Istoriniai želdynai

420 0

ISTORINIAI ŽELDYNAI

Kursinis darbas

 

http://media5.trover.com/T/547010f626c48d150a0003f3/fixedw_large_4x.jpg

GEOGRAFIJOS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA

2016

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Įvertinimas

ISTORINIAI ŽELDYNAI

Kursinis darbas

Geografijos bakalauro studijų programos

II kurso studentė

Darbo vadovė

VILNIUS, 2016m.

TURINYS

ĮVADAS..............................4

ŽELDYNŲ ISTORINĖ RAIDA..............................5

Senovės pasaulis..............................5

Viduramžiai ir Renesansas..............................8

Barokas..............................10

Kinijos ir Japonijos sodai..............................12

Angliškieji peizažiniai parkai..............................14

ŽELDYNŲ FUNKCIJOS..............................18

Urboekologinė funkcija..............................19

Oro sudėties reguliavimas.............................19

Mikroklimato gerinimas..............................20

Užterštumo mažinimas..............................21

Techninė ūkinė funkcija..............................22

Triukšmo mažinimas..............................22

Dirvos apsaugojimas nuo erozijos..........................22

Kelių apsauga..............................22

Architektūrinė socialinė funkcija..............................23

IŠVADOS..............................24

NAUDOTA LITERATŪRA..............................2

ĮVADAS

Istorinių želdynų chartijoje istorinis želdynas yra apibūdintas taip: „Tai architektūros kompozicija, kurios didžiąją dalį sudaro augalija. Ji gyva, todėl yra gendanti ir atsinaujinanti. Jos pavidalas kinta priklausomai nuo pusiausvyros tarp sezonų kaitos ciklo; gamtai pražystant ir vystant, ir jos būklę

palaikančių dirbtinių priemonių.“ Istorinis želdynas dar apibūdinamas kaip bet kokio dydžio želdynas, kuris turi išliekamąją vertę: tiek meninę, tiek stilistinę, taip pat, susijęs su žmonijos bei valstybės istoriniais bei kultūriniais įvykiais ar svarbiomis šaliai asmenybėmis. Želdynams priklauso: medžiais, žole, gėlėmis apželdinta teritorija, kuri yra skirta laisvalaikiui, pramogoms, sportui ir panašiai. Šiose erdvėse taip pat būna statinių, sportui bei poilsiui skirtų įrenginių, įvairių paminklų. Istoriniams želdynams yra priskiriami šalia dvarų esantys parkai, sodai, vienuolynų sodai bei parkai, taip pat, istorinę ver
rtę turintys miestuose įkurti parkai, sodai, skverai, istoriniai pakelių želdynai, botanikos sodai, zoologijos sodai, kapinės. (Aidukaitė, 2010).

Visame pasaulyje želdynai turi įstatymus, kuriuose nurodoma kaip juos apsaugoti, atkurti, tvarkyti bei prižiūrėti. Istorinių želdynų pradžia siejama su pirmo grūdo pasėjimu bei pirmojo m

medžio pasodinimu, o tai pirmąjį kartą įvyko akmens amžiuje, kai gimė žemdirbystė. Skirtingu laiku keitėsi ir pavadinimai: tos teritorijos buvo vadinamos ir sodais, daržais,parkais, galiausiai – tiesiog želdynais. 40000 m. prieš Kristų gyventojai dar tik pradėjo naudoti pirmąjį rankų darbo, primityvų kaplį, apie 12000 – 10000 m. prieš Kristų gyventojai jau išmoko išgauti ugnį, susikurti laužą, pradėjo jaukintis gyvulius. Na ir galiausiai 3000 m. prieš Kristų jie jau pradėjo po truputį plėtoti žemdirbystę, o tuo pačiu ir sodininkystę. Žmonės išmoko užsiauginti vaismedžių, kurie teikė vaisius, uogas ir kt. o visa tai yra želdiniai sudarantys želdynus. (Graužinytė, 2006; Istoriniai želdynai Lietuvoje, 2004; Turner, 2005)

Šiandien istorinių želdynų reikšmė žmonijai yra labai didelė. Istoriniai želdynai ne tik atspindi visos žmonijos vystymosi raidą, tačiau atlieka meno, skulptūrų galerijos funkcijas. Tai taip pat yra poils

sio, susitikimų vietos, kurios dar atlieka dar ir daugiau funkcijų. Visi želdynai atlieka urboekologines funkcijas, technines ūkines funkcijas bei archiektūrines socialines funkcijas. (Spencer – Jones, 2007).

Tyrimo objektas: istoriniai želdynai

Darbo tikslas: apžvelgti istorinę želdynų raidą pasaulyje.

Darbo uždaviniai:

Apžvelgti želdynų raidą nuo pat senojo pasaulio laikų iki šių dienų.

Išsiaiškinti kokie želdiniai buvo pasirenkami kiekviename laikotarpyje.

Aptarti želdinių funkcijas.

1. ŽELDYNŲ ISTORINĖ RAIDA

1.1. Senovės pasaulis

Istorinių želdynų vystymosi meno istorinė raida labai siejasi su sodininkystės ir jos tradicijų raida. Pirmiausiai sodininkyste buvo pradėta domėtis Senovės Egipte, tai buvo apie 3000 

8211; 1000 m. pr. Kr. Net ir šiomis dienomis yra atrandamos faraonų kapavietės – tai antkapiniai bareljefai, ant sienų piešti piešiniai pačiose kapavietėse, taip pat sudžiūvusios augalų liekanos, kurios augdavo šalią faraonų palaikų – visa tai yra istorija, kuri liudija, jog to meto sodininkystės tracijos ir kultūra buvo pažengusios. Egiptiečių sodai būdavo keturkampio, taisyklingos formos, jie visuomet būdavo apjuosti aukšta, akmenine ar iš molinių plytų pagaminta tvora, kurios funkcija buvo apsaugoti sodą nuo svetimų žmonių, taip pat ji karštame Egipto krašte suteikdavo žmonėms pavėsį, kas būdavo itin svarbu. Taip pat, Egipte dažnai užklupdavo pavasariniai Nilo potvyniai, todėl parkai buvo sodinami ant kalvų ar Nilo slėnio šlaituose. Įėjimas į sodą visuomet būdavo papuoštas prabangiais vartais, kurie vadinami portalu. Tiesia, šiandien apie sodų dydį yra sunku spręsti, bet išlikę piešiniai bei negausūs rašto šaltiniai nurodo, jos parkų teritorijos buvo maždaug 10 – 15 arų dydžio, na o kartais net siekdavo 1 hektarą. Dėl labai sauso bei karšto klimato, sklypai į taisyklingus sklypelius buvo padalinami drėkinimo kanalų pagalba. Vanduo į kanalus atitekėdavo per sudėtingą užtvankų sistemą. Vietiniai gyventojai savo soduose augindavo didelius medžius su tankia lapija tam, kad medžiai užstotų saulę, augindavo tokius medžius: kedrai, palmės, gluosniai, taip pat augindavo akacijas, eglūnus, šilkmedžius, persikus, alyvmedžius, vynuoges, įvairias daržoves, prieskoninius augalus ir beabejo gėles, labiaus
siai egiptiečiai mėgdavo auginti rožes. Vynuogėms gyventojai įrengdavo specialias konstrukcijas, kurios atrodydavo kaip pavėsinės, taip pat, vynuogėms soduose buvo įrengiamos prabangios kolonados. (Januškevičius, 2004; Turner, 2005; Jomantas, 2004)

1 pav. Egiptietiško sodas su vandens baseinu centre. Šaltinis: Januškevičius L. (2004). Lietuvos parkai.

D:\Desktop\sss\Scan_20160528_222405.jpg

 

Gyvenamasis pastatas buvo statomas sodo priekinėje arba centrinėje dalyse, tačiau pačio namo architektūriniai sprendimai, puošimas nelabai rūpėjo, nes didžiausią dėmėsį egiptiečiai skirdavo baseinų, kalanų ir sodų įrengimui. Patys prabangiausi sodai būdavo įrengiami prie rūmų, kuriuose gyvendavo faraonai, taip pat prie švientyklų, kurios turėdavo kultinę paskirtį, tokį sodą galima pamatyti 1 paveikslėlyje. Tuos faraonų parkus, sodus puošdavo įvairios skulptūros ir statiniai su gyvūnų (liūtų, sfinksų ir kt.) atvaizdais. Iki šių dienų išlikę šaltiniai, piešiniai faraonų kapavietėse ir kiti radiniai mums atskleidžia, jos Egipto faraonė Hatšepsuta ir vėliau valdęs Tutmosis III rengdavo augalų ieškojimo išvykas bei žygius, iš kurių parsivešdavo nemažą kiekį naujų augalų. Įdomus faktas, jos didžioji dalis augalų, kuriuos jie parsivešdavo iš kitų šalių, tokių kaip: Palestina, Persija, Puntas, buvo parvežami gyvi, būtent tai ir rodo, jo tais laikais buvo taikomos tikrai aukšto lygio technologijos. Taip pat, tokias išvykas organizuodavo ir kitas Egipto valdytojas – faraonas Ramzis III. Reikia paminėti, jog ir Egipto valdovė Kleopatra turėjo labai prabangius sodus. Egipto gyventojų sodus visuomet puošdavo kvadrato, „T“ formos ar

r stačiakampiai baseinai, šalia kurių, beabejo, augdavo gėlės. (Januškevičius, 2004; Turner, 2005; Jomantas, 2004)

Mano minėtas sodo planas vyravo ir asirų bei babilono gyventojų soduose. Ten taip pat būdavo sukonstruojama sudėtinga drėkinimo sistema – tai baseinai, kanalai fontanai, nes klimatas taip pat buvo sausas ir labai karštas. Baseinuose svarbiausias elementas būdavo vanduo, nes tai buvo pagrindinė jungtis jungianti atskirus sodo sklypus. 1100 m. pr. Kr. išlikusiuose šaltiniuose Asirijos karalius Tigratpalasaras I rašė apie dekoratyvinius sodus. Daugiausiai jis rašė apie itin retus medžius, kuriuos atsiveždavo iš žygių, per kuriuos užkariaudavo kitas šalis, tuos medžius jis pasisodindavo savo soduose. Šio karaliaus sūnus atstatė Asirijos sostinę Niveriją ir šalia savo rūmų įrengė prabangius sodus, kuriuose būdavo gausu vandens telkinių, fontanų, pavėsinių, paviljonų, dekoratyvinių medžių, vaismedžių, įvairių krūmų, taip pat retų rūšių gėlių. Kas įdomu, tvenkiniuose plaukiodavo ir retų rūšių žuvys, o narvuose kaip puošmenos buvo laikomi reti žvėrys ir paukščiai. Kai kurie autoriai Niverijos sodus laiko pavyzdžiu visiems sodams bei parkams. (Januškevičius, 2004; Turner, 2005; Jomantas, 2004)

Ypatingai prabangūs ir puošmenomis gausūs sodai visame pasaulyje buvo terasiniai – dar kartais vadinami „kabantys“. Tai buvo Babilono gyventojų sodai (VII – VI a. pr. Kr.), kuriuos Babilobo valdovas Nabuchodosonas sukūrė savo gražiajai žmonai, kilusiai iš Midijos krašto. Apie šiuos sodus mes sužinome ir antiki. . .

Aidukaitė M. (2010 – 01 – 07). Istoriniai želdynai – mūsų kultūros gyvasis paveldas. http://www.arboristai.lt/images/stories/dokumentai/istoriniai%20zeldynai.pdf

Dringelis L., Jakovlenas – Mateckis K.(2016 – 06 – 02). Miesto viešųjų erdvių ir gyvenamųjų teritorijų želdynų formavimo problemos. Urbanistinis aspektas.Kaunas: Kauno Technologijos Universitetas. http://lntpa.lt/wp-content/uploads/2012/05/Dr.-Liucijus-Dringelis-KTU-Architekt%C5%ABros-ir-statybos-institutas-Prof.-habil.-dr.-Konstantinas-Jakovlevas-Mateckis-Miesto-vie%C5%A1%C5%B3j%C5%B3-erdvi%C5%B3-ir-gyv.pdf

Graužinytė N. (2006). Miesto želdynų urbanistinė reikšmė ir jų svarbiausios funkcijos. Kaunas: Kauno Technologijos Universitetas. /Referatas/

Istoriniai želdiniai ir jų teisinis reglamentavimas. (2013). Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija.

Istoriniai želdynai Lietuvoje. (2004). Vilnius: Savastis.

Januškevičius L. (2004). Lietuvos parkai. Kaunas: Lututė

Jomantas A. (2004). Parkų ir sodų kelias: patirtis ir europiniai projektai. Vilnius: Siesartis.

Labanauskas K. (2016 – 06 – 02). Parkų paveldas. http://www.ziemgala.lt/lt/siaures-lietuvos-kulturos-paveldas-dabartis/siaures-lietuvos-istorijos-ir-kulturos-paveldas-dabartis-3/parku-paveldas-kestutis-labanauskas

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. (2007 – 06 – 28). Vilnius. http://www.zeldynelis.lt/istatymai/152-zeldyn-istatymas

Prapiestienė R. (2001 – 11 – 16). Želdiniai bei želdynai miesto funkcinėje struktūroje. http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1096/2001/2/G-73.pdf

Rae Spencer – Jones (2007). 1001 sodas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą. Vilnius: Naujoji rosma.

Turner Tom. (2005). Garden history. New York: Spon press. https://books.google.lt/books?id=Bk5MwBOzIXIC&pg=PA393&lpg=PA393&dq=european+garden+design++cologne+2000&source=bl&ots=ayygJj9Cub&sig=kwPRQrUVd_JpNgUtp9NhRGufFpk&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=european%20garden%20design%20-%20cologne%202000&f=false

Join the Conversation