Geografinė padėtis………………………………………………………………………………3Klimatas…………………………………………………………………………………5Socialinė padėtis……………………………………………………………………………… .5Vyrai ir moterys…………………………………………………………………………6Darbas ir atsipalaidavimas………………………………………………………………7Kultūra………………………………………………………………………………….8Politinė padėtis………………………………………………………………………………. ..8Valdininkų biurokratizmas…………………………………………………………….10Švietimas………………………………………………………………………………………10Mokymosi sistema…………………………………………………………………… 12Ekonomika…………………………………………………………………………………… 13Žvilgsnis į Japonijos mokslą ir technologiją…………………………………………………………16Šalies ryšiai su Lietuvos Respublika………………………………………………………………………………20Techninė pagalba………………………………………………………………………………………………20Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas……………………………………………………………..20Kultūrinis šalių bendradarbiavimas………………………………………………………………………21Bendradarbiavimas tarp mokslo įstaigų………………………………………………………………..22Sugiharos reikšmė dvišaliams santykiams…………………………………………………………….22Pramogos……………………………………………………………………………………………………………………23Išvados……………………………………………………………………………………………………………………….24Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………….26Geografinė padėtisGeografinė padėtis Rytų Azija, salų grandinė tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, į rytus nuo Korėjos. Strateginė padėtis Šiaurės-Rytų Azijoje Geografinės koordinatės 36 00 N, 138 00 EBendras plotas 377 835 km2Sausumos plotas 374 744 km2Vandenų plotas 3 091 km2Kranto linija 29 751 kmKlimatas nuo tropinio pietuose iki vidutinio šiaurėje Kraštovaizdis daugiausia kalnaiAukščiausias taškas Fujiyama: 3 776 mŽemiausias taškas Hachiro-gata: -4 mNaudingos iškasenos nedideli mineralų klodai; žuvysŽemės panaudojimas ariama žemė: 11%; sodai ir plantacijos: 1%; pievos ir ganyklos: 2%; miškai ir augalyja: 67%; kita: 19% (1993 m. duomenys)Ekologinės problemos oro užterštumas dūmais ir dulkėmis iš kaminų, dėl kurių kyla rugštus lietus; ežerų ir kitų vandens telkinių užrugštėjimas sukelia vandenų degradaciją ir kelia grėsmę vandens organizmams; būdama viena iš didžiausių žuvų bei tropikų medienos vartotojų, ši šalis žymiai sumažina jų atsargas Azijoje, o tuo pačiu ir visame pasaulyje.
Sukurta tiek patrauklių ir paslaptingų, tikrų ir išgalvotų pasakojimų bei legendų, kiek jų yra apie “gamtinės tekančios saulės”, “žydinčios sakuros”, “paslaptingųjų salų” šalį – Japoniją. Dar ir šiandien europiečiai į japonus žiūri nevienodai. Japonijos valstybę sudaro daugiau nei 6800 salų. Dauguma jų labai mažos; tik 340 salų yra didesnio nei 1 km2 ploto. Keturios salos sudaro 99,37 proc. šalies teritorijos. Tai Hokaidas, Honsiu. Sikoku ir Kiusiu.Keturios šios salos sudaro 99,37 proc. Jų krantai labai vingiuoti. Šių salų kranto linija yra daugiau kaip 30 tūkst. km ilgio, t.y maždaug tiek, kiek Afrikos žemynas. Japonija – salų grandinė nutįsusi į rytus nuo Azijos žemyno. Vakaruose jos krantus skalauja Japonų jūra, rytuose – Ramusis vandenynas.Visos šalies teritorija yra beveik 378 000 km2 – maždaug kaip Suomijos (338 000 km2) arba Paragvajaus (407 000 km2) – tačiau ji plona kreive yra nusidriekusi daugiau kaip per 3800 km. Kalnai užima 4/5 valstybės ploto.Nors Japonijos teritorija nedidelė, – ji užima ašutntą vietą pasaulyje. Japonų raštingumas – 99%. Miestuose gyvena – 79% gyventojų. Todėl Japonija yra viena tankiausiai gyvenamų šalių pasaulyje. Japonijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 338 žmonės. O kadangi daug kur žemė nėra labai lygi, kad būtų galima statyti namus ar tiesti kelius, kai kuriose vietovėse gyvenama dar tankiau. Dauguma japonų gyvena itin pažangios ekonomikos rytinėje pakrantėje ir pietiniame regione. Šiose srityse įsikūrę pagrindiniai ir didžiausi Japonijos miestai. Keturi penktadaliai japonų gyvena didžiuosiuose ar mažesniuose miestuose. Maždaug 26,1 proc. japonų gyvena Tokijyje ir gretimose prefektūrose. Rajonuose aplink tris miestus – Tokiją, Osaką ir Nagoją – dabar gyvena 49,25 proc. visų japonų. Japonų tauta susidarė iš žmonių, gyvenusių įvairiose vietovėse. Išeiviai iš žemyninės Azijos įsikūrė japonų ir artimiausiose Ramiojo vandenyno salose greta čiabuvių. Vėliau įtaką japonų kalbai ir kultūrai padarė atvykėliai iš Kinijos bei Korėjos. Dauguma žmonių mano, kad Japonija – maža šalis. Net patys japonai tuo įsitikinę.Išties, ji tiesiog suspausta artimiausių kaimynių: Kinijos ir Rusijos, JAV ir Kanados, žvelgiančių į ją iš anapus Ramiojo vandenyno. Bet dydis – sąlyginis dalykas.KLIMATASKadangi Japonija nuo artimiausio žemyno pakrančių nutolusi per keletą šimtų mylių, jai būdingas okeaninis klimatas. Todėl vasaros čia būna ne tokios nepakeliamai karštos, o žiemos – šiltesnės. Ir kritulių iškrinta daugiau – maždaug nuo 40 iki 120 colių per metus.Skirtumas tarp gilių sniegynų ir niūrumos vienoj šiaurės Japonijos kalnyno pusėj ir giedro dangaus bei plikos žemės kitoj gali būti pribloškiantis.Kaitriausias laikotarpis yra nuo pirmųjų liepos dienų iki rugsėjo pradžios. Tada katra iš tikrųjų vos ištveriama – ne tiek dėl aukštos temperatūros, kiek dėl drėgmės. Užregistruojama apie 1000 tūkst. žemės drebėjimų per metus, daugelis jų yra silpni. Visgi stiprių taip pat pasitaiko, ir jų pasekmės dažnai būna: sugriuvę pastatai, tiltai, sunaikinti keliai, gaisrai, žuvę žmonės. Kasmet Japoniją siaubia Taifūnai.Socialinė padėtisŠalyje šiandien gyvena 127 mln. žmonių. Be to, apie 1 mln. japonų gyvena užsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitų tautų išsiskiria keletu ypatybių. Pirmiausia – nacionaline sudėtimi: japonai sudaro net 99 proc. visų šalies gyventojų. Dažnai jie save vadina dar ir Jamato žmonėmis, apeliuodami į Jamato lygumų, besitęsiančių aplink senąją sostinę Kiotą, regioną, kuriame suklestėjo japonų kalba, raštija, visa kultūra. Vėliau japonai asimiliavo okinavus, kalbančius savitu dialektu. Žemiausią pakopą tarp šalies gyventojų užima burakuminai, kurie keletą šimtmečių buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitų žmonių ieško darnesnių santykių tarp įvairių žmonių grupių. Gyvena šiek tiek korėjiečių, kinų, tajų, filipiniečių, kurie dirba mažiau apmokamus darbus.Japonai – ilgaamžiai gyventojai. Vyrai gyvena vidutiniškai 77, moterys – 84 metus. Tai ne riba. Kūdikių mirtingumas (3,5 mirtys 1000 gimusiųjų) yra mažiausias pasaulyje, nes kūdikiai, jei jie serga, dažnai išgydomi dar motinos įsčiose. Japonų šeimos yra stiprios, skyrybos retos (1-2skyrybos 1000 gyventojų). Tačiau nei aukštas medicinos lygis, nei didelė materialinė parama šeimoms, turinčioms vaikų, neišsprendžia vienos problemos – gimstamumo. 1950 m. 1000 gyventojų dar gimdavo per 28 vaikus. Dabar šis skaičius tesiekia 9-10. To priežastis – per “baby boom” (pokario metu didelio gimstamumo) laikotarpį buvusi agitacija už nedideles šeimas. Japonų šeimos šiandien išties turi po 1, rečiau 2 ar daugiau vaikų. Kai kurių demografų nuomone prie to prisideda ir vėlyvos vedybos: moterys pirmą kartą išteka vidutiniškai 27 metų, vyrai veda sulaukę 29, kai jau yra užsitikrinę tam tikrą materialinę ir socialinę padėtį. Dėl mažėjančio gimstamumo mažėja ir bendras gyventojų skaičius. Po 50 metų Japonijoje gyvens tik 100 mln. žmonių. Galima manyti, kad tankiai gyvenamoje šalyje, kokia yra Japonija, žmonių skaičiaus natūralus sumažėjimas nėra jau toks blogas reiškinys, bet iškyla kitos rimtos problemos. Tarp jų – gyventojų senėjimas: sumažės dirbančiųjų, o pensininkų (po 65 metų) dalis bus per 32 proc. (dabar 17 proc.). Viena iš išeičių – robotų kūrimas ir darbų, ypač sunkių ir sveikatai kenksmingų, robotizacija. Japonų apsirengimas: paprastas, funkcionalus, kartais dėl savo vienodumo net primenantis uniformas. Vieniems jie jautrūs ir subtilūs meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnūs samurajų palikuonys, išugdę Antrojo pasaulinio karo mirtininkus – kamikadzes (“dievų vėjas”), tretiems darbo fanatikai, savos firmos patriotai, nežinantys kas tai yra ekonominis streikas…… Dar kiti nuoširdžiai tvirtins, kad japonai – patys protingiausi (beje, dar ne taip seniai Japonijos užsienio reikalų ministras už tokį posakį Vakarų žurnalistams vos neatsisveikino su postu), kurie sukurs visiškai naują technologizuotą pasaulį, nes sugeba žaibiškai įsisavinti naujausius pasaulio mokslo ir technikos laimėjimus ir viską pagaminti kur kas geriau…… Sename tradiciniame kaime gali išvysti naujausius technikos ir technologijos laimėjimus, vėlgi harmoningai derančius su valstietiškomis tradicijomis.VYRAI IR MOTERYS
Japonijoje nuo vaikystės ugdoma pagarba vyresniems, užaugę vaikai rūpinasi senstančiais tėvais. Pastaruoju metu japonų šeima dažnai augina tik vieną vaiką. Merginos nenori tekėti už vienturčio, nes žino, kad turės padėti rūpintis jo tėvais. Bet tai dar ne didžiausia bėda. Kai kurios motinos įpratusios perdėtai rūpintis sūnumis: kartu ruošiasi paskaitoms, atlieka namų užduotis, baiminasi, kad šis nesusirastų anksti merginos, ir kuo ilgiau stengiasi jį globoti. Neduok Dieve, ištekėti už tokio vyro…Dar ir šiandien Japonijoje galima dažnai pamatyti, kaip į autobusą pirmieji įlipa vyrai. Keistai atrodo vyresnės japonų poros. Iš parduotuvės eina vyras, skaitydamas laikraštį, o iš paskos su pilnais pirkinių krepšiais ir dar tempdama įsikabinusį vaiką smulkiais žingsneliais tipena žmona. Tokios elgesio normos yra tradicinės, nes vyrai daug ir ilgai dirbdavo, o žmonos rūpindavosi namų ūkiu, vaikais. Buvo manoma, kad padėti žmonai gėda ir kad tai žemina vyrišką orumą. Tačiau jaunosios kartos japonų požiūris į švelniąją lytį gana ryškiai kinta. Kadaise japonėms buvo taikomas Konfucijaus posakis, kad moteris jaunystėje turi paklusti tėvui, brandos metais – vyrui, o senatvėje sūnui. Tačiau laikai keičiasi… Dabar japonės neskuba tekėti, kuria šeimas būdamos 28-29 metų. Kad vėliau būtų mažiau priklausomos nuo vyrų, merginos stengiasi susitaupyti pinigų. Jos siekia susikurti gerovę, pakeliauti po užsienį, pamatyti pasaulio. Nuo senovės tradiciškai moterims buvo sukurti įvairūs tabu. Anksčiau Japonijoje vyras galėdavo dėl smulkmenos palikti žmoną. Išsiskirti būdavo labai paprasta: vyrui užtekdavo pasakyti žmonai “eik iš namų” ir pasirašyti dokumentus. Moteris, norėdama skirtis, privalėjo kreiptis į vienintelę Edo (dabar Tokijas) šventyklą, kurios šventikas palaimindavo skyrybas. Prieš keletą metų nuskambėjo įvykis Osakoje, kai pasibaigus Sumo turnyrui į kovos areną įteikti apdovanojimo nugalėtojui nebuvo įleistas Osakos regiono gubernatorius, nes tai buvo moteris… Dabar juntamos didelės permainos tiek vyrų ir moterų santykiuose, tiek lyčių lygių teisių sferoje. Japonija netgi gali kai kur būti pavyzdžiu ir mūsų šaliai. Trys moterys šiuo metu naująjame Ministrų kabinete, o viena jų – užsienio reikalų ministrė. Japonijos parlamente pirmininko postą prieš keletą metų užėmė moteris, visi parlamentarai norom nenorom turėjo pasitempti, tapo džentelmeniškesni. Gal ir mums būtų verta pabandyti…DARBAS IR ATSIPALAIDAVIMASJaponai nepaprastai daug dirba. Tad japonų šeimos galva yra visiškai atitrūkęs nuo šeimos. Tačiau pastaraisiais metais dauguma įstaigų riboja savo pavaldinių darbo viršvalandžius. Pavyzdžiui, leidžiama per savaitę ne daugiau kaip tris vakarus ilgiau užsibūti darbe, per dieną viršvalandžių skaičius apribojamas iki keturių valandų ir panašiai. Tai susiję ir su sveikatos sutrikimais (pastaraisiais metais dėl pervargimo įvyko ne vienas mirtinas atvejis darbo vietoje), užtrukusia ekonomine krize (trūksta darbo vietų, o už viršvalandžius pagal įstatymą mokami dideli priedai), ir didesniu produktyvumu, naudojant modernias inžinierines technologijas. Net ir universitetuose vyresniųjų kursų studentai užtrunka laboratorijose ir kabinetuose iki vėlumos, o tik šeštadieniais mokslai baigiami “labai anksti”: šeštą ar septintą vakaro. Po tokių įtemptų darbų tradicija yra visiems bendradarbiams atsipalaiduoti prie alaus ar sakės bokalo, sekmadienį surengti bendros visiems (tiksliau, viršininko mėgiamos) sporto šakos varžybas. Darbas, darbo aplinka ir bendradarbiai japonui yra labai svarbu gyvenimo procesas, nes daugumą jų vienoje firmoje išdirba visą gyvenimą, pereidami nuo žemiausio iki aukščiausio karjeros laiptelių. Jei mums už viršvalandžius mokėtų tokius priedus (dabar dar, ačiū Dievui, jei laiku išmoka pagrindinį uždarbį), gal ir mes sėdėtume ir dirbtume per naktis, gal ir mūsų Lietuvos pažanga būtų greitesnė…Nauja darbo diena įstaigose pradedama himnu. Būdingos 3 pagr. religijos: sintoizmas, budizmas, konfucionizmas.KULTŪRA
Salose išsidėsčiusi Japonija šimtmečius kūrė savitą gyvenimą, kuriam didelę reikšmę turėjo ir geografinės sąlygos. Daugybė tradicijų, papročių, šalies valdymo sistema sukūrė ir įtvirtino stiprią savisaugos sistemą, kuri saugojo nuo viso to, kas buvo ne japoniška. Netgi iš kinų perimti hieroglifai (552 m. Korėjos imperatorius atsiuntė dovaną – budistų sutras) tariami kitaip. Ir šiandien japonų kalbos ir rašto sudėtingumas daugeliui žmonių uždaro duris į turtingą ir savitą japonų kultūros lobyną.Pasaulis keičiasi, o Japonijoje jis keičiasi ypač sparčiai. Tą gali pamatyti lankydamasis Japonijos didmiesčiuose ar nuošaliuose kaimuose. Vakarais prašmatniame bankų, klubų, parduotuvių, verslo būstinių Ginzos rajone Tokijuje gali pamatyti iš naujausio automobilio modelio išlipantį frakuotą solidų turtuolį ir jo žmoną, apsirengusią spalvingu kimono, kurio kaina prilygsta tam automobiliui. Japonas su visa savo šeima šviesią mėnesienos naktį gali išsėdėti miesto skvere ir gėrėtis žydinčios japoniškos vyšnios – sakuros – žiedais. Sename tradiciniame kaime gali išvysti naujausius technikos ir technologijos laimėjimus, vėlgi harmoningai derančius su valstietiškomis tradicijomis.Politinė padėtisOficialus pavadinimas Japonijos ImperijaOficialus pavadinimas vietine kalba Nippon KokuPavadinimas vietine kalba NipponValdymas konstitucinė monarchijaSostinė Tokijus (Tokyo)Valstybinė kalba japonųVartojamos kalbos japonų, anglųBalsavimo teisė visuotinis balsavimas; nuo 20 metųValstybinė šventė Imperatoriaus Gimtadienis, gruodžio 23 d. (1933)Administracinis skirstymas 47 prefektūros; Aichi, Akita, Aomori, Chiba, Ehime, Fukui, Fukuoka, Fukushima, Gifu, Gumma, Hiroshima, Hokkaido, Hyogo, Ibaraki, Ishikawa, Iwate, Kagawa, Kagoshima, Kanagawa, Kochi, Kumamoto, Kyoto, Mie, Miyagi, Miyazaki, Nagano, Nagasaki, Nara, Niigata, Oita, Okayama, Okinawa, Osaka, Saga, Saitama, Shiga, Shimane, Shizuoka, Tochigi, Tokushima, Tokyo, Tottori, Toyama, Wakayama, Yamagata, Yamaguchi, Yamanashi
Tarptautiniai klausimai ir ginčai Ginčas su Rusija dėl 1945 m. Sovietų Sąjungos užimtų pietų Kurylų (salos Etorofu, Kunashiri, Shikotan ir Habomai grupė); ginčas su Pietų Korėja dėl Liancourt Rocks salelės (Takeshima i Tokdo); ginčas su Kinija ir Taivaniu dėl Senkaku salų1947 m. Japonija priėmė naują Konstituciją, pagal kurią neturi teisės turėti kariuomenės, nors šiandien turima gynybos armija iš esmės gali atlikti reguliarios kariuomenės funkcijas. Iš biudžeto jai skiriama tik 1 proc. BVP, t.y. nepalyginti mažiau nei daugelyje kitų valstybių. Minimalios išlaidos šalies gynybai leido padidinti išlaidas ekonomikai ir mokslui ugdyti. Būdama demilitarizuota valstybė, Japonija neatsisakė kai kurių JAV užsakymų jos karo Korėjoje (1950 m.) metu, iš to gerai pasipelnydama. Nuo migločiausių laikų Japoniją valdo ta pati giminė. Neabejotina, kad maždaug devintame amžiuje imperatorius neteko realios galios. Tačiau visuomet buvo laikomasi didelės pagarbos imperatoriškajai giminei. Pagal pokarinę 1947 – ųjų metų konstituciją, imperatorius – tai “ valstybės ir tautos vienybės simbolis,kurio padėtį lemia tautosvalia, išreiškianti aukštesniąją valdžią “. Imperatoriaus funcijos – grynai simbolinės; tiesiai šviesiai pasakyta, kad imperatorius “ neturi jokios valdžios , susijusios su vyriausybe “. Reali valdžia priklauso parlamentui. Visi imperatoriaus aktai susiję su valstybe, turi būti žinomi kabinetui ir privalo gauti jo pritarimą, ir už tai kabinetas atsakingas.Visiškai atribota nuo politikos, imperatoriaus šeima – nacionalinės vienybės simbolis, pastovumo požymis ir ramybės teikantis emocinis ryšys su praeitimi. Kadangi konstitucija įkūrė parlamentinę sistemą, tai parlamentas tapo- aukščiausias valstybės valdymo organas ir vienintelis leidžiamasis organas. Parlamantas taip pat rinko ministrą pirmininką, kuris renkamas iš parlamento narių, o jeigu nesutariama su Aukštesniaisiais rūmais(sudaro 512 deputatų), sprendimai lemia Žemesnieji(252 deputatai). Japonija suskirstyta į prefektūras, šios į miestus, miestelius ir kaimus, o didesni miestai suskrstyti į kvartalus. Kaimai – vietovės su 30 000 žmonių. Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria ministras pirmininkas. Japonų teismų skiriamos bausmės apskritai švelnios, teisėjai atsižvelgia į nusikaltėlio apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo. Nuoširdi atgaila laikoma pirmu žingsniu, siekiant reabilituotis. Laikomasi nuomonės, jog teisėjai garbingi ir sąžiningi; policija labai gerbiama. Teisėtuma Japonijoje lemia ne advokatai ir ne teisėjai, o aukštesnieji valdininkai, dažniausiai baigę teisės studijas, ir aibė smulkių pareigūnų, kurie privalo įgyvendinti įstatymų kodeksus ir nurodymus. Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO (padengia 12 % JTO biudžeto išlaidų., G-7, OECD,
VALDININKŲ BIUROKRATIZMAS
Kiekviena šalis turi savo valdininkus, o šie plėtoja biurokratinę sistemą, kuri vienaip ar kitaip yra reikalinga. Keista, bet kuo aukštesnio išsivystimo lygio šalis, tuo daugiau popierėlių ir kitų dokumentų reikia apiforminti. Jie reikalingi tvarkai palaikyti, bet netinkamai sureglamentuotas biurokratinis aparatas, gali tapti korpuracijos ir kyšininkavimo priežastimi. Tikriausiai n…iekur nėra tiek daug blankų, formų, formelių, anketų ir kitų dokumentų, kaip Japonijoje. Tačiau jų parengta informacinė sistema užtikrina, kad vienam ar kitam konkrečiam leidimui gauti reikia, pavyzdžiui, 16-os arba 24-ių įvairių pažymų ar formų… Bet jei jos bus surinktos ir pristatytos, nė vienas valdininkas nebeprašys jokio papildamo pažymėjimo, negaišins jūsų daugiau valandų ar dienų, negu numatyta įstatymuose, priešingu atveju jis netektų premijų, darbo ir pagarbos. Pas mus popierių reikia mažiau, bet niekas negali pasakyti, kiek ir kada jų reikia iš viso. Kiekvienas valdininkas reikalauja pagal nuotaiką. Gal todėl mes ir gyvename ne taip kaip japonai.ŠvietimasNorint puikia išmokti šnekėti japoniškai, reikia gimti ir augti Japonijoje, nes japonų kalba yra ne tik žodžiai, bet ir bendravimo kultūra, kai skirtingų žmonių tarpe ir skirtingoje aplinkoje vartojami visiškai skirtingi žodžiai, ir kartais atrodo lyg tai būtų visiškai skirtinga kalba.Japonija skiria ypač daug dėmesio moksliniams tyrimams, be kurių jokia šalis šiandien negali įsivaizduoti ekonominės pažangos ir išvis ateities. Švietimui skiriama 18 proc. viso biudžeto. Šalyje yra 649 universitetai (444 iš jų privatūs) ir 572 kolegijos, studijuoja 2,8 mln. studentų. Šiuolaikinė technika ir technologijos reikalauja vis aukštesnio dirbančiųjų išsimokslinimo. Pamažu nyksta tradiciniai darbininkai, modernias technologines linijas aptarnauja kvalifikuoti universitetų ir kolegijų auklėtiniai. Kasmet moksliniams tyrimams iš biudžeto skiriama apie 8 proc. nuo BVP. Didelę dalį lėšų šiam tikslui skiria patys universitetai ir privačios kompanijos. Be to, Japonijos mokslininkai gauna daug pelningų užsakymų iš užsienio. Tuo pat metu Japonija iš užsienio perka nemažai licencijų ir patentų. Ypač daug dėmesio skiriama tokiems fundamentaliems tyrimams, kaip atominės energijos panaudojimas, kosminės erdvės įvaldymas, informacinių sistemų kūrimas. Tačiau nereikėtų manyti, kad visi japonai tik ir sėdi prie kompiuterių ir studijuoja tik techninius mokslus. Daug dėmesio skiriama humanitariniams ir socialiniams mokslams, menui. Svarbus vaidmuo Japonijoje skiriamas švietimui, kuris yra valstybės intelekto ir ateities pamatas.Vien mokyklos diplomas su gerais pazymiais gali garantuoti puikia ateiti ir padeti visuomeneje. Japonijos aukstosios mokyklos bendradarbiauja su firmomis, kurioms ruosia kvalifikuotus specialistus, todel studentai dazniausiai zino, kur ir ka jie dirbs bei kiek jia uzdirbs. Japonijos “smegenu sostine” vadinamas universitetu miesta netoli Tokijo-CUKUBA.Stojamuosius egzaminus reikia leikyti ne tik stojant į aukštąsias mokyklas , bet ir į vidurines. Pats pagarbiausias žodis Japonijoje yra mokytojas (sensei). Šį žodį žino ir daugelis mūsų, mokęsi Rytų kovos menų, nes ir treneris, ir dėstytojas, ir vyresnysis kolega, turintis daugiau patyrimo ir žinių, pagarbiai vadinami mokytojais. Kai kurios šios šalies tradicijos pastebimos ir Lietuvoje. Pagarba vyresniems žmonėms ir mokytojams japonams įaugus į kraują, nors nauja epocha įnešė ir naujų pasikeitimų. Iki pastarųjų dešimtmečių, išėjus iš darbo skyriaus ar departamento vadovui, be jokių abejonių jo vietą užimdavo vyriausio amžiaus jo pavaldinys. Universitetuose profesoriui išėjus iš katedros, vyriausiam katedros docentui būdavo pasiūloma eiti profesoriaus pareigas ir t. t. pastaraisiais matais vis jaunėja privačių įmonių vadovų amžius, tačiau to negalima pasakyti apie valstybės tarnautojus. Aukštesnės pareigos vis dar neatskiriamos nuo solidaus amžiaus.
Žinios, pedagoginė patirtis ir mokslas yra vertinami, ir pagarba suteikiama labiau už vardą negu už postą. Nes postą gali gauti, o vardą reikia užsitarnauti.dėl to net ir aukščiausias valdininkas jaučiasi labiau pagerbtas, jei į jį kreipiamasi, pavyzdžiui, profesoriaus vardu, negu ministre ar mere. Pas mus profesoriams dar toli iki tokio vertinimo.MOKYMOSI SISTEMAMokykloje vienoje klasėje mokosi iki 40 mokinių. Elementarioje ir vidurinėje mokykloje pamokų trukmė 50 min., o aukštesniojoje mokykloje – 55 min. Mokykloje nėra valytojų. Viską tvarko patys mokiniai. Į pamokas ateina apsirengę tik uniforma. Vienoda apranga privaloma ir per kūno kultūros pamokas. Po mokyklą vaikščioja tik persiavę avalynę. Tapkėmis apaunami ir svečiai apsilankę mokykloje.Japonų mokyklose viena pagrindinių disciplinų yra mokėjimas matyti spalvas. Skirti spalvas mokoma nuo vaikystės. Iki šešerių metų vaikai piešia akvarele, tušu, spalvotais pieštukais ir kreidomis, karpo figūrėles iš spalvoto popieriaus. I-II klasėje vaikai susipažįsta su pagrindinėmis spalvomis, suvokia, kas yra “šilta” ir “šalta” spalva. Jau I klasėje skiria 12 spalvų. III ir IV klasėje mokosi suvokti spalvų grupes, jų kontrastus. V-VI klasėse išmoksta suvokti ne tik 12 pagrindinių spalvų, bet dar po šešis kiekvienos tos spalvos tonus. Baigdami mokyklą, vaikai jau turi mokėti komponuoti patys 72 tonais. Be dailės, muzikos, kitų meno šakų mokykloje daug laiko (po 2-3 valandas kasdien) skiria kūno kultūrai.Japonų kaligrafija – atskira meno šaka. Elementarioje mokykloje besimokantis mokinys kiekvieną dieną turi kaligrafijos pamoką. Baigę pradinę mokyklą mokiniai turi mokėti 1000 hieroglifų. Geram specialistui pakanka žinoti penketą tūkstančių ženklų. O šiaip išsiverčiama su pora tūkstančių, kurie vyriausybės rekomenduoti kaip pagrindiniai. Japonai hieroglifus rašo taip pat įvairiai: vieni rašo vertikaliai, kiti – horizontaliai. Jei esi senų tradicijų šalininkas – rašai iš dešinės į kairę, jei naujų – iš višaus į apačią arba iš kairės į dešinę. Dauguma hieroglifų vaikai įsisavina per trejus metus. Tačiau reikia dar trijų metų ženklams įtvirtinti. Praktiškai visą laiką pradinėje mokykloje, kurioje mokslas trunka nuo 6 iki 12 metų amžiaus, vaikai mokosi rašto.Baigdamas vidurinę mokyklą (tiksliau, vadinamąją gramatinę mokyklą) japonas privalo žinoti 881 hieroglifą. Tai raštingumo minimumas. Baigdamas aukštąją mokyklą – 1850. Koledže reikia išmokti maždaug 3000 hieroglifų. Apie 5000 reikalinga moksliniams tekstams skaityti. Istoriniams – 50 000. Šie tūkstančiai simbolių sudaryti mažiau kaip iš 300 grafinių elementų, primenančių labai stilizuotus piešinius. Dauguma iš jų retai naudojami. Geiša – japoniškai – meno žmogus. Geišos samdomos pokyliams, vestuvėms. Spalvotą kimono dėvinti, ji užima svečius. Tačiau norint ja tapti ji turi ilgai mokytis. Tam šaly yra specialios mokyklos į kurias priimamos septynmetės mergaitės ir mokomos iki 20 metų. Jos mokosi mizikos ir šokio meno, elgesio kultūros, literatūros, dailės, arbatosgėrimo ritualo.Ekonomika. Ilgą laiką buvo propaguojama darbo sutartys visam gyvenimui. Dažnas, pradėjęs dirbti vienoje kompanijoje, išdirbdavo visą gyvenimą, nes kompanija ne tik mokėjo atlyginimus, bet dažnai teikdavo paskolas būsto ar automobilio įsigijimui, vaikų išsimokslinimui ir pan. Ir dabar darbo dėl to ir darbo užmokesčio sistema paremta trimis dalimis: pagrindiniu (minimaliu), viršvalandžių apmokėjimu ir premijomis. Tokia darbo filosofija neleidžia net pagalvoti apie ekonominius streikus, piketus ar demonstracijas. Beje, ir bedarbystė yra mažiausia (iki 2 proc.) tarp išvystytų valstybių. “ Japoniškojo stebuklo” sudėtinės dalys: antiinfliacinės priemonės, plano ir rinkos ekonomikos proporcijos naujos technikos ir technologijų importas, japoniškas gyvenimo būdas (“nulis defektų”), kūrėjai (išskirtinė nacija, darbas vienoje vietoje iki gyvos galvos, darbo užmokesčio didėjimas priklausomai nuo amžiaus), japoniškas vadovavimo stilius (vadovu tampama pagal stažą, o ne pagal asmeninius nuopelnus, “japonai ilgai sprendžia, bet greitai vykdo”).Japonijos kompanijos pagrindines gamybos priemones keičia vidutiniškai kas 5-6 metai (JAV – kas 9), naujus gamybos modelius sukuria kur kas greičiau nei JAV. Japonijos planavimas remiasi patikimomis prognozėmis apie vartojimo poreikius, atsižvelgiama į geografines ir socialines rinkų ypatybes, vartotojų išsimokslinimą, skonį ir pan. Tam padeda ir didžiulės lėšos, skiriamos iš pirmo žvilgsnio kartais tarsi nereikšmingiems tyrimams. Valstybė, susipažinusi su ekonomine situacija šalyje ir pasaulyje, gali paremti net visiškai naują ir dar mažai žinomą firmą.Be abejo, Japonijos pramonės ir verslų konkurencingumą pasaulio rinkose užtikrina ir žemesnė gaminių savikaina, kurią lemia mažesni darbo užmokesčiai, robotų taikymas gamyboje ir kt.Tos ir kitos priežastys, aplinkybės ir veiksniai užtikrina spartų Japonijos ekonominį kilimą. Valiuta- jena(100 senų). Žiūrint iš šalies krinta į akis ir tai, kad šalyje skiriama ne tik daug dėmesio, bet ir lėšų tradicijoms išlaikyti, kultūrai visapusiškai puoselėti. Šalyje veikia 17 819 visuomenės klubų, 2396 bibliotekos, 985 muziejai. Nepaisant to, kad televizorių skaičiumi 1000 gyventojų Japonija nusileidžia tik JAV, kasmet 1 žmogui šalyje spausdinama 13 knygų, 17 savaitraščių ir 24 mėnesiniai žurnalai. Pagal laikraščių tiražus Japonija taip pat pirmauja pasaulyje. Tarp išleidžiamų knygų vyrauja grožinė, istorinė ir socialinė literatūra, knygos apie meną. Japonijos mokslininkai ir politikai vis labiau įsisąmonina, kad civilizacija be humanitarinės kultūros gali būti net pavojinga. Dėl to vyksta spartus techninių ir tiksliųjų bei gamtos mokslų humanizavimas. Todėl galima tikėtis, kad ir naujausi išradimai bei gaminiai atsiras žiūrint į švelnų sakuros žiedą. Ir kad jie visi tarnaus žmonijos pažangai ir taikai. Japonijos ekonomikos spartus augimas pokario metais ir jos sugebėjimas ne tik prisitaikyti prie pasaulio rinkų, bet ir tikslus poreikių prognozavimas traukia ne tik politikų ir ekonomistų dėmesį, bet ir verčia kitas valstybes neatsilikti nuo to tempo, kurį siūlo Tekančios saulės šalis. Pastaraisiais dešimtmečiais suklestėjo ne tik ikikarinės Matsushita, Canon, Sharp, YKK (didžiausia pasaulyje užtrauktukų gamintoja) kompanijos, bet ir tapo žinomos jau po karo išaugusios Honda, Sony, Sanyo. Šiandieninė Japonija pagal ekonominį išsivystymą užima antrąją vietą pasaulyje po JAV. Japonija turi 16 proc. bendrojo pasaulinio produkto, o pagal jo dydį, tenkantį vienam gyventojui, aplenkia JAV. Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio šalis tapo ir vienu didžiausių pasaulio kreditorių. Japonijai tenka 12 proc. pasaulio pramoninės gamybos. Žydinčių sakurų šalis pasaulyje pirmauja pagal pramoninių robotų (per 48 mln., arba per 50 proc. pasaulyje gaminamų robotų), puslaidininkių (40 proc. pasaulinės gamybos), lengvųjų automobilių (60-70 mln. kasmet), plieno (apie 100 mln. t kasmet, nors visas žaliavas importuoja) gamybą, laivų statybą (52 proc. pasaulyje pastatomų laivų). Tarp pirmaujanč…ių šalių yra ir pagal spalvotųjų televizorių (per 6 mln.), kopijavimo mašinų (per 2 mln.), vaizdo kamerų (beveik 10 mln.), laikrodžių (550 mln.), sintetinių audinių (1,7 mlrd. kv. m) ir kt. pramonės produkcijos gamybą. Pirmoji vieta pagal buitinės elektrotechnikos gamybą Daugelis šalies įmonių statomos pakrantėse supiltuose plotuose.Kalbant apie Japonijos pramonę, nereikėtų pamiršti, kad šalis beveik neturi jokių kuro ir rūdinių išteklių. Išimtį sudaro nedidelės cinko rūdų ir akmens anglių atsargos. Energetinius išteklius iš dalies kompensuoja geoterminės, vandens ir 48 atominės elektrinės. Visas kitas kuras ir žaliavos yra įvežama.Kadangi salyje beveik nera naudingu iskasenu Japonija gerokai labiau priklauso nuo kitu saliu – tiekeju nei kitos. Del naudingu iskasenu trukumo, neapsimoka isgauti naud. Iskasenu, kadangi ju kiekiai mazi, o kasybos islaidos dideles.Unikalus yra žemės ūkis. Dirbama žemė (5,3 mln. ha) užima tik 14,3 proc. šalies ploto. Vyrauja nedideli individualūs valstiečių ūkiai. Priskaičiuojama iki 2497 tūkst. ūkių, iš kurių 59 proc. yra mažesni nei 1 ha. Vyksta spartus ūkių skaičiaus mažėjimas (1985 m. jų buvo 4267), o kartu ir stambėjimas. Apie pusė visų dirbančiųjų žemės ūkyje yra 65 metų ir vyresni. 67 proc. ūkių didesnes pajamas gauna ne iš savo žemės, o iš papildomų užsiėmimų (turizmo, verslų, darbo transporte, pramonėje ir pan.). Žemės ūkis patenkina apie 70 proc. maisto poreikių. Žemės ūkyje, šalia tradicinių produktų, didėja jautienos, avienos, arklienos, paukštienos, ožkienos, pieno produkcijos gamyba. Ryžiai tradiciškai išlieka svarbiausia kultūra; 1 hektare išauginama 51 cnt ryžių grūdų. Japonijos žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu. Nedidelese ilankose kuriami zuvu ukiai: juose veisiami moliuskai, unguriai, melynieji tunai, krevetes. Maisto produktus japonai gauna ne tik iš žemės ūkio, bet ir iš vandenynų, jūrų. Juose žvejoja ir jūros augalus renka 215 tūkst. žmonių. Daugiausia (12,6 mln. t) žuvų žvejai sugavo 1986 metais. Vėliau laimikių mažėjo. Šiuo metu kasmet sugaunama 7,4 mln. t žuvų, austrių, krabų, perluočių. Apie 67 tūkst. t žuvų (daugiausia ungurių, upėtakių ir karpių) išauginama vidaus vandenyse. Per metus kiekvienas japonas suvalgo 69,6 kg žuvų ir kitų jūros produktų (geldelių, jūros kopūstų, laminarijų ir pan.). Ekonomiškai viena stipriausių valstybių. Prekės pažymėtos ženklu<> žinomos ir vertinamos pasaulyje. Iki 19a.Japonija buvo uždara valstybė ir tik vėliau atvėrė duris pasauliui.Iš esmės buvo pertvarkytos arba naujai sukurtos energetikos, metalurgijos,automobilių, laivų statybos,chemijos bei kt. Pramonės šakas. Maisto produktus japonai gauna ne tik iš žemės ūkio, bet ir iš vandenynų, jūrų., upėtakių ir karpių) Per metus kiekvienas japonas suvalgo 69,6kg. žuvų ir kitų jūros produktų (geldelių, jūros kopūstų ir pan.).Žvilgsnis į Japonijos mokslą ir technologijas
Ex oriente Lux – šviesa ateina iš rytų, sakoma, šviesą suprantant kaip mokslą, kuris šviečia pasauliui naujomis idėjomis ir viltimis. Iš Rytų šalių bene labiausiai mokslo vaisius skleidžia Japonija, kuri, būdama bene skurdžiausia gamtos išteklių, gyvendama ant nuolat drebančių uolų ir niokojama taifūnų, tapo viena turtingiausių pasaulio šalių.Jau prieš 20 metų Panasonic firma, be šimtų elektronikos gaminių, gamino ir namų elektronikos kompleksus, kurių kompiuteris valdo dujų, vandens, šilumos ir elektros tiekimą, priima informaciją iš išorės ir naudoja ją namie, sujungia telefoną su draugais ir pažįstamais, primena jų gimtadienius ir šventes, skaičiuoja optimalų valgiaraštį šeimai atsižvelgiant į sveikatos būklę, amžių, sezoną ir darbo pobūdį. Komplekse ir apsaugos nuo gaisro bei įsilaužimo priemonės, šeimos narius atpažįstantys durų užraktai. Tada tai atrodė fantastika, bet dabar ji dar tobulesnė. Net tualetuose gausu elektros.Daug dirbdami japonai sukūrė ir kuria vis naujus mokslo ir technologijos stebuklus. Japonai seniai suprato, kad didėjant tarptautiniai tarpusavio priklausomybei d…augiausia pastangų dedama harmonizuoti žmonių veiklai su mokslu ir technologija, skatinant bendradarbiavimą mokslo ir aukštųjų technologijų srityse. Mokslas labiausiai sieja tautas, nes jis neturi sienų. Universitetiniams moksliniams tyrimams Japonija visada skirdavo daug lėšų. Mokslininkų atlyginimui skirtos lėšos sudaro 10-15proc. mokslui skiriamų lėšų, kitos skiriamos moderniai įrangai įsigyti, nes vienas mokslininkas gerai įrengtoje laboratorijoje padaro daugiau, nei šimtas tuščioje. Lietuvoje mokslininkų atlyginimams skiriamas beveik visas 100proc. lėšų, skirtų mokslui. Prieš porą metų Japonija , sekdama JAV ir kai kuriomis Europos šalimis, dar padvigubino universitetiniams tyrimams skirtas lėšas.Japonijoje miškų nedaug, tačiau svarbiausias Japonijos medis yra elektronikos medis. Tą medį maitina žemė – tai gerai išplėtota aukšta technologija, jo šakos – įvairios elektronikos ir telekomunikacijų sritys, o šviečianti ir šildanti saulė – rinka, tiekainti jam energiją ir gyvybę. Technologijos yra varomoji jėga, o pelnas, gautas rinkoje, yra jo gyvybingumo šaltinis.
Japonija pirmauja pasaulyje kai kuriose mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų srityse (informacinių sistemų, puslaidininkių prietaisų, didelio tankio duomenų saugojimo sistemų ir kt.). Japonijos mokslininkai ir inžinieriai pateikia ir užfiksuoja daugiau patentų nei bet kurios kitos šalies, Japonijos aukštųjų technologijų eksportas nuolat auga ir lenkia JAV ar bet kurios kitos šalies eksportą. Privačių firmų lėšos mokslui ir technologijoms gerokai pranoksta vyriausybės skiriamas lėšas. Naujų technologijų skaičius nuolat auga. Japonija jau pirmauja pasaulyje daugiau nei 30 iš 101 ateities technologijų, žengia kartu dar 24 iš 28 ir yra trečioji dar 20-tyje. 2001-2010 m. pasirodys 38, po 2011 m. dar 37 naujos technologijos, daugiausia elktronikos, informatikos, medžiagų ir gyvybės mokslo srityse. Anglų patarlę “Rūpinkis pensu, jei nori turėti svarą” japonai savaip perfrazavo: “Rūpinkis elementais, jei nori turėti gerą gaminį. Jie tiria naujas medžiagas – superlaidininkus, puslaidininkius ir feroelektrikus, unikalias daugiafunkcines keramikas, fotoaktyvias ir fotonines medžiagas, polimerus, iš jė kuria protingąsias medžiagas, reaguojančius į visokius aplinkos pokyčius, plėtija biotechnologiją, ieško naujų efektų ir reiškinių, kuria bioelektronikos ir kvantinius prietaisus.Jponų gyvenimo trukmė yra viena iš ilgiausių pasaulyje ir jie rūpinasi gyvenimo kokybės gerinimu. Todėl naujausia elktronika ir technologijos (branduolio magnetinio rezonanso, ultragarso, radiacinės terapijos ir kt.) taikomos žmonių gydymui.Sukurti dirbtiniai inkstai, rankos, kojos ir kiti organai, klausos ir kalbos aparatai, pacientų nuolatinio sekimo sistemos, aplinkos kontrolės, vėžio terapijos, erdvinio vaizdo diagnostikos, erdvinio matymo aparatai akliesiems ir t.t.Sparti pažanga telekomunikacijų srityje. 1985m. faksas ir mobilusis telefonas buvo naujovė, o dabar jais naudojasi net vaikai. 1988m. telekomunikacijų minsterija sukūrė tyrimų programą aukštųjų telekomunikacijos technologijų (didelio informacijos perdfavimo greičio, dirbtinio intelekto, naujų ryšių tinklų) plėtrai. Visko pradžia yra fundamentiniai tyrimai, nes jie kuria naujas skaitmeninių ir mobiliųjų ryšių technologijas bei Hi-Vision telekomunikacijų sistemas. Dabar 4500 gamyklų sukuria apie 300mlrd. jenų vertės šios rpodukcijos per metus. Svajojama, kad pasitelkus kompiuterius ir telekomunikacijas šių dienų technologija ateityje bus pajėgi sukurti gaminius malonesniam žmogių gyvenimui ir našesniam darbui.Dėl globalinės ekonomikos ekspancijos energijos suvartojimas pasaulyje kasmet padidėja 3 proc., o Japonijoje-6proc. skrendant naktį virš Japonijos ji visa šviečia, nors Japonija beveik neturi savų energijos šaltinių, išskyrus vandens. Todėl Japopnijoje gerai išplėtota ekonomiška ir ekologiškai švari branduolinė energija. 46mln. kilovatų elektros energijos tiekia 55 atominiai reaktoriai, iš jų 52 yra lengvojo vandens …reaktoriai. 2000m. 22 proc.eletros energijos gamino atominės elktrinės, 19 proc. – hidroelktrinės, 12 proc. gauta deginant anglis, 20 proc. – naftą. 2010m. Japonija ketina atominiais reaktoriais gaminti 72,5 mln. kilovatų elektros energijos. Tai iš tikrųjų modernių technologijų įrenginiai, naudajantys uždarą branduolio kuro ciklą. Reaktorių neutronų, protonų ir rentgeno spindulių šaltiniai taikomi žemės ūkio ir pramonės technologijose, medicinoje, pavyzdžiui, bakterijoms naikinti medicinos gaminiuose, diagnostikai, augliams naikinti ir kt.Negalima būtų nepaminėti įspūdingų ir brangių erdvės tyrimo išmtinai taikiems tikslams programų, kuriose naudojami naujausi mokslo laimėjimai ir pažangiausios technologijos. Nuo 1969m. visus darbus kontroliuja Japonijos nacionalinė erdvės tyrimo agentūra (NASDA) ir vyriausybinė komisija. NASDA metinis biudžetas didesnis kaip 150mlrd. jenų. Ji kuria ir leidžia į erdvę raketas ir ryšių, meteorologinui bei medžiagų tyrimo mikrogravitacijos ir didelio vakuumo sąlygoms pritaikytus palydovus. Iš jų numatoma leisti laivus į Mėnulio, Marso ir Veneros orbitas. Tarptautinėje erdvės stotyje buvo numatytas japonų eksperimentų modulis. Jie sukūrė ir savąjį lėktuvą HOPE skirtą žmonėms gabenti į vakuumą ir atgal.Japoniją supa vandenynas, kuris yra vienas iš paskutinių žmonių dar neįsisavintų sričių. Jame yra dideli biologiniai, mineraliniai šaltiniai ir raktai tokiems aktualiems Japonijai žemės drebėjimamas numatyti. Vandenynas Japonijos ekonominėje zonoje 12 kartų pranoksta sausumos plotą. Todėl nuo 1971m. veikia Japonijos jūrų mokslo ir technologijos centras. Jis kuria tyrimo laivus, kurie dabar gali pasinerti į 10km. gylį ir ištirti 100proc. pasaulio vandenyno dugno, jo lūžius, vulkanus, florą, fauną. Japonijos visas kasmetinis milijardo tonų žaliavų importas ir produkcijos eksportas vyksta vandenynais, todėl ši šalis sukūrė galingą laivyną. Japonijai labai svarbus nerimą keliantis globalinis planetos atšilimas ir vandens lygio pakilimas pasauliniame vandenyne, kuris užima 70 proc. Žemės paviršiaus. Todėl vandenyno temperatūrą nuolat seka elektronikos priemonėmis NASDA palydovai. Ne veltui Kioto konvencija įpareigojo visas šalis mažinti atmosferos taršą. Jponijoje nuo 200m. sparčaia kuriamos sualės, geometrinės vėjo, bangų ir biologinės energijos naudojimo technologijos. Jos padeda sumažinti atmosferos taršą CO2, SOx ir NOx dujomis. Jau veikia minėtosios eksperimentinės elekrinės. Sukurtos dešimtys įspūdingų energijos taupymo visose srityse technologijų. Saulės energijos elektrinių gaminamos elektros 1kW kaina 2000m. buvo 20 JAV centų, tačiau ji sparčiai mažėja. Nuo 2000m. taip pat prasidėjo spartus kietakūnių kuro elementų (Fuel cells) taikymas elektros energijos gamybai iš dujų. Energijos srityje yra tokia valstybės filosofija: sukurti stabilų energijos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo naftos taupant energiją, mažiau teršiant aplinką ir mažinant globalinį atšilimą. Kas nežino nuolat tobulėjančių japoniškų automobilių? 13 automobilių gamintojų kasmet parduodą jų maždaug už 32 tūkst. mlrd. jenų. Tai sudaro daugiau nei 13 proc. bendros šalies produkcijos.Įspūdingos yra namų statybos technologijos Japonijoje, kur žemė dreba kasdien. Tokijyje, Ikeburako rajone, jau stovi 30 šešiasdešimties aukštų pastatų. Aukščiausias yra 75 aukštų 295m. aukščio. Parengta daugiau nei 12 fantastinių namų projektų. Pavyzdižui: Takenana firma parengė projekta Sky City 1000 satyti 1 km. Aukščio ir 400m. skersmens kūgio formos pastatą, kuriame dyvens ar dirbs 165 tūkst. žmonių. Tokijo disneilendo kaimynystėje rengiamas statyti Aeropolis 2001, t. y. 2001 m aukščio 500 aukštų pastatas, kuriame gyvens 300 tūkst. žmonių. Šimizu firma parengė projektą TRY 2004 dviejų kilometrų aukščio pastatui, kuriame gyvens 1 mln. gyventojų. Jau visą dešimtmetį kuriamos medžiagos ir technologijos tokių namų statybai.Taisei korporacija rengiasi statyti 4000 m aukščio X – SEED 4000 pastatą, kuriame gyvens, dirbs, mokysis ir džiaugsis v…isais malonumais 700 tūkst. žmonių nepaisant drebančios žemės. Tikėkimės, kad Amerikos pasaulio prekybos centro istorija nepasikartos. Namas plaukios jūroje ant 6 km skersmens dirbtinės salos. Žemės drebėjimų ir taifūnų zonoje Japonija turėjo sukurti ypatingas medžiagas ir technologijas, judrias struktūras, įterpiant procesorius, žemės drebėjimų jutiklius ir įtaisus, kurie priderina namų struktūras prie veikiančių jėgų. Tokie pastatai tampa “protingi” ir atveria naują statybos erą. Tačiau šios technologijos kainuoja dešimtis trilijonų.Žmonės ilgai galvojo apie Žemę ir gamtą. Ir žmonės joje gali gyventi, kol gamta klesti. Japonai kuria technologijas, kurios yra harmonijoje su gamta, iš kur mes kilę. Tačiau daugelis šalių gamtą vis labiau niokoja. Shimizu firma sukūrė fantastinį XXI a. ervės viešbučio projektą, o Hazama kompanija kuria raketų leidimui į erdvę projektą. Raketos kils iš 2 km gylio požeminės stoties. Suspaustas oras ir linijiniai varikliai jas pakels iki žemės paviršiaus ir suteiks tam tikrą greitį. Tada įsijungs pagrindiniai varikliai. Taip šiame šimtmetyje ruošiamasi įgyvendinti Žiulio Verno idėjas. Obayashi korporacija 2057 m. rengiasi sukurti buveines žmonėms Marse.Šalies ryšiai su Lietuvos RespublikaŠalis, kurią nuo Lietuvos skiria daugiau, kaip dešimt tūkstančių kilometrų, kurios tradicijos ir senovinė kultūra yra tolima ir kartu labai dominanti mūsų tautiečius; šalis, kuri jau daugiau kaip penkiasdešimt metų turi glaudžias istorines sąsajas su Lietuva, kaip ir mes bandaome labiau suprasti tos šalies istoriją, geriau pažinti jos žmones ir užmegsti glaudesnius kultūrinius ir ekonominius ryšius1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai tarp LR ir Japonijos. 1929 m. Lietuva su Japonija pasirašė susitarimą dėl vizų panaikinimo. 1930 m. pasirašyta Prekybos ir laivininkystės sutartis. 1939 m. buvo atidarytas Japonijos konsulatas Kaune. Konsulatui vadovavo vicekonsulas Chiune SUGIHARA (Čiune Sugichara). Nors Sugihara dirbo Lietuvoje tik iki 1940 rugpjūčio mėn., tačiau jis, nepaisydamas Japonijos URM draudimo, išdavė apie 6000 Japonijos tranzitinių vizų žydų tautybės žmonėms. Už šį humanišką poelgį 1985 m. Izraelio Yad Vašem centras suteikė Č.Sugicharai Pasaulio tautų teisuolio vardą. 1997 m. sausio 1 d. Vilniuje buvo įsteigta Japonijos ambasada. Lietuvoje Japonija atstovauja laikinojo reikalų patikėtiniu lygmeniu. Nuo 2002 m. vasario 14 d. Japonijos ambasadai Vilniuje vadovauja Laikinasis reikalų patikėtinis Eizo KANEYASU. Galiojančių dvišalių tarpvyriausybinių sutarčių tarp Lietuvos ir Japonijos nėra. 1994 01 25 Lietuva vienašališkai įvedė bevizį režimą Japonijos piliečiams 90 d. Laikotarpiui. 2000 m. vasario 24 d. pasirašyta LR Vyriausybės ir Japonijos Vyriausybės sutartis dėl vizų režimo panaikinimo (sudarytas pasikeičiant notomis). Susitarimas įsigaliojo 2000 m. balandžio 1 d.TECHNINĖ PAGALBA
1996 08 02 Japonijos vyriausybės nutarimu Lietuva (kartu su Latvija ir Estija) įtraukta į Japonijos teikiamos techninės paramos gavėjų sąrašą. Japonijos teikiama pagalba: – mokymo kursai (training courses); – ekspertų konsultavimo programa (expert dispatching programme); – vystymo studija (development study programme). Kasmet Japonijos vyriausybė Lietuvos atstovams skiria stažuotes, finansuoja Japonijos ekspertų siuntimo į Lietuvą programas (Expert Dispatching Program), plėtros studijas įvairiose srityse (Development Study Program). LIETUVOS IR JAPONIJOS BENDRADARBIAVIMASLietuvos eksportas į Japoniją 2002 m. sudarė 13 mln. JAV dol. Lyginant su 2001 m., eksportas sumažėjo 28 proc. (nuo 1999 m. buvo fiksuojamas eksporto augimas). 2002 m. Japonija bendrame Lietuvos eksporto sąraše užėmė 31 vietą (0.24% Lietuvos eksporto). Japonijos Finansų ministerijos duomenimis, Japonijos importas iš Lietuvos 2002 m. sudarė 17.8 mln. JAV dol.. Palyginus su 2001 m., importas sumažėjo 21.5%. LR Įmonių rejestro 2003 06 02 d. duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruotos 5 įmonės, kuriose investuotas Japonijos kapitalas. Bendras šių įmonių įstatinis kapitalas yra 510 tūkst. JAV dol., Japonijos dalis jame – 141 tūkst. JAV dol. arba 27.7 proc. Japonijai tenka 60-oji vieta bendrame šalių, investavusių savo kapitalą Lietuvoje, sąraše.
KULTŪRINIS ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS
Nuo 1993 m. Japonijos vyriausybė kasmet skiria Švietimo ir mokslo ministerijos (Monbusho) stipendijas vienam Lietuvos atstovui podiplominėms studijoms Japonijos mokslo ir studijų institucijose. 995 04 01 Vilniuje įkurtas Japonijos informacijos centras. Taip pat, Japonija skiria Monbusho stipendijas Lietuvos aukštųjų mokyklų pagrindinių studijų studentams, studijuojantiems japonų kalbą ir kultūrą. Pusiau vyriausybinis Japonijos fondas beveik kasmet kviečia bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų grupes dalyvauti pažintinėje 15 dienų programoje Japonijoje. Nuo 1997 m. Japonijos vyriausybė teikia Lietuvai neatlygintinas paskolas (grantus) kultūrai pagal Kultūrinės pagalbos programą (Cultural Grant Aid of Japan). Grantai suteikti: – 1997 m. – Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui Kaune – 1999 m. – Nacionalinei M.Mažvydo bibliotekai – 2000 m. – Vilniaus universiteto orientalistikos centrui – 2001 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto japonų kalbos centrui – 2002 m. – Lietuvos muzikos akademijai – 2003 m. – Lietuvos Nacionaliniam muziejui. 2000 m. Japonijos kompanija “Sony” per Žodinio paveldo fondą prie UNESCO skyrė 100 000 dol. vertės labdarą projektui “Lietuvos ilgalaikė nacionalinė programa žodinio ir nematerialaus paveldo lobių išsaugojimui ir vystymui” (audio ir video įrangą steigiamam Lietuvos liaudies kultūros tyrimų centrui). Nuo 1999/2000 m.m. Lietuvos Mokslo ir studijų departamentas kasmet skiria 10 mėn. trukmės stipendijas Japonijos studentų studijoms, mokslininkų stažuotėms Lietuvoje. 2001 05 14 Kultūros ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė kultūrinio bendradarbiavimo su Japonija programai 2002-2003 metams parengti.
BENDRADARBIAVIMAS TARP MOKSLO ĮSTAIGŲNuo 1995 m. VU patvirtinta papildoma japonologijos specialybė (minor). Be to, universitetas sudarė sytartį pagal kurią yra numatyti studentų mainai su Waseda universitetu Tokijuje.Kasmet japonų kalbos ir kultūros studijoms vyksta po 2-3 VU studentus. Kauno Vytauto Didžiojo Universitete įkurtas japonistikos studijų centras. Vilniaus Užupio gimnazija bei Vilniaus Tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjus 1999 m. pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį su Ritsumeikan Keisho mokykla. Lietuvos moksleiviams suteikiama galimybė lankyti mokyklą Japonijoje ir po trejų metų studijų, ją baigus, stoti Ritsumeikan akademijos universitetus. Vilniaus Užupio gimnazijai – vienintelei bendrojo lavinimo mokyklai Lietuvoje, kurioje nuo 2000 m. japonų kalba dėstoma kaip antroji užsienio kalba – “Japan World Exposition Commemorative Fund” 2000 m. skyrė 14 mln. jenų vertės finansinę paramą japonų kalbos mokymo klasei įrengti. 2000 m. pabaigoje LR ambasados Japonijoje iniciatyva buvo įkurta Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacija įvairiapusiam bendradarbiavimui skatinti. Asociacijos pirmininkas yra Seiichi Mizuno (buvęs Atstovų rūmų narys).
SUGIHAROS REIKŠMĖ DVIŠALIAMS SANTYKIAMSSugiharos vardas yra istoriškai su Lietuva siejama tema Japonijoje, neretai būdama “atramos tašku” dvišaliuose santykiuose. Nuo 1939 11 23 iki 1940 08 Kaune veikė Japonijos konsulatas. Jam vadovavo vicekonsulas Chiune Sugihara (Čijune Sugihara), kuris išdavė apie 6000 Ja…ponijos tranzitinių vizų žydų tautybės žmonėms. Už šį humanišką poelgį 1985 m. Izraelio Jad Vašem centras suteikė Č.Sugiharai Pasaulio tautų teisuolio vardą. 1999 m. Lietuvos ir Belgijos intelektualų bei verslininkų pastangomis įkurta viešoji įstaiga “Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę”. Šis fondas veikia buvusiame Japonijos konsulate, siekdamas plėsti kultūrinius, švietimo bei ekonominius ryšius su Japonija, kartu įamžindamas Sugiharos vardą.
2000 m. paminėtos 100-osios Sugiharos gimimo metinės. Jo atminimui Vilniaus Pamėnkalnio g-vėje pastatytas memorialinis paminklas, Vilniuje viena gatvių pavadinta Sugiharos vardu. Kaune, name, kuriame tarpukaryje dirbo Sugihara, atidarytas memorialinis Sugiharos kambarys.PramogosJaponijoje gausu šventyklų, kurias galima aplankyti, pvz:sintoistų šventykla Kamakuroje, Kabuki teatras.Siekiant pagerinti “ gyvenimo kokybę “,sekmadieniais kai kuriose gatvėse miesto centre eismas uždaromas ir jos atiduodamos žmonių pasilinksminimams.Labai paplitusiosdziudo imtynės, karatė. Sumo – populiariausia šalies sporto šaka.Vyšnių žydėjimo šventė – milijonai žmonuų su šeimomis traukia į sodus, lnksminasi, džiaugiasi atėjusiu pavasariu. Naujieji metai(puošiama pušies šakelė, bendrovės ir vyriausybinės įstaigos nedirba pirmas 3 dienas), Pavasario pradžia (vasario 3), lėlių šventė (kovo 3 švenčia tik šeimos su mergaitėmis), Berniukų diena (gegužės 5-šeimos su berniukais kabina lauke vėliavėles, vaizduojančias tvirtumo simbolį karpį), Augalijos diena (balandžio 29-nacionalinė šventė). Kad pajustumę japonišką dvasią, reikia suprasti, kas yra arbatos ceremonija. Ceremonija paprastai vyksta arbatos namelyje, stovinčiame puikiame sode. Visi sodo komponentai – takelis, žibintas, akmuo su įduba vandeniui, laukimo suolelis – paprasti daiktai, kurie skelbia, kad naudinga tai, kas gražu, paprasta. Pats statinys suręstas iš medžio ir bambuko stiebų, šiaudais dengtu stogu, skirtas tyliai bendrauti nedideliame bendraminčių ratelyje, yra pavyzdys japonų architektūros, kuri labai skiriasi nuo vakarietiškos. Namelis pakeltas ant polių per pusmetrį nuo žemės, stogą laiko medinės kolonos, surištos gembių tinklu, sienos – slankiojančios pertvaros iš ryžių popieriaus, be langų ir durų – pastatas nuteikiantis poezijai. Arbatos namelis dar vadinamas tuštumos buveine. Jame nėra puošmenų, išskyrus tai, kas šiuo momentu numalšina estetinį poreikį. Nėra baldų, nišoje kabantis kaligrafijos ritinėlis ir dekoratyvinė gėlių puokštė išsako šeimininko mintis ir nuotaiką, viskas labai gražu ir paprasta, nieko nėra pasikartojančio: jeigu nišoje stovi ikebana, tai niekur daugiau nepasikartos gėlių motyvas, jei arbatinukas apvalus, tai lako dėžutė bus stačiakampė, puodeliai bus skirtingi – visur viešpatauja asimetrija. Prieblandoje skęstantį kambarį apšviečia keli saulės spinduliai, kaistantis virdulys dėl įmestų geležies gabalėlių “groja” savo melodiją. Įėjimas į namelį – 90 cm aukščio anga, pro kurią eidami klupom susilygina visų luomų žmonės. Ir jokių nindzių, samurajų, karatė, dziudo.Ateikit Lietuvoje prie sakurų, kai jos pražys. Pasėdėkite po žydinčiais medžiais su artimais žmonėmis. Pabandykite pajausti gamtos, kurią tūkstantmečius puoselėjo japonų kartos, dvelktelėjimą. Nors iki Japonijos daugiau kaip dešimt tūkstančių kilometrų, pajuskite, kad atstumas tirpte tirpsta…Kai kas įdomaus Japonijos gamyklose dirba 60 procentu visu pasaulio robotu. Imones automobiliu:<>, <>, <>, <>. Japonijoje tebegyvuoja Konfucijaus posakis – “moteris jaunystėje turinti paklusti tėvui, vėliau vyrui, o senatvėje sūnui “. Galbūt nė vienoje pasaulio šalyje nerasime tiek šunų vedžiotojų su maišeliais, ir nė vieno pridergto šaligatvio ar pievos. Ne tik manuose, bet ir mokyklose, ligoninėse ir daugelyje kitų įstaigų batai paliekami už slenksčio, basą koją keliant ant švarios pakylos. Toliau einama apsiavus šlepetes. Dar galima paminėti virtuvę, į kurią einant persiaunamos kitos šlepetės, o ypač tualetą, kurio šlepetės būna pažymėtos specialiais ženklais, kad užsimiršęs su jomis neslampinėtum po visus namus. Šalyje apie 100 uostų. Povandeniniai tuneliai jungia Honsiu ir Konsiu salas.. Kiekvienas japonas nesarbu kokios religijos jis bebūtų savo gyvenimo pareiga laiko būtinumą įkopti į Šv Fudzijamos kalną ( 3776m ). Nėra nė vienos dykumos kuri susilietų su horizontu ir vietos nutolusios daugiau kaip 120 km nou jūros. Namuose beveik nėra vidinių nejudamų pertvarų sienas galima stumdyti. Japonų kalba turi ne tik hieroglifus, bet ir kaną – skiemenų abėcėlę (skiemenyną). Kanos ženklai vartojami gramatiniams požymiams ir tarptautiniams žodžiams užrašyti. Kaną sudaro 46 ženklai. Yra dvi… skirtingai rašomos kanos. Katakana daugiausia vartojama tarptautiniams žodžiams, chiragana – gramatiniams požymiams užrašyti. IŠVADOSGeografinė padėtis: Strateginė padėtis Šiaurės-Rytų Azijoje. Bendras plotas-377 835km2. Japonijos valstybę sudaro daugiau nei 6800 salų. Dauguma jų labai mažos; tik 340 salų yra didesnio nei 1 km2 ploto. Keturios salos sudaro 99,37 proc. šalies teritorijos. Japonijos teritorija nedidelė, – ji užima ašutntą vietą pasaulyje. Daugiausia šalies teritorijos užima kalnai-71%. Ariama žemė: 11%; sodai ir plantacijos: 1%; pievos ir ganyklos: 2%; miškai ir augalyja: 67%; kita: 19% (1993 m. duomenys). Ekologinės problemos- oro užterštumas dūmais ir dulkėmis iš kaminų, dėl kurių kyla rugštus lietus; ežerų ir kitų vandens telkinių užrugštėjimas sukelia vandenų degradaciją ir kelia grėsmę vandens organizmams; būdama viena iš didžiausių žuvų bei tropikų medienos vartotojų, ši šalis žymiai sumažina jų atsargas Azijoje, o tuo pačiu ir visame pasaulyje. Maždaug 26,1 proc. japonų gyvena Tokijyje ir gretimose prefektūrose. Rajonuose aplink tris miestus – Tokiją, Osaką ir Nagoją – dabar gyvena 49,25 proc. visų japonų. Todėl vasaros čia būna ne tokios nepakeliamai karštos, o žiemos – šiltesnės. Užregistruojama apie 1000 tūkst. žemės drebėjimų per metus, daugelis jų yra silpni.Socialinė padėtis: Šalyje šiandien gyvena 127 mln. žmonių. Japonai sudaro net 99 proc. visų šalies gyventojų. Japonai – ilgaamžiai gyventojai. Vyrai gyvena vidutiniškai 77, moterys – 84 metus. Tai ne riba. Kūdikių mirtingumas (3,5 mirtys 1000 gimusiųjų) yra mažiausias pasaulyje,nes kūdikiai, jei jie serga, dažnai išgydomi dar motinos įsčiose. Japonų šeimos yra stiprios, skyrybos retos (1-2 skyrybos 1000 gyventojų). Tačiau nei aukštas medicinos lygis, nei didelė materialinė parama šeimoms, turinčioms vaikų, neišsprendžia vienos problemos – gimstamumo. 1950 m. 1000 gyventojų dar gimdavo per 28 vaikus. Dabar šis skaičius tesiekia 9-10. Kai kurios motinos įpratusios perdėtai rūpintis sūnumis: kartu ruošiasi paskaitoms, atlieka namų užduotis, baiminasi, kad šis nesusirastų anksti merginos, ir kuo ilgiau stengiasi jį globoti. Neduok Dieve, ištekėti už tokio vyro. Keistai atrodo vyresnės japonų poros. Iš parduotuvės eina vyras, skaitydamas laikraštį, o iš paskos su pilnais pirkinių krepšiais ir dar tempdama įsikabinusį vaiką smulkiais žingsneliais tipena žmona. Tokios elgesio normos yra tradicinės, nes vyrai daug ir ilgai dirbdavo, o žmonos rūpindavosi namų ūkiu, vaikais. Buvo manoma, kad padėti žmonai gėda ir kad tai žemina vyrišką orumą. Tačiau jaunosios kartos japonų požiūris į švelniąją lytį gana ryškiai kinta. Trys moterys šiuo metu naująjame Ministrų kabinete, o viena jų – užsienio reikalų ministrė. Japonijos parlamente pirmininko postą prieš keletą metų užėmė moteris, visi parlamentarai norom nenorom turėjo pasitempti, tapo džentelmeniškesni. Susipažystantys ar papraščiausiai besisveikinantys japonai nusilenkia. Rankos dazniausiai spaudziamos tik uzsienieciams.Kaip zemai ir kiek kartu lenkiamasi- atspindi statuso, santykiu ir amziaus skirtumus. Per vestuvesjaunikis devi balta kostiuma, o nuotaka spalvinga kimono.Politinė padėtis: Oficialus pavadinimas-Japonijos Imperija; valdymo forma-konstitucinė monarchija. Balsavimo teisė nuo 20 metų. Šalis suskirstyta į 47 prefektūras. Iš biudžeto jai skiriama tik 1 proc. BVP kariuomenei. Reali valdžia priklauso parlamentui. Visi imperatoriaus aktai susiję su valstybe, turi būti žinomi kabinetui ir privalo gauti jo pritarimą, ir už tai kabinetas atsakingas. Parlamentas – aukščiausias valstybės valdymo organas ir vienintelis leidžiamasis organas. Parlamantas taip pat rinko ministrą pirmininką, kuris renkamas iš parlamento narių, o jeigu nesutariama su Aukštesniaisiais rūmais(sudaro 512 deputatų), sprendimai lemia Žemesnieji(252 deputatai). Imigrantų apie 1 mln. dirbančių legaliai ir apie 0,5mln. dirbančių nelegaliai, imigrantų sudėtis : Šiaurės ir Pietų Korėja 72%, Taivanas, Honkongas, Kinija 14%, J…AV,Filipinai, D.BritanijaŠvietimas: Japonija skiria ypač daug dėmesio moksliniams tyrimams, be kurių jokia šalis šiandien negali įsivaizduoti ekonominės pažangos ir išvis ateities. Švietimui skiriama 18 proc. viso biudžeto. Šalyje yra 649 universitetai (444 iš jų privatūs) ir 572 kolegijos, studijuoja 2,8 mln. studentų. Mokykloje vienoje klasėje mokosi iki 40 mokinių. Elementarioje ir vidurinėje mokykloje pamokų trukmė 50 min. 5 etapų švietimo sistema: vaikų darželis(1-3metai), (nuo 6 metų, 6 metai-privalomas), žemesnis vidurinis(3 metai- privalomas), aukštesnis vidurinis( 3 metai), universitetas( 4 metai); privalomą 9 metų mokyklą lanko 99,99%, vidurinį išsilavinimą įgyja 96%, į universitetą įstoja 38%. Mokykloje nėra valytojų. Viską tvarko patys mokiniai. Į pamokas ateina apsirengę tik uniforma. Vienoda apranga privaloma ir per kūno kultūros pamokas. Po mokyklą vaikščioja tik persiavę avalynę. Tapkėmis apaunami ir svečiai apsilankę mokykloje.Ekonomika: Darbo užmokesčio sistema paremta trimis dalimis: pagrindiniu (minimaliu), viršvalandžių apmokėjimu ir premijomis. Tokia darbo filosofija neleidžia net pagalvoti apie ekonominius streikus, piketus ar demonstracijas. Beje, ir bedarbystė yra mažiausia (iki 2 proc.) tarp išvystytų valstybių. Japonijos planavimas remiasi patikimomis prognozėmis apie vartojimo poreikius, atsižvelgiama į geografines ir socialines rinkų ypatybes, vartotojų išsimokslinimą, skonį ir pan. Be abejo, Japonijos pramonės ir verslų konkurencingumą pasaulio rinkose užtikrina ir žemesnė gaminių savikaina, kurią lemia mažesni darbo užmokesčiai, robotų taikymas gamyboje ir kt. Šiandieninė Japonija pagal ekonominį išsivystymą užima antrąją vietą pasaulyje po JAV. Japonija turi 16 proc. bendrojo pasaulinio produkto. Šalis beveik neturi jokių kuro ir rūdinių išteklių. Išimtį sudaro nedidelės cinko rūdų ir akmens anglių atsargos. Energetinius išteklius iš dalies kompensuoja geoterminės, vandens ir 48 atominės elektrinės. Visas kitas kuras ir žaliavos yra įvežama. Ryžiai tradiciškai išlieka svarbiausia kultūra. Per metus kiekvienas japonas suvalgo 69,6kg. žuvų ir kitų jūros produktų (geldelių, jūros kopūstų ir pan.). Prieš dešimtmetį Japonija pralenkė JAV elektronikos ir informacijos srityje, Europą – elektronikos, ryšių ir erdvės tyrimuose. Šį dešimtmetį tikimasi sukurti terabitinę kompiuterių atmintį ir terabitines optinių ryšių sistemas, superparalelius kompiuterius, superprotingus lustus, protingąsias medžiagas, fotovoltinius elektros generatorius, protingus robotus ir įvairias mikromašinas, optinius ir biokompiuterius, bei daug kitų naujovių. Fukusima – galingiausia AE pasaulyje.Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas: Lietuvos eksportas į Japoniją 2002 m. sudarė 13 mln. JAV dol. Lyginant su 2001 m., eksportas sumažėjo 28 proc. (nuo 1999 m. buvo fiksuojamas eksporto augimas). 2002 m. Japonija bendrame Lietuvos eksporto sąraše užėmė 31 vietą(0.24%Lietuvos eksporto). Japonijos Finansų ministerijos duomenimis, Japonijos importas iš Lietuvos 2002 m. sudarė 17.8 mln. JAV dol.. Palyginus su 2001 m., importas sumažėjo 21.5%. LR Įmonių rejestro 2003 06 02 d. duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruotos 5 įmonės, kuriose investuotas Japonijos kapitalas. Bendras šių įmonių įstatinis kapitalas yra 510 tūkst. JAV dol., Japonijos dalis jame – 141 tūkst. JAV dol. arba 27.7 proc. Japonijai tenka 60-oji vieta bendrame šalių, investavusių savo kapitalą Lietuvoje, sąraše. LITERATŪRA:E.O.Reischauer. “Japonai šiandien: permaino ir tęstinumai”.1999. Kaunas. R. Šalna “Pasaulio geografija” vadovėlis 7 klasei. 2000. R. Šalna, G. Sapožius. “Pasaulio visuomeninė geografija” vadovėlis 10 klasei. 2000. H. Barch. “Globalinės problemos”. 2001. P. Lingė. “Europos ir Azijos šalys”.1996. Vilnius. www.urm.lt www.japan-ambasada.lt…