaptu raktu koduoti duomenys ir užšifruotas pats slaptas raktas. Pastarasis dažniausiai užšifruojamas viešu „adresato” raktu. Dokumentų autentiškumasAutentiškumo įrodymas yra procesas, kuriuo siekiama nustatyti arba patikrinti tam tikrą informaciją Skaitmeniniai parašai dažniausiai sukuriami iš dokumento ir autoriaus viešojo rakto, todėl juos padirbti nežinant asmeninio rakto neįmanoma. IdentifikavimasDaug paprasčiau taikyti kriptografinius protokolus, kuriais asmens tapatybė įrodoma taip, kad niekas kitas vėliau negalėtų to pakartoti, t.y. apsimesti tuo asmeniu. Dažnai naudojami „iššūkio-atsakymo” tipo protokolai su vadinamąja „zero knowledge proof” savybe. Ji leidžia pademonstruoti, jog asmuo žino tam tikrą slaptą informaciją jos pačios neatskleidžiant. Sertifikatai Ir sertifikavimo tarnybosSertifikatas yra skaitmeninis dokumentas siejantis viešąjį raktą su asmeniu ar grupe ir naudojamas viešojo rakto savininko tapatybei nustatyti. Sertifakte paprastai dar būna nurodyta, kas sertifikatą suteikė, galiojimo laikas ir serijos numeris. Šio dokumento formatą apibrėžia tarptautiniai standartai. Sertifikatus teikia sertifikavimo tarnybos. Jos garantuoja, kad sertifikatas yra tikras (jame nurodytas viešasis raktas atitinka savininką). Sertifikatai atšaukiami ir tuo atveju, jei įrašyta informacija apie savininką nebeatitinka tikrovės (pavyzdžiui, pasikeitė pareigos). Lietuvoje sertifikatus teikia bendrovė „Elpasas” (www.elpasas.lt}. Kriptoanalizė — brangus malonumasBet kuri kriptografinė sistema vertinama pagal tai, kiek ir kokių išteklių reikia (ar reikėtų) jai įveikti. Jei 1-3 milijonus JAV dolerių kainuojančia įranga galima per kelias valandas dekoduoti bet kokį užšifruotą pranešimą, tai sistema laikoma silpna. Kriptosistemos naudojamos atsižvelgiant į šifruojamų duomenų svarbą., vertę ir aktualumą. Jei svarbu išsaugoti duomenų slaptumą savaitę, o žinomos technologijos gali juos dešifruoti tik per pusantros savaitės, tai sistema taip pat laikoma pakankamai saugia.Labai svarbu, ką įslaptinta informacija gali sudominti: privačius asmenis, verslo korporacijas ar vyriausybines organizacijas. Valstybinės institucijos paprastai turi našiausią šiam reikalui skirtą techniką. Pagrindiniai kriptoanalizės metodaiTvirtais matematiniais išvedžiojimais nepagrįsta kriptosistema profesionalų gali būti „nulaužta” pritaikius vadovėlinius kriptoanalizės metodus. Kriptoanalizės, kaip ir kriptografijos metodų, yra daug.Paprasčiausias jų – buka paieška – tikrinami visi įmanomi raktai ir stebimi rezultatai. Siekiant nustatyti tinkamą raktą gali reikėti pradinių duomenų ir atitinkamo slaptaraščio. Jei žinoma, kad pradiniai duomenys turi kokį nors „įskaitomą”, atpažįstamą formatą, gali pakakti vien tik slaptaraščio.
„Bukai ieškoti” galima ir standartiniais asmeniniais kompiuteriais. Dažnas vartotojas pasirenka slaptažodžius, kuriuos lengva atspėti. Tampa įmanoma žodyno ataka, Į žodyną įtraukiami žodžiai, statistiškai dažniausiai vartojami kaip slaptažodžiai: vardai, pavardės, datos/mistiniai, bibliniai veikėjai ir pan. Slaptaraščio ataka taikoma tada, kai nešifruotų duomenų nėra, o žinomas vien tik slaptaraštis. Patenkinamiems rezultatams pasiekti reikia labai didelės apimties slaptaraščio.Tarpininko ataka taiko bendravimo ir rakto mainų protokolą, todėl dar vadinama protokolo ataka. Kai tariamasi dėl rakto, trečiasis asmuo turi galimybę įsiterpti per ryšio kanalą. Kriptografams dar žinoma pasirenkamo slaptaraščio ataka, žinomų duomenų ataka, pasirenkamų duomenų ataka ir įvairios jų modifikacijos. Kriptografija saugumui nelyguKriptosistema stipri tiek, kiek stipri silpniausia jos grandis. Todėl bene pigiausias ir efektyviausias atakos būdas lieka terorizmas, įkaitų ėmimas, kankinimai. Tokiu būdu galima įveikti bet kokį žmonėms žinomą algoritmą.Be matematika pagrįstų atakų, galimos paprastesnės ir lengviau suvokiamos šnipinėjimo priemonės: virusai, „Trojos arklio” tipo programos, stebėjimas elektromagnetinėmis bangomis.Vis sudėtingesnės programos ir operacijų sistemos tampa pažeidžiamos, vis mažiau žmonių supranta jų plonybes, vis daugiau šansų lieka elektroniniams nusikaltėliams.