ilgailaikis turtas

82 0

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

Lina FREJERIENĖ

Ekonomikos Nek 7/1 gr. studentė

ILGALAIKIO TURTO APSKAITA

Finansinės apskaitos kursinis darbas

Darbo vadovė:

Lekt. L. Gerikienė

Šiauliai

TURINYS

ĮVADAS

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atlikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šios sąlygos būtinos net prekiaujant ar teikiant paslaugas, jos dar reikšmingesnės p

perdirbimo atveju. Šis per vieną gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir parduotų prekių savikainą. Tai nelengvas uždavinys, nes šio turto naudojimas (skirtingai nuo žaliavų ar produkciją gaminančių darbininkų darbo užmokesčio) dažniausiai negali būti tiesiogiai susijęs su kuriuo nors laikotarpiu ar konkrečiomis prekėmis. Išties sunku nustatyti, kiek, pavyzdžiui, kurios nors įmonės administracijos pastato nusidėvėjusios dalies reikėtų įskaičiuoti į vieno a
ar kito gaminio savikainą, ar per žiemos šalčius tas pastatas fiziškai nesusidėvi greičiau nei pavasarį. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis gali staiga netikėtai susidėvėti morališkai, kuriam nors konstruktoriui, tarkime, išradus naują nebrangią ir daug tobulesnę už sumontuotą minėtame p
pastate patalpų ventiliacijos ar dulkių surinkimo sistemą. Kaip matome, sąlygotumų šiojesrityje tikrai daug, ir toli gražu ne viskas priklauso nuo pačios įmonės. Daugelį šių klausimų specialiais savikainos kalkuliavimo metodais sprendžia menedžmento apskaita. Tačiau bendrojoje finansinėje apskaitoje ilgalaikio turto sunaudotą (nudėvėtąją) dalį būtina užfiksuoti net ir tuo atveju, jeigu menedžmento apskaita apskritai nevedama, kitaip būtų neįmanoma nustatyti ne tik kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudų, taigi ir veiklos rezultato, bet ir ilgalaikis turtas balanse būtų atspindėtas klaidinga – didesne nei iš tikrųjų suma.

ILGALAIKIO TURTO ESMĖ IR RŪŠYS

Apskritai ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Tačiau būtina pažymėti, kad ilgalaikiu turtas laikomas ne kalendorine, o ekonimine prasme, nes turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį priklauso ne tiek nuo p

paties turto pobūdžio, keli nuo kelių labai reikšmingų įmonės veiklos aplinkybių.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Jeigu turtas per vieną ataiskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu nesunaudojamas, – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas , kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Pavyzdžiui, jeigu pagrindiniu ataskaitiniu laikotarpiu būtų laikomas mėnuo, ilgalaikiam t

turtui būtų priskiriamas turtas, naudojamas ilgiau nei vieną mėnesį (kitaip sakant, per vieną mėnesį nesunaudojamas turtas). Todėl toks ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį naudojamas turtas ir vadinamas ilgalaikiu. Tai svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, nes visa trumpalaikio turto vertė įskaičiuojama į vieno kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, tačiau kiekvienam laikotarpiui priskiriama tik per tą laikotarpį sunaudoto (nudėvėto)ilgalaikio turto dalis. Ją apskaičiuoti nelengva, be to, niekas negalėtų garantuoti, kad tokie apskaičiavimai tikslūs ir teisingi. Todėl tokia apskaita, kai kiekvieną mėnesį būtų mėginama tiksliai įvertinti sunaudotąją turto dalį, labai brangiai kainuotų, nes kiekvienam mėnesiui pasibaigus reikėtų ne tik tiksliai apskaičiuoti tokio ,, ilgalaikio“ turto nusidėvėjimo sąnaudas, bet ir įvertinti likutinę jo vertę. O tai taip pat ne visuomet galima padaryti aritmetiškai – atėmus iš pradinės turto vertės nudėvėtąją jo dalį. Net paprasčiausias lygintuvas – o ką kalbėti apie sudėtingus šiuolaikinių įmonių įrengimus! – ne per visą naudojimo laikotarpį nusidėvi palaipsniui, tapdamas ,, vis mažesniu lygintuvėliu“, o tiesiog vieną dieną apskritai tampa ne lygintuvu. Ko gero, niekas nesugebėtų tiksliai (bent jau mėnesio laikotarpio tikslumu) nurodyti tos lygintuvo virsmo metalo gabalu datos. Tačiau tai lengviau nustatyti žvelgiant iš metų perspektyvos, luolab, kad, kaip žinote, kiekvienų metų pajamas būtina kuo tiksliau palyginti su patirtomis p
per tuos metus sąnaudomis, nes metai – svarbiausias kiekvienos įmonės apskaitinis ir ataskaitinis laikotarpis, po kurio savininkai nusprendžia, kaip skirstys per metus uždirbtą pelną ar kompensuos per tą laikotarpį patirtą nuostolį. Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio turto atskyrimo nuo trumpalaikio riba – vienerijo naudojimo metai.

Skirstant turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį svarbi jo įskaičiavimo į tam tikro ataskaitinio laikotarpio sąnaudas metodika, nes šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese turto sunaudojimo aspektu. Trumpalaikis turtas į parduotas produkcijos savikainą ar veiklos sąnaudas per vieną ataskaitinį laikotarpį per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti (arba prekėms pirkti) sunaudota vertė, tuo tarpu sunaudoto ilgalaikio turto vertė į parduotos produkcijos savikainą arba veiklos sąnaudas įskaičiuojama dalimis, per keletą atskaitinių laikotarpių.

Priskiriant turtą ilgalaikiam, atsižvialgiama ir į jo vertę. Jeigu turtasnaudojamas ir labai ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga (arba labai maža), toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaip ilgalaikio turto, apskaita įmonei būtų per brangi; taip darant būtų pažeistas apskaitos optimalumo reikalavimas, kai apskaitos ir atskaitomybės duomenų formavimo išlaidos viršytų tos informacijos teikiamą naudą. Daug pigiau padaryti prielaidą, kad visas toks turtas iš karto nurašomas į sąnaudas, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu gali būti ir parkeris, kuriuo rašoma ilgiau negu vienerius metus, t

tačiau vadovaudamasis apskaitos vedimo optimalumo reikalavimu, joks buhalteris neįtraukinės dalimis jo vertės į produkcijos savikainą ar įmonės veikos sąnaudas, nes šios sumos būtų labai nereikšmingos ir nedarytų jokios esminės įtakos įmonės veiklos rezultatams. Tuo tarpu įskaičiuoti parkerio vertei dalimis į produkcijos savikainą reikėtų daug buhalterio darbo (pamėginkite nudėvėti 5 litus kainuojantį parkerį per 24 mėnesius!).

Be abejo, tas pats turtas vienai įmonei gali būti nereikšmingas, o kitai – sudaryti tik menką įmonės turto dalį. Taigi vienoje įmonėje toks turtas gali būti laikomas ilgalaikiu (apskaitant jo nusidėvėjimą), o kitoje – trumpalaikiu, kurio visa vertė nurašoma į vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tai priklauso nuo įmonės turto dydžio ir jos veiklos pobūdžio. Bet kuriuo atveju tai tik susitarimo reikalas, nes jokiame norminiame akte nėra tiksliai nurodyta, kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Šitai daryti nelabai ir logiška, nes toks pat turtas vienai įmonei gali būti ilgalaikis, o kitai – trumpalaikis: pavyzdžiui, gyvenamaisiais namais prekiaujančios įmonės didžioji turto dalis paprastai labai brangus, bet vis dėlto trumpalaikis turtas – perparduoti skirti namai. Juk ir tą pačią vištą galima priskirti ilgalaikiam turtui , jeigu ji dedeklė – kiaušinių ir viščiukų ,,gamybos priemonė“, bet ji taps trumpalaikiu turtu , jeigu bus auginama mėsai. Todėl įmonės vadovai . . .

Pradinė ilgalaikio materialiojo turto vertė

Registruojama apskaitoje ir fiksuojama atskaitomybėje – paaiškinamajame rašte

Naudojant turtą, apskaičiuotas jo nusidėvėjimas registruojamas apskaitoje ir fiksuojamas atskaitomybėje – pelno (nuostolio) ataskaitoje bei paaiškinamajame rašte

Atėmus iš pradinės vertės nudėvėtąją turto sumą, apskaičiuojama likutinė jo vertė

Registruojama apskaitoje ir atskaitomyboje – balanse

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUSIDĖVĖJIMO APSKAITOS METODAI

PROPORCINGI

Tiesiog proporcingas laiko požiūriu (tiesinis)

Proporcingas produkcijos kiekio požiūriu

PAGREITINTI

Mažėjančios vertės

Metų skaičiaus

Ilgalaikio turto pradinė (arba nudėvėtina) vertė_______________

Pagamintos tuo turtu produkcijos kiekis jo naudojimo laikotarpiu

=

Nusidėvėjimas, tenkantis vienam produkcijos vienetui

Nusidėvėjimas, Pagamintos Laikotarpio

tenkantis vienam x per laikotarpį = nusidėvėjimo

produkcijos produkcijos sąnaudos

vienetui kiekis

Nusidėvėjimo norma = 100____________________________________

(nuošimčiais) Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo metai

Turtas – tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikaina

Tyrinėjimo ir plėtojimo darbų išlaidos

N=

Priklausomai nuo ilgalaikio turto paskirties:

Atvežimo išlaidos;

Projektavimo darbai;

Montavimo išlaidos;

Parengimo naudoti išlaidos

Išbandymo, instaliavimo;

Įvairūs mokesčiai;

Melioravimo, trešimo, valymo išlaidos;

Pakrovimo ir iškrovimo išlaidos;

Turto registravimo išlaidos;

Kitos išlaidos.

Fiksuojama apskaitoje

Įvairios papildomos įsigijimo išlaidos

Ilgalaikio materialiojo turto savikaina

Pradinė materialiojo turto vertė

K=

N

A

Pirkimo kaina

Komentuokite!