Lietuvos ir Latvijos šalių ūkių palyginimas

41 0

LIETUVOS IR LATVIJOS ŠALIŲ PALYGINIMAS

Statistiniai Lietuvos duomenys:

Plotas: 65 300 km2

Gyventojų: 3 712 000

Sostinė: Vilnius

Kalba: lietuvių

Religija: katalikybė

Piniginis vienetas: litas

Aukščiausia viršukalvė: Juozapinės kalnas, 294 m

Ilgiausia upė: Nemunas, 937 km (Lietuvoje 475 km)

Svarbiausi verslai: pramonė, žemės ūkis, paslaugos

Daugiausia eksportuojama: maisto produktai, cheminės prekės, baldai, dviračiai, televizoriai, šaldytuvai, audiniai, elektros energija

Daugiausia importuojama: nafta, gamtinės dujos, mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės.

Statistiniai Latvijos duomenys:

Plotas: 64 616 km2

Gyventojų: 2 529 000

Sostinė: Ryga

Kalba: latvių

Religija: liuteronybė, katalikybė, baptizmas, stačiatikybė

Piniginis vienetas: latas

Aukščiausia viršukalvė: Gaizinkalnis, 311 m

Ilgiausia upė: Gauja, 460 km

Svarbiausi v

verslai: pramonė, žemės ūkis, tranzito paslaugos

Daugiausia eksportuojama: mediena, mikroautobusai, maisto produktai, medikamentai

Daugiausia importuojama: naftos produktai, gamtinės dujos, elektros energija, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, popierius.

Geografinė padėtis

Lietuva žemės rutulyje užima nedaug vietos. Nuo Kėdainių iki šiaurės ašigalio apie 4000 km, o iki pusiaujo 6000 km. Lietuvos sieno pažymėtos ženklais. Prie jų dieną naktį budi pasieniečiai, todėl pereiti ar pervažiuoti sieną galima, tik nurodytose vietose – muitinėse.

Lietuvos žemė, jos gelmės, vandenys, oro erdvė, apjuostos valstybės sienomis, sudaro valstybės teritoriją.

Vakaruose skalauja Baltijos jūra. L

Lietuvai priklauso apie 99 km Baltijos kranto. Dvylika jūrmylių ( 22 km ) nuo kranto yra teritoriniai Lietuvos vandenys. Lietuvos valstybės sieno ilgis apie 1700 km. Ji apjuosia 65300 km2 plotą. Kelionei dviračiu aplink apie Lietuvą reiktų 56 dienų, jeigu k
kasdien nuvažiuotume apie 30 km. Išilgai Lietuvos iš vakarų į rytus – 373 km, o iš pietų į šiaurę – 276 km. Lietuvoje į šiaurę nuo Vilniaus mažgaug ties 25 – u Molėtų plento km, yra Geografinis Europos vidurys, ten įkurtas skulptūrų parkas. Europoje yra apie 20 valstybių mažesnių už Lietuvą, todėl pagal dydį mūsų respublika yra vidutinė valstybė.

Mūsų valstybė turi kaimynų. Už šiaurinės sienos gyvena latviai. Siena su Latvija ilga – nuo Baltijos iki Drūkšių ežero. Latviai ir lietuviai vieninteliai išliko iš baltų grupės, o kitos giminiškos tautos gentys nutautėjo ir išnyko.

Siena su Gudija pati ilgiausia ir labia vingiuota. Gudijoje yra lietuviškų kaimų. Ignalinos rajone yra giliausiai į rytus įsiterpusi dalis. Čia ir saulė pateka anksčiau, taigi ši v
vieta yra labiausiai nutolusi į vakarus vieta.

Siena su Lenkija trumpa. Lenkijoje yra Suvalkų kraštas, kaip ir Vilniaus kraštas, Lenkijos atplėštas nuo Lietuvos. Ir dabar ten gyvena daug lietuvių.

Nuo Vištyčio ežero prasideda siena su Rusija, Karaliaučiaus sritimi. Dalis to krašto yra Mažoji Lietuva, kurios dalį sudaro lietuviškai kalbančių gyventojų žemės. Iš visų čia gyvenusių baltų susiformavo etninė grupė lietuvininkai. Po antrojo pasaulinio karo Mažoji Lietuva prijungta prie Sovietų Rusijos ir tapo Kaliningrado sritimi.

Latvija yra Europos šiaurės rytuose ( tiksliau – v
vidurio šiaurės rytuose ). Rytuose Latvijos pakrantę skalauja Baltijos jūra, Rygos įlanka. Kranto linijos ilgis 5 – 10 km, šalies ilgis iš vakarų į rytus 540 km, plotis iš šiaurės į pietus 2 – 10 km, dažniausiai priskiriama šiaurės arba rytų Europai.

Istorinės žinios

Lietuva

Lietuvos valstybė kūrėsi tuo metu, kai į Rytų Pabaltįjį pradėjo veržtis vokiečių riteriai. Jie siekė ne tik apkrikštyti dar pagoniškas šio regiono tautas, bet ir užvaldyti jų žemes. XIII a. pradžioje specialiai tam įkurtas Kalavijuočių ordinas pradėjo užkariauti dabartines Latvijos ir Estijos teritorijas, o to amžiaus 4 – ojo dešimtmečio pradžioje prie Vyslos žiočių įsikūręs kryžiuočių ordinas siekė užgrobti vakarų baltų prūsų žemes. Ordinas planavo nukariauti ir Lietuvą, o pirmiasia – Žemaitiją. Puikios žemaičių ginklo pergalės Saulės (1236) ir Durpės (1260) mūšiuose neleido to padaryti. Atkakliai pasipriešinusius prūsų, taip pat latvių ir estų protėvius atėjūnams pavyko nukariauti tik beveik per 100 metų. Per tą laiką Lietuvos valstybė sustiprėjo ir ilgainiui imta vadinti Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. XIV a. ji smarkiai išplėtė savo valdas į rytus, į Rusios valstybės, arba rytų slavų, žemes.

Latvija

Maždaug prieš 4000 metų baltų gentys kėlėsi iš pietų į šiaurę ir pasiekė dabartinės Latvijos teritoriją. Jos išstūmė į šiaurę ten gyvenusias finougrų gentis arba ilgainiui su jomis s

sumišo. Kuršiai įsikūrė vakaruose prie Baltijos, sėliai – Dauguvos vidurupyje, žiemgaliai – prie Lielupės ir Dauguvos žemupyje ir latgaliai – rytuose. Jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, mokėjo gaminti įrankius iš pelkių geležies.Tačiau tose žemėse, platindami krikščionybę, panoro įsigalėti kalavijuočiai ir kryžiuočiai. Latviai kartu su žemaičiais, lietuviais ir estais bandė priešintis užkariautojams. Buvolaimėti Saulės (1236 m.), Durbės (1260 m.), Ašeradės (1279 m.) mūšiai. Vis dėlto vokiečių feodalai jau XIII a. užkariavo ir pavergė dabartinėje Latvijos teritorijoje gyvenusias gentis, įkūrė ten Livonijos valstybę. Ilgam, iki XV-XVI a., įsivyravo tautinė ir socialinė priespauda, trukdžiusi latvių tautybės formavimąsi ir kultūros raidą.Apie šimtą metų trukusių XVI-XVII a. Livonijos, Žečpospolitos-Švedijos, Šiaurės karų padariniai latviams buvo liūdni: jų žemes dalijosi ir persidalijo karuose dalyvavusios valstybės. XVIII a. latvių žemės įėjo į Rusijos imperiją. XIX a. pabaigoje Latvija pasidarė viena iš pirmaujančių pramoninių Rusijos sričių. Joje kilo tautinis nepriklausomybės sąjūdis. Vėliau Latvija išgyveno dramatiškus 1905 ir 1917 m. revoliucijų įvykius, įveikė Pirmojo pasaulinio karo verpetus, kai valdžia ėjo iš rankų į rankas, ir tik 1920 m. sausio mėn. įgijo nepriklausomybę. Ją 1920 m. rugpjūčio 11 d. Taikos sutartimi pripažino ir Rusijos vyriausybė.Paskutiniųjų penkių dešimtmečių Latvijos įvykiai klostėsi panašiai kaip Lietuvos ir Estijos. 1989 m. vėl kilo tautinis sąjūdis d
dėl nepriklausomybės, kurią atkurtą pasaulis oficialiai pripažino 1991 m.

Latviją ir Lietuvą sieja panaši istorinė praeitis. XIX amžiuje jos priklausė Rusijos imperijai. Panašiai klostėsi jų likimas ir XX amžiuje. Beveik tuo pačiu metu (1918 m.) jos įgijo nepriklausomybę ir kartu jos neteko (1940 m.). Pokario metais abi valstybės pergyveno stalininį terorą, o po jo, per kelis dešimtmečius, tapo labiausiai pažengusios respublikos Sovietų Sąjungoje. Abiejose respublikose, po kelių politinių ir ekonominių permainų Sovietų Sąjungoje, susikūrė neprilausomybės sąjūdžiai. 1990 m. Lietuva, Latvija atkūrė nepriklausomybę.

Politinės žinios

Lietuva

Narystė tarptautinėse organizacijose : JTO 1991, EuroposTaryba 1993; ESBO. Respublika veikia 1992 Konstitucija; valstybės vadovas- prezidentas, renkamas penkeriems metams. (Lietuvos prezidentai: 1919 – 1920 Antanas Smetona; 1920 – 1926 Aleksandras Stulginskis; 1926 Kazys Grinius; nuo 1993 02 Algirdas Mykolas Brazauskas – prezidento rinkimuose “už” balsavo 61 proc. rinkėjų, buvo Lietuvos komunistų ir LDDP lyderis). Vienerių rūmų parlamentas ( Seimas ), 141 deputatas, renkamas ketveriems metams; vyriausybė nuo 1993 iš LDDP. Adolfas Šleževičius – LDDP lyderis; laikomas aukščiausiu pasaulyje premjeru, ūgis 198 cm. Svarbiausios politinės partijos –koalicijos ( vietų skaičius seime, 1992 10 – 11 rinkimai ): Lietuvos demokratinė darbo partija – LDDP ( 73 ) Lietuvos Sąjūdis ( 30 ), Lietuvos krikščionių demokratų partija (16)

Lietuvos socialdemokratų partija (8), Lietuvos . . .

literatūra:

1. “Apie Lietuvą” 14 – 15, 10 – 55 psl.

2. “Europos šalys” 78,79; 86 – 89 psl.

3. Algimantas Semaška “ Po Lietuvą” 639 – 647 psl.

4. Pasaulio geografijos atlasas 22 psl.

5. Georgijus Sapožnikovas “ Europa. Geografijos vadovėlis 8 klasei” 132 – 137 psl.

Komentuokite!