Ekonominės geografijos pagrindai

35 0

Ivadas: Ekonomines geografijos kurso objektas, tikslai uzdaviniai bei aktualumas sprendziant Lietuvos integracijos i pasaulio politines ir ekonomines strukturas problemas

EG – tiria teritoriniu, socialiniu, ekonominiu sistemu susidaryma, raida, funkcionavima ir reguliavima (valdyma).

Graiku k.: Geo – zeme, grapho – rastas. Tradiciskai reiskia aprasomaji zemes pavirsiaus ir gelmiu moksla. Pirma karta bendri geografiniai duomenys aptinkami enciklopedinio pobudzio Gekatejaus Miletsio “Zemes aprasyme” (VI a. p. K.), Herodoto “Istorijoje” (V a.p. K.), t.y. sis mokslas prasidejo pries 2,5 tukst. m.

Pagrindines G sakos:

– fizine geografija;

– ekonomine (

(visuomenine) geografija;

– regionaline geografija;

– kartografija;

– astronomija ir kosmologija

– geografijos istorija.

Siandiena Lietuvoje E.G. aktualuma lemia:

– gavybos, gamybos, paslaugu sektoriaus persiskirstymas (t.y. Lietuvos ukio saku adaptacija laisvosios rinkos aplinkoje ir prisitaikymas prie integruotos prekiu ir paslaugu, kapitalo cirkuliacijos sistemos);

– regionines ir lokalines ukio sistemos aktyvinimas;

– isiliejimu i bendra pasaulio finansine, bankine sistema;

– integracija i vieninga ES sistema.

EG reiksme tarptautines ekonomikos ir vadybos studiju sistemoje

EG sudetine geografijos mokslo saka, kuri vienintele tipologizuoja, apibendrina i vieninga visuma zinias apie zeme. EG apibendrina visuomenine, s

socialine-ekonomine, ekologine ir technologine informacija. Todel ekonomikos ir vadybos studiju sistemoje EG atlieka svarbu vaidmeni:

1. Erdvinio ekonominio ir vadybinio mastymo ugdymo funkcija (pvz.: vietos naujai imonei pasirinkimas).

2. Apie butinybe ivertinti ekologine aplinkos charakteristika liudija investiciniu projektu ekspertizes, issivysciusiu saliu e

ekonomikos ekologiniu problemu sprendimo prioritetai.

3. Butinybe ugdyti sisteminius ir probleminius aplinkos vertinimo igudzius liudija

aplinkybe, kad siandieninis pasaulis nuolat keiciasi, ivaireja. Sioje situacijoje ekonomistas, vadybininkas privalo sugebeti apibendrinti kiek imanoma daugiau kiekybines informacijos, padesiancios isvengti rizikos.

Tokiu budu EG tampa bazine ekonominiu studiju disciplina

Siandiena pasaulyje EG paplitusi, kaip sociokulturinio ciklo disciplina. EG, kaip mokslo raida sietina su issivysciusiomis pasaulio salim JAV, Vokietija, Prancuzija, Didziaja Britanija, Svedija, Kanada, Japonija, Nyderlandais. Lietuvoje EG disciplina nera isvystyta. To priezastimi butu galima skaityti EG tarpdalykiskuma (geografija, ekonomika, sociologija), o musu salyje labiau skatinami atskiru krypciu tyrimai, raiskus sisteminiu poziuriu i Lietuvos ukio raida trukumas.

Piramidineje geografijos mokslo sistemoje (il. 1) EG uzima virsutini auksta, gaudama ir apibendrindama pradine informacija is taikomuju geografijos saku (geologijos, meteorologijos, k

klimatologijos, dirvozemiu tyrimo ir kt.) bei apibendrina fizines geografijos bei socialinius, ekonominius duomenys. Tuo budu EG apibendrina informacija apie atskiru teritoriju gamta, uki, gyventojus, kuri vartotojus pasiekia enciklopediniu zinynu, zemelapiu, lenteliu bei diagramu pavidalu. Duomenu rinkimui ir apibendrinimui EG naudojami 6 raktiniai klausimai ir 4 raktines savokos.

6 raktiniai EG klausimai

Skirtingai nuo ekonomistu, kuriems pagrindinis klausimas yra ka, kaip ir kam ir kiek pagaminti, EG iesko atsakyti i klausimus ka, kur, kada, kodel, kaip, kokiu

budu pakeisti.

Kl. ka? nagrineja tris o

objektus:

– gamtinius objektus (gamtines salygos ir resursai);

– socialinius objektus (gyventojus ir gyvenvietes);

– ekonominius objektus (imones ir infrastrukturas);

Kl. kur? apibrezia nagrinejamo objekto padeti erdveje. Tuo tikslu naudojamos geografines koordinates ar ivairaus tipo geografiniai pozymiai – fizines G (pagal santyki su kalnais, upemis, ezerais, juromis, dykumomis, derlingomis lygumomis ir t.t.), EG (pagal santyki su imonemis – sakinemis, konkurentemis, realizavimo rinkas, finansinius centrus ir t.t.), politines G, transporto G, ekologijos G ir t.t.

Kl. kada? nusako aptariamo objekto pasirodyma nurodytoje G erdveje.

Kl. kodel? apibrezia pagrindines priezastys, kodel objektas atsirado ir funkcionuoja konkrecioje G erdveje.

Kl. kaip? talpina savyje issiaiskinima, kaip objektas veikia ji supancia aplinka, o pastaroji savo ruoztu veikia objekta.

Kl. kokiu budu pakeist? reiskia paieskas atsakymo i klausima apie poreiki keisti objekto padeti arba parametrus siekiant maksimalaus ekonominio, ekologinio, socialinio efekto.

Kiekviena raktini klausima atitinka raktine EG savoka

4 raktines EG savokos

Kl. kas? – geo-materija (visata)

Kl. kur? – visatos dalis kurioje vystosi geo-materija, t.y. geo-erdve

Kl. kada? – geografinis laikas, suvokiamas, kokiu greiciu keiciasi geo-materija ir geo-erdve.

Kl. kodel, kaip, ir kokiu budu pakeisti? – geo-erdves (zemes erdves ir pasaulinio vandenyno) organizacija.

EG apibrezimas ir studiju objektas

EG suvokiama, kaip mokslas apie tarpusavyje susijusiu gamtiniu salygu, resursu, gyventoju, ukio sistemu egzistavima geo-erdveje, t.y. apie gamtos poveiki v

visuomenes ir ukio raidai bei ju poveiki gamtai.

EG – mokslas tyrinejantis ekonominiu subjektu elgesi konkrecioje geografineje erdveje (zemes antroposferoje: zemes pavirsius – 510 mil. kv. km.; aukstis – 20 km. (nuo giluminiu pasaulinio vandenyno idubu – 11 km. zemiau vandenyno lygio iki auksciausiu 9 km. kalnu virsuniu, t.y. 10,2 mlijardu kub. km.)

EG studiju objektas – probleminiai antraposferos pokyciu sisteminiai ir informaciniai tyrimai. Pagrindines problemos siejamos su negatyviais socialiniais, ekonominiais, politiniais, technologiniais, ekologiniais procesais, t.y. visuomenes ir gamtos saveika.

Vidine EG struktura (il. 2)

Istorine EG paradigmu raida

Mokslas ir visuomene – mokslas egzistuoja tada, kai aplinkoje randasi poreikis jo produktui – moksliniams tyrimams (zinioms). Ziniu gavybai (gamybai), kontrolei, ir pardavimui kiekviena mokslo sritis turi tureti trys “saltinius” – pirmines informacijos, gretutiniu mokslo saku, ziniu pirkeju. EG padetis siu rysiu sistemoje (il. 3). Saveikaudama su apatine grandimi – gamta, gyventojais, ukiu EG gauna pirmine informacija, pasikeitimas moksliniais metodais ir idejomis vyksta glaudziai bendradarbiaujant su gretutinemis mokslo sakomis – ekonomika, sociologija, fizine G, o taipogi bendramokslinemis sritimis – kibernetika, sistemu teorija, filosofija. Baigtinis produktas (zinios) siulomos visuomenei (valstybinem, komercinem organizacijom ir kt.). Atsizvelgiant i EG turini moksline bendruomene skyla i keturias grupes (il.4). Mokslininkai organizatoriai gauna is visuomenes uzsakymus, sudaro mokslinius kolektyvus i

ir organizuoja mokslini darba ir po to siulo zinias vartotoju rinkoje. Mokslininkai teoretikai iesko EG sasaju su kitomis disciplinomis, transformuoja EG zinias i teorines schemas, kurios gali buti pritaikomos ir kitose mokslo sakose bei lygiagreciai transformuoja kitu saku zinias taikydami jas EG reikmem. Mokslininkai praktikai kaupia ir apdoroja pradine informacija bei pateikia ja aukstesnes grandies mokslininkams. Ir galu gale mokslininkai enciklopedistai apibendrine taikomas, teorines ir organizacines zinias sudaro EG mokslini branduoli.

Tam, kad visos mokslo grandys butu pletojamos, kaip vieninga visuma butina bendra moksline kalba, tyrimu sistema, t.y. paradigma – mokslinio pazinimo tikslu, priemoniu, metodu vieningumas, siejantis mokslininkus i bendrija galincia spresti mokslinius uzdavinius remiantis bendromis taisyklemis ir nuostatomis. EG per savo moksline gyvavimo istorija sukure astuonias, viena kita keitusias paradigmas (Faktas – Analize – Apibendrinimas – Teorija – Faktas – Analize – Apibendrinimas – Teorija).

Ekspediciniai tyrimai ir zemes aprasymas (2,5 tukst.m.)

Pirminiu duomenu surinkimas ir faktu surasymas chronologine tvarka, vykdomas keliaujant po tyrinejama teritorija. Taciau kiekvienas zmogus rinkdamas duomenys atkreipia demesi i skirtingus objektus, todel sie duomenys idomus, kaip betarpisku potyriu liudijimai. Del individualaus apibendrinimo jie negali buti laikytini moksliniais. Ekspediciju metu surinktos informacijos subjektyvumas ir nesistemine faktu gausa skatino pereiti prie komercines geografijos paradigmos, kuria itakojo juros prekyba . . .

Komentuokite!