Prekinių kreditų draudimo pasaulinės praktikos įvertinimas

836 0

PREKINIŲ KREDITŲ DRAUDIMO PASAULINĖS PRAKTIKOS ĮVERTINIMAS

VILNIUS

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

I. Prekinio kredito sąvoka ir esmė 4

II. Prekinio kredito draudimo samprata 5

II. 1. Prekinio kredito draudimo sąvoka bei klasifikavimas 5

II.2. Pagrindiniai prekinio kredito principai bei privalumai 7

III. Kredito draudimo sutarties samprata 9

IV. Kredito draudimo sutarties sudarymo etapai 10

V. Prekinių kreditų draudimas Europoje 12

VI. Lietuvos prekinių kredito rinkos prognozės 16

ĮŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Rizika – neatskiriama šiandieninio verslo dalis. Tik išmokus ją valdyti galimi puikūs verslo rezultatai. Viena iš rizikos rūšių prekes bei paslaugas teikiančioms įmonėms – pirkėjų prekinių kr

reditų nemokumo rizika. Ši rizika dažniausiai pasitaiko tarptautiniuose santykiuose – eksportuojant prekes.

Tiek dalis ūkio subjektų, tiek valstybė suinteresuoti mažinti pardavimų metu susidariusias rizikas, tokias kaip prekių kredito riziką ir eksporto sandoriuose egzistuojančią riziką. Vienas iš tokios rizikos valdymo instrumentų yra prekinis kreditų draudimas. Efektyviai veikiančios eksporto kreditų draudimo sistemos kūrimas turi didelę reikšmę siekiant įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą.

Šiame darbe apžvelgsiu prekinių kreditų sąvoką, prekinių kreditų draudimo sampratą, prekinių kredito draudimo sutarties sudarymo pagrindinius objektus. Taip pat apžvelgsiu Europos situaciją prekinių kr

reditų draudimo rinkoje, bei trumpai aprašysiu 2012 metais pateiktas prognozes apie prekinių kreditų draudimo rinką 2012 – 2016 metais Lietuvoje.

Darbo tikslas – aprašyti bei įvertinti pasaulinę situaciją prekinių kreditų draudimo rinkoje.

Darbo objektas – prekinių kreditų draudimas.

Darbo uždaviniai:

Aptarti prekinių kreditų sąvoką bei esmę;

Aptarti prekinio kredito draudimo sampratą;

Aprašyti prekinio kredito dr

raudimo sutarties sampratą bei jos sudarymo etapus;

Apžvelgti prekinių kreditų draudimą Europoje;

Prognozuoti prekinių kreditų draudimo rinkos kryptis;

Išanalizuoti operacinės rizikos valdymo metodus.

Tyrimo metodai:

Lietuvos Respublikos įstatymų nagrinėjimas.

Literatūros analizė, straipsnių bei internetinių puslapių nagrinėjimas

I. Prekinio kredito sąvoka ir esmė

Autoriai pateikia daugybę kredito sąvokų, tačiau bendrąją prasme kreditas suprantamas kaip komercinis pasitikėjimas, kurį kreditorius išreiškia kredito gavėjui. Kreditas – tai paskolos ar kiti atidėjimai, kurie leidžia kredito gavėjui pirkti prekes ar pasaugas, žaliavas, medžiagas ir kt.

Prekinis kreditas – tai yra įmonės, kuri užsiimi prekyba, išankstinis prekių suteikimas kitai įmonei (pirkėjai), kuri įsipareigoja už tas prekes sumokėti artimoje ateityje. Prekinis kreditas naudojamas versle, siekiant įsigyti ar parduoti prekes.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse prekinis kreditas (kitaip komercinis kreditavimas) apibrėžiamas taip – „Šalys sutartyje, kurios vykdymas susijęs su pinigų ar pagal rūšies po

ožymius apibūdintų daiktų perdavimas kitos šalies nuosavybėn, gal numatyti kredito suteikimą. Kreditas gali būti suteikiamas avansą, išankstinį apmokėjimą, prekių, darbų ar paslaugų apmokėjimą atidedant ar išdėstant.“

Remiantis Finansinių terminų žodynų, komercinis kreditas yra apibrėžiamas kaip „trumpalaikis kreditas, kurį pardavėjas pratęsia pirkėjui, finansuodamas produkto pirkimą ar paslaugą“. Tai susitarimas tarp kreditoriaus (įmonės pardavėjos) ir skolininko (įmonės pirkėjos) dėl prekinės (materialios) formos objektų, todėl literatūroje ir yra vadinamas prekiniu kreditu.

Literatūroje prekinis kreditas dar apibūdinamas kaip ūkio subjektų įsiskolinimų suma pagal sąskaitą faktūrą už pr

rekes ar paslaugas, kurios yra suteikiamos, bet dar neapmokėtos ir bus apmokėtos sutartyje numatytais terminais.

Kai kuriais atvejais įmonės neturi pakankamai apyvartinių lėšų, kad galėtų einamuoju laikotarpiu įsigyti tam tikrų prekių, paslaugų, žaliavų ar kitų joms reikiamų medžiagų. Tuo tarpu, kitos įmonės, siekdamos tapti konkurencingesnės rinkoje stengiasi pasiūlyti pirkėjams palankesnes atsiskaitymo sąlygas, nei kitos pardavėjos. Vienas iš būdų gerinant atsiskaitymo sąlygas ir yra prekinio kredito suteikimas. Prekinio kredito esmė – atidėti mokėjimą po prekių ar paslaugų įsigijimo. Šis būdas, skirtingai nei avanso ar išankstinio mokėjimo būdo, yra patrauklesnis pirkėjams, todėl leidžia įmonei pardavėjai didinti savo pardavimus tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Kadangi dažniausiais atidėti mokėjimą prašo įmonės, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų ir kurių finansinės galimybės neleidžia gauti trumpalaikio kredito banke, kyla rizika, kad prekybos partneriai nustatytu metu arba iš vis nesugebės atsiskaityti už gautas prekes ar paslaugas. Iš to ir kyla prekinio kredito draudimo būtinybė, apie kurią kalbėsime tolimesniame skyriuje.

II. Prekinio kredito draudimo samprata

II. 1. Prekinio kredito draudimo sąvoka bei klasifikavimas

Šiais laikais draudimas yra viena svarbiausių gyvenimo sričių. Tai ekonominių, finansinių ir socialinių santykių visuma, kurią formuoja šalies teisinė bazė. Draudimas formuoja tikslingą fondą iš namų ūkių, gamybinių, kreditinių bei valstybinio sektorių piniginių lėšų, kurį vėliau paskirsto ir panaudoja to fondo dalyvių pa

atirtų nuostolių atlyginimui. Taip pat draudimas neretai naudojamas versle kaip rizikos valdymo priemonė, kuria yra siekiama sumažinti bei valdyti galimas, su verslu susijusias finansines rizikas. Draudimo pagalba siekiama iš anksto apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl draudiminio įvykio.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme draudimas apibrėžiamas kaip „ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą.“

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos nutarimu „Dėl gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymo“ numato, kad kredito draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai ar visiškai kompensuoti nuostolius, susijusius su kredito negrąžinimu dėl nemokumo ar kitų priežasčių.

Pirkėjams suteikti prekiniai kreditai (pirkėjų įsiskolinimai) paprastai sudaro didelę įmonės turto dalį, todėl kaip ir bet kuris vertingas turtas turėtų būti tinkamai apdraustas. Net ir patikimais laikomi pirkėjai gali susidurti su sunkumais apmokėti savo skolas ir tuo pačiu sukelti tiekėjui didžiules finansines problemas. Viena iš draudimo grupių, kuria sėkmingai naudojasi verslas, siekdamas sumažinti galimybę patirti nuostolius ar prarasti pajamas, yra kredito draudimas.

Prekinio kredito draudimas literatūroje apibrėžiamas ka

aip draudimo apsauga neapmokėtoms sąskaitoms ir blogoms skoloms, jeigu pirkėjas tampa nemokus ar atsisako mokėti. Kitas apibrėžimas – prekinių kreditų draudimas suteikia draudimo apsaugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ar nesąžiningumo (tyčinio vengimo atsiskaityti). Šios rūšies draudimas teikiamas tiek vidaus, tiek eksporto rinkose dirbančioms įmonėms.

Prekinis kreditas – ūkio subjekto įsiskolinimų suma pagal sąskaitą faktūrą už pateiktas, bet dar neapmokėtas prekes, suteiktas, bet dar neapmokėtas paslaugas bei atliktus, bet dar neapmokėtus darbus, sutartyje numatytais terminais.

Prekinis kreditas apima tiek kredito draudimą šalies viduje, tiek eksporto kredito draudimą.

Tarptautinėje prekyboje naudojamos eksporto kreditų formos klasifikuojamos pagal jų santykį su prekių judėjimu konkrečiame eksporto sandėryje bei pagal pagrindinio kreditoriaus ar skolininko statusą. Pagal eksporto kreditų santykį su prekių judėjimu išskirtinos šios kreditų rūšys:

iki prekių išsiuntimo;

po prekių išsiuntimo.

Pagal pagrindinio kreditoriaus bei skolininko statusą gali būti suteikiamas:

finansinis kreditas – kredito įstaigos ar kitos finansine veikla besiverčiančios įmonės pagal paskolos sutartį suteiktos piniginės lėšos nacionaline ar užsienio valiuta;

Eksporto kredito draudimo rinkos struktūra yra apibrėžiama įvardinant trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkos ir ne rinkos sektorius. Šiuo sektorius apibūdina tokie kriterijai:

• Rizikos trukmė (trumpalaikis, vidutinės trukmės ar ilgalaikis draudimas);

• Rizikos vieta;

• Rizikos pobūdis (komercinis, politinis, gamybinis ar kredito);

• Skolininkų statusas (valstybiniai ar privatūs (nevalstybiniai) skolininkai.

II.2. Pagrindiniai prekinio kredito principai bei privalumai

Literatūroje yra išskiriami trys p. . .

iau nei 3 proc.

3 pav. Pasaulinė kreditų draudimo rinka

 

VI. Lietuvos prekinių kredito rinkos prognozės

Remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išleista prekinio kredito draudimo agentūros steigimų galimybių studija trumpai galime apžvelgti tolimesnes prekinio kredito rinkos prognozes.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis eksporto apimčiai gali būti vertinamas kaip netiesioginis bei tiesioginis ekonominis poveikis. Netiesioginis ekonominis poveikis apskaičiuojamas įtraukiant kitus eksportą skatinančius veiksnius, tokius kaip kainų augimas ir pan. Pagal 2012 m pateiktas prognozes matomas prognozuojamas augimas, veikiamas netiesioginio ekonominio poveikio. (4 pav.)

4 pav. Eksporto skatinimo priemonių poveikis draudimo prieaugiui.

Prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei, sistemos poveikis gali būti vertinamas kaip apsidraudusiųjų grynasis eksporto prieaugis pagal nuosaikųjį eksporto į ne rinkos rizikos šalis augimo scenarijų ir kuris galėtų būti skaičiuojamas kaip 5 proc. nuo eksporto prieaugio į ne rinkos rizikos šalis pagal minėtą scenarijų ir 2012–2016 m. laikotarpiu sudarytų 1.105,105 mln. Lt. (5 pav.)

5 pav. Prognozuojamas grynasis eksporto prieaugis dėl prekinio kredito draudimo, dalyvaujant valstybei.

Taip pat vertinga apžvelgti ir prekinio draudimo įmokų ir išmokų kitimus, kurie pavaizduoti 6 bei 7 paveikslėliuose.

6 pav. Prognozuojamos draudimo išmokos, mln. Lt 2012–2016 metais

7 pav. Prognozinės pasirašytos draudimo įmokos 2012-2016 metais, mln. Litų

 

Pagal pateiktus duomenis galime teigti, kad prekinių kreditų rinka iki 2016 m. turėtų augti. Tai rodo prognozuojamas įmonių ir išmokų augimas. Tuo tarpu, didėjant eksporto kiekiui didės ir prekinio kredito draudimo paklausa. Tai dar vienas veiksnys, darantis įtaką prekinio kredito draudimo didėjimui.

Šiuo metu komercinį ne gyvybės draudimą Lietuvoje vykdo 8 įmonės, tačiau kredito draudimo paslaugas teikia tik šios draudimo įmonės – užsienio šalių draudimo įmonių filialai, veikiantys Lietuvoje: Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas (Coface), Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas (Euler Hermes11) ir Atradius Credit Insurance N.V. (toliau – Atradius) per draudimo brokerius, tačiau net ir šios įmonės teikia tik eksporto draudimą, išskyrus Coface, kuris teikia ir prekinio kredito draudimo vidaus rinkoje paslaugas. Dėl išaugusių nuostolių Baltijos šalių rinkose tarptautiniai draudikai nuo 2009 metų apribojo kreditų draudimo suteikimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms, tokiu būdu gerokai sumažėjo pirkėjų skolų draudimo apimtys.

ĮŠVADOS

Kreditas – ūkio subjekto įsiskolinimų suma. Kreditas gali būti dviejų formų: prekinis arba piniginis. Prekinis kreditavimas leidžia įmonei pirkėjai gauti prekes, paslaugas ar žaliavas dabartiniu laiko momentu, o pamokėti – netolimoje ateityje. Prekinis kreditas naudojamas verslo situacijose, susijusiose su prekių įsigijimu ar pardavimu.

Prekinių kreditų draudimas – neatsiejamas šiuolaikinis verslo subjekto rizikos valdymo būdas. Prekinių kreditų draudimas pasižymi tokiomis teigiamomis savybėmis, kaip: pinigų srautų sureguliavimas, galimybe skolintis iš banko papildomai neįkeičiant turto arba įkeičiant jo mažiau nei įprastai, nuolatinis pirkėjų rizikos vertinimas ir stebėjimas, skolų išieškojimas dar iki išmokų gavimo.

Daugiausiai prekinių kreditų draudimas, kaip ir kitos draudimo rūšys, naudojamos išsivysčiusiose šalyse. Prekinių kreditų draudimas vykdomas dviem lygiais: privačiu bei valstybiniu lygmenimis. Valstybės, siekdamos didinti šalies vidaus įmonių eksportą, įkuria valstybines institucijas ir sukuria sistemas, kurios leidžia pardavėjams tapti patrauklesniais tarptautinėse rinkose.

Lietuvos mastu prekinių kreditų draudimo rinkoje prognozuojamas augimas. Šiuo metu Lietuvoje kreditų draudimą tekia tik 3 įmonių filialai. Apsidrausti šiuose įmonėse galima tik per draudimo brokeriais. Prekinių kreditų draudimą Lietuvoje teikia tik viena įmonė – Coaface.

LITERATŪRA

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas;

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

Prekinio kredito draudimo agentūros steigimo galimybių studija, 2010

D. Bernatonytė, B. Neverauskas straipsnis: „Eksporto rizika ir jos mažinimo galimybės“, 2002 m.

www.eulerhermes.com [žiūrėta 2014 – 12 – 09]

www.rvkonsultacijos.lt [žiūrėta 2014 – 12 – 09]

www.verslobanga.lt, straipsnis: „Prekinių kreditų draudimas“, 2001 m.

http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367185914483/DS.002.0.01.ARTIC

 

Join the Conversation