Lietuvos kasybos, kuro ir elektroenergetikos pramone

Parengė: Rimantė Kisieliūtė ir Greta Lukavičiūtė 9c kl.

Referatą rašyti kasybos bei kuro ir elektroenergetikos pramonės tema pasirinkome todėl, kad buvo labai smalsu ir įdomu sužinoti kuo vis dėlto ypatingas mūsų gimtasis kraštas, kokiomis žemės gelmių vertybėmis galime didžiuotis, kur mums dar reikėtų pasitempti. Buvo labai smalsu sužinoti apie tai kokias žaliavas kuro ir elektroenergetikos pramonei reikia importuoti ir kokias kasybos pramonės žaliavas Lietuva išgali eksportuoti pati. Taigi…Lietuvos kasybos pramonėPer ilgą ir sudėtingą Lietuvos teritorijos geologinę raidą susidarė įvairių naudingųjų iškasenų, kurios dėsningai pasiskirsčiusios žemės gelmėse. Kristaliniame pamate, susidariusiame iš granitinių uolienų, yra metalinių iškasenų – geležies, spalvotųjų metalų rūdų. Ikikvarterinių nuosėdinių uolienų storymėje yra nemetalinių iškasenų: klinties, dolomito, kreidos, gipso, anhidrito, druskų, naftos, požeminių vandenų. Žvyras, smėlis, molis, durpės – tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos.Iki šiol Lietuvoj nerasta pasaulinės ar nors regioninės svarbos naudingųjų iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitai, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės bei nafta. Taigi, Lietuva Lietuva savo gelmių turtais nėra labai turtinga valstybė, bet kai kurie telkiniai yra gana dideli.Dabar pateiksiu pagrindinių Lietuvos iškasenų panaudojimą ir kasyba:

q Dolomitas. Tai uoliena sudėtimi panaši į klintis. Jie slūgso Šiaurės Lietuvos devono sistemos sluoksniuose. Dolomitas yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar ir dabar yra gerai išlikusių iš dolomito sumūrytų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių ir Skaistgirio karjeruose. Iš čia iškasto dolomito daroma skalda keliams tiesti, betonui gaminti. Iš jo galima gaminti magnezines kalkes ir mineralinę vatą.

q Klintys. Nuo seno Lietuvoje kalkėms degti naudojamos klintys. Jos slūgso 10 – 30 m. storio klodais permo sistemos sluoksniuose Akmenės raj. Eksploatuojami Karpėnų ir Menčių telkiniai. Klintys yra svarbiausia cemento, statybinių kalkių, klintmilčių žaliava. Taip pat naudojama silikatinių plytų, stiklo, popieriaus, cukraus pramonėje. Klintys dedamos į gyvulių pašarus, paukščių lesalus. Ištyrus apie 800 ha plotą, rasta apie 250 ha nedolomotizuotų, eksploatacijai tinkamų klinčių. Buvo surasta apie 40 mln. m3 geros kokybės klinčių.

q Durpės. Jos daugiausia susikaupė kvartere, poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6,4% Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose, Baltijos ir Žemaičių aukštumose. Didžiausi durpynai: Didysis tyrulys, Aukštumala, Rėkyva, Ežerėlis. Iš durpių daromas kompostas, gaminami daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinėsm mielės. Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės – puiki žaliava chemijos pramonei. Vis rečiau Lietuvoje durpėmis kūrenama ir kreikiama.

q Žvyras. Tai biri nuosėdinė uolėna susidariusi įvairaus dydžio kristalinių uolėnų – granito, gneiso, dolomito, kvarco, smiltainio ir t.t. Jo išteklių Lietuvoje daugiau nei kitų naudingųjų iškasenų. Svarbiausi telkiniai yra Kauno, Jurbarko, Trakų, Vilniaus raj. Žvyras naudojamas betonui, gelžbetoniui gaminti, keliams tiesti ir taisyti.

q Nafta. Rasta Vakarų, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje bei Baltijos jūros šelfe (priekrantinėje dalyje). Pirmasis naftos fontanas iš gręžinio ištryško 1968 metais netoli Gargždų – Šiūparių kaime. Kartu su nafta rasta ir degiųjų dujų. Lietuvos nafta geros kokybės – lengva, nelabai sieringa, iš jos galima gauti ypač aukštos kokybės reaktyvinius ir dyzelinius degalus, nedaug sieros turintį mazutą, tepalus, sintetines medžiagas, gaminti vaistus.q Mineraliniai požeminiai vandenys. Mineralinis yra toks vanduo, kurio viename litre yra nuo 2 iki 35g mineralų. Rasta 19 skirtingos mineralinės sudeties vandens tipų. Tokio vandens šalyje galima išgauti daugiau kaip 6000 m3 per parą. Jų yra visoje Lietuvoje. Jis skiriasi tik jame ištirpusių įvairių elementų druskų kiekiu ir sudėtimi. Siurbiamas Druskininkų, Birštono, Likėnų, Palangos telkiniuose, Abromiškėse (prie Elektrėnų), naudojamas kurortų gydyklose, pilstomas į butelius kaip gydomasis ir geriamasis vanduo.

q Požeminis gėlasis vanduo. Ne visą šalies vidaus vandenį, taip pat požeminį vandenį gyventojai gali naudoti kaip geriamąjį, o maisto pramonė – kaip technologinį. Geriausiai tinka požeminis gėlas vanduo. Šiuo metu yra rasti 95 geriamojo požeminio vandens telkiniai. Požeminio gel. H2O užteks dar ilgam. Požeminis gėl. H2O Lietuvoje pasiskirstęs netolygiai. Daugiausia randamas Merkio, Neries, Šventosios, Dubysos, Minijos, Ventos ir Nemunėlio upių baseinuose. Vartotojam geriamasis vanduo šalyje tiekiamas trimis būdais: 1. centralizuotas miestų, 2. decentralizuotas stambių pramonės ir žemės ukio įmonių ir gyventojų, (tiekiamas iš vandentiekų, kur jis iš požeminių vandeningų sluoksnių išgaunamas gręžtiniais šuliniais; gautas iš tokių šulinių vanduo yra nešvarus ir jis yra pravalomas). 3. individualusis sodybų ir miestų pakraščių namų vandentiekis. Atskirų sodybų ir miestų pakraščių gyventojai naudoja gruntinį vandenį iš kastinių šulinių (jų Lietuvoje yra apie 300000), o vandenį Lietuvoje naudoja apie 1mln. žmonių. Kadangi šis vanduo gaunamas iš negilių šulinių, tai dažnai būna užterštas nitratų ir kitokių tiršalų (apie 50-80%).

q Smėlis. Visi Lietuvos smėlio telkiniai susidarė kvartero periodo paskutinio apledėjimo metu. Jo yra visų geologinių sistemų nuoguluose. Kvartero sistemos smėlis kasamas Varėnos, Raseinių, Klaipėdos raj. Šis smėlis daugiausia naudojamas keliams tiesti, pagalbiniams statybos darbams, silikatinėms plytoms gaminti. Todėl jis dar vadinamas statybiniu smėliu. Balto, labai švaraus neogeno sistemos smėlio rasta tik Anykščių raj., Šventosios slėnyje, kur yra 7 jo telkiniai. Kadangi smėlis susidarė beveik vien tik iš kvarco grūdelių, jis vadinamas kvarciniu smėliu. Tai puiki žaliava stiklui, televizorių kineskopams, krištolui, stiklo tarai gaminti. Šiek tiek naudojamas ir namų fasadų apdailai. Dalis šio smėlio eksportuojama.

q Opoka. Rasta Šilutės raj. ir Pietų Lietuvoje. Geriausiai yra išžvalgytas Stoniškių telkinys. Nuo 1989 metų kurį laiką jis buvo eksploatuojamas. Opoka gali būti naudojama kaip statybinis akmuo, opoka dažniausiai naudojama gaminti tam tikroms cemento rūšims, kur ji sudaro apie 10-15% cemento masės. Dabar Lietuvoje opokos iškasama nedaug nes cemento gamybai naudojama kita, geresnė žaliava – trepelis.

Vilniaus apskrityje nerandama ypatingai vertingų Lietuvos iškasenų. Pagrindinės eksploatuojamos iškasenos yra durpės, žvyras, molis, smėlis. Samnininkuose (Trakų raj.) yra didelis žvyro telkinys, kuris kol kas nėra eksploatuojamas. Eksploatuojamų žvyro telkinių yra Vilniaus raj. – tai Margyje, Serapiniškėse ir Kaišialakiuose. Tai vieni iš didžiausių žvyro telkinių Lietuvoje.Lietuvoje visai nesenai rastas metalo telkinys (!!!) – tai geležies rūda. Ji yra Varėnos raj. Šis telkinys yra pakankamai didelis, bet nepakankamai išžvalgytas ir kol kas neeksploatuojamas. Norint įgyvendinti eksploatavimą, Lietuvai reikėtų labai daug lėšų pastatyti metalo kasyklą, kuri mūsų manymu turėtu atsipirkyti “su kaupu”. Bet visų pirma ( manytumėme), reikėtų geriau išžvalgyti telkinį, apsvarstyti visas galimybes, nustayti geležies rūdos atsargas, surasti pirkėjų ir t.t.Lietuva iškasenomis, kaip minėjome, nėra turtinga (palyginus su Europa, ar bent regionu). Bet, maūsų manymu yra pakankamai daug statybinėms medžiagoms tinkamų iškasenų, kurias galima eksportuoti į kaimynines šalis. Dauguma kasyklų yra išlikusios nuo sovietinių laikų, ten įrengimai pasenę, gamybos kokybė nera aukščiausios kokybės, todėl Lietuvą kartais nukonkuruoja kitos šalys, ir taip pradeda žlugti kasybos pramonė.

Kuro ir elektroenergetikos pramonė

Lietuvoje yra nedaug savo kuro ir energijos išteklių. Tai durpės, negausūs naftos ištekliai, geoterminiai H2O’ys, hidroenergetiniai ištekliai, mediena, saulės ir vėjo energija. Pirminius energijos šaltinius reikia importuoti į Lietuvą, nes vietinių energijos išteklių neužtenka. Tai nafta, gamtinės dujos, branduolinis kuras, akmens anglys – juos ir reikia importuoti.Kuro balansas. Norint šalies energijos poreikius, sudaromas pirminės energijos panaudojimo balansas. Jame parodyta, kiek reikės suvartoti vietinių ir importuojamų pirminės energijos išteklių, kaip jie bus panaudoti atskiruose ūkio šakose. Naudojamų kuro rūšių sudėtį lemia ekologiniai, kainų ir vartotojų ypatumai.

Kuro pramonė.

Šalies kuro pramonė – tai naftos perdirbimo produktų gamyba, dujofikacija, durpių pramonė, šiluminės energijos gamyba, malkų ir vietinės naftos gavyba. Lietuva naftą gauna naftotiekių iš Rusijos. Daugiausia mazuto šalyje sunaudoja šiluminės elektrinės; dyzelinio kuro, benzino ir žibalo – transportas; buitinio krosnių kuro – centrinės šildymo sistemos. Naftos perdirbimo produktų gamybai tenka 60% visos kuro pramonės gaminamos produkcijos vertės. Kad šalis nebūtų priklausoma nuo Rusijos, kaip naftos tiekėjo, Baltijos jūroje prie Būtingės statomas terminalas, prie kurio galės sustoti ir perpilti naftą prie jo sustoję tanklaiviai. Gamtinės dujos magistralinių dujotiekių gaunamos iš Rusijos, o toliau vamzdynais paskirstomos vartotojams šalies teritorijoje. Labai svarbi šalies šiluminės energijos gamyba. Šil. energiją gamina ŠE’ės. Jos tiekia karštą vandenį gyvenviečių centrinio šildymo sistemoms.q Durpių gavyba. Durpynai užima 6,4% Lietuvos teritorijos. Iš esamų 6685 durpynų ištirti tik 1427. Dažniausiai tai pramoniniai durpynai. Pagal reikšmę pramoniniai durpynai skirstomi į valstybinės (> 100 ha) ir vietinės (< 100ha) reikšmės durpynus. Durpės Lietuvoje naudojamos kurui, kraikui ir kompostui gaminti, o durpių purvas – gydymui kurortuose. Iš visų kasamų šalies durpių tik ketvirtadalis jų skirtas kurui, o likusi dalis – kraikui ir eksportui.

q Nafta. Naftos ištekliai Letuvai yra dideli reikšmė. Perspektyviausi rajonai naftos telkiniam rasti Vakarų Lietuvoje (Kretingos rajone – Genčų; Šilutės rajone – Pietų Šiuparių ir Vilkyčių), Baltijos jūros šelfe bei Vidurio Lietuvoje (Kudirkų, Lapgirių, Šiaurės Bliūdžių ir Kybartų). Iš lietuviškos naftos galima gaminti reaktyvinį ir dizelinį kurą, mazutą, sintetines madžiagas (etileną, propilėną, butadieną, benzolą). Dalis naftos perdirbama, o dalis – eksportuojama.

Elektroenergetika.

Tai svarbi šalies ūkio šaka, nes be jos negali normaliai funkcionuoti šalies ūkis bei socialinis gyvenimas. Lietuvoje veikia trijų tipų elektrinės: Atominė (AE) – 77% visos gaminamos el. energ.; šiluminės (ŠE) – 16%; hidroelektrinės (HE) – 7%. Lietuva, neturėdama savų pirminių energetinių išteklių tapo el. energijos eksportuojančią šalimi (40-50% pagamintos el. energijos yra eksportuojama). Dabar šalies elektriniese daugiausia naudojamas branduolinis kuras ir gamtinės dujos. Visos šalies elektrinės sujungtos aukštos įtampos laidais į vieną sistemą, o ši sujungta su kaimyninių valstybių energetinėmis sistemomis. Pirmosios stambesnės elektrinės Lietuvoje buvo pastatytos dar prieš II pas. karą. – Petrašiūnuose (prei Kauno), Rėkyvoje (prie Radviliškio), Klaipėdoje ir nedidukė Vilniuje. Sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo pastatyta galinga «Ignalinos» (Visagine) atominė elektrinė (3000 MW), šiluminės eletrinės Elektrėnuose (1800 MW), Vilniuje (ŠE-3 – 360MW; ŠE-2 – 24MW), Kauno hidroelektrinė (100 MW), Mažeikiuose (194 MW), Kaune (170 MW), Kruonio hidroakomuliacinė elektrinė (600 MW).

Taigi, kai baigėme rašyti šį pranešimą, supratome, kad visdėlto mūsų Lietuva nėra jau tokia menka, užgošta valstybė. Mes galime didžiuotis naudingomis iškasenomis (jų žinoma Lietuvoje nėra taip daug palyginti su kitomis valstybėmis), kurių užtenka ir mūsų poreikiams ir net galime nedidelę jos dalį eksportuoti. Nudžiugome sužinojusios ,kad Lietuva, neturėdama savų pirminių energetinių išteklių tapo elektros energiją eksportuojančią šalimi (40-50% pagamintos el. energijos yra eksportuojama). Žinoma buvo nesmagu rašyti apie tai ko deje Lietuva neturi arba nėra pajėgi pasigaminti. Visdėlto mes labai džiaugiamės, kad referatą rašėme būtent šia tema, nes mes ieškodamos informacijos apie šias pramonės šakas sužinojome daug svarbių ir įdomių dalykų kurie galbūt pravers mums ateityje.