Vokietijos federacinė respublika

280 0

Turinys

1.Bendri duomenys apie Vokietijos Federacinę Respubliką 3

2.Geografinė padėtis 3

3.Politinė padėtis 7

4.Socialinė padėtis 12

5.Ekonomika 15

6.Švietimas 21

7.Lietuvos Respublikos ryšiai su Vokietijos Federacine Respublika 24

8.Turizmas 28

9.Pramogos 30

10.Naudota literatūra 34

Bendri duomenys apie Vokietijos Federacinę Respubliką

Vokietija užima didelę vidurio Europos dalį, todėl jos geografinė padėtis labai patogi. Nuo Šiaurės iki Pietų šalį galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vokietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkija ir Čekijos Respublikos, pietuose – Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Visomis kr

ryptimis per šią šalį driekiasi automobilių ir geležinkelių magistralės. Oro erdvę skrožia daugelio šalių lėktuvai. Upės ir kanalai jungia Vokietiją su gretimomis šalimis. Svarbiausios Vokietijos upės yra Reinas, Mozelis, Dunojus, Isaras, Mainas, Nekaras, Elbė, Oderis ir Vezeris. Šiaurėje Vokietijos krantus skalauja Baltijos ir Šiaurės jūros, todėl „jūrų vartai“ atveria Vokietijai dar platesnį langą į Europą bei pasaulį. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Ri
iugeno sala. Vokietija iš šiaurės į pietus tęsiasi apie 900 km. Tolstant nuo jūros, kyla paviršius, keičiasi kraštovaizdis.

Šiaurės Vokietijos žemuma

Šiaurinėje Vokietijos dalyje plačia juosta driekiasi Vokietijos žemuma. Jos paviršius susidarė per paskutinį apledėjimą iš ledyno suneštų sąnašų. Tose vietode, kur ledynas buvo su

ustojęs ilgesnį laiką, susikrovė aukštumos. Jų ruožas puslankiu tęsiasi per visą šiaurės Voklietiją, lenkiją, pietryčių Lietuvą ir toliau šiaurės rytų kryptimi. Galinėse morenose daugybė kalvų ir duburių. Juos daug kur yra užpildę ežerai. Dėl palankių sąlygų nuo seno šioje Vokietijos dalyje verčiamasi žemės ūkiu. Žemė čia gerai į dirbama ir kruopščiai naudojama, o žemės ūkiui buvę netinkami plotai sukultūrinti ir paversti ariamais laukais bei ganyklomis.

Vidutinkalniai

Vidutinkalniai apima plotą nuo Vokietijos žemumos iki Alpių prieškalnių. Kitaip negu šiaurės Vokietijoje, lygumų čia beveik nėra. Per Europos vidurį driekiasi vidutinkalniai, prasidedantys Prancūzijoje ir plačia juosta per Vokietiją nutystantys į Čekiją. Keliolika šioje juostoje esančių kalnų masyvų susidarė paleozoliaus eroje (per hercinę kalnodarą). Kalnai stipriai sudūlėję, nes per milijonus metų lietus, sniego tirpsmo vandenys išplovė plačius slėnius, nu

ugludino viršūnes. Nė viena iš jų neiškyla iki 2 km aukščio. Vidutinkalniuose daug miškų (Švarcvaldas, Tiuringijos Miškas, Čekijos Miškas). Vidutinio aukščio yra ir rūdiniai kalnai. Jie sudaro gamtinę Vokietijos ir Čekijos valstybių sieną. Vokietijos vakaruose iškilę Reino skalūniniai kalnai, per kuriuos vingiuoja ir dalija šiuos kalnus į dvi dalis Reinas. Šiauriausi Vokietijoje ir visoje vidutinkalnių juostoje yra Harco kalnai. Šiai kalnų juostai priklauso ir Bavarijos plynaukštė. Vokietijos vidutinkalniuose randama svarbių naudingųjų iškasenų: rusvųjų ir akmens anglių, geležies ir kitų rūdų, akmens ir ka
alio druskų, todėl šiame krašte stipri pramonė. Svarbiausia pramonės sritis yra Šiaurės Reino – Vestfalijos krašto rytuose. Tačiau savų naudingų iškasenų Vokietijai nepakanka, todėl ji priversta atsivežti jų iš kitų šalių.

Alpės

Į pietus nuo bavarijos plynaukštės prasideda Alpės. Vokietijai priklauso tik siauras jų ruoželis, tačiau čia esančios kalnų viršūnės pakyla į daugiau nei 2 km aukštį. Vokietijos Alpės- mažiausiai žmogaus paveikta gamtos sritis šioje šalyje: išlikęs natūralus Vokietijos kraštovaizdis, čia švariausias oras. Todėl šioje dalyje daug poilsiaviečių ir kurortų.

Šiaurės jūros pakrantė

Gamtos ypatumu išsiskiria Šiaurės jūros pakrantė. Ji, kaip Olandijoje ir Belgijoje, lėtai leidžiasi. Krantai čia žemi, dumblėti, sunkiai prieinami. Nuo atviros jūros krantus skiria Fryzų salų virtinė. Visoje Šiaurės jūros pakrantėje vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Kiekvieną parą jūra pakyla apie 2-3,5 m ir apsemia nemažus sausumos plotus, virš vandens palikdama kyšoti tik nedideles žmonių supiltas kalveles. Ant jų gyvenantys žmonės per potvynius yra trumpam atskiriami nuo sausumos. Kad apsisaugotų nuo potvynių, žmonės turi statyti pylimus, užtvaras, kurių virtinės nutįsusios išilgai visos pakrantės.

Tarp salų ir žemyno jūra sekli, todėl laivams plaukioti čia itin sunku. Į šiaurės jūrą įteka Elbė ir Vėzeris, o jų žiotys (estuarijos) toli įsiterpia į sausumą. Už 70-100 km nuo jūros įsikūrę du svarbiausi Vokietijos uostai – Hamburgas ir Bremenas. Čia, toli nuo jūros, ryškūs potvyniai ir atoslūgiai. Pe

er potvynius Hamburgo uoste vanduo pakyla 3 m. Tačiau tai netrukdo uostui normaliai dirbti, nes visos prieplaukos įrengtos, atsižvelgiant į šį gamtos reiškinį. Per hamburgo uostą į vokietiją įvežama 20% prekių ir žaliavų. Hamburgas yra ne tik didžiausias šalies uostas, bet ir svarbiausias Vokietijos pramonės miestas.

Upių tinklas ir ežerai

Vokietijos upių tinklas tankus, jos vandeningos visą laiką, nes kritulių per visus metus iškrinta gana tolygiai. Dauguma upių priklauso Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinams. Vandenskyros neaukstos, todėl daugelis upių sujungtos kanalais. Didžiausiųjų – Dunojaus, Reino, Elbės, Oderio – vagų ir baseinų dalis yra už Vokietijos ribų. Svarbiausia krašto vandens magistralė – Reinas. Šios upės žiotyse yra vienas didžiausių pasaulio uostų Roterdamas, o ji pati kanalais sujungta su Dunojum ir Juodąja jūra, Rona ir Viduržemio jūra. Dauguma upių žiemą neužšąla. Daugiausia ežerų telkšo Magdeburgo ežeryne, į šiaurę ir į pietus nuo Berlyno bei Bavarijos plynaukštėje. Iš jų didžiausias Bodeno ežeras (538 km2), tyvuliuojantis Austrijos ir Šveicarijos pasienyje, ir Miuricas (117 km2). Prie ežerų atvyksta daug poilsiautojų. Jų vanduo vamzdynais tiekiamas didiesiems miestams.Vokietijos žemumoje vyrauja jauriniai dirvožemiai, kalnuose – miškų rudieji, o tarpukalnių slėniuose paplitę derlingiausi juodžemiai.

Miškai ir gyvūnija

Apie 28% krašto apaugę miškais. Daugiausia miškų likę kalnuose. Nuo seno daugelio Vidurio Vokietijos kalnų pavadinimuose yra žodis „Wald“, reiškiantis mišką. Tai Švarcvaldas, Tiūringijos miškas, Čekijos miškas ir kt. Jūrų pa

akrančių smėlynuose ir netoli Berlyno miškuose vyrauja pušys. Kalnuose auga eglės, bukai, ąžuolai, klevai. Ypač spalvingi Vidurio Vokietijos miškai rudenį, kai tarp eglynų įvairiais atspalviais sušvinta lapuočiai. Alpių aukštikalnėse nemažuose plotuose plyti subalpinės ir alpinės pievos. Stambūs žinduoliai daugumoje žemumos sričių išnaikinti. Liko jų Vidurio Vokietijos kalnuose ir Alpėse. Yra tauriųjų elnių, danielių, stirnų, muflonų, kalnų ožių, šernų, kiškių, lapių, ežių. Žmonės čia įveisė laukinių triušių ir fazanų. Be jų, iš paukščių išplitę žvirbliai, kėkštai, geniai, šarkos, vieversiai, kalnuose yra erelių, o Alpėse – grifų. Tačiau baigia išnykti apie 25 žinduolių ir 40 rūšių paukščių.Vokietijoje labai rūpinamasi gamtosauga. Įsteigta apie 750 rezervatų, 50 gamtos parkų (Bavarijos miškas, Berchtesgadenas). Įspūdingiausi – Šiaurės jūros pakrantėje esantys paukščių rezervatai, prie Miurico ežero saugomos pilkosios gervės, Kionigzės parkas Alpėse.

Klimatas

Vokietijos klimatas vidutinių platumų, pietų kryptimi laipsniškai pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Žiemos ir vasaros temperatūros skirtumai šiaurėje nėra dideli. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės vakaruose apie 1°, šiaurės rytuose – -1°, o pietuose, Bavarijoje, apie 3°. Tik Alpėse ji nukrinta iki -10, -11°. Vokietijos žemumoje ir Reino slėnyje laukai žaliuoja visą žiemą. Sniego danga jei ir susidaro, tai vakaruose laikosi labai trumpai, o rytuose – apie porą savaičių. Todėl ne kasmet vaikai per Šv. Kalėdas džiaugiasi sniegu. Vidurio Vokietijos kalnuose sniegas, nelygu koks aukštis, išsilaiko 3-5 mėnesius.Vasaros šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra šiaurėje būna apie 15 -18°, o pietuo se – 18-20°. Kalnuose liepos vidutinė temperatūra – 14-16°. Pietų Vokietijos giliuose, vėjo neužpučiamuose slėniuose liepos temperatūros vidurkis – daugiau kaip 20°, ir ten gerai auga silumą mėgstančios vynuogės ir tabakas. Kritulių lygumoje iškrinta 600-800 mm per metus, neaukštuose kalnuose – apie 1000 mm, o Alpėse – 1500-2000 mm. Kritulių maksimumas būna vasarą.

Politinė padėtis

Vidaus politika

Bundestago (Vokietijos parlamento žemieji rūmai) rinkimų 2002 m. rugsėjo 22d.

rezultatai: Vokietijos socialdemokratų partija 38,5%; Krikščionių demokratų sąjunga/ Krikščionių socialistų sąjunga 38,5%; Sąjunga 90/Žaliųjų partija 8,6%; Laisvoji demokratų partija 7,4%; Demokratinio socializmo partija 4%. Vokietijos Socialdemokratų partija turi daugiausiai Federalinės Vyriausybės ministrų postų: finansų ministras Hans Eichel, darbo ir ekonominių reikalų ministras Wolfgang Clement, vidaus reikalų ministras Otto Schily ir krašto apsaugos ministras Peter Struck. Užsienio reikalų ministras yra Joschka Fischer, Žaliųjų partijos narys.

Naujoji Vyriausybė susiduria su labai svarbiomis užduotimis, įskaitant, neatliktų reformų įgyvendinimą, taip pat bandymus atstatyti darbo rinkos, sveikatos sistemos bei ekonominį augimą. Po rinkimų nesimatė žadėto atsigavimo. Vokietijos ekonomikoje ir toliau vyravo nuosmukis (vystymasis 2003 m. buvo arti nulio). Ekonominė situacija buvo pagrindinė mokesčių mažinimo priežastis, teoriškai turėjusi panaikinti subsidijas. Tačiau dėl to tik padidėjo valstybinis įsiskolinimas, kuris siekė beveik 1,300 mlrd. eurų.

Užsienio politika

Pasaulinis globalizavimo procesas turi didelę įtaką formuotis Vokietijos užsienio ir saugumo politikos tendencijoms. Kadangi dėl modernių technologijų geografiniai atstumai nebekliudo perduoti duomenų, vis labiau stiprėja tarptautiniai techniniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai. Vokietijos tikslas yra pasinaudoti šia tendencija ir nukreipti ją tokia linkme, kuri užtikrintų demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, stabilumą, saugumą ir ekonominę gerovę. To galima pasiekti tik taikioje ir klestinčioje Europoje. Siekiant šių tikslų, Jungtinių tautų organizacija yra svarbiausia pasaulinių problemų sprendimo vieta.

Valdančiosios koalicijos sutartyje pranešama, kad:

– nacionalinės politikos sąlygos iš pagrindų pasikeitė per kelerius praėjusius metus ir dar keisis ateityje;

– stiprėjantis pasaulio ekonomikos susivienijimas, finansinių rinkų internacionalizavimas, Europos integracija sudaro ir pagrindines Vokietijos politikos kryptis;

– dabartinės krizių tendencijos pasaulio ekonomikoje tik įrodo, kad reikia politikos, skatinančios tarptautinį bendradarbiavimą.

Pagrindinius valdančiosios koalicijos partijos užsienio politikos tikslus nusako šūkis: Vokietijos politika yra taikos politika. Nauja federacinė vyriausybė ir toliau dirbs šiomis užsienio politikos kryptimis:

– sieks taikiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis,

– skatins transatlantinę partnerystę,

– plės Europos Sąjungą,

– skatins visų Europos šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje,

– skatins demokratiją ir stabilumą vidurio, rytų ir pietryčių Europoje ir visose Pietų šalyse.

Šių tikslų siekiama, remiantis tarptautine teise ir pasitikėjimu, paisant žmogaus teisių, nenaudojant prievartos. Nauja federacinė vyriausybė tikisi, kad tarptautinis bendradarbiavimas padės kurti bendrą ateitį. Ji stengsis skatinti efektyvių krizių prevencijos, taikaus bendradarbiavimo ir tarptautinio santykių tobulinimo strategijų plėtojimą, riboti ginklavimąsi, skatinti nusiginklavimą, suderinti pasaulio regionų ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus, paisyti žmogaus teises.

Pasak Wolfgango Ischingerio , Vokietijos saugumas priklauso nuo demokratijos visame pasaulyje ir negalima teigti, jog Vokietija yra atskira gerovės sala. Tai puikiai parodė konfliktas Jugoslavijoje. Kalbant apie Vokietijos užsienio politiką, būtina prisiminti ir Kosovo krizę. Dalyvaudama kontaktinėje grupėje kartu su Europos Sąjunga ir NATO, Vokietija bandė sutaikyti dvi konflikto šalis, nors derybos buvo beveik neįmanomos. Kaip spaudimo priemonę ES taikė sankcijų režimą Belgradui. Taip pat darė spaudimą UCK, bandydama sustabdyti ginklų tiekimą.

Ekonominiu ir politiniu požiūriu nestabili situacija Rusijoje daro tiesioginę įtaką Vokietijai. Ukrainoje ir kitose vidurio, rytų ir pietų Europos šalyse taip pat dar nėra įsitvirtinusi demokratija ir rinkos ekonomika.

Pasaulinės politikos veiksniai taip pat turi įtakos Vokietijos saugumui: atviri prekybos keliai, priėjimas prie žaliavų, palaikoma pasaulinės prekybos tvarka, valiutos stabilumas, nesugandinta aplinka ir valstybių sąjunga, suformuota, remiantis pagarba žmogaus teisėms.

Auganti tarptautinė prekyba, vis didėjanti Europos Sąjungos rinka, didžiulės tarptautinių finansinių rinkų apyvartos yra pasaulio ekonomikos susivienijimo požymiai, o šis procesas reikalauja taisyklių ir stiprių tarptautinių organizacijų (Jungtinių tautų organizacijos, Tarptautinio valiutų fondo, Pasaulio banko) paramos.

Tvarkyti tarptautinę politiką – pagrindinė Vokietijos užsienio politikos užduotis.

Vokietija aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje.

Europos politikoje Vokietija siekia trijų pagrindinių tikslų:

– aktyvesnio Europos dalyvavimo pasaulio ekonomikoje;

– stiprinti ir plėtoti Europos sąjungą;

– sutvirtinti Europos Sąjungos pozicijas santykiuose su užsienio šalimis, derybose dėl stojimo.

Vokietija realiai žiūri į Europos Sąjungos plėtimo galimybę. Tačiau tai nereiškia, kad norima atidėti integraciją ilgam laikui. Priešingai, tai yra svarbus prioritetinis tikslas, tačiau plėtimas turi vykti visoms šalims-narėms priimtina forma. Prezidentavimo metu Vokietija ypatingą dėmesį kreipė į tai, kad Europos Sąjungos plėtimas turi vykti lygiagrečiai su vidiniu reformavimu.

Europos Sąjungos užsienio santykių srityje siekiama glaudesnių santykių su Rusija ir su Ukraina.

Taip pat labai svarbu skatinti santykius tarp Europos Sąjungos ir JAV, ne tik aplinkosaugos, migracijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu, bet ir ekonomikos ir prekybos srityse.

Europos Sąjunga neturi ribotis tik ekonomikos galiūnės vaidmenimi.

Vokietija siekia suteikti jai stiprų balsą ir kaip politinei sąjungai. Siekiama sustiprinti Europos Sąjungos galią išorės politikoje. Tik tokiu būdu galime garantuoti taiką Europoje.

Bendra gynyba yra NATO užduotis. Tačiau ES privalo turėti teisę valdyti krizes ir įsikišti, kai, jos nuomone, reikia karinio įsikišimo, o Šiaurės Amerikos partneriai nenori padėti.

Bendra Europos ginklavimosi politika yra bendros Europos saugumo politikos pagrindas. Todėl Vokietijos Federacinė Vyriausybė remia Europos aviacijos ir kosminių laivų kūrimą. Taip pat ir NATO viduje Europos saugumo ir gynybos identiškumo kūrimas yra svarbus klausimas.

Taigi galima išskirti kelias Vokietijos užsienio politiką nusakančias sąvokas: tarptautinė diplomatija, 40 naujų diplomatinių atstovybių atidarymas daugelyje naujų šalių nuo 1989 metų, pasikeitusi konfliktų ir jų sprendimų struktūra, nelegalaus įvažiavimo ir kriminalumo, kertant sienas, įveikimas. Prancūzijos ir Vokietijos savitarpio santykiai, remiantis valdančios koalicijos sutartimi, turi garbingiausią vietą, plečiant Europiečių bendradarbiavimą, tuo tarpu Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai apibūdinami kaip nuolatiniai ir neišvengiami Vokietijos užsienio politikoje. ES ir NATO plėtimas 2002m. turėjo visišką vyriausybės paramą. Daugiau nei trečdalis Vokietijos atstovybių užsienyje dalyvauja užsienio ekonomikos skatinimo procese. Užsienio ir saugumo politikos horizontai išsiplečia vis labiau, nors tam skiriama tik 0,8 % nuo biudžeto. Tai reikalauja ypatingo dėmesio prioritetams nustatyti.

Socialinė padėtis

Vokietijos gyventojų daugumą sudaro vokiečiai. Pasienyje gyvena po keliasdešimt tūkstančių gretimų kraštų žmonių. Iš tautinių mažumų tik sorbai yra nuolatiniai Vokietijos gyventojai. Jų yra apie 100 tūkst., daugiausia prie Dresdeno ir Kotbuso. Be to, krašte yra apie 6 mln. laikinai atvykusių dirbti jugoslavų, graikų, italų, taip pat juodaodžių.Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų grupei. Tikintieji daugiausia yra protestantai ir katalikai, kurių visoje šalyje yra maždaug po lygiai (po 46%), bet įvairiose žemėse jų santykis skiriasi.

Apie 90% Vokietijos žmonių gyvena miestuose. Dideli miestai jungiasi į aglomeracijas. Didžiausios Frankfurto, Miuncheno, Hamburgo, Stutgarto, Diuseldorfo-Kelno, Leipcigo-Halės aglomeracijos, kuriose gyvena nuo 1,5 iki 10 mln. žmonių. Ten kyla sudėtingų ekologinių problemų. 1949 m. Vokietijos sostinei buvo parinktas nedidelis ramus universiteto miestas prie Reino – Bona. Dabar sostinėje gyvena apie 300 000 gyventojų. Susijungus vokiečių valstybėms į vieną, nutarta pamažu sostinę grąžinti į Berlyną. Berlyne gyvena per 3 mln. žmonių. Jame daug parkų, ežerų. Mieste gausu muziejų, teatrų. Jis – didysis geležinkelių, automobilių kelių mazgas. Iš daugybės didelių pramonės įmonių issiskiria „Siemens“ ir „Telefunken“ koncernai. Pagrindinė vokiečių gyvenamoji vieta yra miestai. Daug kur ir mažuose miesteliuose išlikusios rotušės ir turgaus aikštės,jas supantys svarbiausi pastatai. Kruopščiai saugomi, restaumojami senoviniai statiniai. Vokiečių namo rėmus sudaro vertikalūs, horizontalūs ir įstriži balkiai. Tarpai tarp jų užpildomi plytomis ar akmenimis. Mediniai balkiai ryškiai nudažomi, todėl namai labai vaizdingi. Kelnui, Frankfurtui, Berlynui ir kitiems didmiesčiams būdingi ir modernūs, veidrodiniais stiklais spindintys didžiuliai bankų ir kontorų pastatai.

Vokietija – viena iš pasaulio valstybių, išleidžiančių daugiausia knygų ir žurnalų. Vokietijoje labai paplitęs mėgėjų ir profesionalų sportas. Jos komandos – pagrindinės pretendentės į olimpiadu ir pasaulio bei Europos čempionatų prizininkes. Populiariausios sporto šakos yra futbolas, rankinis, gimnastika, bėgimas. Vokietija labai daug davė pasaulio ir Europos kultūrai ir mokslui. Beveik 50 Vokietijos mokslininkų suteikta Nobelio premija už žymiausius atradimus.

Vokietijos gyventojai vis labiau jaudinasi dėl nedarbo ir valstybės ekonominės situacijos. Britų ambasados Berlyne duomenimis nuo metų laikų priklausantis nedarbas 2004 sausio mėn. siekė 4,266,000 (Nedarbas siekė 10.2%). Nuo 2003 sausio mėn. Sezoninio nedarbo lygis krito 37,000 (vakaruose padidėjo 21,000, o rytuose sumažėjo 58,000). Tačiau pagal Eurostat metodiką sezoninio nedarbo lygis nepakito ir 2004m. sausį buvo 9,2%.

Apskritai nedarbas nuo 4.315 mln. (2003 m.gruodžio mėn.) padidėjo iki 4.597 mln.(2004 m.sausio mėn.), bet buvo 26,379 mažesnis, lyginant su ankstesniais metais.

Frank-Jugen Weise, najojo Federalinės Darbo Institucijos pirmininko, nuomone, nedarbas padidėjo, nes šiam metų laikotarpiui būdinga, kad įmonės nutraukia lauke atliekamus darbus. Tuo tarpu vyriausybės reformos teigiamai paveikė darbo rinką: daugiau suplanuotų pašalpų bedarbiams; didesnis skatinimas susirasti darbą, kuris pasireiškė tuo, kad žmonės, neieškantys darbo ar jam netinkami, išbraukiami iš bedarbių sąrašų.

Ekonomika

Svarbiausios Vokietijos pramonės šakos – mašinų gamyba, chemijos, elektronikos ir elektrotechnikos pramonė. Pramonės Vokietijoje valdo dideli gamybos koncernai (BASF, Siemens, AEG, Bosh ir kt.), kurių elektronikos, elektrotechnikos, buitinės technikos ir kiti gaminiai labai vertinami pasaulyje.

Ypač stipri Vokietijos chemijos pramonė. Šios ūkio šakos įmonės gamina vaistus, sintetinį pluoštą, plastmases, dažus, trąšas ir kitus gaminius. Tačiau chemijos pramonės plėtotė kelia pavojų aplinkai, todėl vyriausybei reikia imtis ryžtingų ir įvairių priemonių gamtos taršai mažinti.

Automobilių pramonė – svarbiausia Vokietijos pramonės šaka. Vokietijos automobiliai žinomi visame pasaulyje (Daimler – Benz, Volkswagen, Audi, Opel, BMW ir kt.). Pagal jų gamybą šalis užima trečią vietą po Japonijos ir JAV, o pagal eksportą – pirmą vietą pasaulyje.

2003 m.rugpjūtį paskelbtoje ataskaitoje Vokietija iš tikrųjų pirmą kartą po vienuolikos metų pripažinta svarbiausia pasaulio eksportuotoja — skaičiuojant JAV doleriais, šalis užsienyje pardavė daugiau prekių už bet kurią kitą pasaulio valstybę. Bundesbanko skaičiavimais, Vokietijos dalis bendroje pasaulio eksporto struktūroje vien 1998-2002 metų laikotarpiu pakilo 1 proc. — iki 10,5 proc. (aukščiausio lygio nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios). Tačiau kai kurie ekonomistai teigia, jog šiuos pokyčius iš esmės lėmė statistiniai skirtumai, nes dėl pabrangusio euro Vokietijos rezultatai atrodo įspūdingesni skaičiuojant JAV doleriais. Europos Sąjungos bendroji valiuta vien per paskutinius pusantrų metų JAV dolerio atžvilgiu pabrango maždaug 30 proc. Tačiau vėliau, anot Bundesbanko, Vokietijos eksportas sparčiai augo dėl gerokai lėčiau didėjusių darbo sąnaudų ir nuo 1999 metų kritusio euro kurso. Bundesbankas mano, kad vokiškų prekių kainoms tarptautinėje rinkoje neleidžia kilti šiuo metu euro zonoje žema infliacija. Žinoma, optimistiškos eksporto tendencijos yra gera naujiena šaliai, kurioje užsienio prekyba sukuria beveik trečdalį bendrojo vidaus produkto ir užtikrina darbą ketvirtadaliui piliečių. Vis dėlto ekonomistai įspėja, kad dabartinis valiutų kursų nulemtas Vokietijos pirmavimas neatskleidžia išliekančių ekonominių problemų, tarp jų menko vidaus vartojimo bei didėjančio tarptautinio atsilikimo tyrimų ir taikomosios veiklos srityje.

Gamyba 2003 m. padidėjo vidutiniškai 0.2%, lyginant su ankstesniais metais (total production – visa gamyba, industry – pramonė, construction – statyba).

Mažmeninis pardavimas 2003 m. nuosmukis buvo 0.8%, lyginant su 2002 m

Paskutiniai skaičiavimai rodo, kad vartotojų kainų infliacija 2004 m. sausio mėn. buvo 1.2%, o 2003m. gruodžio mėn. 1.1%. Kainos kilo po 0.1% kas mėnesį. Metinio rodiklio pakilimą lėmė aukštesnės sveikatos priežiūros kainos (didesni mokesčiai receptams, daktarų konsultacijoms) nuo sausio 1 d. Mineralinio aliejaus kainos turėjo defliacinę įtaką. Maisto kainos pakilo 1.5% 2003m. sausio mėn. Sausio mėn. tęsėsi IT techninės įrangos kainų smukimas (-20.3%).

Gruodžio mėn. importo kainos nukrito 2,5%, lyginant su 2002m. gruodžio mėn. (išskyrus naftą: -1.7%). O vidutiniškai per 2003 m. nukrito 1.8%, lyginant su 2002 m. Eksporto kainos 2003 gruodžio mėn. nukrito 0.2%, bet vidutiniškai per metus nežymiai pakilo (0.1%), lyginant su 2002 m.

Gamintojų kainų infliacija produktų gamyboje pasiekė 0.2% sausio mėn., o gruodžio mėn. buvo 1.8%. Kainos smuko po 0.2% kiekvieną mėnesį.

2003 m. gruodžio mėn. biudžeto deficitas siekė 3.9% (2002 m. 3.5%). Pagal paskutinį Europos Komisijos Finansų Ministro Eichel pranešimą, tikimasi, kad biudžeto deficitas bus 3.25% 2004 m. Eichel taip pat planuoja, kad 2005 m. biudžeto deficitas sumažės iki 2.5%, o 2007 m. iki 1.5%.

Turtingos ir tecnologiškai galingos Vokietijos vaidmuo susilpnėjo daugiausia per 1990-uosius ir 2000-ųjų pradžią. Rytų Vokietijos ekonomikos modernizavimas ir integravimas išlieka ilgalaike problema, reikalaujančia daug pastangų. Kasmetiniai pervedimai iš vakarų į rytus siekia maždaug $70 mlrd. Dėl senstančių Vokietijos gyventojų ir aukšto bedarbystės lygio, socialinės parmos išlaidos viršija mokesčių sumą, surinktą iš darbuotojų. Dėl struktūrinio tvirtumo darbo rinkoje, įskaitant griežtus nuostatus darbuotojų suskirstymui ir darbo užmokesčio nustatymui, remiantis įstatymais, bedarbystė tapo nuolatine problema. 2002 ir 2003 m. vystymasis nesiekė 1%. Vokietijoje, pertvarkant finansus, steigiami fondai, kad šalis galėtų įveikti Europos ekonomikos integracijos ir globalizacijos sunkumus.

Didelis automobilių skaičius, Vokietijos padėtis gretimų šalių ir svarbių Europos kelių atžvilgiu lėmė tankų kelių tinklą. Vokietijoje daug greitkelių, jungiančių didesnius šalies miestus. Aplink juos yra nutiesti aplinkeliai. Tose vietose, kur greitkeliai keta gyvenvietes arba prie jų priartėja, įrengtos garsą slopinančios sienos. Intensyvus eismas keliuose gerokai teršia aplinką ir sudaro transporto spūstis.

Vokietijoje yra tankiausias geležinkelių tinklas Europoje. Svarbiausios geležinkelių linijos yra elektrifikuotos. Traukiniai jomis važiuoja dideliu greičiu.

Tankus Vokietijos vidaus vandenų tinklas. Svarbiausia laivuojama upė yra Reinas. Juo gabenama nafta, akmens anglys, kitos prekės. Kylio kanalas šiaurėje sutrumpina laivų kelią tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų.

Modernus Vokietijos oro transportas.

Švietimas

Studijos savo vietą Vokietijoje laimi savo patrauklumu ir geros studijų sistemos, atitinkančios tarptautinį lygį, dėka . Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras, studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.

Mokslas ir moksliniai tyrinėjimai Vokietijoje turi gilias tradicijas. Daugelis Vokietijos aukštųjų mokyklų gali didžiuotis šimtmetine istorija. Kiekvienais metais Vokietijos arba Vokietijoje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai.

Vokietijoje šiuo metu yra per 320 aukštųjų mokyklų (universitetų, aukštųjų profesinių mokyklų, bendrojo lavinimo aukštųjų mokyklų, aukštųjų muzikos ir meno mokyklų). Visos valstybinės aukštosios mokyklos yra atviros visų tautų studentams. Mokslas yra nemokamas, nebent studentas nuspręstų pasirinkti privatų universitetą.

Vokietijos auklėjimo ir švietimo sistema dažnai vertinama pagal tam tikrą šabloną. Esą vokiečių vaikams nuo mažens diegiama disciplina, tvarka, švara, pareigingumas, mandagumas, darbštumas ir sąžiningumas. Auklėjimo principai turi įtakos švietimo sistemai, nes jos kūrėjus ir vykdytojus veikia jų pačių išauklėjimas.

Galima teigti, kad auklėjimas ir švietimas ženkliai prisideda prie visuomenei būdingų bruožų formavimo. Ir atvirkščiai: švietimo sistema sukuriama remiantis tautos mentalitetu. Prie vokiečių tautai būdingų bruožų priskiriami tokie, kaip jau minėti “skiepai”, padėję išsaugoti įstatymų, taisyklių, normų, tikslumo, pedantiškumo, taupumo ir racionalumo laikymąsi. Jei šios savybės dažniausia laikomos teigiamomis, tai neigiamos būtų išdidumas, egoizmas, pavyduliavimas, individualizmas, ribotas svetingumas ir nuoširdumas, distancijos prisilaikymas ir nepsitikėjimas kitataučiais.

Vokietijos konstitucija nurodo, kad žemės, kurių yra 16, turi autonomiją kultūros srityje (Kulturautonomie der Bundeslander). Tai atsispindi švietimo sistemoje. Visoje apmokymo sistemoje ir įvairiose mokymo įstaigų pakopose iki šiol atliekami įvairūs eksperimentai ir įgyvendinamos reformos, kurios atskirose žemėse būna skirtingos ir dažnai priklauso nuo valdančiųjų partijų politikos. Žemių autonomija švietimo srityje suteikia galimybę lengviau įdiegti naujas mokymo programas atsižvelgiant į savo regiono ypatumus. Pavyzdžiui, krikščionių-demokratų partija vadovaujasi konservatyvesne švietimo politika ir labiau proteguoja tradicines mokymo įstaigas negu socialdemokratų partija, kuri daugiau linkusi eksperimentuoti ir reformuoti.

Po Vokietijos suvienijimo pirmiausia Vakarų Vokietijoje ir jos rytinėje dalyje, visuomenėje ir švietimo sistemoje įsitvirtino demokratinio liberalizmo principai. Mokyklose mokiniai ir jų tėvai turi savo atstovus, su kuriais mokyklų vadovybės ir mokytojai turi skaitytis. Kai kuriose mokyklose buvo įrengti rūkymo kambariai mokiniams ir prezervatyvų automatai, kurie vėliau kai kur panaikinti. Aukštosios mokyklos turi nemažą autonomiją, ir jų vidaus valdymo svarbiausi klausimai sprendžiami vadovaujantis demokratiniais principais. Visų pakopų mokykloms būdinga tai, kad mokytojų ir dėstytojų autoritetas nestiprus, jiems sunku būti reikliems, todėl neretai kenčia mokymo efektyvumas ir mokytojų nervai.

Autonomija ir liberalizmas privertė parengti įvairias mokymo įstaigų formų ir mokymo programas. Tai teigiama ta prasme, kad galima pasidalinti patyrimu. Dalis reformų susilaukė visuotinio pripažinimo, tačiau praktika parodė, kad kai kurios nepasiteisino, todėl praėjus nemažai nevaisingų metų buvo atšauktos ir sugrįžta prie tradicinių mokymo formų.

Mokymo įstaigų įvairovė

Privalomas mokyklos lankymas yra nuo šešerių metų amžiaus, bet galima vaikus leisti į mokyklą ir anksčiau, jei bus pripažintas subrendimo laipsnis. Nežiūrint mokyklų formų įvairovės, Vakarų Vokietijoje brandos atestatas įgyjamas po 13 mokslo metų, Rytų Vokietijoje – po 12. Tas skirtumas aiškinamas mokymo programų skirtingumu ir suglaustumu. Kai kurios Vakarų Vokietijos žemės rengiasi pamažu pereiti prie 12 mokslo metų.

Mokymas pradžios mokykloje, priklausomai nuo gyvenamos žemės, užtrunka 4-6 metus, po to mokslas vadinamose pagrindinėse ar realinėse mokyklose – dar 4-6 metus. Šios mokyklos paprastai užbaigiamos po 10 mokslo metų. Jų baigimas suteikia teisę įstoti į proftechnines mokyklas ir yra būtina sąlyga siekiant valdininko statuso.

Kai kuriose žemėse yra paplitusios vadinamosios bendrosios mokyklos (Gesamtschulen), kuriose baigusiems pradines galima užbaigti pagrindinę mokyklą arba pagal pageidavimą pratęsti mokslą iki brandos atestato. Šių mokyklų tipas suteikia galimybę mokslo metu pasirinkti baigimo formą. Manoma, kad joms būdinga socialinė integracija, stipriau pasireiškia demokratiškumo principai, žemesnis mokslo lygis ir lengvesnis brandos atestato įsigijimas negu gimnazijose. Šiose mokyklose galima pasirinkti tam tikras dėstomas disciplinas. Privalomos disciplinos – vokiečių ir viena užsienio kalba, matematika, fizika, chemija ir pasirinktinai- kelios kitos disciplinos. Panašios mokyklos paplitusios JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Visose žemėse išsilaikiusios gimnazijos, kurių brandos atestatas yra aukščiau vertinamas negu daugumos bendrųjų mokyklų. Pavyzdžiui, Heseno žemėje, kurioje vyrauja bendrosios mokyklos, yra Vasario 16-osios gimnazija, kurios brandos atestatas labai vertinamas ir suteikia teisę studijuoti visose Europos Sąjungos šalyse.

Profesinis apmokymas Vokietijoje palyginti aukštas. Jis dažniausiai derinamas su darbu įmonėse ir įstaigose, t.y. atliekant darbą pagal specialybę tris dienas ir lankant profesinę mokyklą dvi dienas per savaitę. Po trijų mokslo ir darbo metų laikomi egzaminai ir įgyjama kvalifikuoto darbininko ar žemo rango tarnautojo specialybė.

Paplitusios ir aukštesniosios įvairaus profilio proftechninės mokyklos, kurių studijos nesusietos su darbu. Į jas galima įstoti gavus pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą. Konkursas nemažas, todėl pirmenybė teikiama turintiems brandos atestatą. Šių mokyklų diplomas suteikia teisę studijuoti aukštosiose mokyklose.

Aukštosios mokyklos

Vokietijos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 1,9 mln. studentų. Merginos sudaro apie 40 proc. (Lietuvoje – 65 proc.). Iš šio amžiaus grupės gyventojų kas penktas yra aukštosios mokyklos studentas. Dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka virš 230 studentų (Lietuvoje – virš 190).

Į daugumą aukštųjų mokyklų priimamas tik ribotas studentų skaičius. Konkurso laimėjimui lemiamą reikšmę turi brandos atestato pažymių vidurkis. Stojantiesiems egzaminų laikyti nereikia, tačiau kai kuriose aukštosiose mokyklose vyksta pasikalbėjimai, kuriems teikiama nemaža reikšmė. Įstoti lengviau turint darbo stažą studijų specialybės srityje.

Mokslo metai prasideda spalio mėnesio viduryje. Žiemos semestras užtrunka keturis mėnesius, po jo – du mėnesiai atostogų. Vasaros semestras tęsiasi nuo balandžio vidurio iki liepos mėnesio vidurio. Taigi penki mėnesiai per metus yra skiriami vadinamosioms tarpsemestrinėms atostogoms. Jų pradžioje kartais vyksta rašomieji darbai ir žodiniai egzaminai. Dauguma studentų atostogų metu uždarbiauja arba keliauja, mažuma studijuoja namie.

Visos studijos liberalizuotos: studentai gali laisvai pasirinkti paskaitų lankymo ir egzaminų laiką. Dauguma egzaminų būna raštiški ir gali užtrukti iki penkių valandų. Jų metu leidžiama naudotis pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, žodynais, formulėmis arba įstatymų knygomis. Įsiregistruoti baigiamiesiems egzaminams galima ne anksčiau kaip po aštuonių semestrų. Studijų vidurkis, priklausomai nuo specialybės, svyruoja tarp 11 ir 13 semestrų. Tačiau pasitaiko studentų, studijuojančių ir 20 semestrų. Laiku neišlaikę egzaminų praranda teisę į stipendiją. Pažangūs studentai iš nepasiturinčių šeimų gali gauti stipendiją, priklausančią nuo tėvų uždarbio, kurios vidurkis virš 500 markių. Mokslas yra ligšiol nemokamas, nors jau buvo bandymų įvesti mokestį. Nesėkmingai baigėsi ir reikalavimai sutrumpinti atsostogų ir studijų laiką. Suprantama, kad dėstytojams ir studentams tai nėra paranku.

Aukštųjų mokyklų vidaus valdymas remiasi demokratiškumo principais. Svarbiausi klausimai balsų dauguma sprendžiami aukštųjų mokyklų parlamente, vadinamajame konvente. Trečdalį balsų jame turi katedrų vedėjai, t.y. profesoriai, kiti dėstytojai ir moksliniai bendradarbiai bei studentai. Tačiau pagal visoje Vokietijoje galiojantį įstatymą profesoriams užtikrinama balsų dauguma sprendžiant mokslinių tyrinėjimų veiklos, profesorių vietų užėmimo ir kai kuriuos dėstomų disciplinų klausimus.

Studentai turi savo parlamentą, į kurį paprastai išrenkami studentų politinių organizacijų atstovai. Aukštųjų mokyklų studentų parlamentuose stipriausią frakciją sudaro socialdemokratų partijos jaunimo organizacijos atstovai. Šie parlamentai turi nemažų finansinių lėšų, nes, nors mokslas nemokamas, tačiau studentai privalo mokėti įnašus ligonių kasai ir studentų parlamentui.

Lietuvos Respublikos ryšiai su Vokietijos Federacine Respublika

1918 03 23 Vokietija pripažino Lietuvą de jure.

1990 08 15 LR ambasada persikėlė į Berlyną (Bonoje liko ambasados skyrius).

1991 08 23 Vokietijos Federacinė Respublika pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

1991 08 28 atkurti diplomatiniai santykiai, įsteigtos ambasados.

Diplomatinis atstovavimas

Pirmasis LR ambasadorius VFR po diplomatinių santykių atkūrimo buvo Vaidotas Antanaitis.

Pirmasis VFR ambasadorius LR po diplomatinių santykių atkūrimo buvo Gottfried Albrecht.

Dabartinis LR ambasadorius VFR yra Vaidievutis Geralavičius.

Dabartinis VFR ambasadorius LR yra Alexander von Rom.

Vizitai (chronologine tvarka)

1991 09 08 VFR Bundestago Pirmininkė R. Süssmuth lankėsi LR.

1991 09 16-19 LR Ministras Pirmininkas G.Vagnorius lankėsi VFR.

1992 02 10-14 LR Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis lankėsi VFR.

1992 03 03-04 LR Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis lankėsi VFR.

1993 03 08-12 LR Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas lankėsi VFR.

1993 10 21-22 VFR Federalinis Prezidentas R. von Weizsäcker lankėsi LR.

1994 05 03-06 LR Ministras Pirmininkas A.Šleževičius lankėsi VFR.

1994 09 19-22 LR Prezidentas A.Brazauskas lankėsi VFR.

1994 11 21-23 LR Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas lankėsi Heseno federalinėje žemėje, VFR.

1995 05 30 LR Ministras Pirmininkas A.Šleževičius lankėsi Duisburge, VFR.

1995 06 18-20 LR Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas lankėsi Šlėzvigo-Holšteino federalinėje žemėje, VFR.

1996 01 18 LR Prezidentas A.Brazauskas lankėsi Kylyje, VFR.

1996 07 03-04 LR Prezidentas A.Brazauskas lankėsi VFR.

1997 04 13-17 LR Seimo Pirmininkas V.Landsbergis lankėsi VFR.

1997 09 06-07 VFR Bundestago Prezidentė R.Süssmuth lankėsi LR.

1997 09 24-26 LR Ministras Pirmininkas G.Vagnorius lankėsi Frakfurte prie Maino, VFR.

1998 08 31-09 01 LR Ministras Pirmininkas G.Vagnorius lankėsi Šlėzvigo-Holšteino federalinėje žemėje, VFR.

1998 10 24 LR Prezidentas V.Adamkus lankėsi Miunsteryje ir Osnabriucke, VFR.

1998 11 20-22 LR Prezidentas V.Adamkus lankėsi Bonoje ir Berlyne, VFR.

1998 11 29-12 01 LR Seimo Pirmininkas V. Landsbergis lankėsi VFR.

1999 05 18-19 VFR Federalinis Prezidentas R.Herzog lankėsi LR.

1999 07 11-13 VFR Bundesrato Pirmininkas R.Koch lankėsi LR.

2000 05 04-05 LR Ministras Pirmininkas A.Kubilius lankėsi Berlyne, VFR.

2000 05 10-15 VFR Bundestago Pirmininkas W.Thierse lankėsi LR.

2000 05 31-06 04 LR Prezidentas V.Adamkus lankėsi Berlyne ir Hanoveryje, VFR.

2000 06 07 VFR Kancleris G.Schröder lankėsi LR.

2000 11 23-28 LR Prezidentas V. Adamkus lankėsi Berlyne ir Bavarijos federalinėje žemėje, VFR.

2001 01 19-20 LR Prezidentas V. Adamkus lankėsi VFR.

2001 05 07-10 LR Seimo Pirmininkas A.Paulauskas lankėsi VFR.

2001 10 22-24 LR Ministras Pirmininkas A.Brazauskas lankėsi VFR.

2002-05-02 – 04 LR Prezidento V.Adamkaus darbo vizitas VFR (Berlyne).

2002-06-06 – 07 LR Prezidento V.Adamkaus darbo vizitas VFR (Miunchene).

2002-10-08 – 11 LR Prezidento V.Adamkaus vizitas VFR (Frankfurtas prie Maino, Štutgartas, Berlynas). Dalyvauta Frankfurto knygų mugės, kurioje Lietuva dalyvavo šalies – pagrindinės viešnios teisėmis, atidaryme.

2003 06 16 VFR Federalinis Prezidentas J.Rau lankėsi su oficialiu vizitu LR.

2003 09 15-18 LR Ministro Pirmininko A. Brazausko darbo vizitas VFR.

2003 10 05-07 LR Prezidento R. Pakso darbo vizitas į VFR.

Dvišaliai ekonominiai santykiai

Prekyba (Statistikos departamento duomenimis)

Lietuvos eksportas į Vokietiją 2002 m. sudarė 2103,91 mln. Lt. (608 mln. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 9 proc. Pagal eksporto apimtis Vokietija yra trečioje vietoje po Jungtinės Karalystės ir Rusijos.

Lietuvos importas (pagal prekės kilmės šalį) iš Vokietijos 2002m. sudarė 4 851,2 mln. Lt (1401,9 mln. EUR). Lyginant su 2001 m. jis padidėjo 11 proc. Pagal importo apimtis Vokietija yra antroje vietoje po Rusijos.

Lietuvos ir Vokietijos prekybos balansas 2002 m. buvo neigiamas: 2 747,3 mln. Lt (793, 9 mln. EUR).

Lietuvos eksportas į Vokietiją 2003 m. sudarė 1041,7 mln. Lt. (301,68 mln. EUR). Lyginant su 2002 m. jis išaugo 3,9 proc. Pagal eksporto apimtis Vokietija yra trečioje vietoje po Rusijos ir Šveicarijos.

Lietuvos importas (pagal prekės kilmės šalį) iš Vokietijos 2003 m. sudarė 2235,0 mln. Lt (647,3 mln. EUR). Lyginant su 2002 m. jis sumažėjo 16,1 proc. Pagal importo apimtis Vokietija yra antroje vietoje po Rusijos.

Lietuvos ir Vokietijos prekybos balansas 2003 m. išliko neigiamas: 1193,3 mln. Lt

VFR investicijos LR

LR Statistikos departamento duomenimis 2003 m. birželio 1 dieną Vokietijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 1236,6 mln. Lt, t.y. 9,6% visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje – 4-a vieta po Danijos, Švedijos, JAV.

2003 06 02 d. Įmonių rejestro duomenimis Lietuvoje buvo įregistruotos 1143 įmonės su Vokietijos kapitalu, kurių bendras įstatinis kapitalas – 3730,069 mln. litų, o Vokietijos dalis jame 915,678 mln. Lt., ir tai sudarė 24,5% nuo viso įmonių įstatinio kapitalo.

Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Dvišalė prekyba 2002 metais išaugo 12,8%. Tai antras apimties augimo rodiklis Vokietijos prekyboje su stojančiomis į ES šalimis. 2002 metais į Lietuvą buvo eksportuota prekių už daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų . Daugiausiai tai – automobiliai (23%), chemijos pramonės produkcija (18%) ir įrengimai (13%). Lietuvos eksportas į Vokietiją per tą patį laikotarpį sudaro apie 500 mln. eurų , čia pirmauja tekstilė (34%), mediena bei medienos gaminiai (14%), maisto pramonės produktai (11 %) ir dviračiai (5 %). 2002 metais Lietuva į Vokietiją eksportavo prekių už beveik 0,7 mlrd. eurų.

Tarp investuotojų Vokietija šiuo metu yra ketvirtoje vietoje po Švedijos, Danijos ir Estijos. Vokietijos investuotojai, be kitų, yra Nord/LB, Ruhrgas/e.on, Ergo grupė, Siemens, Preussag, audimo įmonė Wilhelm Becker ir dviračių gamykla Panther. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų 2003-05-11 nubalsavo už šalies stojimą į ES. Tai jau dabar yra akstinas Vokietijos investitoriams, kuriems patrauklus neaukštas atlyginimų lygis ir žemi pelno mokesčiai.

Turizmas

Egzistuoja stereotipinė nuomonė, kad Vokietija – tai tvarkos ir pedantizmo šalis. Nemažai žmonių čia važiuoja, kad sudalyvautų parodose, seminaruose, mugėse, ar tiesiog darbo reikalais. Tačiau ši šalis yra ir puiki vieta turizmui ir poilsiui. Taigi Europos širdyje esanti Vokietija darosi vis populiaresnė kelionių vieta. Tai akivaizdžiai rodo didėjantis verslininkų ir turistų iš viso pasaulio skaičius.

Vokietijoje labai idomu keliauti dviračiais. Šalis turi puikias sąlygas šiam sportui. Turistai gali pasirinkti įvairius važinėjimo dviračiais rajonus ir ilgų distancijų maršrutus. Pateikiami vietovių aprašymai, žemėlapiai, pažymimos lankytinos vietos, duodami patarimai, ką verta pamatyti.

Audringa Šiaurės jūra, ramesnė Baltijos jūra, gaivus oras, daugiau nei 1000 km saulėtas paplūdimys vilioja turistus atostogas praleisti pajūryje.

Vokietija taip pat nuostabi vieta ir gamtos mylėtojams, nes čia gausu skirtingų kraštovaizdžių, kuriuos puikiai galima stebėti keliaujant upėmis. Ypač gražus yra Reino upės slėnis. Nuostabiais vaizdais pasižymi ir Vokietijos ežerai. Kai kurie gerai žinomi, kaip kurie tarsi pasislėpę perlai, dideli ir maži, žalio ir mėlyno vandens. Tačiau prie ežerų turistai gali ne tik grožėtis vaizdais, bet taip pat jiems siūlomos ir įvairios vandens pramogos.

Gamtos parkai, draustiniai, nacionaliniai parkai yra natūralių kraštovaizdžių prieglobstis. Šalyje yra daugiau nei 90 gamtos parkų, 13 draustinių, 13 nacionalinių parkų. Jie visi yra pripažinti tarptautiniu mastu.

Žiemą Vokietija yra puiki vieta žiemos sportui. Dėl atšiaurių kalnų ir sniegu pasidengusios gamtos šiuo metų laiku šalis pavirsta nuostabia vieta ramybei ir harmonijai. Žiemos sporto rajonai siūlo daugybę pramogų: slidinėjimą Alpėse, snieglenčių sportą, paprastą slidinėjimą, rogučių sportą, čiuožinėjimą, keliones pėsčiomis, kerlingą (škotiškas žaidimas ant ledo) ir kitų. Žiemos sproto rajonai yra lengvai pasiekiami automobiliais, traukiniais, lektuvais.

Atvykę į Vokietiją turistai gali tiesiog pasinerti į pulsuojantį miestų gyvenimą. Sostinė Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, galintis pasiūlyti puikią kultūros įvairovę: tris operos teatrus, per 50 teatrų, daugiau nei 100 kino teatrų ir daugybę puikių muziejų. Šalia senojo Vakarų Berlyno su garsia Šarlotės pilimi, Savigny aikšte, kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios, sunaikintos per antrąjį pasaulinį karą, griuvėsiais, įspūdingu Kurfiurstendamu, populiariu Vakarų prekybos centru Berlyno viduryje koncentruojasi šiuolaikinis naujamiestis. Čia yra ir Potsdamo aikštė, kurioje iškilę tarptautinių įstaigų dangoraižiai. Miesto centre dėmesį patraukia senovinių pastatų apsupta puiki gatvė “Unter den Linden”(“Po liepomis”), kurią karūnuoja buvę miesto Brandenburgo vartai (laikomi Berlyno simboliu). Vakarų Berlyno širdimi laikomas didelis Tyrgarteno parkas ir šalia jo esantis prekybos centras. Šioje miesto dalyje gausu modernios architektūros statinių. Muziejų salą puošia pasaulinio garso Pergamono, Bodės ir Senasis muziejai. Pailsėti nuo didmiesčio triukšmo galima prie Miugelio ar Vano ežerų. Rytų Berlyno centras- Aleksandro aikštė. Hamburge yra didžiausias Europos miestų ežers Alsteris. Kartu su Liubeko, Rostoko ir Brėmeno miestais Hamburgas priklausė Hanzos viduramžių prekybos ir miestų sąjungai. Ypatingos Hamburgo įžymybės yra rotušė su žaliuoju vario stogu, gražusis Hanzos kvartalas, Alsterio arkados ir baroko stiliaus Michaelio bažnyčia. Kiti patrauklūs statiniai yra Hamburgo meno galerija, meno ir amatų muziejus, moderniojo meno Pylimo vartų galerija, Altonoro muziejus ir Hamburgo istorijos muziejus. Miunchenas yra žymus baroko ir renesanso bažnyčiomis, daugeliu muziejų. Naujoji Pinakoteka suteikia pastogę modernaus meno kolekcijai,o priešais esančioje senojoje Pinakotekoje galima žavėtis didžiausia olandų dailininko Rubenso paveikslų kolekcija. Modernioje Pinakotekoje galima rasti informaciją apie architektūrą, dizainą, grafiką. Vokiečių muziejus (Technologijų ir gamtos mokslų) daro įspūdį lankytojams savo planetariumu ir kasyklų modeliu. Miesto vidurinėje dalyje, Marijos aikštėje, stovi neogotikinė rotušė ir atstatyta Marijos kolona. Miesto įžymybėmis laikomi maisto produktų turgus ir Anglų sodas. Kasmet iš viso pasaulio atvyksta svečių, kad pabuvotų milžiniškose Miuncheno alaus šventės Oktoberfest palapinėse. Kelno simbolis yra gotikos stiliaus Šv.Petro ir Šv.Marijos katedra (13-19 a.). Romanų stiliaus Šv.Gereono, Šv.Kuniberto, Šv.Panteleono ir Šv.Georgijaus bažnyčios. Įžymybės yra auksinė Trijų Karalių skrynia, viduramžių miesto sienos, gausios romėnų laikų liekanos – Pretoriumas, Dionizo mozaikos, katakombos ir vandens latakai. Garsieji muziejai yra Ludvigo muziejus (modernusis menas), Wallraf-Richartz-muziejus , Romos – germanų muziejus ir Schnütgen muziejus (viduramžių bažnytinis menas). Restauruotas Kelno senamiestis kviečia maloniam pasivaikščiojimui. Kartu jūs galite aplankyti zoologijos sodą ar gražųjį Reino parką. Kelnas su Diuseldorfu yra kasmetinio Reino karnavalo centrai. Atvykę į Kelną galite pasimėgauti puikiomis kelionėmis laivu Reino upe.

Vokietijoje dar yra daugybė miestų ir miestelių, kurie yra ypač mėgiami turistų. Pavyzdžiui, Leipcigas jau nuo seno garsėja tarptautinėmis mugėmis., knygų leidyba ir yra svarbus meno, kultūros ir mokslo centras. Dresdene puikuojasi barokiniai Cvingerio rūmai, garsėjantys paveikslų galerija, kelios bažnyčios ir kiti architektūros paminklai.

Frankfurtas prie Maino yra Vokietijos vartai į Europą. Jame yra daugiau nei 40 muziejų.

Vokietijoje nuo 1995 iki 2002 metų 97,2 proc. išaugo kruizinis turizmas. Prognozuojama, jog iki 2010 metų Vokietijoje bus 5 mln. kruizų turistų. Viena didžiausių ir aktyviausių kruizų kompanijų Vokietijoje „Seetours“, turinti 4 laivus, kitais metais planuoja 193 kruizus, jos laivai 1022 kartus užsuks į 115 uostų. Ji jau yra pardavusi 545 tūkstančius ekskursijų. Kruizų verslo plėtrą skatina ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės, neturintys vaikų, gali daugiau pinigų išleisti kelionėms. Šio verslo atstovai prognozuoja, jog per 3-4 metus doleris taps dar silpnesnis už eurą ir tai taip pat skatins kruizinio verslo plėtrą.

Vokiečiai sulaukia daug investicijų iš Skandinavijos šalių, kadangi į šalį iš ten atvyksta daug turistų. Ypač mėgiamas yra Kylis. Į didelius ir labai modernius keleivių aptarnavimo terminalus, skirtus keltams iš Oslo, Norvegai investavo šimtus mln. Vokietijos markių.

Pramogos

Vokiečiai savo asmeniniais draugais linkę laikyti vaikystės draugus, aukštesniojoje mokykloje įgytus bičiulius ir tuos, su kuriais draugystė užsimezgė privalomosios karinės tarnybos, trunkančios nuo pusantrų iki dvejų metų, laikotarpiu. Retai į šį ratą priimami užsieniečiai. Verslo ir profesijos bendradarbiai sudaro kitą – platesnę, ne tiek artimą grupę. Su savo artimo rato draugais vokiečiai susitinka dažnai. Jie pietauja keliese kaimyniniuose restoranuose, dažnai po to eina kartu į kiną, taip pat pramogauja namuose.

Šventės

Nepaisant to, kad Vokietija yra stipriai supramoninta šalis, vokiečiai ištikimai laikosi senovinių tradicijų. Kai kuriuose šalies pietinės dalies kaimuose vaikai vis dar tebešoka aikštėse apie juostomis papuoštą gegužės medį. Trisdešimties metų karo pabaiga vis dar minima XVII amžiaus drabužiais apsirengusių žmonių eitynėmis (dažnai pasirenkama ta data, kada tiksliai būtent toje vietovėje baigėsi karo veiksmai). Nuo 1634 metų Bavarijos Oberammergau kaimelyje kas dešimt metų statomas garsusis velykinis „Dievo kančios“ vaidinimas, kuriame vaidina vietiniai gyventojai.

Rugsėjo mėnesį šiauriausioje Vokietijos vietovėje — Reino žemėje, kur dar gaminamas vynas, būna tų metų derliaus pirmojo vyno ragavimo šventė. Beragaujant vaišinamasi senoviniu vietos patiekalu — pyragaičiais su svogūnais.

Gimtadieniai (ypač aludžių šeimininkų) yra svarbūs įvykiai — švenčiami išnuomotame restorane ar salėje. Švenčiant sakomi tostai, kalbos, dažnai dainuojamos paplitusios užstalės dainos.

Kalėdos

Tai viena iš didžiausių šalies švenčių. Nikolaus dieną (šv. Mikalojaus, gruodžio 6-ąją) saldumynų krepšeliai dalinami tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir bendradarbiams. Viršininkai kartais tarnautojams dovanoja šokoladines Nikolaus statulėles. Visi, taip pat ir nekrikščionys, Kūčių ir Kalėdų dieną sveikina vienas kitą Frohe Weihnachten (šventų Kalėdų) proga. Nuo tada iki gruodžio 31-osios kalėdiniai sveikinimai virsta į Guten Rutsch ins Neue Jahr (sveiki sulaukę Naujųjų metų).

Kaukių šventės (Fasching)

Šis priešgavėninis karnavalas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo. Tai labiau ištisas laikotarpis negu šventė. Jį vokiečiai švenčia su užsidegimu. Šių linksmybių šaknys siekia labai senus laikus, kai buvo tikima, kad reikia išvaryti žiemos dvasią ir atverti vartus pavasariui. Užgavėnių, dar vokiečių vadinamų ir die Tollen Tage („kvailiojimo dienos“), metu verslo darbai sustoja, ir net suniurę vokiečiai atsipalaiduoja. bent jau šiek tiek. Trys pagrindinės Užgavėnių dienos yra: Weiber Fasnacht (kai moterims yra leidžiama perkirpti pusiau bet kurio sutikto vyro kaklaraištį), Rožių pirmadienis (didelių paradų diena) ir Fastnacht, reiškianti „pasninko naktis“, bet iš tiesų žmonės tada gardžiai valgo, geria ir puotauja visą dieną ir naktį.

Nepagalvokite, kad tai jau Rio de Žaneiras, bet ir čia vyksta ir parodomosios eitynės, ir puošnių kostiumų pokylių su karaliumi ir karaliene vakarai, žmonės plūsta į kavines su pasilinksminimo programomis. Šokiai baigiasi vidurnaktį, kai Pelenų trečiadienis paskelbia gavėnios pradžią. Reino žemėje karnavalas būna spalio mėnesį, tai ir yra garsioji Miuncheno Oktoberfest — dvi savaitės skirtos alui gerti, skaniai valgyti ir Bavarijos orkestrų muzikai klausyti.

Muzika ir muziejai

Klasikinės muzikos gyvenimas Bacho, Bethoveno ir Stockhauseno šalyje panašus į buvusį praeityje. Muzikos klausytis galima ne tik didžiojoje Berlyno filharmonijoje. Gera muzika prieinama bet kur. Didelių federalinių ir žemių dotacijų dėka kiekvienas didesnis miestas pajėgia išlaikyti orkestrą ir pagarbos vertą operos trupę. Miunchene yra trys operos teatrai, vieną iš jų pastatė „pakvaišęs“ karalius Liudvikas. Netgi vidutinio dydžio Maincas turi savo operos teatrą. Daugelis šių dienų garsių Amerikos dainininkų vertingos patirties įgijo dainuodami Vokietijos operos teatruose ir tik mažai jų ilgiau čia užsibuvo.

Kiekvienas didesnis miestas turi daugiau negu vieną muziejų. Tokiuose didmiesčiuose kaip Berlynas, Frankfurtas prie Maino ar Diuseldorfas jų gausu (Berlyne yra 150), o kur dar svarbios meno galerijos ir kultūrinė veikla.

Futbolas — tautos aistra

Vokiečiai turi bet kurios galimos tiek laisvalaikio, tiek profesinės veiklos klubus ir draugijas. Yra Rotary klubo skyriai ir „Lions“ klubai, yra valgymo klubai, gėrimo klubai ir daugybė kitų organizacijų, kurių veikla apima bet ką nuo šaudymo iš lanko ir archeologijos iki nudizmo, kurio populiarumas bene atspindi vokiečių meilę gamtai.

Labai populiaru ir domėtis sportu. Atlantos olimpinėse žaidynėse 1996 metais trečioji pagal dydį buvo Vokietijos komanda. Vokiečių verslininkai tenisu nesižavi tiek, kiek azijiečiai arba amerikiečiai golfu, bet iškilusios teniso žvaigždės Steffi Graf ir Borisas Beckeris padidino susidomėjimą šiuo žaidimu.

Mėgstamiausias vokiečių vyrų sportas yra futbolas. Šeštadienių rytais parkuose ir beveik visur esančiose nedidelėse futbolo aikštėse tarpusavyje rungtyniauja draugai. Yra daug, priklausančių bendrovių futbolo komandoms, o didesnės organizacijos turi daugiau negu vieną komandą, nes yra daug norinčių žaisti tarnautojų. Žiemos—pavasario futbolo sezono indu šeimininkai gali pakviesti svečius pasižiūrėti kas savaitę vykstančių Bundesliga — nacionalinės lygos varžybų. Vis tiek nueikite, net ir tuo atveju, jeigu Jūsų ir nepakviestų. Žaidimo lygis aukštas, tą įrodo ir Pasaulio taurės varžybose gerai pasirodančios vokiečių komandos.

Alus

Vokiečiai mėgsta pavalgyti. Skanius ir įvairius skirtingų regionus valgius jie užgeria alumi. Ši šalis tikrai gali didžiuotis alaus įvairove. Vokietija net vadinama alaus šalimi. Įvairių tyrimų bendrovių duomenimis, vokiečiai (įskaitant ir abstinentus, vaikus ir visus kitus) kasmet išgeria maždaug po 150- 190 litrų alaus.

Tai byloja, kad alaus tradicijos šioje šalyje- tikrai labai senos, o receptūros- labai įvairios. Alus čia yra taip mėgstamas, kad kartais vadinamas tiesiog flüssiges Brot (skysta duona). Šiandien šalyje gaminama daugiau kaip 5000 rūšių įvairaus alaus. Deutsches Reinheitsgebot (Vokietijos alaus grynumo įstatymas) reikalauja, kad alus būtų daromas tik iš keturių sudėtinių dalių — salyklo, apynių, miežių ir vandens.

Tarp 20 skirtingų šiandien populiariausių vokiško alaus rūšių yra: Pilsner (kartusis ir šviesusis), Alt (tamsusis ir vaisinis), Weizen (į kurį pridedama kviečių), Maibock (gegužinis, tamsusis ir salyklinis), Weihnachtsbock (gaminamas kalėdiniu laikotarpiu), Rauchbier (rūkytas), Berliner Weisse (pasaldintas aviečių sirupu) ir Malzbier (turintis mažai alkoholio).

Alus, jo degustavimas ir kitos su alumi susijusios pramogos yra populiari savaitgalio praleidimo forma Vokietijoje. Alui skirta garbinga vieta kulinarinio paveldo kelionių tarpe. Šalyje yra daug restoranų, turinčių nuosavas alaus daryklėles.

Tačiau 2003 metais vokiečiai alaus išgėrė mažiau nei ankstesniais. Alaus vartojimas šalyje mažėja jau ketvirtus metus iš eilės. Tam daugiausia įtakos turėjo įstatymas, apmokestinantis skardinę tarą, ir senstanti šalies populiacija. „Net karščiausia šimtmečio vasara nepadėjo atsverti politinių sprendimų įtakos“, — sakė apie 90 proc. šalies alaus daryklų vienijančios Vokietijos aludarių asociacijos atstovas Erichas Dederichas (Erich Dederichs). 2003 metais Vokietijoje alaus gamyba, palyginti su 2002-aisiais, sumažėjo 2,1 proc.: nuo 107,8 iki 105,5 mln. hektolitrų. Tai yra aštuntas mažėjimas per pastarąjį dešimtmetį, teigia Federalinis statistikos biuras. Vokietijos alaus gamyba mažėja jau nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio, kai šalies alaus daryklų metinė gamyba siekė 115 mln. hektolitrų. Tačiau Vokietija išlieka didžiausia alaus vartotoja pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkantį kiekį. Nuo Vokietijos atsilieka kitos dvi stambiausios alaus vartotojos — Čekija ir Airija. Alaus gamintojai dėl mažėjančio vartojimo iš dalies kaltina ir demografinės padėties pasikeitimus: kuo šalyje mažiau jaunų žmonių, tuo mažiau alaus išgeriama. Svarbi priežastis — ir 2003 metų sausį įsigaliojęs 25 euro centų mokestis už išmetamą skardinę. Šiuo mokesčiu siekiama skatinti atliekų perdirbimą, o galiausiai — panaikinti skardinėmis parduodamo alaus rinką. Dabar apie 80 proc. Vokietijos 5 tūkst. rūšių alaus parduodama perdirbtinose stiklo ar plastiko pakuotėse. Vokietijos alaus eksportas 2003 metais išaugo 9,1 proc. — iki 12,3 hektolitrų. Didžioji dalis vokiško alaus parduodama Europos Sąjungos šalyse.

Išvyka Bavarijoje

Vokiečiai labai mėgsta trijų dienų iškylą Bavarijoje sodriomis miškingomis vietovėmis arklių traukiama 1830-ųjų metų pašto karieta į XIX amžiaus „pakvaišusio“ karaliaus Liudviko fantazijos pilį Neušvanšteine (Neuschwanstein). Kai arkliai lengva ristele bėga šalia apsnigtų pušų ir dailių ežerų, atrodo, kad greitkelių (Autobahnų) Vokietija yra kažkur labai toli. Nieko panašaus į šią romantišką kelionę, kuri prasideda ir baigiasi Miunchene, nėra niekur kitur Europoje.

Išvados

Vokietija yra Europos valstybė, turinti daugiausiai gyventojų. Tai pirmaujanti Europos šalis, todėl ji lieka svarbiaisia valstybe polinėse, ekonominėse ir gynybos organizacijose. Gerų rezultatų Vokietija pasiekė įmonėse diegdama modernią techniką, kurdama daug naujų darbo vietų, dideliais indėliais į mokslą, naujoms technologijoms kurti, vokiečių darbštumu.

Nors šiuo metu Vokietija turi sunkumų (padidėjęs biudžeto įsiskolinimas, pakilęs nedarbo lygis, pakilusios vartotojų kainos ir kt.), tačiau Vokietija išlieka viena iš svarbiausių šalių eksportuotojų, importuotojų, automobilių, laivų, plieno, elektros energijos gamintojų. Vokietija supa net 9 valstybės. Kylio kanalas pagal laivų, praplaukiančių juo per metus, skaičių yra vienas pirmaujančių pasaulyje. Ji turi tankiausią geležinkelių tinklą Europoje, o taip pat tankų ir kelių tinklą – tai palankios sąlygos vystyti prekybinius santykius.

Naudota literatūra

1. http://www.deutschebotschaft-wilna.lt/ (Vokietijos Ambasada)

2. http://www.news.lt (Straipsniai: “Vokiečiai geria vis mažiau alaus”, 20040202; “Didėja Vokietijos įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose”, 2003.10.27 )

3. http://www.germany-tourism.de

4. http://www.odci.gov/cia/publications/factbook/geos/gm.html

5. http://www.biblioteka.lt/metai/vokietija2/ (Dominyka Idzelytė 2003, “Prieš Jus Vokietija”)

6. http://www.lizdas.lt/suzinok/paz_straipsn/pokstas/pokstas.htm (Straipsniai: “Pažintis su Šiaurės Vokietija – pirma dalis: Kylis, Laboe, Travemiundė”; “Alaus tradicijos Vokietijoje”).

7. http://www.encyclopedia.com/html/G/Germany.asp

8. http://www.illinoisbiz.biz/bus/ito/pdf/brussels.pdf (“The Brussels Report”)

9. http://countrystudies.us/germany

10. Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna “Europa. Geografijos vadovėlis 8 klasei”

11. http://www.3bh.org.uk/IV/Issues/2003/IV353/IV353%2003.htm (International Viewpoint, IV353 – September 2003 – Germany, Germany: reds, greens and ‘reform’)

12. http://www.britischebotschaft.de/en/embassy/eu/pdf/MERJan_04.pdf (Germany, Monthly Economic Report January 2004)

13. http://www.urm.lt/data/5/LF222113541_vok-l.htm (LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIAI SU VOKIETIJOS FEDERACINE RESPUBLIKA)

14. http://www.euro.lt

Komentuokite!