Psichologai įsitikinę, jog nuo žmonių tarpusavio santykių priklauso ir savijauta. Kaip bendraujama šeimoje, darbe, kokie santykiai su kaimynais, kurie neretai vis dar nepaiso aplinkinių – nesupratingi ir netvarkingi.
Ką daryti – išrėžti jiems visą tiesą, kad apkarto iki paryčių besitęsiančios triukšmingos dainos, nusibodo rankioti cigarečių nuorūkas laiptinėje, valyti nuo langų dulkes ir šiukšles, atsirandančias po kasdienio jų kilimėlių ir patalų purtymo per balkonus, ar tiesiog išmokti nematyti tų, kurie gyvena šalia.
Žodis “kaimynai” lietuviams kelia nelabai malonių asociacijų – šiukšlės laiptinėje, triukšmas naktimis ir kiti nesmagūs dalykai. Kaimynų nesutarimų priežastys – pačios įvairiausios, tačiau yra tam tikri faktoriai, tarsi lemiantys svetimų žmonių bendravimą. Vienas jų – išankstinis nusiteikimas, kad kaimynai neleis ramiai gyventi. Kiekvieno prisiminimai apie gretimuose butuose gyvenančiuosius yra ir teigiami, ir neigiami. Paprastai, tik įsikrausčius į savą būstą, kiekvienas patenka į panašias situacijas ir patiria nemalonių išgyvenimų. Juk net anekdotus kuriame apie kaimynų pavydą.
Tuo tarpu visai kitokie įspūdžiai apie kaimynų santykius iš užsienio – ne vienas pagyvenęs ar pasisvečiavęs ten pasakoja, kad su kaimynais pasikalbama, vakarais geriama arbatą.
Lietuviška kaimynystė – visai kitokia. Psichologų teigimu, dauguma nesutarimų kilę iš tų laikų, kai šeimos iš nuosavų namų ar kaimų atsikraustė į miestus. Nepatogūs išplanavimai, neturėjimas savos teritorijos – viskas veikė neigiamai.
Geri patarimai:
- kad gyventi kaimynams būtų ramiau, apie visas problemas reikėtų pasikalbėti.
- jei į pastabas nereaguojama, problemas aptarkite bendrame susirinkime.
- neverta problemą laikyti savyje tikintis, kad žmogus susipras. Tiesa, bendraujant su kaimynais reikėtų nepamiršti tolerancijos.
Jei gretimai įsikūręs žmogus šiukšlina, laiptinę galima gražiai sutvarkyti, pastatyti gėlių – tuomet praeis noras teršti gražią aplinką, juo labiau, kad dabar butas ir laiptinė yra kiekvieno gyventojo nuosavybė. Be to, žmonės stengiasi kuo jaukiau susitvarkyti, už tai moka pinigus ir tai vertina.
Kita bėda, kai žmogus tiesiog nesupranta, kad, tarkim, per balkoną purtomų patalų dulkės gula ant kaimynų langų. Tokiu atveju būtina apie tai pasikalbėti su kaimynais. Jeigu į pastabas nereaguojama, verta visa tai aptarti gyventojų susirinkime.
Surasti bendrą išeitį yra pats geriausias būdas išvengti tolesnių konfliktų, nes daug lengviau išspręsti problemą taikiai, nei keisti butą ir kaimynus.
