Vokietijos federacinė respublika

29 0

Turinys

1.Bendri duomenys apie Vokietijos Federacinę Respubliką 3

2.Geografinė padėtis 3

3.Politinė padėtis 7

4.Socialinė padėtis 12

5.Ekonomika 15

6.Švietimas 21

7.Lietuvos Respublikos ryšiai su Vokietijos Federacine Respublika 24

8.Turizmas 28

9.Pramogos 30

10.Naudota literatūra 34

Bendri duomenys apie Vokietijos Federacinę Respubliką

Vokietija užima didelę vidurio Europos dalį, todėl jos geografinė padėtis labai patogi. Nuo Šiaurės iki Pietų šalį galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vokietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkija ir Čekijos Respublikos, pietuose – Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, L

Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Visomis kryptimis per šią šalį driekiasi automobilių ir geležinkelių magistralės. Oro erdvę skrožia daugelio šalių lėktuvai. Upės ir kanalai jungia Vokietiją su gretimomis šalimis. Svarbiausios Vokietijos upės yra Reinas, Mozelis, Dunojus, Isaras, Mainas, Nekaras, Elbė, Oderis ir Vezeris. Šiaurėje Vokietijos krantus skalauja Baltijos ir Šiaurės jūros, todėl „jūrų vartai“ atveria Vokietijai dar platesnį langą į Europą bei pasaulį. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos i
iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riugeno sala. Vokietija iš šiaurės į pietus tęsiasi apie 900 km. Tolstant nuo jūros, kyla paviršius, keičiasi kraštovaizdis.

Šiaurės Vokietijos žemuma

Šiaurinėje Vokietijos dalyje plačia juosta driekiasi Vokietijos žemuma. Jos paviršius susidarė per paskutinį apledėjimą iš l

ledyno suneštų sąnašų. Tose vietode, kur ledynas buvo sustojęs ilgesnį laiką, susikrovė aukštumos. Jų ruožas puslankiu tęsiasi per visą šiaurės Voklietiją, lenkiją, pietryčių Lietuvą ir toliau šiaurės rytų kryptimi. Galinėse morenose daugybė kalvų ir duburių. Juos daug kur yra užpildę ežerai. Dėl palankių sąlygų nuo seno šioje Vokietijos dalyje verčiamasi žemės ūkiu. Žemė čia gerai į dirbama ir kruopščiai naudojama, o žemės ūkiui buvę netinkami plotai sukultūrinti ir paversti ariamais laukais bei ganyklomis.

Vidutinkalniai

Vidutinkalniai apima plotą nuo Vokietijos žemumos iki Alpių prieškalnių. Kitaip negu šiaurės Vokietijoje, lygumų čia beveik nėra. Per Europos vidurį driekiasi vidutinkalniai, prasidedantys Prancūzijoje ir plačia juosta per Vokietiją nutystantys į Čekiją. Keliolika šioje juostoje esančių kalnų masyvų susidarė paleozoliaus eroje (per hercinę kalnodarą). Kalnai stipriai sudūlėję, nes p

per milijonus metų lietus, sniego tirpsmo vandenys išplovė plačius slėnius, nugludino viršūnes. Nė viena iš jų neiškyla iki 2 km aukščio. Vidutinkalniuose daug miškų (Švarcvaldas, Tiuringijos Miškas, Čekijos Miškas). Vidutinio aukščio yra ir rūdiniai kalnai. Jie sudaro gamtinę Vokietijos ir Čekijos valstybių sieną. Vokietijos vakaruose iškilę Reino skalūniniai kalnai, per kuriuos vingiuoja ir dalija šiuos kalnus į dvi dalis Reinas. Šiauriausi Vokietijoje ir visoje vidutinkalnių juostoje yra Harco kalnai. Šiai kalnų juostai priklauso ir Bavarijos plynaukštė. Vokietijos vidutinkalniuose randama svarbių n
naudingųjų iškasenų: rusvųjų ir akmens anglių, geležies ir kitų rūdų, akmens ir kalio druskų, todėl šiame krašte stipri pramonė. Svarbiausia pramonės sritis yra Šiaurės Reino – Vestfalijos krašto rytuose. Tačiau savų naudingų iškasenų Vokietijai nepakanka, todėl ji priversta atsivežti jų iš kitų šalių.

Alpės

Į pietus nuo bavarijos plynaukštės prasideda Alpės. Vokietijai priklauso tik siauras jų ruoželis, tačiau čia esančios kalnų viršūnės pakyla į daugiau nei 2 km aukštį. Vokietijos Alpės- mažiausiai žmogaus paveikta gamtos sritis šioje šalyje: išlikęs natūralus Vokietijos kraštovaizdis, čia švariausias oras. Todėl šioje dalyje daug poilsiaviečių ir kurortų.

Šiaurės jūros pakrantė

Gamtos ypatumu išsiskiria Šiaurės jūros pakrantė. Ji, kaip Olandijoje ir Belgijoje, lėtai leidžiasi. Krantai čia žemi, dumblėti, sunkiai prieinami. Nuo atviros jūros krantus skiria Fryzų salų virtinė. Visoje Šiaurės jūros pakrantėje vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Kiekvieną parą jūra pakyla apie 2-3,5 m ir apsemia nemažus sausumos plotus, virš vandens palikdama kyšoti tik nedideles žmonių supiltas kalveles. Ant jų gyvenantys žmonės per potvynius yra trumpam atskiriami nuo sausumos. Kad apsisaugotų nuo potvynių, žmonės turi statyti pylimus, užtvaras, kurių virtinės nutįsusios išilgai visos pakrantės.

Tarp salų ir žemyno jūra sekli, todėl laivams plaukioti čia itin sunku. Į šiaurės jūrą įteka Elbė ir Vėzeris, o jų žiotys (estuarijos) toli įsiterpia į sausumą. Už 7

70-100 km nuo jūros įsikūrę du svarbiausi Vokietijos uostai – Hamburgas ir Bremenas. Čia, toli nuo jūros, ryškūs potvyniai ir atoslūgiai. Per potvynius Hamburgo uoste vanduo pakyla 3 m. Tačiau tai netrukdo uostui normaliai dirbti, nes visos prieplaukos įrengtos, atsižvelgiant į šį gamtos reiškinį. Per hamburgo uostą į vokietiją įvežama 20% prekių ir žaliavų. Hamburgas yra ne tik didžiausias šalies uostas, bet ir svarbiausias Vokietijos pramonės miestas.

Upių tinklas ir ežerai

Vokietijos upių tinklas tankus, jos vandeningos visą laiką, nes kritulių per visus metus iškrinta gana tolygiai. Dauguma upių priklauso Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinams. Vandenskyros neaukstos, todėl daugelis upių sujungtos kanalais. Didžiausiųjų – Dunojaus, Reino, Elbės, Oderio – vagų ir baseinų dalis yra už Vokietijos ribų. Svarbiausia krašto vandens magistralė – Reinas. Šios upės žiotyse yra vienas didžiausių pasaulio uostų Roterdamas, o ji pati kanalais sujungta su Dunojum ir Juodąja jūra, Rona ir Viduržemio jūra. Dauguma upių žiemą neužšąla. Daugiausia ežerų telkšo Magdeburgo ežeryne, į šiaurę ir į pietus nuo Berlyno bei Bavarijos plynaukštėje. Iš jų didžiausias Bodeno ežeras (538 km2), tyvuliuojantis Austrijos ir Šveicarijos pasienyje, ir Miuricas (117 km2). Prie ežerų atvyksta daug poilsiautojų. Jų vanduo vamzdynais tiekiamas didiesiems miestams.Vokietijos žemumoje vyrauja jauriniai dirvožemiai, kalnuose – miškų rudieji, o tarpukalnių s

slėniuose paplitę derlingiausi juodžemiai.

Miškai ir gyvūnija

Apie 28% krašto apaugę miškais. Daugiausia miškų likę kalnuose. Nuo seno daugelio Vidurio Vokietijos kalnų pavadinimuose yra žodis „Wald“, reiškiantis mišką. Tai Švarcvaldas, Tiūringijos miškas, Čekijos miškas ir kt. Jūrų pakrančių smėlynuose ir netoli Berlyno miškuose vyrauja pušys. Kalnuose auga eglės, bukai, ąžuolai, klevai. Ypač spalvingi Vidurio Vokietijos miškai rudenį, kai tarp eglynų įvairiais atspalviais sušvinta lapuočiai. Alpių aukštikalnėse nemažuose plotuose plyti subalpinės ir alpinės pievos. Stambūs žinduoliai daugumoje žemumos sričių išnaikinti. Liko jų Vidurio Vokietijos kalnuose ir Alpėse. Yra tauriųjų elnių, danielių, stirnų, muflonų, kalnų ožių, šernų, kiškių, lapių, ežių. Žmonės čia įveisė laukinių triušių ir fazanų. Be jų, iš paukščių išplitę žvirbliai, kėkštai, geniai, šarkos, vieversiai, kalnuose yra erelių, o Alpėse – grifų. Tačiau baigia išnykti apie 25 žinduolių ir 40 rūšių paukščių.Vokietijoje labai rūpinamasi gamtosauga. Įsteigta apie 750 rezervatų, 50 gamtos parkų (Bavarijos miškas, Berchtesgadenas). Įspūdingiausi – Šiaurės jūros pakrantėje esantys paukščių rezervatai, prie Miurico ežero saugomos pilkosios gervės, Kionigzės parkas Alpėse.

Klimatas

Vokietijos klimatas vidutinių platumų, pietų kryptimi laipsniškai pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Žiemos ir vasaros temperatūros skirtumai šiaurėje nėra dideli. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės vakaruose apie 1°, šiaurės rytuose – -1°, o pietuose, Bavarijoje, apie 3°. Tik Alpėse ji nukrinta iki . . .

Naudota literatūra

1. http://www.deutschebotschaft-wilna.lt/ (Vokietijos Ambasada)

2. http://www.news.lt (Straipsniai: “Vokiečiai geria vis mažiau alaus”, 20040202; “Didėja Vokietijos įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose”, 2003.10.27 )

3. http://www.germany-tourism.de

4. http://www.odci.gov/cia/publications/factbook/geos/gm.html

5. http://www.biblioteka.lt/metai/vokietija2/ (Dominyka Idzelytė 2003, “Prieš Jus Vokietija”)

6. http://www.lizdas.lt/suzinok/paz_straipsn/pokstas/pokstas.htm (Straipsniai: “Pažintis su Šiaurės Vokietija – pirma dalis: Kylis, Laboe, Travemiundė”; “Alaus tradicijos Vokietijoje”).

7. http://www.encyclopedia.com/html/G/Germany.asp

8. http://www.illinoisbiz.biz/bus/ito/pdf/brussels.pdf (“The Brussels Report”)

9. http://countrystudies.us/germany

10. Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna “Europa. Geografijos vadovėlis 8 klasei”

11. http://www.3bh.org.uk/IV/Issues/2003/IV353/IV353%2003.htm (International Viewpoint, IV353 – September 2003 – Germany, Germany: reds, greens and ‘reform’)

12. http://www.britischebotschaft.de/en/embassy/eu/pdf/MERJan_04.pdf (Germany, Monthly Economic Report January 2004)

13. http://www.urm.lt/data/5/LF222113541_vok-l.htm (LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIAI SU VOKIETIJOS FEDERACINE RESPUBLIKA)

14. http://www.euro.lt

Komentuokite!