Mokesčių teisė

Paulauskas. Mokesčių administravimas ir mokestiniai ginčai. 2009 m.

Mokesčių administravimo samprata.

2009-09-08

Mokesčių administravimo tikslas.

Pareiga mokėti mok yra konstitucijoj, nustato, kad mokesčiai yra biudžeto pajamų formavimo šaltinis. Pats mokestis – privalomas neatlygintginis atitinkamo dydžio mokėjimas i valst ar sav biudžetus. Tiklsas gauti pajamų valstybės f-cijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams vykdyti, reguliuojami socialiniai procesai, skatinamos ūkinės pastangos. Tam kad butu pasiekti tikslai nepakanka mok tik nustatyti, tam reikia sureguliuoti ir ju mokejimo tvarka bei kontroles mechanizmą. Mokes administravimas – tiek mm tiek ma neturi sukelti dideliu islaidu – mokesčiai turi buti administrauojami veiksmingai, mok biudzeto ir fondo pajamos garantuojamos kuo mazesnemis administravimo islaidomis. Del to ma turi tobulinti mok sumokejimo kontroles budus, ieskoti nauju. Tačiau buvo pasiektas lygis kazkada, kai mm lygis pasidare toks, kad visu patikrinti nebeimanoma, ir valstybes siuo metu orientuojasi ne į kiekvieno mm patikrinimą, o i savanoriska mok mokejimo istatyma. Pagal statistika patikrinama apie 14 proc visų įmonių, mokesčiai kurie nustatyti patikrinimo metu sudaro maziau nei viena proc biudžeto pajamų, patikrinti mm yra ir brangu ir negarantuoja kad tie mok bus papildomai išieškoti. Pagr ma misija – skatinti mm moketi mokesčius savanoriškai, padėti jiems teisingai juos apskaičiuoti bei sumokėti. Ta misija yra įtvirtinta ministro patvirtintoje strateginiame veiklos plane – 2009-2011 metams, pagal tą planą pagr tikslas ne kontroles funkcija, bet skatinimas savanoriško mokėjimo, didinant pasitikėjimą mok administratoriumi, patikrinimai lieka, kontrolė lieka, kaip prevencinė priemonė nukreipia į savanorišką mokėjimą. Įgyvendinant nurodytą tikslą, ma rodo, kad reikia tobulinti teisės aktus, kad neprieštarautų konstituciniams principams, kad būtų aiškūs, vienareikšmiškai suprantami, logiški. Turi būti nuolat analizuojama teises aktu patirtis ir teikiami tobulinimo pasiulymai. Pagrindinė priemonė – mok mokėtoju svietimas, programos švietimo, aiški mok įstatymo komentavimo bazė ir tobulinamos mok administravimo procedūros, kurios skatina savanorišką mokėjimą, tiek sudaro prielaidas mažiausiomis sanaudomis ivykdyti mokestines prievoles. Apibendrinant – pagr tikslas – deklaruojamas – savanoriško mokėjimo skatinimas.

Blogai kad nera isankstiniu paaiškinimų, dabar mm gaves isaiskinima gali juo ir nesivadovaut, ma ir gali elgtis kaip nori,dar vienas trukumas – neteisingai formuojama komentaru koncepcija, pradinese ju versijose atsirado ne mokesčių istatymo aiškinimo pavyzdžiai bet konkretus pavyzdziai kaip ta ar ta moketi. Banalūs pavyzdžiai, vėliau buvo pildomas sudėtingesniais pavyzdžiais, kiekvienai situacijai komentaro tikrai neparasysi, sudetingesnioms situacijoms nerasi.

Mokesčių administravimo dalykas.

Viena iš viešo administravimo dalių. Ma funkcijų įgyvendinimas, mokesčių ir kituose ist numatytų ma ir mm pareigu vykdymas. Administruodamas mok ma igyvendina mok ista bei padeda mm atlikti savo pareigas. Susideda is mok administravimo procedūrų, atliekami įgyvendinant funkcijas, taip pat mok adm ir mm atliekant pareigas naudojamasi teisėmis. Madm dalykas – tai teisiniai santykiai, atsirandantys surenkant mok i valst ir sav biudzetus, į piniginius fondus. Mok administravimo normų paskirtis – ne tik užtikrinti pajamų galiojimą bet ir apsaugoti ūkio subjektų interesus. Santykiai, susiklostantys įgyvendinant ma uždavinius, funkcijas bei įgalinimus, i šių santykių grupę įeina ir santykių reglamentavimas, nuostatu taisykliu priemimas istatymams įgyvendinti, vidaus administravimas institucijose, santykiai, teises normos tarp mm ir ma, pastariesiems igyvendinant savo teises mok adm srityje, santykiai sprendžiant mokestinius ginčus. Mok administravimas – tai funkciju, pareigu ir teisiu įgyvendinimas, svarbu, nes norint identifikuoti santykius – ar tie santykiai yra mok adm dalykas, tarkim turim zeme, ir ja isnuomojam petraiciui, ir sutarty nurodom kad petraitis mokes mokesti zemes, ar tai mok administravimo dalykas, kam bus delspinigiai, kas gales gincyti ir kokia tvarka, siuo atveju toks susitarimas nera mok administravimo dalykas, tai civ teises dalykas, bet tai ma neliečia ir negali pakeisti tvarkos, mokesti apskaiciuos jums ir bauda jums, ir petraicio nelies niekas, civ tvarka po to galesit issireikalaut, bet ma tai visiskai dzin, tai santykiai tarp jusu ir ma. Ar muitines veiksmai kuriuo reikalauja atlyginti garanta, ar tai mok adm ar ne? tai ne mok adm santykiai, tai civiliniai, jei reikalautu sumoketi akcizą, garantui pareiga atsiranda garanto sutarties pagrindu.

Mokesčių administravimo požymiai.

Tai valstybinio lygmens veikla, ja siekiama igyvendinti istatymus ir kitus teisės aktus, mok administravimą atlieka spec valstybės institucijos, mok administravimo subjektai organizacine prasme yra nesusije su valdanciuoju subjektu, isskyrus vidaus administravima, siekiant tikslu, gali buti taikomos poveikio priemones. Kokie mokesčiai adm mok inspekcijos, yra mok adm istatyme sarasas, sarasas baigtinis, bendra supratima, kad mokestis už karštą vandenį nera mokestis adm prasme, žemės nuomos mok nera administruojamas pagal mok adm istatymą. zemes nuomos mok adm savivaldybių, ck ir kitu teisės aktų tvarka.

Mokesčių administravimo metodas.

Adm mokesčius taikomas imperatyvinis metodas, šis metodas reiškia kad mok adm santykiai adm valdingu nurodymu pagrindu, siekiama užtikrinti pajamas, interesu apsaugą, imperatyvinis metodas taip pat reiskia kad mm turi nurodymus ma vykdyti besalygiskai, priesingu atveju bus chana. Viešojoj teisės yra prezumpcija, kad ma nurodymas teisėtas kol neįrodytas kitaip. Ma diskrecijos teise yra grieztai apibrezta, vienoki ar kitoki elgesio varianta gali pasirinkti tik tinkamai motyvaves, kadangi nurodymas turi buti vykdomas privalomai, ma negali atsisakyti atlikti tam tikru veiksmų – is to imperatyvaus metodo, pvz 26 str itvirtinta teise mok baze apskaiciuoti netiesiogiai, ne tik kad gali bet ir privalo, kad tinkamai igyvendintu savo pareigas, jei dinge mm dokumentai, ma turi skaiciuoti ir pajamas mm ir islaidas. Analogiskai yra ir su kitais ma veiksmais, susijusiais su fciju vykdymu. Pagal maį 83 str mokescius uz mm gali sumoketi tretieji asmenys, tada privalo ma priimti, jei tretysis asmuo atitinka visus reikalavimus. Atskirai reikia aptarti nuostatą – 36 str 1d 8p mm gali nevykdyti ma nurodymu, jei nurodymas del nedisponuojamu duomenu…..Norma iškrenta iš konteksto, kokiais keliais atsirado, noras kažkam įtikti, ši norma pažodžiui nieko nereiškia, viešojoj teisės yra prezumpcija, taip kad kyla klausimas ar tas nurodymas yra teisėtas ir kas gali nustatyti, ir mm pats gali įvertinti ar ma teisėtas nurodymas ar ne, pvz reikia verslo plano, o mm to neturi, kodėl jis turi ji pateikti, ar nurodymas teisėtas, mm tokių galimybių daryti išvadas del teisėtumo negali, ir turi ginčyti teisme, tokia norma sukuria tokia nesamone, kad lygtais gali, bet destytojas nera girdejes kad kas remtusi šita norma. Ma turi argumentu paneigti. Ma kaip valdingam santykiu dalyviui leidžiama tik tai kas numatyta teisės aktu, negalima daryti to kas nera uzdrausta, analogiskas principas taikytinas ir mm, negali reikalauti to, kas nera numatyta įstatymuose.

Mokesčių administravimo principai.

Lygybės principas. Konstitucinis principas, negalima varžyti teisių ar teikti jam privilegijų. Tie patys faktai teisiškai turi būti vertinami vienodai, draudžiama vertinti skirtingai, nepaneigia to, kad gali būti nustatytas skirtingas reguliavimas skirtingu asmenu skirtingose padėtyse. Reikėtų kalbėti ne apie diskriminaciją o apie pacios mok sistemos neutralumą, mok įst negali suteikti galimybių taikyti skirtingas normas atsizvelgiant i mm statusą. Mokesčiai neturi spresti pavieniu ūkio subjektų problemas kitu mok moketoju saskaita taikant lengvatas, neturi iškreipti naturalios konkurencijos. Mokesčių sistema turi buti isplesta kad isvengti apmokestinimo netolygumo, kai priklauso nuo gaunamu pajamu rusies ar panasiai. Mokesciu baze paskutiniais pakeitimais buvo sudarkyta, ar tinkamas metas tai daryti.

Protingumo, teisingumo principas. Protingumas – tai is esmes kaip elgtusi rupestingas vidutiniu gabumu ukiniu komerciniu santykiu dalyvis. Teisingumas – teisinga mokesčių sistema.

Apmokestinimo aiškumo principas. Ar mok istatymai gali buti aiskus….:) Kriterijai mok įstatymams – mokestinės priemonės turinys, jos atsiradimo vykdymo ir atsiradimo pasibaigimo pagrindai turi buti aiškiai apibrežti teisės aktuose, ir šiam principui reikalinga, kad minėti teisės aktų reikalavimai būtų grindžiami bendro pobudzio principais, teisinio santykio subjektai privalo zinoti ko is ju reikalauja teisė, teisės normos turi buti nustatomos is anksto, teises aktai is anksto skelbiami. Teisės aktai turi būti vieši ir prieinami, reguliavimas aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės tikslios, teisės aktai turi būti nuoseklūs, vidinė jų darna. Neturi buti skirtingai reguliuojančių tuos pačius santykius, reguliavimas turi buti stabilus, atsakomybe turi buti aiškiai apibrežta, atsakomybė neturi varžyti asmenų teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Visuotinio privalomumo principas. Kiekvienas mm privalo moketi mok laikydamiesi tvarkos ir panašiai.

Mokesčių administravimo šalys.

Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam nustatyta prievolė mokėti mokesčius, pagal maį mm laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, ist nuostatos jam taikomos taip pat išskyrus konkrecius ist nurodytus atvejus, dirbant pagal darbo sutartį, tarkuos ne jus o darbdavi jei nemoka mokesčių, užpildžius deklaraciją,kad nepriemokai esant, reikia sumoketi, likviduota imone nera mokesciu moketoja, jei mirsta fa yra paveldima prievole. Klausimas del muitu, bauda galima paveldeti,mi nuomone taip, destytojo nuomone ne, nekiln turto ist – moka fa ir ja, reiškias subjektu gali buti tik tas kas gali isigyti ta turta, ir to isplaukia, kad filialas atstovybe negali buti mm, nors pelno mok atveju gali buti. Muitu atzvilgiu – kas privalo sumoketi skola muitui.

Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą yra atsakinga institucija turinti ist suteiktus igalinimus daryti kazka mok adm srityje, mokesčių sąrašas nustatytas 13 str., kas konkrečiai kokius mokesčius administruoja.

Pats mokestis yra prievolė valstybei, kol yra subjektas tol yra prievolė valstybei, nepriklausomai nuo priežasčių, ta prievolė išlieka, nepriklausomai nuo kaltės.

2009-09-15

MA-institucija, turinti įgalinimus. VMI, uz muitu adm atsakinga yra muitine, taip pat administruoja akcizus, kiek jai yra pavesta. Jokios kitos administruoti mokesčių negali, nebent tai tiesiogiai pavesta pagal MAĮ ar pagal pacius mokesčių įstatymus. Aplinkos ministerija – uz naftos ir duju, aplinkos tersimo mokesti, mokesti uz gamtos išteklius, atskaitymus nuo pajamų pagal misku įstatymą. Aplinkos ministerija tikrina ar mokesčiai teisingai apskaičiuoti, teikia konsultacijas, tai daro tik aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Analogiskai tam tikrus mokescius administruoja ukio ministerija – su cukrum susije, cukraus virškvote ir panašiai. Nustatytos maį administravimo proceduros, išskyrus tam tikras. Mokestis už nuosavybės objektų registravimą. Pagal maį administruojamos soc draudimo imokos, kiek nenumatyta soc draudimo įstatyme, ir registravimo tvarka, skaiciuojami delspinigiai, nagrinejami draudeju skundai.

Praeita paskaita minejo del ginco del garanto – vis delto yra isnagrineta vyr administracinio teismo byla, Linava del pateiktu garantiju.

Toliau kalbant apie subjektus, kalbame apie dvi kategorijas – apie rezidentą bei nuolatinę buveinę – mokestinė konstrukcija, nei juridinis asmuo, nei atskira imone, komerciniuose santykiuose sandorio šalimi bus tam tikra užsienio įmonė, subjektas, o ne pati nuolatinė buveinė, tačiau nors užsienio subjektas ir yra savarankiškas juridinis asmuo, visgi privalo moketi mokesčius nuo užsienio valstybėje gautų pajamų, tai yra jis tampa užsienio mokesčių mokėtoju. Pagal pelno mokesčio įstatymą – užsienio imones veiklos Lietuvoje išraiška. DAIS taip yra pateikiama nuolatinės buveinės sąvoka, kuri iš esmės yra analogiška musu pelno mok įstatyme apibrėžtai sąvokai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad valstybės labai dažnai stengiasi siais sąvokas apibrėžti kuo plačiau, kad būtų sumokėta kuo daugiau mokesčių, nors sąvokos analogiškos, visgi valstybėms tariantis nuolatinės buveinės sąvoka būna siauresnė, jei LT veikia užsienio įmonė, kuri rezidente, su kuria yra DAIS, reikia ją pasižiūrėti, kadangi joje nuolatinės buveinės sąvoka buna apibrėžta siauriau, galima situacija, kad pagal pelno mok atitiks kriterijus, pagal DAIS neatitiks, taikomas tarptautiniu sutarčių viršenybės principas, taikoma DAIS. LT su užsienio valstybėmis sudarytos sutartys neatitinka lt registruotų mok mokėtojų aspektų, tai reiškia, kad galima situacija, kad užsienio įmonė pagal LR teisės aktus butų laikoma buveine, bet pagal DAIS ne, tokia imonė privalėtų registruotis mokesčių mokėtoju, tačiau pateikti deklaracijas ir mokėti pelno mokestį privalo tik tada kai atitiks DAIS nustatytus kriterijus.Prievolė registruoti buveinę gali atsirasti tada, kai bus filialas, atstovybė ar dukterinė imonė, jeigu tai nuolatinei buveinei galėtų būti priskirta didesnė apimtis nei veikiantiems subjektams. Reziumuojant, jei užsienio imone vykdo veiklą per padalinį, inai turi registruotis kaip vykdanti veikla lt kaip nuolatine buveine, ir moketi mokescius pagal lt įstatymus. Kyla nemažai klausimus, kas būtų kai vykdoma elektroninė prekyba, teikiamos paslaugos internetu, kur tada vykdoma veikla, ar tada reikia registruoti nuolatinę buveinę. Vykdo veiklą, kur stovi serveris, kur įrašyta programa. LT teismų praktikos kas yra nuolatinė buveinė kriterijų, priskirt nera, buvo keletas bylu, VMI buvo patikrinusi farmacijos imones, kurios per filialus atstovybes, bet prekybą vykdė iš tiesioginių gamintojų, porą bylų nukeliavo iki vyr adm teismo, bet dėl procedūrinių pažeidimų grąžinta tikrinti VMI, išvengiant pačios nuolatinės buveinės aiškinimų, o pripažinta nuolatinė buveinė – kai kurios statybinės organizacijos, kurios vykde mazeikiu naftos statybas ir panasiai, teismu praktikos dar nėra.

Nuolatinės buveinės požymiai

Lemia tokie dalykai: veikla lietuvoje, fiskuota veiklos vieta ir veikla turi buti vykdoma per ta vietą.Jeigu pastatysi stenda ir isnuomosi kazkam kad naudotusi, jei neturesi darbuotoju, kurie vykdys priežiurą tai nebus nuolatinė buveinė.

Tai užsienio imones LT išraiška, tačiau tam kad užsienio imones rysys su lt butu laikomas pakankamu, butina kad uzsienio imones veikla atitiktu bent vieną iš šių sąlygų:

Turi buti vykdoma nuolat,

nuolatinė veikla per priklausomą atstova ar agentą,

butu naudojama statybos teritorija, statybos surinkimo ar įrangos objektas,

gamtos išteklių tyrimai, ar nuolat naudojama įranga ar konstrukcija, įskaitant gręžinius ir laivus.

Finansų ministras yra įsakymu patvirtinęs užsienio vienetų veiklos apibrėžtumą užsienio atstovo ar agento statuso priklausomumo ir nepriklausomumo kriterijus. Šiuo aktu užsienio imone laikoma vykdančia nuolat veiklą Lt, jei jos veikla atitinka tokius kriterijus – tai nėra laikina veikla, trunka šešis ir ilgiau mėnesių ir yra užbaigtas ūkinių komercinių operacijų ciklas – jį sudaro trys operacijų etapai :

Viena ar kelios operacijos, kaip rinkodara, rinkotyra, distribucija, reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir panašios;

Sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinių tyrimų bandomieji darbai, paslaugų teikimas;

Viena ar kelios: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas.

Tam tikrais atvejais nors uzsienio veikla ir atitinka laikinos požymius, tačiau bus laikoma turinčia nuolatine buveine Lietuvoje, jeigu užsienio imones veikla Lietuvoje trunka ilgiau nei sesis mėnesius, tačiau nera užbaigtas komerciniu operaciju ciklas, taciau veikla ar jos dalis tam tikras minėtas etapas yra savarankiskas. Taip pat bus laikoma nuolatine buveine, jei trunka trumpiau nei šešis menesius, tačiau yra uzbaigtas komerciniu operaciju ciklas, ir galima aiskiai nustatyti veiklos vykdymo vietą Lietuvoje, ir pajamos, kurias uždirba Lietuvoje užsienio imone yra visos jos pajamos is sios veiklos. Arba ši veikla dėl jos specifikos yra trumpalaike, bet periodiškai kasmet pasikartoja, mažiausiai trejus metus, ir yra užbaigtas komercinių operacijų ciklas.

Dar vienas kriterijus kai uzsienio imone gavo daugiau nei 50000 lt is veiklos lietuvoje, ir jie sudaro daugiau kaip 15 proc visu imones gaunamų pajamų.

Kas veze pieštukus, ar paskirtas zmogus, uz kokia sumą, kiek laikė laiko pieštukus, ar yra ofisas, ar buvo reklama.

Kai užsienio imone turi Lt statybos teritoriją, tuo atveju velgi nuolatinumo požymių pažinti nera būtina, jei užsienio imone vykdo statybą, tai inai is karto laikoma turinčia nuolatinę buveinę lt, nuo pirmo sandorio momento, neatsižvelgiant į trukmę ir panašiai. Kalbant apie veiklos vykdymą per priklausomą ar nepriklausomą agentą, nelaikoma kai vykdoma ne per nepriklausoma agenta, nepriklausomas – f ar j asmuo, nepriklausomai kaip vadinas, per kuri uzsienio imone vykdo veiklą ar jos dalį. Nepriklausomumo kriterijai – agentas turi būti juridiskai ir ekonomiskai nepriklausomas nuo imones kuria atstovauja, vykdyti veikla savo vardu ir jo įprastine veikla turi atitikti užsienio imones per ji vykdomą veiklą. Turi būti visi šie kriterijai, jei netenkinamas bent vienas kriterijus, atsiranda nuolatinė buveinė, bet ta veikla privalo turėti nuolatinumo požymius. Po paskutiniu pelno mok pakeitimu…veikla per agenta yra isnykus, ar negalima nuolatinumo kriterijaus isvesti is koncepcijos, principu. Yra išimčių: kai per agenta nera laikoma kad veikia per nuolatine buveinę, kai atstovas tik formaliai atitinka kriterijus, kai užsienio imonės atstovas atitinka nepriklausomo atstovo statuso kriterijus. Formaliai agentas gali atrodyti kaip priklausomas agentas, jei attinka nepriklausomumo kriterijus reikia ziureti į turinį o ne formą, yra išimtys. Nors vykdo veiklą per nepriklausomą agentą, bet bus laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lt jei toks agentas atstovaus tik vienai užsienio imonei ir pajamos sudarys reikšmingą dali užsienio imones pajamų. Faizer Liuksemburgo vyr 2009-06-29

Nepriklausomas agentas bus pripazintas priklausomu jei nepriklausomumo kriterijus atitiks tik formaliai.

Nuolatinė buveinė reiškia kad registruojasi mm lietuvoje, moka pelno mokesti pagal tas pačias taisykles kaip ir Lt imones, isvengimo sutartis gali nustatyti išimtis, kai negali buti apmokestinti, isimtine teise apmokestinti gali uzsienio valstybe.

Uzsienio imones pelno mokescio baze Lt sudaro ne tik pajamos uždirbtos nuolatinės buveinės lietuvoje, bet ir pajamos uždirbtos iš lietuvos nuolatinės buveinės užsienio valstybėse.

 

Rezidentas – nuolatinis gyventojas.

Pagal gyv pajamu mok įst. 2 str.3 d. nuolatinis lt gyventojas – f.a., kurio nuolatine gyv vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje. Gyvenamoji vieta – bet kokia tam asmeniui pagal tam asmeniui tinkamus standartus tinkama gyventi vieta, gali būti ir sandėliukas  Nuolatine gyv vieta – tokia kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir ketina gyventi. O ne apsistoti mokymosi metu, keliones metu, atostogu metu, nepriklausomai kad reguliariai atvyksta, nebus laikoma nuolatine gyvenamąja vieta. Gali turė kelias gyvenamąsias vietas, jei vienais metais vienos, kitais kitos. Pastovumo kriterijus, tuo atveju kai asmuo turi kelias gyvenamąsias vietas, faktiškai pats turi nurodyti, kuri vieta jo nuolatinė gyvenamoji vieta, tokia vieta nebūtinai turi sutapti su deklaruota gyv vieta. Asmeniniu socialiniu ekonominiu interesu vieta – f.a. kuris mokestiniu laikotarpiu neturi lt nuolatinės gyvenamosios vietos, bet jo asmeniniu socialianiu ar ekonominiu interesu vieta yra lt o ne uzsienio valstybėje jis laikomas nuolatiniu gyventoju lietuvoje, vertinant kur asmens soc ar ekon interesu vieta reikia atsižvelgti į kriterijų visumą – kriterijai – turto buvimo vieta, pajamu, darbo vieta, seimos nuolatine gyvenamoji vieta, šeimyniniai ryšiai, pilietybė, daugiau nei 183 dienas per metus ar 280 per du metus. Jei neturi nuolatinės gyv vietos, jei soc interesai ne lt, bet isbuna 183 dienas, jis jau bus nuolatinis lt gyventojas. Kitas kriterijus – f.a. per du mokestinius laikotarpius išbuna 280 ir daugiau dienu, ir vienu metu isbutu dienu skaicius daugiau nei 90 dienų. Kitas kriterijus – LR pilietis, kuris nors ir neatitinka kriteriju buvimo dienu skaiciaus, tačiau tokiam f.a. atlyginimas mokamas ar dengiamas is lt valstybes ar savivaldybes biudžeto. Nuolatiniais gyventojais nelaikomi asmenys, jei tai uzsienio valstybiu diplomatai, ar personalas ne LR pilieciai. Taip pat ne LR pilieciai, kurie gauna tik su darbo santykiais susijusias pajamas is užsienio valstybės ar jos padaliniu. Taip pat ne LR piliečių, kurie vykdo veikla lt per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jų atvykimo į LT tikslas. Jei f.a. laikomas nuolatinis LT gyventoju ne mažiau tris vienas po kito einančius laikotarpius, ir iš karto po jų išvyksta iš Lietuvos jis laikomas nuolatiniu gyventoju iki išvykimo dienos. Tačiau jei išvyksta į tikslinę teritorją, bus laikomas nuolatiniu gyventoju isvykimo laikotarpiu ir dar du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Su lt turi sieti reikšmingi komerciniai interesai, t.y. dirbti lt imonei, turet akciju, pajamų šaltinis lt turi bųti daugiau nei 30 proc. Idomi nuostata, kad f.a., jei jo gaunamos pajamos iš LT šaltinio sudaro daugiau nei 90 proc visų pajamų, jis gali kreiptis i mokesčių administratorių siekdamas buti pripazinti LT nuolatiniu gyventoju.

 

2009-09-22

Rezidento pajamų mokesčio objektas – pajamos, kurių šaltinis yra Lt ir ne Lietuvoje.

Nuolatinio gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Jeigu gyventojas laikomas nuolatiniu gyventoju, yra ne LR pilietis, ir tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio ar jam analogiškų mokesčių prasme laikomas tos valstybės gyventoju su kuria sudaryta DAIS (rezidentas toje valstybėje). Nuolatinis lt gyv, kuirs ne lr pilietis kuris laikomas rezidentu su kuriuo sudaryta DAIS. tik nuo pajamų kurio šaltinis lt.

Apmokestinamos visos pasaulinės nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos.

Apmokestinamos Nenuolatinio gyv pajamos, pajamų mokesčio objektas lt pajamos priskiriamos užsienio valsytybeje gautos pajamos taip pat per nenuolatine baze Lietuvoje, taip pat nuo pajamu kuriu šaltinis yra nelietuvoje. Pagal užsienio valstybės įstatymus. Bus apmokestinamos tik tos, kurios yra lietuvoje, ne visos pasaulinės pajamos.

Pajamos kuriu šaltinis lt.

Palūkanos

Pajamos iš paskirstyto pelno ir metinės išmokos

Tanjemos valdybos ir stebetoju tarybose nariams

Pajamos iš nekiln pagal prigimti esanti lt

Autoriniai atlyginimai

Su darbo santykiais susijusios pajamos

Sporto veiklos pajamos, iskaitant tiesiog ir neties susijusios su šia veikla, ar ismokamos tiesiogiai asmeniui ar treciajam asmeniui

Atlikejo veiklos pajamos, iskaitant pajamas ties ir neties, taip pat trečiajam asmeniui išmokamos

Pajamos už parduota nekiln daiktą Lietuvoje

Pajamos uz kiln daiktą kuriam privaloma teisinė registracija Lt

Perleidžiama kompiuterinė programa – pajamu šaltinis lt, jei bus ne autoriniu teisiu objektas perleidziamas, o komp programoje suteiktos teises, daryti kopijas, turint tikslą jas viešai platinti, ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti, teisė viešai demonstruoti.

5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:

1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas asmuo.

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) palūkanos;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;

3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus;

5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;

9) kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

6. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

Nuolatinė bazė.

Nuolatinė bazė yra nenuolatinio lt gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto ir autoriu veikla, lt išraiška. Per nuolatine baze lt veikia tada, jeigu nuolat vykdo veikla ar ja vykdo per priklausomą atstovą. Nenuolatinio gyv veiklos apibreztumas ir priklausomumo kriterijai nustati fin min isakymu 301, 2002 m. Del nenuolatinio gyve veiklos nuolatinumo apibrezimo ir nenuolatinio lt gyv atstovo ar statuso priklausomumo kriteriju. Nenuolatinio lt gyv ind veikla laikoma nuolatine, jei vykdoma nuolat kaip ir j,.a. sudaro uzbaigta komerciniu operaciju ciklą. Tie etapai analogiški j.a. veiklos etapams, todel paulauskelis nesikartos. Nepriklausomumo kriterijai irgi analogiški juridiniams asmenims. Veiklos pradzia – pirmo sandorio sudarymo diena.

Valstybinių soc draudimo įmokų administravimas

Pagal MAĮ admnistruojamos tiek kiek numatyta valstyb soc draudimo įstatyme.

Valdymo sistema – valstyb soc draudimo sistema sudaro – soc darbo ministerija, fondo taryba, fondo valdyba, fondo valdybos ter skyriai ir kitos įstaigos. Soc draudimo sistemos dalyviais taip pat yra draudejai ir apdraustieji, VMI, LT darbo birža, valstybinė ligonių kasa, pensijų kaupimo bendrovės.

Soc apsaugos ir darbo ministerija.

Vykdydama soc draudimo valdymo fcija ir igyvendindama valstybes politiką koordinuoja soc draudimo sričių vartojimą, analizuoja garantijas ismoku gaveju interesus, numato soc draudimo uždavinius, rengia teisės aktus susijusius su poltikos įgyvendinimu, kontroliuoja soc draudimo fondo valdybos veiklą. Teikia vyr fondo biudzeto porjekta ir jo vykdymo ataskaitą. Yra igyvendinamos vyriausybes lygmenyje politikos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama šioje srityje valstybės politiką:

1) koordinuoja socialinio draudimo bei strateginių jo krypčių plėtojimą;

2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus;

3) rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus, susijusius su socialinio draudimo politikos vykdymu;

4) nustato perspektyvinius ir artimiausius socialinio draudimo uždavinius;

5) kontroliuoja Fondo valdybos veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus;

6) pagal kompetenciją tvirtina Fondo valdybos nuostatus ir kitus teisės aktus;

7) teikia Vyriausybei Fondo biudžeto projektą ir jo įvykdymo ataskaitą.

Fondo taryba.

Trisalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, kuri priima sprendimus soc draudimo politikos įgyvendinimo klausimu. Sudaro 15 narių, atstovauja apdraustiesiems, darbdaviams, bei valstybės institucijoms. Kompetencija: teikia pasiulymus ir išvadas dėl teisės aktų įgyvendinimo, teikia projektus del įgyvendinimo, nagrinėja bei teikia pasiulymus fondo valdybai del delspinigiu virs 100000 mokejimo. teikia isvada dėl biudžeto, bei ataskaitos. Tvirtina draudžiamąsias pajamas.

Fondo taryba:

1) nagrinėja bei teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla;

2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;

3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Fondo rezervo sudarymo;

4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų ar delspinigių, viršijančių 100 tūkst. Lt, mokėjimą;

5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto bei jo įvykdymo ataskaitos;

6) teikia išvadą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto audito ir Fondo valdybos veiklos audito rezultatų;

7) pagal savo patvirtintą metodiką tvirtina praeitų metų draudžiamąsias pajamas ir nustato einamųjų metų draudžiamąsias pajamas; nustatyta tvarka jas tvirtina Vyriausybė;

8) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;

9) nagrinėja ir sprendžia kitus socialinio draudimo bei turinčius įtakos jo organizavimui ir veiklos rezultatams klausimus.

Fondo valdyba.

Istaiga, kuri organizuoja soc draudimą, vykdo operatyvu fondo lesu tvarkyma bei lesu apskaita, surinkima, isieskojimą, teisingą duomenų apie apdraust asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytu išmokų paskyrimą ir mokėjimų gavėjus. Funkcijos: Rengia biudžeto projektą, vykdymo ataskaita ir teikia tarybai, administruoja valstybinių soc draudimo įmokas, tikrina soc draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą. Teikia VMI informaciją, reikalinga soc draudimo imoku kontrolei įgyvendinti. Teisės: teisė atidėti soc draudimo imoku isiskloinimo mokejima iki vienerių metų, priskaiciuotu delspinigiu isieskojimo laiką, atleisti nuo delspinigiu ir baudu mokejimo. Pripažinti skolas beviltiškomis, jei nenina jų išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba jas priverstinai išieškoti yra netikslinga soc ar ekon požiūriu, tokiais atvejais, kaip nerastas moketojo turtas ar jis nelikvidus ar mažai likvidus, priverstinio išieškojimo sumos yra didesnės už pačią mokestinę nepriemoką. Netikslinga išieškoti, jei yra sunki fizinio asmens ekonominė socialinė padėtis – asmeniui reikia valstybės paramos, pvz reikia gydymo, bedarbis, neįgalus, pensijinio amžiaus.

1. Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą:

1) rengia ir suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą bei jo įvykdymo ataskaitą kartu su Fondo tarybos išvada;

2) pagal savo kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku;3) sudaro sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl socialinio draudimo funkcijų vykdymo; 4) koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja; 6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą; 7) tvarko Fondo administravimo informacinę sistemą; 8) tvarko apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenis; 9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus bei socialinio draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir į Lietuvos darbo biržos sąskaitą;10) nustato ir tvirtina Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių;11) tvirtina Fondo lėšų naudojimo tvarką ir apskaitos tvarką;12) organizuoja Fondo finansinės atskaitomybės auditą; 14) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą ir laiku skyrimą ir (ar) mokėjimą; 17) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo ar pakeitimo;18) teikia nurodymus Fondo administravimo įstaigoms dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo;19) teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrolei užtikrinti;21) nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu;22) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2. Fondo valdyba turi teisę:

1) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti, parduoti, nuomoti ar išsinuomoti turtą, reikalingą socialinio draudimo funkcijoms atlikti;įstatymų nustatyta tvarka įsigyti vertybinių popierių ir juos valdyti bei jais disponuoti; 3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais; atstovauti Fondo administravimo įstaigoms tarptautinėse organizacijose;5) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones ar įstaigas, susijusias su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti jų nuostatus;Fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų;7) suderinusi su Fondo taryba įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;8) atidėti socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius asmenis įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų delspinigių nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius asmenis išieškojimo laiką, atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo;

9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama;

Fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Uzdavinys: operatyvus lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų sumų surinkimą ir jų išieškojimą, užtikrinant surinkimo ir isieskojima i fonda laiku, ir teisinga paskyrima ir mokėjimo gavėjus. Pavaldus ir atskaitingi valdybai, atlieka tokias funkcijas: kontorliuoja priskaiciuotu imoku baudu delspinigiu sumokėjimą, vykdo laiku nesumokėtu imoku priverstinį išieškojimą, tvarko apdraustųjųb asmenų įskaitą, atlieka lesu apskaitą, apskaičiuoja delspinigius, priverstine tvarka išieško dėl gavėjo kaltės permokėtas išmokas, atideda iki vienų metų baudu isieskojimą, imoku mokejima iki vienu metu, delspinigiu uz savarankiskai dirbancius asmenis išieškojimą.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai:

1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą ;4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;Fondo valdybos nustatyta tvarka atlieka socialinio draudimo lėšų apskaitą;apskaičiuoja delspinigius;7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką;įstatymų nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;12) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir moka išmokas iš valstybės biudžeto lėšų; pagal susitarimą su savivaldybės valdymo institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;17) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu) išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir delspinigių, priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis, išieškojimo laiką;18) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją;20) vykdo asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, socialinį draudimą bei apskaitą;Fondo valdybos pritarimu gali perimti draudėjų finansinius reikalavimus;

VMI funkcijos soc draudimo sistemoje.

Funkcijos: registruoja draudejus, teikia info apie mokejimo prievoles, tikrina draudejo ir apdraustuju soc imoku apskaiciavimą, imokų sumokėjimą, skiria baudas uz tikrinant nustatytus pažeidimus, iformina bei patvirtina patikrinimo rezultatus, nagrinėja mokestinius ginčus, turi teisę atstovauti fondo interesams viešose įstaigose, kurioms iskeltos bankroto ar restrukturizavimo bylos, teikia fondo valdybai ir teritoriniams skyriams info vykdyti funkcijoms reikalinga.

Valstybinė mokesčių inspekcija šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo šias su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrole, ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas:

1) registruoja draudėjus ir teikia jiems informaciją apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievoles; 2) tikrina draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, taip pat šių įmokų sumokėjimą, kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, skiria baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus;3) įformina bei patvirtina patikrinimo rezultatus; 4) nagrinėja mokestinius ginčus dėl tikrinant naujai apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų;5) turi teisę atstovauti Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Įmonių bankroto įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu;6) teikia Fondo valdybai ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, suderinusi su Fondo valdyba.

Muitų administravimas.

Muitinės sistema sudaro muitinės departamentas teritorines muitinės ir specialios muitinės įstaigos.

MD funkcijos.

Kuria, rengia ir igyvendina muitinės veiklos strategiją, kordinuoja muitinės veiklą, organizuoja muitu ir kitu mokesčių rinkliavu rinkimą Tvarko muitines kompetencijai priskirtus registrus, organizuoja ir prireikus atlieka muitines …asmenu komercines veiklos jos apskaitos, finansu atskaitomybes susijusios su teises aktų taikymu tikrinimas, organizuoja importo, prekybos statistiniu duomenu rengima apdorojimą ir teikimą, leidžia info apie aktu taikymą, teikia teisės aktų išaiškinimus pavaldžioms įstaigoms, organizuoja prevenciją, pažeidimų rizikos valdymą. Vadovauja generalinis dirikas.

2. Muitinės departamentas atlieka šias funkcijas:

1) kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją; 2) koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą; 3) organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; 5) organizuoja ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą; 6) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus;7) organizuoja ir prireikus pats atlieka Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus; 8) muitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie muitų teisės aktų taikymą;9) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl pavaldžių muitinės įstaigų sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti; 10) pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia pavaldžioms muitinės įstaigoms ir asmenims išaiškinimus, kaip taikyti muitų teisės aktus;11) organizuoja ir atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą;12) taiko Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo numatytus operatyvinius veiksmus ir priemones su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti bei organizuoja muitinės įstaigų, turinčių teisę taikyti šiuos metodus ir priemones, veiklą šioje srityje;13) organizuoja ir koordinuoja muitų teisės aktų pažeidimų rizikos valdymą;

Vadovauja departamentui – gen direktorius.

Teritorinės mutinės

Tai MD įsteigta ir jam atskaitinga muitines įstaiga, įgyvendinanti ir užtikrinanti muitinės teisės aktų įgyvendinimą bei kitu pavestų funkcijų vykdymą muitinės zonoje.

 

Specialios muitinės įstaigos.

MD įsteigtos įstaigos, atliekančios spec muitų teisės aktu nustatytas ar MD pavestas funkcijas. Muitinės laboratorija. Muitinės postai – padaliniai veikiantys gen diriko nustatytose vietose ir atliekantys muitinės formalumus bei kitas funkcijas. Spec muitinės įstaigu padaliniai. Muitinės mobiliosios grupės – mobilieji spec istaigu padaliniai, veikiantys teritoriniu muitiniu veiklos zonose,ar diriko nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūra, atlieka formalumus bei kitas funkcijas.

VMI kaip mokesčių administratorius.

VMI – LR fm isteigta institucija. Struktura sudaro VMI prie FM, centrinis ma, bei teritorinės mi, vietos ma.

Pagr uždaviniai – padeti mm igyvendinti teises ir pareigas, igyvendinti mok įstatymus, užtikrinti kad mok butu sumokėti i biudžetą.

Šie uždaviniai igyvendinami atliekant funkcijas. VMI prie FM vadovauja viršininkas, ji skiria ir atleidžia Fin ministras. Teritorines mi – apskričiu mi, jom vadovauja irgi viršininkai, kuriuos priima ir atleidzia VMI viršininkas. Atskaitingos VMI prie FM. dešimt yra. Dar yra jų skyriai apskrityse.

VMI funkcijos.

Centrinio admin funkcijos:

1) organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą, konsultacijas iš esmės atlieka teritorinės VMI. Centrinė, jai mokėtojui neaišku,arba labia svarbus kl.; 2) suderinęs su Finansų ministerija teikia apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, komentarus;3) nustato mokesčių mokėtojų aptarnavimo prioritetus ir procedūras; 4) vietos mokesčių administratoriui nustato mokestinių prievolių bei sumokėtų mokesčių apskaitos procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi; 5) nustato mokesčių permokų (skirtumų) ir nepagrįstai (neteisingai) išieškotų mokesčių, baudų bei delspinigių grąžinimo (įskaitymo) procedūras; 6) nustato mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolės prioritetus bei procedūras; 7) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai; 8) nustato mokestinių nepriemokų išieškojimo prioritetus ir procedūras, visoms minėtoms procedūros yra nustatytos taisyklės.;

Yra didžiųjų mokėtojų departamentas, tai šitų įmonių patikrinimus atlieka centrinis, kitais atvejais teritoriniai.

9) nagrinėja mokestinius ginčus; 10) sprendžia abipusio susitarimo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/ EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taikymo klausimus. Šią funkciją kaip centrinis mokesčių administratorius atlieka tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos;

Kai kyla tarp valstybių ginčas kurioje valstybėje mokėti mokesčius, galima mokėtojui kreiptis į admin kad jis pradėtų darybas su kitos valstybės admin. Faktiškai tik keli kreipimaisi. Tam kad paspartinti derybas buvo priimta minėta konvencija, joje numatyti trumpesni laikotarpiai derybų. Ta konvencija dar Lt nėra įsigaliojusi.

11) atstovauja valstybės interesams teismuose ir kitose institucijose;12) kaupia ir apibendrina geriausią įvairių procedūrų mokesčių administravimo srityje atlikimo praktiką ir su ja supažindina vietos mokesčių administratorius; 13) Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu priima mokesčių įstatymų lydimuosius teisės aktus bei rengia jų projektus;

14) priima įstatymų lydimuosius teisės aktus, kurių leidimas priklauso centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai;15) teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų mokesčių klausimais įgyvendinimo, mokesčių administravimo gerinimo; 16) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybinėmis, visuomeninėmis, tarptautinėmis bei kitomis įstaigomis ir institucijomis; 17) kaip kompetentinga institucija bendradarbiauja su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis); 18) koordinuoja, kontroliuoja ir metodiškai vadovauja vietos mokesčių administratoriaus darbui bei periodiškai įvertina jo darbo rezultatus;19) valdo mokesčių mokėtojų registrą. Šią funkciją kaip centrinis mokesčių administratorius vykdo tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos;20) nustato į biudžetą mokamų mokesčių apskaitos politiką ir tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą.

Vietos ma funkcijos

Vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas:

1) teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais; 2) priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoda atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus; 3) tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą;4) registruoja mokesčių mokėtojus bei tvarko mokesčių mokėtojų registrą. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;5) įstatymų nustatyta tvarka paskirsto biudžetams mokesčių sumas;6) vykdo savivaldybės institucijų sprendimus dėl mokesčių į jos biudžetą lengvatų taikymo. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;7) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai;8) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas teikia specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu;9) priverstinai išieško mokestines nepriemokas; 10) grąžina (įskaito) mokesčių mokėtojams permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas; 11) nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitais Lietuvos mokesčių administratoriais, valstybės bei savivaldybės įstaigomis ir institucijomis.

 

2009-10-06 Teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių administravimą.

MAĮ trečias straipsnis. Atitinkamas mokestis gali būti nustatomas tik įstatymu. Eilė konst nutarimų – pagr mokesčių elementai gali būti nustatomi įstatymu. Elementai – moketojai, objektas, tarifas, bazė. Mokesčių apskaičiavimo tvarka gali būti nustatoma jau ir poįstat teisės aktais. Šitie poįst teisės aktai negali sukurti naujų teisės normų, dėl tokių dalykų, kurie gali būti reglamentuoti tik įstatymu. Negali to pačio įstatymo apibrėžti plečiamai, nustatyti platesnį reguliavimą, negu pačiame įstatyme. LR Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymu nustatantys naują mokestį, naują tarifą, mok lengvatą,….. ar apmokestinimo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų priėmimo dienos (3 str maį skaityti). Kai mokesčių įstatymai priimami tvirtinant biudžetą, įgyvendinami es teisės aktai. Dėl ES reguliavimo – kartais ne tai kad piknaudžiauja, 2010 isigalios direktyva del PVM, naujos paslaugu suteikimo taisyklės, dar kai kurie pakeitimai, nors ji ir aiški, ir paruoštas projektas pakeitimo, bet nelabai skuba priimti šio įstatymo pakeitimo. Nuostata kurios nenori paisyti ir nepaiso. 1. Mokesčių teisės aktų sistemą sudaro mokesčių įstatymai ir šių įstatymų pagrindu priimti įstatymų lydimieji teisės aktai.

2. Atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu.

3. Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.

4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis.

5. Visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

 

Pagl maį 4 str. mokesčių lengvata nustato įstatymai, reguliuojantys tvarką. MAĮ baudų delspinigių lengvatų tvarkas, nesusijusias su apskaičiavimo tvarka ar mokesčių tarifu. Gali buti priimta spec mokesčių lengvatų įst, kurių šiandien neturim. Baudų, delspinigių ir kitų lengvatų mes neturim, nors buvo kalbama, kad už netycinius pazeidimus del naktinės seimo reformos. Del šventojo sosto – sutartis su Vatikanu – bažnyčios atleistos nuo mokesčių, bet iš principo mano kad sutartis neatitinka nei formos nei turinio reikalavimų, bet politinis sprendimas priimtas. Niekas to klausimo nekelia, nors gal ir turėtų mokėti.

Hierarchija – konst, tarp sutartys (jei jose kitokios taisyklės, tai taikomos šių tarp sutarčių taisyklės), kalbant apie sutartis, ratifikuotos turi aukštesnę už įstatymą, ratifikuota pvz lt, bet neratifikuota rusijos, kyla klausimas, ar taikyti, turi ir galioti, turi abi šalys patvirtinti. Direktyvos gali įgyti tiesioginio teismingumo veikimo galią. Prioritetas prieš vidaus teisės aktus. Muitų atžvilgiu yra priimtas bendrijos muitinės kodeksas, MKĮN ir dar eilė teisės aktų, kurie taikomi tiek MAĮ, kiek neprieštarauja bendrijos muitinės teisės aktams. Dėl mok įstatymo įgyvendinimo yra nuostatos, kad įgyvendinant lydimuosius aktus, juos leidžia vyriausybe, ar kai yra vyriausybes pavedimas, fin ministerija, taip pat, kai yra vyr ar fm pavedimas, gali būti pavesta priimti centriniam ma.

Kiti teisės šaltiniai – doktrina, paprotys, precedentas, klausimas ar tai teisės aktai, paulauskas nemano kad teisės aktai. Apie vyr teismo praktika – jis mano, kad tokios nėra, yra keletas nutarčių, analogiškose situacijose priešingų sprendimu galima rasti. Situacija su 300 jūreivių. Analogiškoj situacijoje, visi įmanomi sprendimai.

Konst nutarimai, rezoliucine dalis turi įstatymo galią. Pagal seimo statutą, seimas privalo įgyvendinti nekonstitucine pripažintą nuostatą.

Dar viena grupė – tarp sutartys dėl DAI. Du yra teisės aktai, labai svarbūs rengiant sutartis ir jas aiškinant. Europos ekon saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parengta modulinė konvencija OECD. Ir yra parengusi šios sutarties komentarą –model tax convention on income and capital. Sudaromos remiantis šia konvencija.

Normų požymiai.

Mok adm teisės normos – tai valstybės ir kitu teisekuros subjektu nustatytos bendro pobudzio elgesio taisykles, visuotinai taikomos, reglamentuojancios visuomeninius santykius mok administravimo srityje. Konkreciai požymiai: visuotinai taikomos neindividualizuotiems subjektams, kurie pvz įeina į tam tikrą grupę, taikomas tik tiems, kurie bylinėjasi. Individualus teisės aktas nera teises šaltinis. Kitas požymis – privalomumas, apibūdina mok administravimo normos paskirtį, valstybės siekimo tvarkyti visuomeninius santykius išraiška. Todėl teisės normose nustatomos reikalaujamo, draudziamo ar leistino elgesio taisykles, o ju nesilaikant subjektams gali buti taikomos poveikio priemones. Bendro pobudzio taisykle – norma nustato reguliuojamu visuomeniniu santykiu rusinius požymius, pati taisykle reiskia bendra normą, kaip elgesio požymį. Norma nesibaigia jos galiojimo įvykdymu. Gali būti išskiriamos materialines ir procesines teises normos. Materialines itvrtina subjektu teisini statusa ir ju teises ir pareigas, reguliuoja mok moketoju tarpusavio santykius, procesines, procedurines, šių normų paskirtis – materialiniu teises normu įgyvendinimo reglamentavimas.

Galiojimas laike, erdveje ir asmenims. Bendra taisykle – teises aktai atgal negalioja. Galiojimas atgal suprantamas kaip teises aktu taikymas atsiradusiems santykiams iki teises akto isigaliojimo. Procedurines taikomos tokios, kokios galioja tos proceduros atlikimo momentu. Pvz, pagal PVM 56 str. yra eksportuotoms prekems taikomas PVM tarifas, jei irodo kad prekes eksportuotos, tie irodymai, kurie pateikti kad butu eksportui prasidejo nuo eksporto deklaracijos. Įrodinėjimo pareiga, del nulinio tarifo, tai procedurines teisės normos, privalo taikyti teisingai procedurine norma. Materialine norma nesikeicia, keiciasi tik irodinejimo procedura.

Dar vienas gincas – neatsirado bazes netiesioginio nustatymo metodu, ar galima nustatyti, kol metodas dar negalioja. Taip gales apmokestinti, nes apskaiciavimas, bus taikomas tuo metu taikoma norma, kai taikoma procedura.

Pagal MAĮ 142 str. yra išimtis bendrai taisyklei, teisės aktai, kuriais sumažinamos, panaikinamos baudos, taikomos už mokesčių pažeidimus baudos, jei panaikinamas ar pakeiciamas teises aktas, taikoma iki siu normu isigaliojimo, jei isigaliojo ne veliau kaip akto patvirtinimo diena, arba jei mok adm skundzia, ne veliau kaip sprendimo priemimo diena. Tai reiskia, kad jei bylinesites kai isigalios lengvinantis, tai sumazins, jei busit jau nubaustas ir nesigincytis, tai niekas jums nieko nesumazins. Iškyla klausimas dėl tarpinio teisės akto, kazkada buvo 200 proc, dabar nuo 10-50 proc, o veliau tarkim bus 100 proc. Reiketų taikyti lengviausią atsakomybę nustatantį teisės aktą, jei galioja pazeidimo padarymo mometu ar po jo.

Galiojimas teritorijoje – galioja LT teritorijoje, isimtis tarp sutartys. Taikomi asmenims – taikomi pilieciams ir toje valstybėje įsteigtiems jur asmenims, taip pat uzsienio valstybiu subjektams, uzsienio nuolatinems buveinems, rezidentams.

VMI itardama kad vokietijos imone slepia mokescius, gali reikalauti tik tam tikru dokumentu, itaria kad turejo nuolatinę buveinę, nemažai ginčų su ambasadom.

Mokesčių mokėtojo aptarnavimo tvarka, pasiskaityti.

Mokesčių įstatymų aiškinimas.

Komentarus suderinus su fin ministerija teikia vmi. Apibendrintus komentarus dėl jų administruojamų mokesčių teikia aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Taip pat suderinus su finansu ministerija. Apibendrintas mi komentaras neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetetingos valstybės institucijos nuomonę. Ma šviesdamas ir konsultuodamas privalo atsižvelgti į komentarą, ma privalo vadovautis komentaro nuostatom, bet kyla didelis klausimas, ar ma privalo savo paties komentaro nuostatomis tik sviesdamas ar ir nagrinedamas mok ginčą. Komentarai neturi teises akto galios, nei mm nei ma neprivalo komentarais vadovautis, todel yra tokia situacija, kad pakonsultuos, pakomentuos, ateis mokescius apskaiciuos priešingai, rodysi pirstu i komentara, tai sakys kad durnas. Mokesčius privalom mokėt remiantis istatymu, o ne nuomone. Isaiskinimai buna keletas – del konkretaus mokescio, buna tam tikram laikotarpiui, buna neriboti.

Tarp mokesciu administravimas bendradarbiavimo srityje.

ES kovoj su slepimu ir vendimu ES lygmenyje yra priimta nemažai teisės aktų, palengvinančių valstybių narių mokesčių srityje bendradarbiavima, keitimasi informacija, kuris turėtų užtikrinti teisingą pajamų ir kapitalo apmokestinima tiek tiesioginiu tiek netiesioginiu mokesciu srityje. Del to ES taryba, atsižvelgdama į tai, kad valstybių narių tycinis vengimas moketi mokesčius ir mokesciu atsakomybes mazinimas teisėtomis priemonėmis daro nuostolį biudžetui, pažeidzia sazininingo apmokestinimo principa, gali iskreipti kapitalo judejima bei konkurencija bei nacionalines priemones yra nepakankamos, prieme tokia direktyva del valstybiu nariu komp instituciju tarpusavio pagalbos apmokestinimo srityje. Turetu keistis info automatiskai, bet…niekas to nedaro, visu nagai i save. Keistis info privaloma gavus prasyma, nors turetu ir be prasymo informuoti, ko nedaro. Jei paaiskeja kad dirbtinai perkelia pelną, gali buti ir sudetingesniu schemu.

Kita direktyva – is dalies pakeicianti mineta direktyva del bendradarbiavimo tiesioginiu mokesciu srityje. Valstybes nares gali susitarti vykdyti savo teritorijoje bendraja kontrole. Su pvm vengimu, tarybos reglamentas del administracinio bendradarbiavimo pvm vengimo srityje, turi buti sudarytos salygos kaip valstybes anres galetu keistis kiekvienoje valstybeje nareje esanciais elektroniniais duomenimis, tiesiogiai su jais susipazinti, kad butu efektyviau kovojama su sukciavimu. VIES. Dar viena direktyva – del administracinio bendradarbiavimo akcizu srityje, supaprastinti administracini bendradarbiavima akcizu srityje, adm institucijos atsakingos uz akcizu taikyma, turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su bendrijos komisija, kuri padetu teisingai apskaiciuoti akcizus. taip pat teikiama pagalba tarp narių administr isieskant, taikoma ir muitams, mokesciams. MAĮ 28-29 str. skaityti. 28 straipsnis. Bendradarbiavimas su užsienio valstybių mokesčių administratoriais

1. Centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu.

2. Jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir:

1) kreipiamasi dėl būtinos pagalbos;

2) užtikrinama, kad teikiama informacija bus naudojama išimtinai apmokestinimo ar mokesčių teisės pažeidimų tyrimo tikslais;

3) patenkinus kreipimąsi nebus pažeisti Lietuvos Respublikos ar jos asmenų teisėti interesai ir nebus paskleista valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudaranti informacija;

4) bus užtikrintas informacijos slaptumas;

5) užsienio valstybės institucija, kuri kreipiasi, yra išnaudojusi visas įprastines galimybes tikslui, dėl kurio kreipiamasi, pasiekti.

3. Jei centrinis mokesčių administratorius atsisako pateikti informaciją ar suteikti pagalbą, apie tai jis praneša prašančiai institucijai, nurodydamas atsisakymo priežastis.

4. Teikdamas pagalbą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), mokesčių administratorius dėl mokesčių mokėtojų ar trečiųjų asmenų turi tokias pat teises kaip ir atlikdamas kitas jam priskirtas funkcijas.

5. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į atitinkamų tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatas.

 

29 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis)

1. Centrinis mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) keisdamasis informacija apie mokesčių mokėtojus, atlikdamas bendrus patikrinimus bei pagal Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymus išieškodamas mokestines nepriemokas arba kreipdamasis į minėtas institucijas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Bendradarbiaujama ir šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

2. Centrinis mokesčių administratorius su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) gali keistis bet kokia informacija, kuri gali padėti tinkamai apskaičiuoti mokesčius ir tirti mokesčių įstatymų pažeidimus. Informacija gali būti keičiamasi:

1) pagal prašymą konkrečiu atveju;

2) automatizuotu būdu be išankstinio prašymo;

3) susitarimuose dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytais atvejais leidžiant jų paskirtoms institucijoms tiesiogiai bendrauti tarpusavyje;

4) susitarimuose dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytais atvejais informacijos surinkimo procese leidžiant dalyvauti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnui;

5) be išankstinio prašymo siunčiant jam žinomą informaciją, esant nors vienai iš šių aplinkybių: kitoje valstybėje narėje mokestis gali būti nesumokėtas arba sumokėtas neteisingai; mokesčių mokėtojui suteikiama teisė taikyti mokesčių lengvatas arba visai nemokėti mokesčio ir dėl to kitoje valstybėje narėje mokestis gali padidėti arba tapti mokėtinu; tarp mokesčių mokėtojų vienoje arba keliose valstybėse narėse sandoriai vykdomi taip, kad vienoje iš jų arba abiejose mokestis nebus sumokėtas; mokestis gali būti nesumokėtas dėl dirbtino pajamų paskirstymo tarp asocijuotų (susijusių) ūkio subjektų; informacija, kurią centriniam mokesčių administratoriui siunčia kitos Europos Sąjungos valstybės narės mokesčių administracija (kompetentinga institucija), padėjo gauti duomenų, kurie gali būti svarbūs apmokestinimui informaciją siunčiančioje valstybėje narėje.

3. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal nurodyto įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka šio Įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei kitaip nenumatyta Europos Sąjungos teisės aktuose arba atitinkamose tarptautinėse sutartyse, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis), taikomi šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje išdėstyti principai.

5. Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis), taip pat taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos.

Paskaityti kt nutarima su teises galiojimu, pagal maį pavesta nustatyti delspinigių normą, kurią galejo padidinti iki desimt punktų, kt pripažino, kad negali buti suteikta diskrecija nustatyti delspinigiu norma. Taip pat nutarimus del pagrindiniu mokesciu elementu, mokescio bazes netiesioginio apskaiciavimo metodo atitikimas.