Pirmaisiais vertybiniais popieriais galima laikyti Babilono molines lenteles, kai, sumokėjęs įnašą, žmogus gaudavo lentelę su užrašu, kuriuo būdavo patvirtinama, kad lentelės turėtojas sumokėjo įnašą prekybinio laivo savininkui ir yra atitinkamos laivo dalies savininkas. Dalininkas prisiimdavo visą riziką ir atsakomybę (laivo sudužimo ar paėmimo į nelaisvę atveju jis neturėdavo teisės reikalauti įdėtų pinigų grąžinimo), tačiau jis besąlygiškai gaudavo jam priklausančią pelno dalį, laivui sėkmingai sugrįžus. Tai galima laikyti paprastųjų akcijų užuomazga, nes šiomis lentelėmis galima buvo prekiauti iki laivas sugrįš arba bus gauta žinia apie jo žuvimą. Ten pat susiformavo ir indėlių sistemos bei vekselių užuomazga – buvo galima įdėti pinigus į prekybos namus (ne į konkretų laivą ar ekspediciją), kurie įsipareigodavo mokėti palūkanas bei grąžinti indėlį pagal pareikalavimą savo atstovybėse įvairiuose miestuose. Tokią lentelę galima būdavo parduoti ir kitiems prekybos namams už jų pasiūlytą kainą (taigi su diskontu).