Danija

TURINYS1.ĮŽANGA…………………………………………………………………2.OFICIALUS PAVADINIMAS………………….………………………3.PLOTAS, GEOGRAFIJA, GAMTA………………….………4.GYVENTOJAI………………………………………………………..…5.NACIONALINĖ SUDĖTIS…………………………………..…………6.KALBA…………………………………………………………..………7.OFICIALI RELIGIJA……………………………………………………8.PINIGINIS VIENETAS………………………………………………….9.KAIMYNAI………………………………………………………………10.ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS,DIDŽIAUSI MIESTAI11.GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI……12.ŠVENTĖS……………………………………………………………..…13.ĮŽYMŪS ŽMONĖS…………………………………..14.NACIONALINĖ VIRTUVĖ……………………………………….……15.ISTORINĖS ŽINIOS……………………………………………….……16.TURIZMAS, LANKYTINOS VIETOS……………a.Faktai kelionei……………………………………………………..b.Kada važiuoti?……………………………………………………..c.Įvykiai……………………………………………………….…….d.Poilsinis turizmas…………………………………………….……Kopenhaga……………………………………………….…….Arhus…………………………………………………….…….Ribe…………………………………………………………….Mons Klint……………………………………………………..Egeskov pilis…………………………………………….……..Legoland………………………………………………….……e.Aktyvusis turizmas…………………………………………..……17.DAR ŠIS TAS APIE DANIJĄ…….…….a.Politinės žinios………………………………………………….…b.Keltų ir tunelių sistema………………..….c.Jūrininkystė…………………………………………………….…d.Žemės ūkis ir maisto pramonė……….….e.Perdirbamoji pramonė……………………………………….……f.Ar žinote kad… ………………………………………………….18.LITERATŪRA……………………………………………………….….

1. ĮŽANGAKažkada buvusi vikingų žemė, vėliau viena iš pagrindinių šiaurės Europos valstijų Danija tapo modernia, klestinti ir turtinga valstybė, dalyvaujanti politiniame ir ekonominiam Europos gyvenime. Danija, kaip ir kiekviena šalis gali būti pristatyta skirtingai. Štai taip ji atrodo iš 36000km. aukščio.

Pav. 1 Danija iš 36000km. aukščio.

2. OFICIALUS PAVADINIMAS Ilgas vartojamas pavadinimas – Danijos Karalystė (Kingdom of Denmark).Trumpas naudojamas pavadinimas – Danija (Denmark).Vietinis ilgas pavadinimas – Kongeriget Danmark.Vietinis trumpas pavadinimas – Danmark.Sostinė – Kopenhaga (Kobenhavn).Danijos Karalystės vėliava “Dannebrog” laikoma viena seniausių valstybinių Europos vėliavų; pasak padavimo, raudonas su baltu kryžiumi audeklas nukrito iš dangaus Estijoje ankstyvaisiais viduramžiais; gal todėl Talino ir Kopenhagos miestų vėliavos ganėtinai panašios.

Pav. 2 Danijos vėliava

3. PLOTAS, GEOGRAFIJA, GAMTADanija užima plotą, kurio išmatavimai 43093 kv2, kitais žodžiais tai tolygu plotui kurį užima Šveicarija ar palyginus dar kitaip vienai devintajai ploto kurį užima Kalifornija. Kalbant geografiškai Danija randasi tarp 54° 34′ ir 57° 45′ šiaurinės platumos ir 8° 5′ ir 15° 12′ vakarinės ilgumos. Jei šie skaičiai jums nieko nesako galima pridurti, kad valstybinę sieną sausumoje Danija turi tik su Vokietija Jutlandijos pusiasalio pietuose – 68km., kiti artimiausi kaimynai Švedija ir Norvegija atskirta nuo Danijos sąsiauriais “Skagerrak” ir “Kattegat”, beje iki Švedijos tik 20km. atstumu. Atstumas iki Norvegijos apie 200km., o iki Didžiosios Britanijos per šiaurės jūrą – 500km.. Kas liečia geografinę padėtį, Danija, užimanti palyginus nedidelę teritoriją gali parungtyniauti su dauguma valstybių. Pusiasalis Jutlandija (Jutland) yra dalis Europos žemių, o likusią Danijos dalį sudaro salos, apie kurias savo laiku taip iškalbingai rašė Hansas Kristianas Andersenas. Šių salų yra be galo daug – ne mažiau nei 406, ir didelių ir mažų. Devyniasdešimt iš jų apgyvendintos. Pati didžiausia tai Zelandija (Sjaelland) (kurioje ir randasi Danijos sostinė Kopenhaga), Fjun (Fyn), dvi salos dvynės Loland (Lolland) ir Falsteris (Falster), o taip pat Baltijos jūroje, atitolęs į vakarus nuo pagrindinių salų apie 200km. – Bornholmas (Bornholm), (80 km iki Lenkijos, 40 km iki Švedijos). Dėka tokios geografinės padėties nei vienas danas ar danė negyvena toliau nei 52 km. nuo jūros.

Pav. 3 Danija

Dėl tokios geografinės padėties Danija, atsižvelgiant į palyginus nedidelį užimamos teritorijos plotą), turi neįtikėtinai ilgą valstybės sieną 7300km., kas yra lygu, norite tikėkite norite ne, vienai šeštajai žemės rutulio apskritimo.Keli faktai apie Danijos gamtovaizdį: vyrauja žemumos – 75% teritorijos kilę iki 100m. virš jūros lygio; ledyninės kilmės dariniai; “bėgantis” krantas orinėje dalyje; paplūdimiai, kopos, pelkės, lagūnos ir fiordai pakrantėje (Limfiordas atskiria Vendsyselio salą nuo Jutlandijos; Ringkiobingo ir Mariagero fiordai); Vedų jūra (Vadenhavet) pietvakarių Jutlandijos pakrantėje (pylimais atskirta pelkėta “jūra”, avių ganyklos); Samsės salos uolos (šlifai), granitinės ir gneisinės Bornholmo uolos; Jutlandijos pusiasalis 29500km2. – įskaitant Vendsyselio ir Morso salas. Dirbamoji žemė užima 65%, miškai (Jutlandijoje eglės, pušys, bukai; Zelandijoje bukai, ąžuolai) 12%, pievos ir ganyklos 6%, ežerai, upės fiordai ir vedai 5% šalies teritorijos; saugomos teritorijos užima 4% šalies teritorijos – Vildmosės aukštapelkė.

4. GYVENTOJAI.Gyventojų skaičius: 5,336,349 (šis ir kiti faktai susiję su gyventojais pateikti remiantis 2000 metų duomenimis). Amžiaus struktūra: 0-14 metų 18% (vyrų-505,820; moterų-479,815) 15-64 metų 67% (vyrų-1,802,665; moterų-1,755,633)65ir daugiau metų 15% (vyrų-330,055; moterų-462,406) Gyventojų augimo greitis: 0,31%Gimstamumo greitis:12,6 gimusio/1000 gyventojųMirtingumo greitis:11 mirusių/1000 gyventojųImigrantų augimo greitis: 1,95 imigranto/1000gyventojų

Lytinis santykis: Tik gimusių 1,05 vyro/moteriaiVirš 15 metų 1,05 vyro/moteriai15-64 metų 1,03 vyro/moteriai65 ir daugiau metų 0,71 vyro/moteriaiviso gyventojų 0.98 vyro/moteriaiKūdikių mirštamumo greitis: 5,11 mirusio/1000 gimusiųGimstamumo vidurkis: 1,73 kūdikio/moteriai Ilgaamžiškumo rodiklis: Visų gyventojų vidutiniškai 76,54 metai Vyrų vidutiniškai 73,95 metai Moterų vidutiniškai 79,27 metai

5. NACIONALINĖ SUDĖTISNacionalinė sudėtis:Danijos piliečiai 96,5 (danai-94,5%, vokiečiai-1,5%, 0,5%-švedai), kasmet pilietybę gauna apie 3 tūkstančiai užsieniečių.Užsieniečiai 3,5% (iš jų turkai 19%, pietų slavai, britai, norvegai po 6%, vokiečiai, švedai, iranėnai po 5%;). Imigrantų daugiau nei emigrantų (1988-1992 – atvyko 200 tūkst., išvyko 167 tūkst. žmonių).Danų pavardės: dažniausiai paplitusios pavardės (22%) baigiasi galūne “-sen”; kitos pavardės: Jensen 7,7%, Nielsen 7,3%, Hansen 6,2%, Pedersen, Andersen, Christensen, Larsen, Sorensen.

6. KALBANacionalinė kalba – danų; XVI-XIX a. buvo oficialioji kalba ir Norvegijoje. Danų kalboje yra trys pagrindinės tarmių grupės: jutlandų – pusiasalyje; salų – zelandų, fiunų ir kitos bei bornholmų. Šiuolaikinė literatūrinė kalba susiformavo XVIII a. zelandų tarmių pagrindu. Nors ir retai, tačiau galima išgirsti kalbant vokiečių kalba. Anglų kalba yra antra dominuojanti kalba Danijoje.

7. OFICIALI RELIGIJA Dauguma danų yra liuteronai – 87%. Kitos paplitusios religijos: katalikai, judėjai. Apie 5% tikinčiųjų maldos namus lanko kiekvieną sekmadienį.

8. PINIGINIS VIENETASDanijos krona (DKr) = 100 erių; l JAV doleris = 7,336DKr (2000 metų duomenimis). Užsienio valiutos atsargos 9,1 milijardas JAV dolerių. Aukso atsargos 2 milijonai Trojos uncijų.

9. KAIMYNAIVienintelė kaimyninė valstybė, su kuria Danija turi sausumos pasienį Jutlandijos pusiasalio pietuose yra Vokietija. Pasienio ruožo ilgis 68km.. Kiti artimiausi kaimynai Švedija ir Norvegija atskirta nuo Danijos sąsiauriais “Skagerrak” ir “Kattegat”, beje iki Švedijos tik 20km. atstumu. Atstumas iki Norvegijos apie 200km.. Iki Didžiosios Britanijos per šiaurės jūrą – 500km..

10. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS, DIDŽIAUSI MIESTAI14 amatų, 2 komunosAmatas Komuna lietuviškai-daniškai Plotas km2 Gyventojų sk. (tūkst.) Tankumas 1ž./km2 Centras lietuviškai-daniškai 1970 1981 1993 BornholmasBornholm 588 47 47 45 77 Rione-RǿnneFiunas-Fyn 3486 433 454 465 133 Odense-OdenseFredenksborgas-Fredenksborg 1347 259 330 346 257 Htileriodas-HillerǿdAmatas Komuna lietuviškai-daniškai Plotas km2 Gyventojų skaičius (tūkst.) Žmonių tankumas 1/km2 Centras lietuviškai-daniškai 1970 1981 1993 Orhusas-Arhus 4561 533 576 610 134 Orhusas-ArhusPietų Jutlandija-Sǿnderjylland 3938 238 251 251 64 Obenro-AbenraRibė-Ribe 3131 198 213 221 70 Ribe-RibeRingkiobingas-Ringk0bing 4853 241 263 269 55 Ringkiobingas-RingkǿbingRoskildė-Roskilde 891 153 203 221 248 Roskildė-RoskildeStorstriomas-Storslrǿm 3398 252 260 257 76 Niukiobingas-NykǿbingŠiaurės Jutlandija-Nordjylland 5173 456 482 487 79 Olborgas-AlborgVakarų Zelandija-Vestsjaelland 2984 259 279 286 96 Sore-SorǿVeile-Vejle 2997 306 327 334 112 Veile-VejieViborgas-Viborg 4122 221 232 230 56 Viborgas-ViborgKopenhaga-Kǿbenhavn 88 623 484 466 5282 Frederiksbergas-Frederiksberg 9 102 88 87 99940 DANIJA-DANMARK 43093 4938 5124 5180 120 Kopenhaga-Kǿbenhavn

Lent. 1 Administracinis suskirstymas.

Miestuose gyvena 87% visų Danijos gyventojų. Didžiausiuose miestuose su priemiesčiais gyvena: Kopenhaga 1,343 tūkstančiaiOrhusas (Arhus) 271 tūkstančiaiOdensė 181 tūkstančiaiOlborgas (Alborg) 157 tūkstančiaiEsbjergas 82 tūkstančiaiRandersas 61 tūkstančiaiKoldingas 58 tūkstančiaiHernmgas 57 tūkstančiaiHelsingeris (Helsingor) 57 tūkstančiaiHorsensas 55, tūkstančiaiVeilė (Vejle) 52 tūkstančiaiRoskildė 51, tūkstančiaiSilkeborgas 49 tūkstančiaiFrederisija (Fredericia) 47 tūkstančiaiNestvedas (Naestved) 45 tūkstančiai

11. GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI. Ilgiausia upė Gudenas (Gudena) 158km.,Didžiausias ežeras Aresė (Aresfo) 37km2,Aukščiausia kalva Yding Skovhėjus (Yding Skovhoj) 173m.

12. ŠVENTĖSNaujieji metai (01.01), Didysis Penktadienis (04.2), Šv. Velykos (04.04-04.05), Didžiosios maldos diena (04.30), Konstitucijos diena (06.05), Kūčių vakaras (12.24), Šv. Kalėdos (12.25-12.26),Karalienės gimtadienis (1940.04.16).

13. ĮŽYMŪS ŽMONĖS.Keletas danų vardų gerai žinomi visam pasauliui: Karen Blixen (1885-1962). Bemaž pati garsiausia Danijos prozininkė. Gimė aristokratinėje šeimoje Rungsteno (Rungsted) mieste kuris yra į šiaurę nuo Kopenhagos, tačiau beveik dvidešimt metų praleido savo nuosavoje fermoje Kenijoje ir grįžo į Daniją tik 1932 metais, po to kai jos santuoka iširo jos mylimajam tragiškai žuvus auto katastrofoje.

Pav. 4 Karen Blixen

Tycho Brahe (1541-1601) atrado naują žvaigždę Kasiopėjos žvaigždyne ir sukūrė planetų judėjimo aplink Saulę taisykles tuo padėdamas pagrindus Niutono gravitacijos taisyklių bazei. Thomas Bartolin (1616-1680) atrado limfų sistemą žmogaus kūne.Nicolaus Steno (1638-1686) vienas iš anatomijos ir geologijos pradininkų sukūrė geologiją kaip mokslą. Ole Roemer (1644-1710) išmatavo šviesos greitį.H.C. Oersted (1777-1851) atrado elektromagnetizmą.Niels Finsen (1860-1904) įvedė fototerapiją gydant odos ligas.Johannes Fibiger (1867-1928) pirmam pavyko implantuoti vėžį į sveikus gyvulius.Valdemar Poulsen (1869-1942) sukūrė magnetofono bazę.Niels Bohr (1885-1962) buvo vienas iš branduolinės fizikos ir periodinės sistemos pradininkų.

Pav. 5 Niels Born

Henrik Dam (1895-1976) atrado vitaminą K.K. Rasmus Rask (1787-1832) laikomas istorinės kalbotyros sukūrėju.N.F.S. Grundtvig (1783-1832) tautos aukštosios mokyklos idėjos tėvas.Soeren Kierkegaard (1813-1855) – egzistencializmo pirmtakas.Hans Christian Andersen (1805-1875) džiugino ir džiugina pasaulį savo pasakomis.

Pav. 6 Hans Christian Andersen

Bertel Thorvaldsen (1770-1844) atnaujino klasikinę-antikinę skulptūrą ir su Asger Jorn (1914-1973) yra laikomas vienu iš geriausių abstrakcinių dailininkų pasaulyje. Genialių režisieriumi buvo Carl Th. Dreyer (1889-1968), sukūręs “Jeanne d’Are”. Šiuo metu premijos ir “Oskarai” tenka kitam danų režisieriui Gabrieliui Axeilui už filmą “Babettės šventė” (pagal Blixen romaną) ir Bilie Augusto filmui “Pelle užkariautojas” (pagal Danijoje Martino Anderseno Nexoe romaną). Architektūroje gerai žinomos Jorn Utzon (g. 1918m.), kuris pastatė Sydnio Operos Teatrą, Piet Hein (g. 1905m.), išradusio super elipsės principą, bei Jonan Otto Spreckelsen (1929-1987), pastačiusio Paryžiaus La Defense rajone Triumfo arką, pavardės.Arne Jacobsen (1902-1971) vienas iš geriausių pasaulio architektų. Tarp jo darbų yra tokie pastatai kaip aviakompanijos “SAS” viešbutis, bei nacionalinio banko pastatas Danijos sostinės Kopenhagos centre, rotušės eilėje Danijos miestų bei naujo Šventos Katerinos (St. Catherine) koledžo pastatas Oksforde.

Pav. 7 Vienas iš architekto Arne Jacobsen “darbų” “SAS” viešbutis Kopenhagos centre.

14. NACIONALINĖ VIRTUVĖ.Danai labai daug dėmesio skiria ką valgo, dar daugiau kaip valgo. Dažnai svečiai būna “priversti” mokytis kaip grakščiai su peiliu ir šakute suvalgyti paprastą sumuštinį (smorrebrod). Patys danai juokiasi, kad ji vienintelė taip valganti tauta. Tenka priprasti ir prie kito pietų laiko – danai pietauja 18-19 val.. taip yra todėl, kad per visą darbo laiką jie labai užsiėmę, tad iki pietų užkanda tik plastmasinėse dėžutėse atsineštų sumuštinių su kava. Arbatos, beje kaip ir sriubos Danijoje mažai geriama. Tačiau be saiko geriama kava. Atėjus pietų metui būtinai susirenka visa šeima, uždegamos žvakės, ant stalo statomas butelis vyno. Tai ką mes valgome dabar Lietuvoje, danai valgė prieš kelis dešimtmečius. Dabar čia populiariausi yra daržovių, žuvies patiekalai, spageti ir greitai paruošiamas maistas. Į “tipinius” patiekalus įeina “flaeskesteg” (kepta kiauliena, būtinai iki tol kol gerai apskrus), “gravad laks” (konservuota arba sūdyta lašiša marinuota krapuose ir patiekta su švelniu garstyčių padažu), “hvid labskovs” (kepsnys pagamintas iš pailgų jautienos gabaliukų, virtų su bulvėmis ir pipirais), Šešiasdešimtmečių žmonių karta dar vis valgo “senoviškai” – kotletus, dešras, bulves, riebius padažus.Danijoje taip pat yra gero alaus, kurį gamina tokios žinomos alaus daryklos kaip Calsberg ir Tuborg.

15. ISTORINĖS ŽINIOS.II-VI a. – germanų gentys danai nukariavo Zelandiją ir Jutlandiją, iš čia Danmark (pažodžiui – danų žemė arba Danmark – miškų žemė). 800-1050 – Vikingų era; 800 – karalius Godfredas apsiginti nuo Karlo Didžiojo antpuolių pastato sieną (Dannevirke);

826 – krikščionybės pradininkas Šv.Ansgaras; 940 – seniausios Europos karalystės karalius Gormas Senasis; 960-985 – Haroldas Baltadantis pirmas karalius – krikščionis; 1013 – karalius Švėnas Šakotbarzdis nukariauja Angliją; 1018-1035 – Danijos, Anglijos ir Norvegijos karalius Knutas Didysis;1157-1241 – Valdemarų era, Danija įsigali Baltijos jūroje; 1387-1412 – valdo karalienė Margarita (Margrethe) I, Danijai priklausė Norvegija (1380-1814), Islandija (1380-1918), Švedija ir Suomija (1397 Kalmaro unija – 1523), 1536 – reformacija; 1588 – 1648 – ilgiausiai valdęs danų karalius Kristianas IV – įdomiausia asmenybė;1658, 1675 – 1679, 1699 – 1700 ir 1709 – 1720 – karai su Švedija, netenka visų žemių Švedijos pietuose; 1801-1814 – britų atakos, Kopenhagos bombardavimas, Norvegija atitenka Švedijai, Helgolando sala Didžiajai Britanijai;XIX a. – „aukso” amžius (H.Kr. Erstedo elektromagnetizmas, H.Kr.Anderseno pasakos, A.Burnonvilio baletai, B.Torvaldseno skulptūros, gimė N.Boras -Boro postulatai); 1849 06 05 – Konstitucija; 1914-1920 – neutralitetas Pirmojo pasaulinio karo metu, gražintas Šiaurės Šlėzvigas; 1940-1945 – fašistinės Vokietijos okupuota; 1953 06 05 – Konstitucija (nacionalinė šventė); 1982-1992 – ministras pirmininkas Poulis Šliuteris (Poul Schlūter), atsistatydino po tamilų pabėgėlių skandalo, keturios Konservatorių liaudies partijos, suformuotos mažumos vyriausybės; 1992 06 02 – 51% referendumo dalyvių pasakė “ne” Mastrichto sutarčiai.

16. TURIZMAS, LANKYTINOS VIETOSa. Faktai kelionei.Vizos: daugeliui vakarinių šalių piliečiams, įskaitant Amerikikos, Europos sąjungos, Australijos Kanados, Naujosios Zelandijos, Singapūro piliečius vizų nereikia. Sveikatos rizika: nėra.Elektra: 220voltų, 50Hz.Svoris ir išmatavimai: metrinė sistema.b. Kada važiuoti?Atsižvelgiant į šiaurinė platumą, Danija turi pakankamai švelnų klimatą ištisus metus. Bet visgi žiemos mėnesiai šalti, trumpomis dienomis mažiau svetingi. Atitinkamai Danija daugelio savo turistų sulaukia vėlyvą balandį, kai oras pradeda šiltėti ir dienos ilgėti, o spalį vėl apsnūsta. Gegužė ir birželis gali būti žavingi mėnesiai aplankytį Daniją: žemė pripildyta laukais kurių platybėse auga daugybė įvairiaspalvių gėlių, oras nuostabus ir pilnos gatvės turistų. Netgi ir ruduo Danijoje gali būti malonus: kaimiškas priemiesčių gamtovaizdis įgauna šviesis rudą rudenišką spalvą. Pagrindinis turizmo sezonas yra liepa ir rugpjūtis. Tada čia vyksta daug koncertų po atviru dangumi, įvairių pasirodymų gatvėse ir maudymosi paplūdimio saulėje galimybė. Dar vienas privalumas atvykstantiems į Daniją vidurvasarį, tai ilgesnės muziejų ir kitų įdomybių darbo valandos. Antra rugpjūčio pusė taip pat dalinai gali būti maloni kelionei, nes tuo metu Danijoje dar gana vasariškas oras, o miestų gatvės ne taip stipriai užtvindytos žmonėmis. c. Įvykiai.Danijoje pagrindinių įvykių vasaros metu šimtai ir dar daugiau. Tai festivaliai, kurie tęsiasi beveik nenutraukiamai, atskleidžiantys platų muzikos spektrą į kurį įeina džiazas, rokas, airiška muzika, klasikinė muzika, kantri ir netgi bažnytinis negrų dainavimas. Pradedant nuo Joninių nakties vėlyvą birželį ir baigiant tik rugpjūčio pabaigoje, vyksta tokie populiarūs festivaliai kaip Roskilde Festival, didžiausias roko festivalis šiaurės Europoje, kuris baigiasi liepos mėnesį; Midtfyns Festival pristatydamas įvairias muzikos pakraipas; Copenhagen Summer Festival, kuris pristato klasikinę ir kamerinę muziką ir galiausiai Tonder Festival vienas iš didžiausių šiaurės Europos liaudiškos muzikos festivalių. Devynių dienų trukmės Arhus Festival festivalis prasideda pirmąjį rugsėjo sekmadienį ir paverčia miestą į nesibaigiančių linksmybių miestą su visų rūšių muzika, vaidinimais ir pasirodymais, pritraukdamas šimtus tūkstančių danų ir Danijos svečių. Programoje taip pat yra vikingų rungtynės, tradiciniai vikingų stiliaus laivai, tradiciniai vagiai, gėrimai ir sutuoktuvės. d. Poilsinis turizmas.Kopenhaga.Miestas turintis beveik 1,5 milijono gyventojų yra didžiausias skandinaviškas miestas. Tai didelis ir šiuo metu silpnai augantis miestas, daugumoje talpinantis šešerių aukštų pastatus, bažnyčių bokštai stiebiasi į dangų ir tik keli modernūs viešbučiai išsišauna į viršų sudarkydami vaizdą. Labiausiai istoriniai ir kultūriniai rajonai susitelkę mažais ploteliais – parkai, sodai, vandens fontanai, kanalai ir skverai išraižę visą miestą. Kopenhaga, visą apimantis miestas, knibždėte knibžda pažiūrėti vertomis vietomis ir linksmybių galimybėmis. Muzikos mylėtojams ir kitiems ūžautojams yra daug naktinių scenų, kurios sukasi iki pačių paryčių.

Pav. 9 Danijos “simbolis” undinė.Pav. 8 Kopenhagos birža, pastatyta prieš 360 metų.

Pav. 10 Vakarinė Kopenhaga.Centrinė geležinkelio stotis randasi pagrindinių viešbučių zonos vakarinėje pusėje ir rytinėje nuostabaus parko Tivoli. Priešais šiaurinį Tivoli parko kampą yra centrinė miesto aikštė Radhuspladsen ir pagrindinė autobusų pravažiavimo stotelė. Autobusai jungia aerouostą, esantį 9km. pietus nuo miesto centro su centrine traukinių stotimi it Radhuspladsen aikšte. Miesto centro viduriu driekiasi didžiausia pasaulyje (1,6km. ilgio) pėsčiųjų gatvė Stroget. Ji prasideda Radhuspladsen aikštėje ir baigiasi Kongens Nytorv aikštėje, kuri yra gale spalvingo kanalų rajono.

Pav. 11 Tivoli parkas.Nuo Kongens Nytorv aikštės į šiaurę randasi Amalienborg rūmai – nuo 1794m. karališkosios šeimos namai. Atvykę jūs galite stebėti iškilmingą ir puošnų sargybos pasikeitimą (tačiau tik tuo metu, kai karalienė rezidensijoje). Rūmai, tai beveik identiški keturi pastatai juosiantys centrinę aikštę grįstą akmenimis ir didžiulę karaliaus Frederiko V sėdinčio ant arklio statulą. Vienas rūmų sparnas atidarytas kaip muziejus pristatantis trijų karališkų generacijų apartamentus nuo 1863 iki 1947 metų. Galima apžiūrėti ir klasikines bažnyčias. Viena iš jų tai Vor Frue Kirke katedra žymi, Kristaus ir jo apaštalų statula, kurią iškalė Bertel Thorvaldsen. Taip pat dėmesio verta Christianshavn Vor Frelsers Kirke bažnyčia, kurioje yra kruopščiausiai paruoštas baroko stiliaus altorius ir taip pat meistriškai išraižyti vamzdiniai vargonai. Didingą miesto vaizdą sudaro svaiginantis 400pėdų aukščio skardis, ant kurio stovi 95m. spiralinis bokštas. Paskutiniai 160 bokšto pėdų spirale sukasi laiptai aplink bokšto išorę siaurėdami, o po to, pačiame aukščiausiame taške, visai išnykstantys.

Pav. 12 Danijos sostinės Kopenhagos centras.

Tarp Kopenhagos muziejų yra Ny Carlsberg Glyptotek kuris turi nuostabią paveikslų ir skulptūrų kolekciją iš Graikijos, Egipto ir Romos periodų. Nacionalinis muziejus turi puikiausią istorinę Danijos meno kolekciją, pradėtą rinkti nuo 1840 metų. Tačiau, jeigu jus traukia labai linksmi reginiai, tai jums reikėtų aplankyti Tivoli parką. Tivoli, tai šimtmečių senumo linksmybių parkas, esantis miesto centre. Tai fantastiškas pasilinksminimo parkas, savo gyvenimą skaičiuojantis nuo 1843 metų. Lankytojai gali linksmintis įvairiuose atrakcionuose, šaudydami tire, gėrėtis pantomimos teatro sugebėjimais bei koncertais ar tiesiog sėdėti gražiuose restoranuose, esančiuose lauke ar netgi laive, bei stebėti linksmybėse paskendusius žmones. Ir be abejo Kopenhagos aplankymas nepaplaukiojus mažu keltu po jos kanalus nėra pilnavertis. Plaukiojant galima pamatyti pačias įžymiausias statulas bei pastatus, o taip pat įžymiausią danų undinę (Little Mermaid), kuri sėdi ant akmens esančio šalia vandens, dešimt minučių kelyje į šiaurę nuo miesto centro. Dauguma pačių didžiausių ir gražiausių viešbučių yra į vakarus nuo centrinės stoties. Nyhavn gatvė buvusi jūreivių ir rašytojų (tame tarpe ir Hanso Kristiano Anderseno) pasisėdėjimų vieta. Tai ilga, šalia kanalo esanti gatvė (kanale esančiame prie šios gatvės randasi kelto plaukiojančio Kopenhagos kanalais pradinis taškas), kurioje randasi visa eilė lauko kavinių ir restoranų, įsikūrusių atrestauruotuose senoviniuose namuose. Ši gatvė sukuria jaukią atmosferą, labai tinkančią pietums ar vakaro alui. Šalia esanti Stroget gatvė pilna pigių maitinimo kioskelių, kuriuose didelis “”hamburgerių ir “hotdogų” pasirinkimas. Į šiaurę nuo šios gatvės, lotynų kvartale, yra keletas puikių restoranų. Jeigu norite pašėlti, pažiūrėti gatvės vaidinimų bei paklausyti gyvos muzikos, sekite iškabas gatvėje ir muzikos skambesį eidami Stroget gatve. Į šiaurę nuo miesto centro yra Norrebo gatvė, kurioje randasi eilė klubų. Juose renkasi jauni žmonės paklausyti gerų muzikos grupių.

Arhus. Jutlandijos kultūros centras. Arhus miestas, su viena iš geriausių Danijos muzikos ir pasirodymų, pradedant nuo simfoninių ir teatro vaidinimų iki naktinių klubų ir restoranų šėlsmo, vieta. Didžiausia miesto atrakcija – tai Den Gambe (senamiestyje) muziejus. Tai po atviru dangumi įkurtas muziejus su 75 atnaujintais statiniais, kurie atvežti iš įvairių Danijos kampelių ir sustatyti, kaip atskiras mažas miestelis. Dauguma pastatų yra pagaminti iš rąstų (17-18a. namų). Čia taip pat yra malūnas varomas vandeniu, malūnas varomas vėju ir keletas statinių iš šio šimtmečio. Arhus Domkirke katedra yra didžiausia Danijos bažnyčia su originale romėniška koplyčia, kuri statyta 12a.. dauguma pačios bažnyčios detalių yra 15a. gotiškos. Vor Frue Kirke bažnyčia esti pati seniausia Danijoje (1060 metai). Moesgard muziejus turi puikią bronzos ir geležies amžių kolekciją, o taip pat ir keliukus kurie eina šalia landšafto, šalia priešistorinių ženklų. Labiausiai šokiruojantis eksponatas muziejuje yra 2000 metų senumo Groubalk žmogus rastas pelkėje 1952 metais. Rahus randasi Jutlandijos iškyšulio rytinėje dalyje ir yra gerai pasiekiamas tiek su lėktuvu, tiek ir su traukiniu ar autobusu.

Ribe. Ribe yra seniausias miestas Skandinavijoje. Jo data prasideda 9-uoju amžiumi. Tačiau paskutinių geologinių kasinėjimų metu buvo rastos kelios sidabrinės monetos, kurios rodo, kad prekybinis miestas gyvavo daug daug ankščiau. Kovų su Švedija metu smuko regiono komercija ir to pasėkoje Ribe miesto, kaip svarbiausio viduramžio prekybos centro istorija baigėsi. Šių įvykių pasėkoje Ribe miestas labai iš lėto vystėsi ir dabar šis miestas su laužytomis, akmenimis grįstomis gatvėmis ir pusiau mediniais (16 amžiaus) namais atrodo kaip gyvas istorijos muziejus. Pagrindinis miesto “ženklas” Ribe katedra stovi kaip praeities testamentas. Puikus gamtovaizdis atsiveria užlipus į 27 metrų aukščio katedros bokštą, kuris pastatytas 14 amžiuje. Didelis Ribe miesto Vikinger muziejus atskleidžia lankytojams vikingų ir viduramžių istoriją. Vienoje salėje yra 800 prekybos aikštė ir tikro vikingų laivo reprodukcija. Čia taip pat yra monitorius pastoviai rodantis tų laikų gyvenimą. Į pietus nuo miesto centro yra Vikingecenter centras, kuris buvo sukurtas tam, kad atkurti vikingų laikų atmosferą, įskaitant ir 34 metrų aukščio stebėjimo bokštą. Ribe miestas yra Jutlandijos pietuose, lengvai pasiekiamas traukiniu nuo Esbjerg miesto (40 min.) ir Tonder miesto (50 min.).

Mons Klint. Impozantiškos, baltos kreidos, stačios uolos kyla 128 metrus virš jūros lygio, pristatančios vieną iš labiausiai “verčiančių iš kojų” Danijos gamtovaizdžių. Šios uolos susikūrė prieš 5000 metų, kai kreidinės nuosėdos pakilo nuo jūros dugno. Jūs galite eiti žemyn uolomis į paplūdimį ir taip pat atgal per 30 min. arba eiti pakrante kita kryptimi, per tankų, vėjo palenktą paplūdimio mišką, užtrunkant apie 1,5 val. Mons Klint randasi Mon saloje į pietus Zelandijos, kuri sujungta su Zelandija tiltu. Nuvykti galima kasdien kursuojančiu autobusu.

Pav. 13 Mons Klint uolos.

Egeskov pilis. Ši pilis su savo pakeliamais tiltais priskiriama renesanso laikotarpiui. Pastatyta 1554 metais, viduryje mažo ežero. Egeskov – literatūriškai “ąžuolynas”, kitaip tariant ąžuolų miškas. Pilį supa 15ha. Parkas, sukurtas viduryje 1700-jų metų. Jame yra šimtmečių senumo gyvatvorės, laisvai vaikščiojantys povai ir kruopščiai prižiūrėti angliški sodai. Pilies interjeras susideda iš antikos laikų baldų, viduramžių paveikslų ir daugybės medžiotojų trofėjų. Tie kas mėgsta labirintus gali pasivaikščioti 200 metų senumo labirintais, pagamintais iš 3m. aukščio bambuko karčių. Taipogi rūsyje yra antikvarinių automobilių muziejus, kuris pristato 300 įvairių periodų automobilius. Egeskov pilis randasi Fyn saloje į pietus nuo Odense miesto ir pasiekiama traukinių bei autobusų pagalba.

Legoland. Legolandas randasi 1km. atstumu nuo mažo Billund miestelio Jutlandijoje. Tai 10ha. parkas pastatytas iš plastikinių lego blokelių, ir nerekomenduojama ten vykti tiems, kurie baiminosi savo didelius ir mažus vaikus pamesti tarp 42 milijonų plastmasinių detalių. Nepaisant to, kad labiausiai lankomos Danijos vietos yra Kopenhagoje arba šalia jos, Legolandas yra labai puiki vieta, išskyrus jei jūs niekada nesižavėjote vaikiškais žaidimais arba jums niekada nerūpėjo problemos susijusios su laisvės statulos statyba iš plastmasinių detalių. Labiausiai šokiruojantis statinys Legolende yra Kopenhagos jurų uostas, kuriame juda elektra varomi laivai, traukiniai ir kranai. Legolandas dalinai “kaltas” dėl to, kad Billund miesto oro uostas yra antras pagal užimtumą Danijoje. Taip pat į Legolendą galima papulti autobusu iš to paties miesto ar autobusu iš Vejle miesto, taip pat sėkmingai kaip ir traukiniu.

Pav. 14 Legoland.

e. Aktyvusis turizmas.Danija didžiuojasi būdama “dviratininkus mylinčia” šalimi. Visa šalis išraižyta tūkstančiais kilometrų dviratininkų takelių. Tarp jų yra ir 10 labai ilgų distancijų. Trumpiausia 100km. ilgio trasa eina Bornholm salos perimetru, tuo tarpu ilgiausia driekiasi šalia vakarinės Jutlandijos pakrantės apie 500km. (nuo Vokietijos sienos iki Skagen miesto). Pati populiariausia trasa Kopenhagoje tai 12km. ilgio kelias į šiaurę link Dyrehaven miesto. Didesnė dalis šios trasos eina šalia Oresund sąsiaurio pakrantės, tačiau eina ir pro nuostabias miškingas vietoves. Visoje šalyje pradedant nuo pietinės Bornholm salos pakrantės iki šiaurinio Jutlandijos “galiuko”, kur yra Skager miestas, yra daug paplūdimių ir daug kitų maudymuisi skirtų vietų. Danijoje taip pat patogu užsiimti “serfingu”. Tai galima daryti tiek atviroje jūroje, tiek sąsiauriuose, kur ramus ir šiltas vėjas yra geras pagalbininkas pradedantiesiems. Turėdama daugiau nei 7300km. pakrančių ilgumo ir šimtus salų Danija gali pasiūlyti puikias galimybes buriuoti jachtomis. Čia yra daug šilto oro fiordų ir saugių jurų, tokių kaip Smalandshavet (vieta tarp Zelandijos ir Lolland salos), ar salų išmarginti vandenys į pietus nuo Fyn salos. Danija knibždėte knibžda upėmis ir ežerais, dauguma kurių yra “prikimštos” ešerių, upėtakių bei lydekų. Žuvis čia galima gaudyti ir mokamose vietose, o upėmis ir ežerais vasaros metu puiku paplaukioti nuomojamomis valtimis. Žvejyba sūriuose vandenyse taip pat puiki. Čia daugumoje pasitaiko menkių, plekšnių bei jūrų upėtakių.

17. DAR ŠIS TAS APIE DANIJĄa. Politinės žinios.Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1945, Europos Taryba 1949, NATO 1949, Šiaurės Taryba 1952, OECD 1960, EFTA 1960-1972, Europos Sąjunga 1973; ESBO, padengia 0,69% JTO biudžeto išlaidų; oficiali pagalba besivystančioms šalims 1993 = 1,3 mlrd. JAV dol.(l,05% nuo BVP -didžiausia pasaulyj e BVP dalis).Parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija; veikia 1953 Konstitucija (1849 Konstitucijos pagrindu); valstybės vadovas – monarchas (šlėzvigo Holšteino Zonderburgo Gliuksburgo dinastija: 1863-1906 karalius Kristianas IX – Christian IX, 1906 -1912 karalius Frederikas VIII -Frederik VIII, 1912-1947 karalius Kristianas X – Christian X, 1947-1972 karalius Frederikas IX – Frederik IX, nuo 1972 karalienė Margarita II- Margrethe II); vienerių rūmų parlamentas Folketingas, 179 deputatai, iš jų 175 renkami ketveriems metams, po 2 nuo Farerų salų ir Grenlandijos; vyriausybė koalicinė, įprastas reiškinys mažumos vyriausybė (nuo 1914 nė viena partija neturėjo daugumos parlamente); ministras pirmininkas, socialdemokratų lyderis (nuo 1993 Poulis Niurupas Rasmusenas – Poul Nyrup Rasmussen).Svarbiausios politinės partijos (vietų skaičius Folketinge 1990 ir 1994 rinkimai): Socialdemokratų partija (71 ir 63), Liberalų partija – Venstrė (30 ir 44), Konservatorių liaudies partija (31 ir 28), Socialistų liaudies partija (15 ir 13), Pažangos partija (12 ir 11), Radikalioji Venstrė – kairieji radikalai (7 ir 8), Vienybės partija (O ir 6), Centro demokratų partija (9 ir 5).

b. Keltų ir tunelių sistema.

Keltų sistema tarp pusiasalio ir salų, keltai į Švedija (vieną judriausių keltų linijų pasaulyje Kopenhaga – Malmė), Norvegiją, Vokietiją, Angliją; planuojama tiltų ir tunelių sistema, sujungsianti Skandinavijos pusiasalį su Vakarų Europa per Danų sąsiaurius: veikiantis Mažojo Beito tiltas (Jutlandija – Fiunas, 600 m, kabantis), 1988 pradėtas statyti Didžiojo Beito tiltas-tunelis (visas ilgis 18 km, 3 sudėtinės dalys: Vakarinis tiltas tarp Fiuno ir Sproges salų, geležinkelio tunelis taip Sprogęs ir Zelandijos salų, 1624 m kabantis Rytinis tiltas – bus ilgiausias kabantis tiltas Europoje), 1994 pradėtas statyti Eresundo tiltas-tunelis (visas ilgis 16,8 km, Kopenhaga-Malmė), baigtas statyti 2000 metais.

c. JūrininkystėTradicinė ekonomikos šaka. Laivai – laivų ir tanklaivių statyba (1993 – 2 vieta Europoje; 4% pasaulio) – „A.P.MolIer” (tanklaiviai, konteineriu „vežikai”; didžiausia laivų statykla „Staalskibsverft” Odensėje), “Lauritzen” (refrižeratoriai: didžiausia laivų statykla „Danyard” Frederikshaune), „Burmeister &Wam” (tanklaiviai; didžiausia laivų statykla Kopenhagoje); prekybos laivyno tonažas mln. dedveitų: 1992 = 7.5. 1993 = 6,3. Žuvys – sugauta žuvų ir jūros produktu min.t 1989 – 2.22, 1990 = 1,52, 1991 = 1,77 (2 vieta Europoje: 1.8% pasaulio), 1993 – 1,6 (3 vieta Europoje); eksportas mlrd.JAV dol.: 1990 = 2.16, 1991 =2.3 (l vieta Europoje, 3 vieta pasaulyje; 6,0% pasaulio); sugautų žuvų ir jūros produktų struktūra pagal vertę %: menkės 35, „pramoninės” žuvys – žuvų taukai ir miltai, pašaras 30, plekšnės 15, silkės ir skumbrės 10, unguriai; 80% sugaunamų Grenlandijos jūros produktų sudaro krevetės; didžiausias žvejybos uostas Esbjergas; pirmoji vieta pasaulyje pagal žuvų filė eksportą (16% pasaulio), antroji vieta pasaulyje pagal šviežių žuvų eksportą (12% pasaulio); 90% žuvų produkcijos eksportuojama -„Rahbekfisk”, „Thorfisk” (filė ir šviežios žuvys), „Espersen” (filė, Bornholmas), „Royal Greenland Trading Company” (krevetės. Grenlandija), „Seby Fiskeindustri” (didžiausias pasaulyje skumbrių konservų gamintojas).Nafta ir dujos – naftos gavyba šiaurės jūros Danijos sektoriuje mln.t: 1985 – 2,9, 1990 = 6,0, 1993 = 7,7, patenkina naftos ir duji| poreikius nuo 1992 ir eksportas – „Dansk Olie and Naturgas”.

d. Žemės ūkis ir maisto pramonė.Žemės ūkyje dirba šalies dirbančiųjų %: 1975 = 9,2, 1990 = 4,7, 1992 = 4,3; labai intensyvus ir produktyvus; vienam žmogui tenka 0,5 ha dirbamosios žemės, vid. fermos dydis 35 ha; vienas fermeris pagamina produkcijos už 22 tūkst. JAV dol. kasmet, vienas fermeris maitina 40 žmonių; 65% produkcijos eksportuojama; žemės ūkio produkcijos eksportas mlrd.JAV dol.: 1990 = 8,3, 1992 = 9,2 (12 vieta pasaulyje; 2,5% pasaulio); žemės ūkio eksporto vertė vienam gyventojui JAV dol.: 1990 = 1600, 1992 = 1800 (3 vieta pasaulyje). Kiaulių ūkis – kiaulių skaičius mln.: 1990 = 9,3, 1992 = 10,3 (dvi kiaulės vienam gyventojui – geriausias rodiklis pasaulyje), kiaulių veislės %: jorkšyrai 35, danų landrasai 20, diurokai 20; kiaulienos gamyba mln.t: 1990 = 1,21, 1992 = 1,37 (10 vieta pasaulyje; kiauliena sudaro 78% pagaminamos mėsos) ir eksportas mln.t: 1990 = 0,47, 1992 = 0,61 (2 vieta pasaulyje; 20% pasaulio); kiaulienos gamyba vienam gyventojui kg: 1990 = 235, 1992 = 265 (pirmoji vieta pasaulyje), pasaulio rinkai Danija pateikia 14% mėsos konservų (daugiausia pasaulyje), 16% dešrų (daugiausia pasaulyje), 33% rūkytos, sūdytos ir džiovintos mėsos (daugiausia pasaulyje): eksportuojama iki 85% pagamintos produkcijos – „ESS Food” (mėsos eksportas), „Tulip International” (mėsos gaminiai), DAK (mėsos konservai). Pieno ūkis – karvių skaičius mln.: 1980 =1,1, 1990 = 0,76, 1992 = 0,75; primilžis iš karvės kg: 1980 = 5000, 1990 = 6250, 1992 = 6150 (3 vieta pasaulyje; 4,35% riebumo); karvių veislės %: danų juodmargės 60, džersiai 17 (pieno riebumas 6,3%), danų žalosios 13; sūrių gamyba tūkst.t: 1990 = 295, 1992 = 288 (11 vieta pasaulyje; 2% pasaulio) ir eksportas (4 vieta pasaulyje; 11% pasaulio); sūrių gamyba vienam gyventojui 56 kg per metus (pirmoji vieta pasaulyje) -“MD Foods” (70% šalies pieno produkcijos), „Klover Melk” (20% šalies pieno produkcijos); garsūs danų sūriai: samsės, daniškoji fontina, melsvasis daniškas.Augalininkystė – grūdų neto eksportas (išskyrus 1992 dėl sausros), rugių eksportas (1992 – antroji vieta pasaulyje; 25% pasaulio), daržovių eksportas. Alus – alaus eksportas (6 vieta pasaulyje); vienas gyventojas suvartoja 127 l alaus per metus (3 vieta pasaulyje) – „Carlsberg”, „Tuborg”, „Faxe”. Audinės – 5000 audinių fermų, 3,1 mln. audinių; pasaulio rinkai Danija pateikia 40% audinių kailių (daugiausia pasaulyje) – „Danske Pelsduktioner”.e. Perdirbamoji pramonė.Vyrauja nedidelės bendrovės, labai specializuotos ir diversifikuotos, moka prisitaikyti prie pasaulio rinkos svyravimų, užpildo labai „siauras nišas”; svarbiausios pramonės bendrovės: „Novo Nordisk” (didžiausias pasaulyje insulino ir enzimų gamintojas), „Danfoss” (svarbiausias radiatorinių termostatų tiekėjas pasaulio rinkai; būstinė -Nordborgo miestelis Also saloje), „FLS Industries” (statybinės mašinos), NKT (kabeliai). „Grundfoss” (6 mln. siurblių kasmet; būstinė – Bieringbro miestelis Jutlandijoje), „Superfos” (didžiausias Europoje plastmasės kibirų gamintojas), „Danisco” (cukrus, degtinė, daržovių konservai), „Aarhus Olie” (aliejus, šokoladas, sviestas), „APV Pasilac” (Didžiosios Britanijos ir Danijos, didžiausias pasaulyje sviesto ir sūrių gamybos įrenginių tiekėjas), „Gram” (šaldymo įranga; būstinė – Vojenso miestelis Jutlandijos pietuose), „Chr. Hansen Group” (biotechnologijos), „Bang &Olufsen” (medicinos ir navigacijos technika, televizoriai), „Rišo” (vėjo malūnai; eksportas ir į Kaliforniją), LEGO (žaislai – plastmasinės kaladėlės, 1991 – buvo 342 skirtingų modelių dėžutės su 1371 skirtinga kaladėle; 98% pagamintos produkcijos parduodama užsienyje; būstinė – Bilundo miestelis Jutlandijos viduryje, Legolendo parkas, aerouostas), „Villdsens Fabrikker” (didžiausias Europoje namų stogų gamintojas), „Cimbria” (grūdų perdirbimo įranga); baldų eksportas (5% pasaulio, 20% Europos Sąjungos, apie 550 nedidelių bendrovių; garsioji daniška kėdė), „Velux” (stogų langai).

f. Ar žinote, kad… Danijos Karalystė yra seniausia Europoje monarchija, gyvuojanti nuo X amžiaus vidurio.… buvo laikai, kai Danijos Karalystė buvo laikoma įtakingiausia ir galingiausia Šiaurės Europos valstybe; įvairiais istoriniais laikotarpiais nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų viduramžių Danijos Karūnai buvo pavaldžios Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Siaurės Vokietijos teritorijos, Škotija ir net Anglija; Islandija Danijos Karalystei priklausė iki pat 1944 m.… Danijos Karalystės vėliava “Dannebrog” laikoma viena seniausių valstybinių Europos vėliavų; pasak padavimo, raudonas su baltu kryžiumi audeklas nukrito iš dangaus Estijoje ankstyvaisiais viduramžiais; gal todėl Talino ir Kopenhagos miestų vėliavos ganėtinai panašios.… “Talinas” išvertus iš estų kalbos reiškia “Danų miestas” (estų k. “tani” – daniškas, danų ir “linn” – vietovė, miestas).… Danijos Karalystės oficialus himnas yra vienas ilgiausių iš dabartinės Europos valstybių nacionalinių himnų.… Danijos Karalystės ir Didžiosios Britanijos istorijos turi stebėtinų panašumų – praeityje abi šios valstybės klestėjo būtent karalienių valdymo metu: Anglijos karalienė Jos didenybė Elžbieta I XVI a. iškovojo Anglijai neoficialios “jūrų prekybos karalienės” titulą; o Danijos karalienė Jos didenybė Margarita I XIV a. pab. padarė Daniją Šiaurės Europos valstybių sąjungos centru; šiuo metu šias abi šalis valdo garsiųjų valdovių įpėdinės – Jos Didenybė Elžbieta II ir Jos Didenybė Margrethe II (Margarita II)…Viljamo Šekspyro dramoje “Hamletas” aprašytoji danų princo Hamleto pilis Elsinoras turi ilgiausią Šiaurės Europoje rūmų menę – šachmatinę salę (apie 50 m). “Kopenhaga” išvertus iš danų k. reiškia “pirklių uostas” (danų k. “koben” – pirklys ir “havn” – uostas).… nemaža dalis Kopenhagos senamiesčio (taip pat ir garsusis Nyhavn) architektūros buvo įtakota Nyderlandų (arba Amsterdamo) urbanistinio stiliaus tradicijų; daugiausia tokių pastatų atsirado XVI-XVII a.… pagrindinė garsiojo prancūzų skulptoriaus Ogiusto Rodeno kolekcija yra Kopenhagos Glyptotekos meno muziejuje…… Kopenhaga – viena kompaktiškiausių ir vieningiausių urbanistiniu požiūriu Europos sostinių.… Danija kartu su Lietuva ir Albanija yra vienintelės Europos valstybės, šiuo metu nebeturinčios tramvajų linijų.… Danija bene pirmoji valstybė, XIX a. viduryje tarptautinėje politikoje pradėjusi vartoti sąvokas “demokratija” ir “nacionalinis identitetas” pagal šiuolaikinę sampratą.… danų kalba fonetiniu požiūriu laikoma sunkiausia gyvąja indoeuropiečių šeimos kalba.

18. LITARETŪRA1. Petras Lingė “Europos ir Azijos šalys”?2. Matlošaitis “Valstybės ir sostinės”?3. “Kelionių magija”?4. “Kelionės ir pramogos”?5. Internetas? 6. Žvilgsnis į Daniją (Danijos užsienio reikalų ministerijos bukletas) 7. Įvairios brošiūros