Lietuvos ir Latvijos šalių ūkių palyginimas

737 0

LIETUVOS IR LATVIJOS ŠALIŲ PALYGINIMAS

Statistiniai Lietuvos duomenys:

Plotas: 65 300 km2

Gyventojų: 3 712 000

Sostinė: Vilnius

Kalba: lietuvių

Religija: katalikybė

Piniginis vienetas: litas

Aukščiausia viršukalvė: Juozapinės kalnas, 294 m

Ilgiausia upė: Nemunas, 937 km (Lietuvoje 475 km)

Svarbiausi verslai: pramonė, žemės ūkis, paslaugos

Daugiausia eksportuojama: maisto produktai, cheminės prekės, baldai, dviračiai, televizoriai, šaldytuvai, audiniai, elektros energija

Daugiausia importuojama: nafta, gamtinės dujos, mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės.

Statistiniai Latvijos duomenys:

Plotas: 64 616 km2

Gyventojų: 2 529 000

Sostinė: Ryga

Kalba: latvių

Religija: liuteronybė, katalikybė, baptizmas, stačiatikybė

Piniginis vienetas: latas

Aukščiausia viršukalvė: Gaizinkalnis, 311 m

Ilgiausia upė: Gauja, 460 km

Svarbiausi verslai: pramonė, žemės ūkis, tranzito paslaugos

Daugiausia eksportuojama: mediena, mikroautobusai, maisto produktai, medikamentai

Daugiausia importuojama: na

aftos produktai, gamtinės dujos, elektros energija, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, popierius.

Geografinė padėtis

Lietuva žemės rutulyje užima nedaug vietos. Nuo Kėdainių iki šiaurės ašigalio apie 4000 km, o iki pusiaujo 6000 km. Lietuvos sieno pažymėtos ženklais. Prie jų dieną naktį budi pasieniečiai, todėl pereiti ar pervažiuoti sieną galima, tik nurodytose vietose – muitinėse.

Lietuvos žemė, jos gelmės, vandenys, oro erdvė, apjuostos valstybės sienomis, sudaro valstybės teritoriją.

Vakaruose skalauja Baltijos jūra. Lietuvai priklauso apie 99 km Baltijos kranto. Dvylika jūrmylių ( 22 km ) nuo kranto yra teritoriniai Lietuvos vandenys. Lietuvos va

alstybės sieno ilgis apie 1700 km. Ji apjuosia 65300 km2 plotą. Kelionei dviračiu aplink apie Lietuvą reiktų 56 dienų, jeigu kasdien nuvažiuotume apie 30 km. Išilgai Lietuvos iš vakarų į rytus – 373 km, o iš pietų į šiaurę – 276 km. Lietuvoje į šiaurę nuo Vilniaus mažgaug ties 25 – u Molėtų pl
lento km, yra Geografinis Europos vidurys, ten įkurtas skulptūrų parkas. Europoje yra apie 20 valstybių mažesnių už Lietuvą, todėl pagal dydį mūsų respublika yra vidutinė valstybė.

Mūsų valstybė turi kaimynų. Už šiaurinės sienos gyvena latviai. Siena su Latvija ilga – nuo Baltijos iki Drūkšių ežero. Latviai ir lietuviai vieninteliai išliko iš baltų grupės, o kitos giminiškos tautos gentys nutautėjo ir išnyko.

Siena su Gudija pati ilgiausia ir labia vingiuota. Gudijoje yra lietuviškų kaimų. Ignalinos rajone yra giliausiai į rytus įsiterpusi dalis. Čia ir saulė pateka anksčiau, taigi ši vieta yra labiausiai nutolusi į vakarus vieta.

Siena su Lenkija trumpa. Lenkijoje yra Suvalkų kraštas, kaip ir Vilniaus kraštas, Lenkijos atplėštas nuo Lietuvos. Ir dabar ten gyvena daug lietuvių.

Nuo Vištyčio ežero prasideda siena su Rusija, Karaliaučiaus sritimi. Da
alis to krašto yra Mažoji Lietuva, kurios dalį sudaro lietuviškai kalbančių gyventojų žemės. Iš visų čia gyvenusių baltų susiformavo etninė grupė lietuvininkai. Po antrojo pasaulinio karo Mažoji Lietuva prijungta prie Sovietų Rusijos ir tapo Kaliningrado sritimi.

Latvija yra Europos šiaurės rytuose ( tiksliau – vidurio šiaurės rytuose ). Rytuose Latvijos pakrantę skalauja Baltijos jūra, Rygos įlanka. Kranto linijos ilgis 5 – 10 km, šalies ilgis iš vakarų į rytus 540 km, plotis iš šiaurės į pietus 2 – 10 km, dažniausiai priskiriama šiaurės arba rytų Europai.

Istorinės žinios

Lietuva

Lietuvos valstybė kūrėsi tuo metu, kai į Rytų Pa

abaltįjį pradėjo veržtis vokiečių riteriai. Jie siekė ne tik apkrikštyti dar pagoniškas šio regiono tautas, bet ir užvaldyti jų žemes. XIII a. pradžioje specialiai tam įkurtas Kalavijuočių ordinas pradėjo užkariauti dabartines Latvijos ir Estijos teritorijas, o to amžiaus 4 – ojo dešimtmečio pradžioje prie Vyslos žiočių įsikūręs kryžiuočių ordinas siekė užgrobti vakarų baltų prūsų žemes. Ordinas planavo nukariauti ir Lietuvą, o pirmiasia – Žemaitiją. Puikios žemaičių ginklo pergalės Saulės (1236) ir Durpės (1260) mūšiuose neleido to padaryti. Atkakliai pasipriešinusius prūsų, taip pat latvių ir estų protėvius atėjūnams pavyko nukariauti tik beveik per 100 metų. Per tą laiką Lietuvos valstybė sustiprėjo ir ilgainiui imta vadinti Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. XIV a. ji smarkiai išplėtė savo valdas į rytus, į Rusios valstybės, arba rytų slavų, žemes.

Latvija

Maždaug prieš 4000 metų baltų gentys kėlėsi iš pietų į šiaurę ir pasiekė dabartinės Latvijos teritoriją. Jos išstūmė į šiaurę ten gyvenusias finougrų gentis arba ilgainiui su jomis sumišo. Kuršiai įsikūrė vakaruose prie Baltijos, sėliai – Dauguvos vidurupyje, žiemgaliai – prie Lielupės ir Dauguvos žemupyje ir latgaliai – rytuose. Jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, mokėjo gaminti įrankius iš pelkių geležies.Tačiau tose žemėse, platindami krikščionybę, panoro įsigalėti kalavijuočiai ir kryžiuočiai. Latviai kartu su žemaičiais, lietuviais ir estais bandė priešintis užkariautojams. Buvolaimėti Saulės (1236 m.), Durbės (1260 m.), Ašeradės (1279 m.) mūšiai. Vis dėlto vokiečių feodalai jau XI

III a. užkariavo ir pavergė dabartinėje Latvijos teritorijoje gyvenusias gentis, įkūrė ten Livonijos valstybę. Ilgam, iki XV-XVI a., įsivyravo tautinė ir socialinė priespauda, trukdžiusi latvių tautybės formavimąsi ir kultūros raidą.Apie šimtą metų trukusių XVI-XVII a. Livonijos, Žečpospolitos-Švedijos, Šiaurės karų padariniai latviams buvo liūdni: jų žemes dalijosi ir persidalijo karuose dalyvavusios valstybės. XVIII a. latvių žemės įėjo į Rusijos imperiją. XIX a. pabaigoje Latvija pasidarė viena iš pirmaujančių pramoninių Rusijos sričių. Joje kilo tautinis nepriklausomybės sąjūdis. Vėliau Latvija išgyveno dramatiškus 1905 ir 1917 m. revoliucijų įvykius, įveikė Pirmojo pasaulinio karo verpetus, kai valdžia ėjo iš rankų į rankas, ir tik 1920 m. sausio mėn. įgijo nepriklausomybę. Ją 1920 m. rugpjūčio 11 d. Taikos sutartimi pripažino ir Rusijos vyriausybė.Paskutiniųjų penkių dešimtmečių Latvijos įvykiai klostėsi panašiai kaip Lietuvos ir Estijos. 1989 m. vėl kilo tautinis sąjūdis dėl nepriklausomybės, kurią atkurtą pasaulis oficialiai pripažino 1991 m.

Latviją ir Lietuvą sieja panaši istorinė praeitis. XIX amžiuje jos priklausė Rusijos imperijai. Panašiai klostėsi jų likimas ir XX amžiuje. Beveik tuo pačiu metu (1918 m.) jos įgijo nepriklausomybę ir kartu jos neteko (1940 m.). Pokario metais abi valstybės pergyveno stalininį terorą, o po jo, per kelis dešimtmečius, tapo labiausiai pažengusios respublikos Sovietų Sąjungoje. Abiejose respublikose, po kelių politinių ir ekonominių permainų Sovietų Sąjungoje, susikūrė neprilausomybės sąjūdžiai. 1990 m. Lietuva, Latvija at

tkūrė nepriklausomybę.

Politinės žinios

Lietuva

Narystė tarptautinėse organizacijose : JTO 1991, EuroposTaryba 1993; ESBO. Respublika veikia 1992 Konstitucija; valstybės vadovas- prezidentas, renkamas penkeriems metams. (Lietuvos prezidentai: 1919 – 1920 Antanas Smetona; 1920 – 1926 Aleksandras Stulginskis; 1926 Kazys Grinius; nuo 1993 02 Algirdas Mykolas Brazauskas – prezidento rinkimuose “už” balsavo 61 proc. rinkėjų, buvo Lietuvos komunistų ir LDDP lyderis). Vienerių rūmų parlamentas ( Seimas ), 141 deputatas, renkamas ketveriems metams; vyriausybė nuo 1993 iš LDDP. Adolfas Šleževičius – LDDP lyderis; laikomas aukščiausiu pasaulyje premjeru, ūgis 198 cm. Svarbiausios politinės partijos –koalicijos ( vietų skaičius seime, 1992 10 – 11 rinkimai ): Lietuvos demokratinė darbo partija – LDDP ( 73 ) Lietuvos Sąjūdis ( 30 ), Lietuvos krikščionių demokratų partija (16)

Lietuvos socialdemokratų partija (8), Lietuvos lenkų sąjunga (4); 4 proc. “balsų cenzas”.

Latvija

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1991, Europos Taryba, 1995; ESBO.

Parlamentinė demokratinė respublika; veikia 1922 Konstitucija. Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas trejiems metams parlamente. ( 1990 – 1993 Anatolijus Gorbunovas; nuo 1993 Guntis Ulmanis, gimė 1939, buvo istremtas 1941 – 1946, buvo SSKP narys 1965 – 1989, paskutiniojo Latvijos prezidento K. Ulmanio giminaitis). Vienerių rūmų parlamentas, šimtas deputatų, renkamų trejiems metams; vyriausybė koalicija 1993 – 1994 iš “Latvijos kelio” ir Latvijos valstiečių sąjungos, ministras pirmininkas ( 1993 – 1994 Valdis Birkavas ); vyriausybė iš “Latvijos kelio”, Politinio ūkinikų sisivienijimo ir “Žaliųjų” partijų, minitras pirmininkas ( nuo 1994 09 Maris Gailis ).

Svarbiausios politinės partijos ( vietų skaičius Seime, 1993 06 rinkimai ): “Latvijos kelias” ( 36), judėjimas “Už nacionalinę Latvijos nepriklausomybę” (15), koalicija “Latvijos santarvės – Liaudies ūkio atgimimas” (13), LAtvijos valstiečių sąjunga (12), judėjimas “Lygybė” (7) – rusai, “Tėvynė ir laisvė” (6) – dešinieji ekstremistai, Krikščionių demokratų sąjunga (6), Centro demokratų partija (5).

Gamtinės sąlygos

Lietuva

Lietuvoje per metus pasikeičia keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Klimatas būna jūrinis ir žemyninis. Vyrauja vakarų ir šiaurės vakarų vėjai. Kai žiemos būna nešaltos ir drėgnos, vasaros vėsios, toks klimatas yra jūrinis, jis dažniausiai vyrauja Klaipėdoje, o kai žiemos šaltos, vasaros karštos, tuomet klimatas jūrinis. Šis klimatas vyrauja rytų ir pietų Lietuvoje. Lietuvoje pakanka ir lietaus, ir sniego, ir šlabdribos. Vidutinė oro temperatūra sausį -6oC šalčio,o liepą +18oC šilumos. Per metus iškrinta apie 732 mm kritulių, o išgaruoja apie 445 mm kritulių. Užtat Lietuvoje dažnas drėgmės perteklius. Saulėtų dienų daugiausia pasitaiko Nidoje, Klaipėdoje.

Lietuva yra rytų Europos lygumos vakariniame pakraštyje. Prie Baltijos krantų iškilusios vėjo pustomos kopos. Kuršių nerijoje smėlis yra užpustęs ištisus kaimus. Žemaitijos kraštas pasipuošęs gražiomis kalvomis, slėniais, kuriuose tyvuliuoja ežerai. O Aukštaitijos kalvos, viena kylanti po kitos, atveria nuostabius vaizdus į ežerėlius.

Orai Lietuvoje dažnai keičiasi. Vieną vasaros dieną gali kepinti saulė, o vakarop pakilti vėsus šiaurės vėjas. Gali vienur pilti lietus, o tuo tarpu kitur šviesti saulė. Kartais kyla audros, įvairūs viesulai, uraganai, potvyniai.

Lietuvos augalija ir gyvunija gana įvairi. Žemaitijoje dažnai matysime eglynus, o Dzūkijoje – pušynus. Skiriasi ir juose gyvenantys žvėrys bei paukščiai. Lietuvoje kaip ir kitur yra nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių, kurie yra įrašyti į Raudonąją knygą.

Latvija

Krašto klimatas yra vidutinių platumų, pereinamasis išjūrinio į žemyninį, laipsniškai tolstant nuo jūros. Kritulių pasiskirstymui nemažą įtaką daro paviršius. Vakarų ir Vidurio aukštumose iškrinta iki 800 mm, o žemumose – 500-550 mm kritulių. Jų maksimumas būna vasarą ir rudenį, o sausiausias ir giedriausias – gegužės mėnuo. Nuojūros poveikio labai priklauso ir temperatūrų kaita. Pajūryje metinė temperatūros amplitudė apie 20°, o krašto rytuose – apie 25°. Sausio vidutinė temperatūra prie jūros -3°, o krašto gilumoje – apie -7°. Pajūryje ne kasmet susidaro ilgiau išsilaikanti sniego danga. Žiema vakaruose paprastai trunka 110-120, o rytuose 130-140 dienų. Prie jūros ir aukštumose vasaros vėsios. Vidutinė liepos temperatūra apie 17°. Beveik pusę vasaros laiko dažnai lyja.

Latvija yra Rytu Europos platformos šiaurės vakaruose. Jos teritoriją sudaro moreninė lyguma. Tik prieš 12-13 tūkst. metų pasitraukę ledynai suformavo dabartinį krašto paviršių.Apie 26% krašto teritorijos užima aukštumos, pakilusios daugiau kaip 120 m virš jūros lygio, tarp jų driekiasi žemumos ir pereinamųjų formų kraštovaizdžiai. Prie Baltijos jūros ir jos Rygos įlankos yra Pajūrio žemumos. Krantai žemi ir smėlėti, nelabai vingiuoti. Kai kur yra neaukštų smėlio kopų. Jūros ir įlankos pakrantė smėlėta ir sekli.Per krašto vidurį iš šiaurės į pietus tęsiasi Vidurio Latvijos žemuma, pietuose pereinanti į Vidurio Lietuvos žemumą. Iš vakarų ją juosia Kuršo aukštuma (184 m), o iš rytų -Centrinė Vidžemės aukštuma, kurios pietuoseyra aukščiausias Latvijos taškas – Gaizinkalnis (311 m). Tarp Vidžemės (Vidzemės) aukštumos ir pačiuose pietryčiuose esančios Latgalos aukštumos (289 m) yra nedidelė Rytų Latvijos žemuma. Paviršiaus susiskaldymas į palyginti nedideles žemumas ir aukštumas formuoja kraštovaizdžių įvairovę.Kristalinis pamatas yra giliai: šiaurės rytuose 300-400 m, o pietvakariuose – net 2200 m gylyje. Todėl eksploatuojamos nuosėdinių uolienų naudingosios iškasenos, tarp kurių gausu statybinių medžiagų. Didelės smėlio, molio, dolomitų atsargos. Prie Rygos yra gipso, prie Saldaus esančios klintys naudojamos labai geros kokybės cemento gamybai. Rygos įlankos krantuose yra vertingų mineralinių vandenų ir gydomojo purvo. Ten įsikūrę toli už Latvijos ribų žinomi Jūrmalos kurortai.

Vandenys

Latvija

krašto teritorijoje pasiskirsčiusios gana tolygiai. Yra 777 upės, ilgesnės kaip 10 km, visos jos teka į Baltijos jūrą. Upių maitinimas mišrus: lietaus ir sniego. Paprastai upės užšąla gruodžio mėnesį ir būna ledo sukaustytos iki balandžio. Pavasarį jos smarkiai patvinsta, dažnai susidaro ledų sangrūdos. Ilgiausios upės – Dauguva (ilgis 1020 km), Gauja, Venta, Nemunėlis-Lielupė. Ši paskutinė apie 100 km tinka laivybai. Ant Dauguvos pastatytos trys hidroelektrinės – Kegumo, Pliavinių ir Rygos.Latvijoje yra daugiau kaip 3000 ežerų, kurie užima apie 1,6% krašto ploto. Dauguma jų ledyninės kilmės. Didžiausias yra Lubanas (80,7 km2), giliausias – Drydzis (65 m). Didžiuma ežerų telkšo Latgalos aukštumoje.Maždaug pusėje krašto ploto paplitę velėniniai jauriniai dirvožemiai, kitur – daugiausia užpelkėję ir pelkiniai. Žemės ūkio naudmenos užima apie 40% krašto ploto, o arimai – 27%. Dėl drėgmės pertekliaus apie pusę ariamosios žemės reikia sausinti. Šiuo metu jau nusausinta 2/3 to žemės ūkio naudmenų ploto.Latvija yra mišriųjų miškų pazonyje. Miškai auga prastame dirvožemyje, kurio yra apie 40%. Didžiausi miškų masyvai yra Kurše (Kurzemėje), Dauguvos pakrantėse ir krašto šiaurės rytuose. Pušynai sudaro apie 50% visų miškų. Padaugėjo beržynų – 24% – ir sumažėjo eglynų – 17%. Intensyviai sausinant pelkes klevų, liepų, ąžuolų sumažėjo tris kartus, ir jie dabar sudaro apie 5% miškų.Latvijoje yra maždaug 13 000 rūšių gyvūnų. Iš jų – apie 300 rūšių perinčių paukščių, 60 rūšių žinduolių ir maždaug 70 rūšių žuvų. Iš paukščių labiausiai paplitę vieversiai, gegutės, geniai, pelėdos, kurapkos, tetervinai, kurtiniai, gervės, gulbės, antys. Miškuose gyvena tokie pat žvėrys kaip Lietuvoje: briedžiai, stirnos, elniai, šernai, voverės, kiškiai ir kt. Priekrantėje gausu žuvies: ešerių, strimėlių, kilkių, menkių, plekšnių. Vis mažiau sugaunama lašišų, žiobrių, ungurių.Latvijoje veikia vientisa gamtos apsaugos sistema. Įsteigta draustinių, rezervatų. Uolėtų su urvais krantų suspausta giliu ir plačiu slėniu teka Gauja, formuojanti labai vaizdingą ir nepakartojamą kraštovaizdį. Šios upės pakrantėse 1973 m. įkurtas nacionalinis parkas.

Lietuva

Lietuvoje yra šie ežerynai: Molėtų, Zarasų bei Trakų. Didžiausias Lietuvos ežeras Drūkšiai. Jo plotas net 45 km2. Ilgiausias – Asveja, dar vadinamas Dubingių ežeru. Giliausias – Tauragnas – 60 metrų, o sekliausias – Žuvintas. Jo vandens sluoksnio storis – 1 metras.

Visų Lietuvos ežerų vanduo gėlas, nes juos maitina šaltiniai. Lietuvoje yra vienintelis jūrinės kilmės ežeras – Krokų Lanka. Didžiausias tvenkinys – Kauno marios.

Lietuvoje yra dviejų tipų pelkės: žemapelkės ir aukštapelkės. Pelkes dar vadina raistais. Žemapelkėse auga viksvos, nendrės, kiminai. Aukštapelkėse želia įvairios žolės, yra viržių, nedidelių krūmų.

Ilgiausia upė Lietuvoje yra Nemunas 937 km, o baseino plotas 98200 km2. Neris teka per Vilnių ir ši upė yra antra pagal ilgį po Nemuno. (Lietuvos upės: Nemunas, Neris, Venta, Šešupė, Šventoji, Minija, Nevėžis, Merkys, Nemunėlis, Jūra, Dysna, Mūša, Lėvuo, Dubysa, Virvyčia, Šušnė, Širvinta, Švėtė, Šešuvis, Mituva. Šalčiausia Dzūkijos upė – Ūla).

Prieš keletą metų suklestėjęs “hidroelektrinių biznis” kėsinasi į visas išvengusias suniokojimo upes: Miniją, Dubysą, Ventą, Mūšą, Šventąją, Nemunėlį, Žeimeną ir kt.Virvytė jau sunaikinta, Venta naikinama, o jei pasyviai stebėsime ir nieko nedarysime, tai melioratoriai-hidroenergetikai tą patį padarys ir su likusiomis upėmis.

Ekonominė padėtis

Lietuva

BVP milijardas JAV dol. : 1989 = 21,0,1991 = 10,2, 1992 = 4,9 ( Pasaulio bankas ), 1992 = 1,08 ( “Business Central Europe” ), 1993 = 1,95 ( Lietuvos statistikos departamentas ), 1993 = 4,9 ( Pasaulio bankas ); nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol. : 1989 = 5800,1991 = 2700, 1992 = 1300 ( Pasaulio bankas ), 1993 = 520 ( Lietuvos statistikos departamentas ), 1993 = 1300 ( Pasaulio bankas ); realus kasmetis BVP prieaugis +, nuosmukis – (proc.) : 1990 ( – 3,3 ), 1991 ( – 13,1 ), 1992 ( – 34,0 ), 1993 ( – 25,5 ), 1994 ( + 2 ).

Pereinamosios ekonomikos šalis; dalis buvusios SSRS 1989 ( proc.): gyventojų skaičiumi ( 1,3 ), BVP ( 1,5 ).

Latvija

BVP milijardais JAV dol. : 1989 = 16, 0, 1991 = 9,2, 1992 = 5,1 ( Pasaulio bankas ), 1992 = 1,08 ( “Business Central Europe” ), 1993 = 5,3; nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol. : 1989 = 5900, 1991 = 3400, 1992 = 1900, 1993 = 2000; realus kasmetinis BVP prieaugis +, nuosmukis – ( proc. ): 1990 ( +3 ), 1991 ( -8 ), 1992 ( -34 ), 1993 ( -12 ), 1994 ( + 3).

Pereinamosios ekonomikos šalis; dalis buvusios SSRS 1989 (proc.): gyventojų skaičiumi ( 1,1 ), BVP ( 1,3 ).

Latvijos ir Lietuvos ekonomikos raida panaši. Panašus pramonės vaidmuo, o svarbiausia žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Tačiau šios šalys dar iki karo turėjo ne tik panašumo, bet ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui Latvija pirmoji pradėjo plėtoti pramonę, o vėliausiai – Lietuva. Tarpukario laikotarpiu pagal pramonės gamybos apimtį Latvija lenkė ne tik Lietuvą ir Estiją, bet ir kai kurias kitas Europos šalis (pavyzdžiui Suomiją). Po II pasaulinio karo šalių ekonomikos lygis supanašėjo.

Latvija ir Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo patyrė sudėtingą ekonominę krizę. Ekonomikos lygis nukrito kelis kartus. Lengviausiai ekonominę krizę pergyveno Estija, todėl jos ūkio rodikliai aukštesni nei Lietuvos ir Latvijos. Latvija ir Lietuva neturėjo svarbių pramonei bei energetikai naudingųjų iškasenų.

Lietuva pagamina daug elektros energijos,o Latvija gerokai mažiau. Lietuvoje apie 80 % visos elektros energijos pagamina Ignalinos atominė elektrinė. Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį pagamina ant Dauguvos upės įrengta vandens jėgainių kaskada.

Didžiausią krizę patyrė Latvijos, Lietuvos mašinų pramonė. Mat iki nepriklausomybės beveik visa produkcija buvo realizuojama Rusijoje ir kitose Sąjungos respublikose. Po 1990 metų Baltijos šalių pramonės produkcijos paklausa sumažėjo. Tam turėjo įtakos sutrikę buvę ekonominiai ryšiai su Sovietų Sąjunga. Bet daugiausia įtakos turėjo gaminama atsilikusi, pasaulio standartų neatitinkanti produkcija. Skaudžiausiai tai atsiliepė Latvijai, kur buvo daugiau mašinų ir prietaisų gamybos įmonių (gamino vagonus, motorinius dviračius, mikroautobusus, telefono aparatus, radijo imtuvus ir t.t.).

Dabar šalių ekonomikos pagrindas yra lengvoji ir maisto pramonė. Taip pat šalims yra svarbus jūrų transportas. Lietuva turi vieną, bet ir žiemą veikiantį, Latvija – kelis. Svarbūs LAtvijos uostai – Ryga ir Liepoja. Vienintelis, tačiau didelis Lietuvos uostas – Klaipėda. Lietuvos pakrantėje baigiamas statyti Būtingės naftos terminalas.

Kalbos

Daug archajiškų ypatybių išlaikiusios lietuvių ir latvių kalbos yra giminiškos – abi jos sudaro tą pačią rytų baltų kalbų grupę, kilusią iš indoeuropiečių prokalbės, baltiškosios grupės. Šią grupę sudaro lietuvių, latvių ir jau mirusi prūsų kalba. Lietuvių ir latvių kalbos iki dabar geriausiai išlaikė senuosius garsus ir gramatikos ypatybes. Lietuvių ir latvių kalbos labia turtingos ir vaizdingos. Šių kalbų žodžius yra surinkę ir užrašę mokslininkai. Mokslininkai visus žodžius sudeda į tomu, knygas, paaiškina, ką jie reiškia ir kaip vartojami sakiniuose.

Kalboms užrašyti vartojami lotyniški rašmenys, kiekviena jų turi tarmių ir patarmių.

Lietuviai ir latviai – giminingos tautos. Panaši jų kalba ir kai kurie papročiai. Lietuvių ir latvių protėviai yra prieš II tūkst. m. iki Kr. į šiuos kraštus atsikrausčiusios baltų gentys: šiauriau – kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, piečiau – žemaičiai, aukštaičiai. Vakaruose buvo prūsų ir jotvingių gentys. Šiaurinių ir pietinių genčių keliai išsiskyrė XII amžiuje, kai pietinės gentys sukūrė stiprią valstybę, o šiaurines gentis nukariavo vokiečių riteriai. Pagal tarmes Lietuva šnekamąją kalbą skirsto į dvi grupes: aukštaičių ir žemaičių, be tarmių, lietuviai turi bendrinę arba literatūrinę kalbą. Bendrinė kalba jau yra sutvarkyta, priderinta prie kalbos normų.

Gyventojai

Lietuva

Gyventojų skaičius – 3,675 milrd.; vidutinis gyventojų tankumas 57 žm/km2; vidutinis gyventojų prieaugis nuo -5 – 0. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrų 63,3 metai, o moterų 75,0 metai. Sudėtis pagal lytį: vyrų 47,3%, o moterų 52,7%. Sudėtis pagal amžių iki 15 metų 22,5%, 15 – 59 metai – 60,5%; 60 – 74 metų 12%, per 75 metus 5%.

Latvija

Tik 54% Latvijos gyventojų yra latviai. Pastaraisiais dešimtmečiais joje tolydžio daugėjo rusų (33%), ukrainiečių, baltarusių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje apie 0,3 mln. latvių pasitraukė į Vakarus, beveik tiek pat buvo ištremta į Rusiją. Latvijoje dar gyvena lenkų, lietuvių, žydų ir kitų tautybių žmonių. Beveik 70% žmonių gyvena miestuose, vien Rygoje telkiasi 1/3 krašto gyventojų. Lietuviai Latvijoje gyveno jau prieš daug šimtų metų. Būta ištisų jų kaimų. Šiame šimtmetyje lietuvių gyventa nuo 95 000 1914 m. iki 37 000 ir daugiau 1980 m. Jie yra įsteigę mokyklų, įkūrę kultūros organizacijų, leidžia laikraščius. Daugiausia lietuvių gyvena Rygoje.

Gyventojų skaičius – 2,68 milrd.; gyventojų vidutinis tankumas 29žm/km2; vidutinis gyventojų prieaugis – 1,0 % ; vidutinė gyvenimo trukmė vyrų 63,5 metai, o moterų 74 metai. Sudėtis pagal lytį vyrų 46,4 %, o moterų 53,5 %. Sudėtis pagal amžių iki 15 metų – 21%, 15 – 29 metų -61%, 60 – 74 metų – 13%, per 75 metus -5%.

Latvija dažnai vadinama “blogos demografijos” Europos šalimi.

Miestai

Lietuva

Didžiausias Lietuvos miestas ir sostinė Vilnius, įsikuręs Vilnios ir Neries slėniuose. Nuo Vilnios kilęs ir miesto pavadinimas. Istoriniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1323 m. Jame gyvena 580 100 žmonių. Prie Vilnios žiočių, Gedimino kalno papėdėje, išsidėstęs Senamiestis, o naujieji gyvenamieji miesto rajonai – dešiniajame Neries krante. Vilnius – svarbiausias šalies pramonės ir kultūros centras.

Lankyti objektai: Gedimino kalnas, Aukštutinė ir Žemutinė pilis, Trys kryžiai, Vilniaus archikatedros bazilika, šv. Kazimiero – Lietuvos globejo – karalienės koplyčia, varpinės bokštas,Valdovų rūmai, šv. Onos bažnyčia, Bernardinų bažnyčia, Adomo Mickevičiaus 0( 1798 – 1855 ) paminklas, Piathickajos cerkvė, Choldkevičių rūmai, Rotušės aikštė, šv. Kazimiero bažnyčia, šv. Dvasios cerkvė, šv. Teresės bažnyčia, Medininkų ( Aušros ) vartų koplyčia.

Kiti svarbūs Lietuvos miestai: Kaunas, Klaipėda, Alytus, Panėvežys, Šiauliai.

Latvija

Dauguvos upės žiotyse yra Latvijos sostinė Ryga, minima nuo XII a. pradžios. Jos pavadinimas kilęs, matyt, nuo protakos vingio – Rydzinės – vardo. Žinoma Šv. Petro bažnyčia, kurios bokštas, iškylantis 120 m, buvo vienas aukščiausių Europoje, Didžiosios gildijos namas, Domo katedra (pradėta statyti 1211 m.) su vienais galingiausių Rytų Europoje vargonais.

Ryga – didžiausias Baltijos šalių miestas ir svarbiausias pramonės centras. Čia pagaminama daugiau kaip pusė krašto pramonės produkcijos. Rygoje gyvena ⅓ Latvijos gyventojų. Antras pagal gyventojų skaičių Latvijos miestas Daugpilis yra septynis kartus mažesnis už Rygą.

Ryga įsikūrusi abipus Dauguvos upės, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1198 m. Nuo XIII a. Ryga buvo Kalavijuočių ordino ir Livonijos ordino tvirtovė, garsus prekybos centras, į kurį atvykdavo nemažai prekiautojų ir iš Lietuvos. Ne visada Ryga buvo laisvas miestas: nuo 1581 m. jis priklausė Žečpospolitai (Lenkijos ir Lietuvos valstybei), nuo 1621 m. – Švedijai, o 1710 m. atiteko Rusijai. Šiandien Ryga – Latvijos sostinė, joje gyvena trečdalis – 840 000 – šalies gyventojų. Miestą puošia kruoščiai restauruotas senamiestis, gotikos, baroko stiliaus architektūros paminklai. Iškilmingiausios tautos šventės vyksta prie 42 m aukščio Laisvės paminklo, Rygos centre pastatyto 1931 – 1935 m.

Kiti svarbūs Latvijos miestai: Daugpilis, Liepoja, Jelgava, Jurmala, Ventspilis, Rezeknė.

Ūkis

Lietuva

Tradicinė šaka; iki 1990 buvo 2,3 vieta Europje pagal sviesto gamybą vienam gyventojui, 4 vieta Europoje pagal mėsos ir bulvių gamybą vienam gyventojui; gili pereinamojo laikotarpio krizė – nerentabilios žemės ūkio bendrovės ir nesustiprėjęs privatus ūkis; žemės ūkis duoda 21 proc. BVP vertės, dirba šalies dirbančiųjų proc. : 1960 = 54, 1970 = 31, 1980 = 23, 1993 = 17; gyvulininkystė duoda 65, augalininkystė 35 porc. Žemės ūkio produkcijos; žemės ūkio naudmenos pagal naudotojus 1991, 1992 ir 1993 proc.: visuomeniniai ūkiai ( žemės ūkio bendrovės ) 73, 52 ir 41, ūkininkų ūkiai 2,18 ir 27, gyventojų ūkiai 25, 26 ir 26; privatizavimas – ūkininkų skaičius metų pabaigoje tūkst.: 1991 = 6, 1992 = 73, 1993 = 111; vidutinio ūkio dydis ha: 1991 = 16, 1992 = 9,5; 1993 = 9; 1993 ūkininkų ir gyventojų ūkiai pagamino produkcijos proc. : bulvių 95, daržovių 94, vaisių ir uogų 78, pieno 73, grūdų 75, cukrinių runkelių 45, kiaušinių 44.

Latvija

Latvijoje kur kas anksčiau (1817- 1819 m.) negu Lietuvoje buvo panaikinta baudžiava, ir tai labai skatino pramonės plėtotę. Daug lietuvių bėgo nuo baudžiavos į Rygą dirbti ar mokytis. Sujungus Rygos uostą geležinkeliu su Vidurio Rusija, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šis miestas tapo vienu stambiausių Rusijos pramonės centrų ir uostų vakaruose.Latvija, neturėdama naudingųjų iškasenų, beveik visas pramonės žaliavas turi įsivežti. Šiandien Latvija gamina ir eksportuoja mašinas, elektrotėchnikos, elektronikos, chemijos ir maisto pramonės gaminius. Mikroautobusai „Latvija“, tramvajų ir geležinkelio keleiviniai vagonai, elektrovežiai, telefono aparatai ir telefono stotys, radijo imtuvai, mopedai, dyzeliniai varikliai, elektros lemputės, parfumerijos, tekstilės, trikotažo ir daugelis kitų gaminių turi pripažinimą už šalies ribų. Užsienyje žinomos VEF, „Radiotehnika“, „Dzintars“ ir daugelis kitų firmų. Didžiausias pramonės centras yra Ryga, chemijos pramonė sutelkta Daugpilyje, o Liepojoje plėtojama medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Latvija turi tris uostus: Rygą, Liepoją ir Ventspilį, iš kurių antrasis ir trečiasis žiemą neužšąla. Ryga yra stambus oro linijų, geležinkelių ir automobilių kelių mazgas, žvejybos uostas.Lietuva įsiveža daugelį čia suminėtų gaminių, o į Latviją eksportuoja šaldytuvus, televizorius, dulkių siurblius, stakles, magnetofonus, kilimus, įvairių įrenginių dalis.

Latvijos žemės ūkis yra orientuotas į pieno ir mėsos gamybą, todėl maždaug vienodą plotą užima javai (miežiai, avižos, rugiai, kviečiai) ir pašariniai augalai. Auginami cukriniai runkeliai ir linai, bulvės. Žemė dabar privatizuojama, todėl keičiasi gyvulininkystės ir augalininkystės struktūra ir mastai.

literatūra:

1. “Apie Lietuvą” 14 – 15, 10 – 55 psl.

2. “Europos šalys” 78,79; 86 – 89 psl.

3. Algimantas Semaška “ Po Lietuvą” 639 – 647 psl.

4. Pasaulio geografijos atlasas 22 psl.

5. Georgijus Sapožnikovas “ Europa. Geografijos vadovėlis 8 klasei” 132 – 137 psl.

Komentuokite!