Lietuvos klimatui daugiausia įtakos turi saulės spinguliavimas, oro masių judėjimas, žemės paviršiaus formos, geografinė padėtis.saulės šilumos daugiausia gauna kuršių nerija ir Lietuvos pietvakarinė dalis.Orus ir klimatą daugiausia lemia vidutinių platumų oro masės iš Atlanto vandenyno (jūrinis oras, ciklonai) ir iš Rytų Europos lygumos (žemyninis oras, anticiklonai).Krituliai. Vidutiniškai iškrinta 732 mm kritulių per metus. Daugiausia kritulių Žemaičių aukštumos pietvakarių šlaituose (iki 900 mm), mažiausiai – Šiaurrytiniuose šlaituose (apie 550 mm). Daugiausia lyja liepos, rugpjūčio mėnesiais, pajūryje – spalio mėn. Storiausia sniego danga būna Rytų Lietuvoje, ploniausia – pajūryje.Vakariniai kalvų šlaitai gauna daugiau kritulių, pietiniai – greičiau išdžiūsta. Pavasaris pajūryje vėsesnis, ruduo – šiltesnis, ilgesnis negu Rytų Lietuvoje. Vyrauja vidutinio stiprumo vakarų, pietvakarių vėjai. Stipriausi vėjai Baltijos pajūryje, silpniausi – Varėnos rajone.Oro temperatūra. Vasaros ir žiemos temperatūrų skirtumai ryškesni Rytų Lietuvoje – čia klimatas žemyniškesnis: vasaros karštesnės, žiemos šaltesnės. Vasarą oro temperatūra aukštumose būna šiek tiek žemesnė, negu žemumose. Liepos vidutinė temperatūra nuo 16C Žemaičių aukštumoje iki 18C Lietuvos pietuose, sausio – nuo -3C pajūryje iki -6,5C Rytų Lietuvoje.Žiema nelabai šalta, sniego danga nepastovi, įšalas labai nevienodas (priklauso nuo šiltų ar šaltų žiemų). Pavasaris anksčiau prasideda pietuose. Vėlyvosios šalnos dažnesnės Rytų Lietuvoje. Dideli potvyniai būna Nemuno žemupyje. Vasarą iškrinta daugiausia kritulių, būna ir sausų vasarų. Ruduo anksčiausiai ateina Rytų Lietuvoje. Rugsėjį būna šalnų (rytuose – nuo mėnesio pradžios, vakaruose – nuo mėnesio pradžios).