Mokesčių teisė

545 0

Paulauskas. Mokesčių administravimas ir mokestiniai ginčai. 2009 m.

Mokesčių administravimo samprata.

2009-09-08

Mokesčių administravimo tikslas.

Pareiga mokėti mok yra konstitucijoj, nustato, kad mokesčiai yra biudžeto pajamų formavimo šaltinis. Pats mokestis – privalomas neatlygintginis atitinkamo dydžio mokėjimas i valst ar sav biudžetus. Tiklsas gauti pajamų valstybės f-cijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams vykdyti, reguliuojami socialiniai procesai, skatinamos ūkinės pastangos. Tam kad butu pasiekti tikslai nepakanka mok tik nustatyti, tam reikia sureguliuoti ir ju mokejimo tvarka bei kontroles mechanizmą. Mokes administravimas – tiek mm tiek ma neturi sukelti di

ideliu islaidu – mokesčiai turi buti administrauojami veiksmingai, mok biudzeto ir fondo pajamos garantuojamos kuo mazesnemis administravimo islaidomis. Del to ma turi tobulinti mok sumokejimo kontroles budus, ieskoti nauju. Tačiau buvo pasiektas lygis kazkada, kai mm lygis pasidare toks, kad visu patikrinti nebeimanoma, ir valstybes siuo metu orientuojasi ne į kiekvieno mm patikrinimą, o i savanoriska mok mokejimo istatyma. Pagal statistika patikrinama apie 14 proc visų įmonių, mokesčiai kurie nustatyti patikrinimo metu sudaro maziau nei viena proc biudžeto pajamų, patikrinti mm yra ir br
rangu ir negarantuoja kad tie mok bus papildomai išieškoti. Pagr ma misija – skatinti mm moketi mokesčius savanoriškai, padėti jiems teisingai juos apskaičiuoti bei sumokėti. Ta misija yra įtvirtinta ministro patvirtintoje strateginiame veiklos plane – 2009-2011 metams, pagal tą planą pagr tikslas ne ko
ontroles funkcija, bet skatinimas savanoriško mokėjimo, didinant pasitikėjimą mok administratoriumi, patikrinimai lieka, kontrolė lieka, kaip prevencinė priemonė nukreipia į savanorišką mokėjimą. Įgyvendinant nurodytą tikslą, ma rodo, kad reikia tobulinti teisės aktus, kad neprieštarautų konstituciniams principams, kad būtų aiškūs, vienareikšmiškai suprantami, logiški. Turi būti nuolat analizuojama teises aktu patirtis ir teikiami tobulinimo pasiulymai. Pagrindinė priemonė – mok mokėtoju svietimas, programos švietimo, aiški mok įstatymo komentavimo bazė ir tobulinamos mok administravimo procedūros, kurios skatina savanorišką mokėjimą, tiek sudaro prielaidas mažiausiomis sanaudomis ivykdyti mokestines prievoles. Apibendrinant – pagr tikslas – deklaruojamas – savanoriško mokėjimo skatinimas.

Blogai kad nera isankstiniu paaiškinimų, dabar mm gaves isaiskinima gali juo ir nesivadovaut, ma ir gali elgtis kaip nori,dar vienas trukumas – neteisingai formuojama komentaru koncepcija, pradinese ju versijose atsirado ne mokesčių istatymo aiškinimo pavyzdžiai be

et konkretus pavyzdziai kaip ta ar ta moketi. Banalūs pavyzdžiai, vėliau buvo pildomas sudėtingesniais pavyzdžiais, kiekvienai situacijai komentaro tikrai neparasysi, sudetingesnioms situacijoms nerasi.

Mokesčių administravimo dalykas.

Viena iš viešo administravimo dalių. Ma funkcijų įgyvendinimas, mokesčių ir kituose ist numatytų ma ir mm pareigu vykdymas. Administruodamas mok ma igyvendina mok ista bei padeda mm atlikti savo pareigas. Susideda is mok administravimo procedūrų, atliekami įgyvendinant funkcijas, taip pat mok adm ir mm atliekant pareigas naudojamasi teisėmis. Madm dalykas – tai teisiniai santykiai, atsirandantys surenkant mok i

valst ir sav biudzetus, į piniginius fondus. Mok administravimo normų paskirtis – ne tik užtikrinti pajamų galiojimą bet ir apsaugoti ūkio subjektų interesus. Santykiai, susiklostantys įgyvendinant ma uždavinius, funkcijas bei įgalinimus, i šių santykių grupę įeina ir santykių reglamentavimas, nuostatu taisykliu priemimas istatymams įgyvendinti, vidaus administravimas institucijose, santykiai, teises normos tarp mm ir ma, pastariesiems igyvendinant savo teises mok adm srityje, santykiai sprendžiant mokestinius ginčus. Mok administravimas – tai funkciju, pareigu ir teisiu įgyvendinimas, svarbu, nes norint identifikuoti santykius – ar tie santykiai yra mok adm dalykas, tarkim turim zeme, ir ja isnuomojam petraiciui, ir sutarty nurodom kad petraitis mokes mokesti zemes, ar tai mok administravimo dalykas, kam bus delspinigiai, kas gales gincyti ir kokia tvarka, siuo atveju toks susitarimas nera mok administravimo dalykas, tai civ teises dalykas, bet tai ma neliečia ir negali pakeisti tvarkos, mokesti apskaiciuos jums ir bauda jums, ir petraicio nelies niekas, civ tvarka po to galesit issireikalaut, bet ma tai visiskai dzin, tai santykiai tarp jusu ir ma. Ar muitines veiksmai kuriuo reikalauja atlyginti garanta, ar tai mok adm ar ne? tai ne mok adm santykiai, tai civiliniai, jei reikalautu sumoketi akcizą, garantui pareiga atsiranda garanto sutarties pagrindu.

Mokesčių administravimo požymiai.

Tai valstybinio lygmens veikla, ja siekiama igyvendinti istatymus ir ki

itus teisės aktus, mok administravimą atlieka spec valstybės institucijos, mok administravimo subjektai organizacine prasme yra nesusije su valdanciuoju subjektu, isskyrus vidaus administravima, siekiant tikslu, gali buti taikomos poveikio priemones. Kokie mokesčiai adm mok inspekcijos, yra mok adm istatyme sarasas, sarasas baigtinis, bendra supratima, kad mokestis už karštą vandenį nera mokestis adm prasme, žemės nuomos mok nera administruojamas pagal mok adm istatymą. zemes nuomos mok adm savivaldybių, ck ir kitu teisės aktų tvarka.

Mokesčių administravimo metodas.

Adm mokesčius taikomas imperatyvinis metodas, šis metodas reiškia kad mok adm santykiai adm valdingu nurodymu pagrindu, siekiama užtikrinti pajamas, interesu apsaugą, imperatyvinis metodas taip pat reiskia kad mm turi nurodymus ma vykdyti besalygiskai, priesingu atveju bus chana. Viešojoj teisės yra prezumpcija, kad ma nurodymas teisėtas kol neįrodytas kitaip. Ma diskrecijos teise yra grieztai apibrezta, vienoki ar kitoki elgesio varianta gali pasirinkti tik tinkamai motyvaves, kadangi nurodymas turi buti vykdomas privalomai, ma negali atsisakyti atlikti tam tikru veiksmų – is to imperatyvaus metodo, pvz 26 str itvirtinta teise mok baze apskaiciuoti netiesiogiai, ne tik kad gali bet ir privalo, kad tinkamai igyvendintu savo pareigas, jei dinge mm dokumentai, ma turi skaiciuoti ir pajamas mm ir islaidas. Analogiskai yra ir su kitais ma veiksmais, susijusiais su fciju vykdymu. Pagal maį 83 str mo

okescius uz mm gali sumoketi tretieji asmenys, tada privalo ma priimti, jei tretysis asmuo atitinka visus reikalavimus. Atskirai reikia aptarti nuostatą – 36 str 1d 8p mm gali nevykdyti ma nurodymu, jei nurodymas del nedisponuojamu duomenu...Norma iškrenta iš konteksto, kokiais keliais atsirado, noras kažkam įtikti, ši norma pažodžiui nieko nereiškia, viešojoj teisės yra prezumpcija, taip kad kyla klausimas ar tas nurodymas yra teisėtas ir kas gali nustatyti, ir mm pats gali įvertinti ar ma teisėtas nurodymas ar ne, pvz reikia verslo plano, o mm to neturi, kodėl jis turi ji pateikti, ar nurodymas teisėtas, mm tokių galimybių daryti išvadas del teisėtumo negali, ir turi ginčyti teisme, tokia norma sukuria tokia nesamone, kad lygtais gali, bet destytojas nera girdejes kad kas remtusi šita norma. Ma turi argumentu paneigti. Ma kaip valdingam santykiu dalyviui leidžiama tik tai kas numatyta teisės aktu, negalima daryti to kas nera uzdrausta, analogiskas principas taikytinas ir mm, negali reikalauti to, kas nera numatyta įstatymuose.

Mokesčių administravimo principai.

Lygybės principas. Konstitucinis principas, negalima varžyti teisių ar teikti jam privilegijų. Tie patys faktai teisiškai turi būti vertinami vienodai, draudžiama vertinti skirtingai, nepaneigia to, kad gali būti nustatytas skirtingas reguliavimas skirtingu asmenu skirtingose padėtyse. Reikėtų kalbėti ne apie diskriminaciją o apie pacios mok sistemos n. . .

1. Centrinis mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) keisdamasis informacija apie mokesčių mokėtojus, atlikdamas bendrus patikrinimus bei pagal Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymus išieškodamas mokestines nepriemokas arba kreipdamasis į minėtas institucijas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Bendradarbiaujama ir šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

2. Centrinis mokesčių administratorius su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) gali keistis bet kokia informacija, kuri gali padėti tinkamai apskaičiuoti mokesčius ir tirti mokesčių įstatymų pažeidimus. Informacija gali būti keičiamasi:

1) pagal prašymą konkrečiu atveju;

2) automatizuotu būdu be išankstinio prašymo;

3) susitarimuose dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytais atvejais leidžiant jų paskirtoms institucijoms tiesiogiai bendrauti tarpusavyje;

4) susitarimuose dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytais atvejais informacijos surinkimo procese leidžiant dalyvauti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnui;

5) be išankstinio prašymo siunčiant jam žinomą informaciją, esant nors vienai iš šių aplinkybių: kitoje valstybėje narėje mokestis gali būti nesumokėtas arba sumokėtas neteisingai; mokesčių mokėtojui suteikiama teisė taikyti mokesčių lengvatas arba visai nemokėti mokesčio ir dėl to kitoje valstybėje narėje mokestis gali padidėti arba tapti mokėtinu; tarp mokesčių mokėtojų vienoje arba keliose valstybėse narėse sandoriai vykdomi taip, kad vienoje iš jų arba abiejose mokestis nebus sumokėtas; mokestis gali būti nesumokėtas dėl dirbtino pajamų paskirstymo tarp asocijuotų (susijusių) ūkio subjektų; informacija, kurią centriniam mokesčių administratoriui siunčia kitos Europos Sąjungos valstybės narės mokesčių administracija (kompetentinga institucija), padėjo gauti duomenų, kurie gali būti svarbūs apmokestinimui informaciją siunčiančioje valstybėje narėje.

3. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal nurodyto įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka šio Įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei kitaip nenumatyta Europos Sąjungos teisės aktuose arba atitinkamose tarptautinėse sutartyse, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis), taikomi šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje išdėstyti principai.

5. Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis), taip pat taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos.

Paskaityti kt nutarima su teises galiojimu, pagal maį pavesta nustatyti delspinigių normą, kurią galejo padidinti iki desimt punktų, kt pripažino, kad negali buti suteikta diskrecija nustatyti delspinigiu norma. Taip pat nutarimus del pagrindiniu mokesciu elementu, mokescio bazes netiesioginio apskaiciavimo metodo atitikimas.

Join the Conversation