Finansų namų darbas

763 0

Turinys

3...............Įvadas

4...............2. Vertybiniai popieriai

2.1. Akcijos

5..............2.2. Akcijų perleidimo tvarka, nuosavybės teisės į akcijas, dokumentų įforminimas.

6..............2.3. Obligacijos

2.4. Vekseliai, čekiai, ateities sutartys

8..............3. Vertybinių popierių viešoji apyvarta

3.1. Vertybinių popierių išleidimas į apyvartą

10...............3.2. Vertybinių popierių apskaitos charakteristika

11..............3.3. Vertybinių popierių rinkos dalyviai

12..............4. Vertybinių popierių ataskaita

4.1. Vertybinių popierių apskaitos lygiai, pagrindinės apskaitos taisyklės

13..............4.2. Asmeninių vertybinių popierių sąskaitų atidarymas ir tvarkymas

14...............Naudota literatūra

1. Įvadas.

Tik primityvioje ekonomikoje pinigai yra vienintelis arba vyraujantis finansinis turtas. Visos ekonomiškai išsivysčiusios ir dauguma silpnos ekonomikos šalių turi kompleksinę finansų sistemą, kurioje pinigai yra tik viena iš daugelio finansinio turto formų. Vyrauja dar ir tokios finansų formos, kaip akcijos, obligacijos ir ki

iti vertybiniai popieriai, kurie mūsų finansų sistemoje laikomi pinigais.

Kas yra vertybiniai popieriai? Vertybiniai popieriai – akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Kitaip sakant, vertybinis popierius – tai kokia nors finansinė priemonė, kur kas vertingesnė už popierių, kuriame ji yra išspausdinta, ir išreiškianti tam tikrą verte. Tarptautinėje finansų sistemoje vertybiniams popieriams atstovauja akcijos, obligacijos, vekseliai, depozitų (indėlių) sertifikatai ir iždo vekseliai. Paprasčiausias skolos dokumentas IOU- tai irgi vertybinis popierius, kuris nustato, kad jo sa

avininkas turi teisę į tam tikrą vertę, ddažniausiai į pinigus. Vertybiniai popieriai yra vertingi tol, kol pirkėjas įsitikinus, kad jie bus išpirkti iš anksto nustatyta verte. 9 – ajame dešimtmetyje pasaulio bankai pradėjo versti savo aktyvus vertybiniais popieriais (securitizing) ir tai reiškė, kad paskolas ir
r užstatus jie ppavertė vertybi¬niais popieriais, dėl kurių buvo galima derėtis ir kuriuos galima pirkti ir pardavinėti pasaulio rinkose.

Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai yra:

• akcijos,

• obligacijos,

• opcionai,

• hipotekos lakštai,

• vekseliai,

• čekiai,

• būsimieji sandoriai (ateities sutartys, fjučeriai).

Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki vienerių metų) ir ilgalaikiai (ilgesniam laikui), be to, gali būti skolų vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai) ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios, privilegijuotosios akcijos). Akcijos ir obligacijos labiausiai paplitusios pasaulio finansų rinkose. Akcijos ir obligacijos suteikia ekonominiams subjektams galimybę laisvus pinigus investuoti į tas ūkinės veiklos sritis, kurios, jų nuomone, yra patikimiausios ir duoda didžiausią pelną pagal pasirinktą rizikos lygį. Kitaip tariant, įsigyti vertybinių popierių – tai tas pats, kas įdėti laisvus pinigus į rinką. Vertybiniai popieriai padeda firmoms iir valstybinėms kompanijoms apsirūpinti piniginiais aktyvais, ku

urie būtini, plečiant gamybą arba paaštrėjus konkurencinei kovai.

2. VERTYBINIAI POPIERIAI

2.1 AKCIJOS

Tie, kurie nori gauti lėšų, dažnai naudojasi vienu iš šių būdų: išleidžia akcijas arba ima paskolą. Kadangi patys žmonės parsiduoti negali, jie gali tiktai pasiskolinti, atsižvelgdami į savo sugebėjimą uždirbti. Žmonės negali gauti lėšų ir išleisdami akcijas. Tačiau tie, kurie turi ne tik savųjų galių kapitalą, bet ir tokį, kuris duoda pajamas, turi didesnį pasirinkimą. Jie gali skolintis ir savo turtą panaudoti kaip užstatą arba gali leisti akcijas.

Akcijos – įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami in

nvesticijų vertybiniai popieriai, rodantys, kad jų savininkai – akcininkai dalyvauja formuojant akcines bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir asmenines neturtines teises. Arba, kitaip sakant, akcija – tai bendrovės nuosavybės vienetą paliudijantis sertifikatas. Bendrovių įstatinis kapitalas sudaromas iš investuotojų piniginių ir nepiniginių įnašų. Sudaręs akcijų pasirašymo sutartį ir sumokėjęs už pasirašytas akcijas visą emisijos kainą ar pradinį įnašą arba įsigijęs akcijų antrinėje jų apyvartoje, investuotojas tampa bendrovės akcininku.

Akcininkai – fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją.

Akcijos gali būti:

• Materialios. Jos spausdinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Išleisti materialias akcijas gali tik uždarosios akcinės bendrovės.

• Nematerialios. Jos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Nematerialias akcijas gali išleisti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Uždarųjų akcinių bendrovių nematerialių akcijų sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė, o akcinių bendrovių vertybinių popierių sąskaitas tvarko viešosios apyvartos tarpininkai – Centrinio depozitoriumo dalyviai (sąskaitų tvarkytojai).

Akcijų savininkas gali gauti dalį galimo pelno — dividendus, jeigu direktoriai nuspręs juos paskirstyti. Jei bendrovės veikla sėkminga, dividendų procentas viršija tą procentą, kurį gautų savininkas, patikėjęs pinigus bankui.

Dividendas – tai pinigų išmoka akcininkams (bendraturčiams), per tam tikrą laiką kiekvienai akcijai tenkanti korporacijos gryno pelno dalis.

Pagal savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir pr

rivilegijuotąsias:

Paprastoji – tai akcija, liudijanti bendrovės nuosavybės dalį ir suteikianti jos savininkui turtinių ir neturtinių teisių.

Privilegijuotoji akcija – tai tokia akcija, už kurią iš anksto nustatyto dydžio dividendai išmokami pirmiau nei už paprastąją akciją.

Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu; tai nustatoma bendrovės įstatuose iš anksto, prieš išleidžiant akcijas. Keisti (konvertuoti) paprastąsias akcijas į privilegijuotąsias yra draudžiama.

 

Privilegijuotų akcijų savininkų teisės įgyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai. Nemokamai gauti naujai išleistų bendrovės akcijų privilegijuotų akcijų savininkai gali tik tada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų, naujai išleidžiamų bendrovės akcijų šiems akcininkams neskiriama.

Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę nemokamai gauti naujų akcijų visais atvejais, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų. Vienas iš svarbių akcinių bendrovių finansavimo šaltinių yra paprastųjų akcijų pardavimas. Įvairių formų verslo įmonės gali padidinti savo kapitalą, skolindamos pinigus, tačiau paskolą lengviau yra gauti stambioms korporacijoms. Jos tai gali padaryti iišleisdamos į apyvartą obligacijas, vekselius ir kitus skolos pasižadėjimus. Tuo metu personalinių firmų, ūkinių (partnerių) bendrijų ir nedidelių akcinių bendrovių galimybės gauti paskolas yra ribotos. Kai kuriais atvejais paprastosioms vardinėms akcijoms gali būti suteiktas specialiųjų akcijų statusas. Specialiųjų ak

kcijų statusą visuotinis akcininkų susirinkimas gali suteikti akcijoms tų bendrovių, kurių pagrindinė veikla atitinka įstatymų reglamentuotų transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sričių veiklą.

2.2 AKCIJŲ PERLEIDIMO TVARKA, NUOSAVYBĖS TEISĖS Į AKCIJAS, DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS

Akcijų perleidimas – tai jų pardavimas, dovanojimas, mainai ir kiti fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, kuriuos atlikus pasikeičia nuosavybės teisė į šiuos vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai gali atitekti kitam savininkui ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, mirus jų savininkui, kai teismo sprendimu panaikinta vertybinių popierių savininko nuosavybės teisė į juos ir kt.

Vertybinių popierių perleidimas vyksta antrinėje apyvartoje. Draudžiama perleisti steigiamos bendrovės akcijas iki bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Akcijų savininkui neleidžiama perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtas akcijas. Bendrovės įstatuose gali būti numatyti darbuotojų akcijų perleidimo apribojimai, bet ne ilgesniam kaip trejų metų terminui, skaičiuojant nuo jų išleidimo į apyvartą dienos.

Akcinių bendrovių akcijos yra viešosios apyvartos objektai. Šioms bendrovėms draudžiama varžyti akcijų savininkų teisę perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn daugiau, negu nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų antrinė apyvarta yra neviešoji, tai reiškia, kad visi akcijų perleidimo sandoriai sudaromi tiesiogiai susitarus akcijų perleidėjui ir jų g. . .

opierių viešosios apyvartos įsta¬tyme nustatyti subjektai, turintys teisę atidaryti ir tvarkyti asmenines vertybinių popierių sąskaitas ir esantys Centrinio depozitoriumo dalyviais, taip pat Centrinis depozitoriumas nustatytais atvejais ir tvarka.

4. VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA

4.1 VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITOS LYGIAI, PAGRINDINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS

Akcinių bendrovių vertybinių popierių apskaita tvarkoma dviem tarpusavyje susijusiais lygiais. Pirmąjį vertybinių popierių apskaitos lygį sudaro balansas tarp atitinkamos emisijos vertybinių popierių skaičiaus registracijos sąskaitoje Centriniame vertybinių popierių depozitoriume ir bendro tos pačios emisijos vertybinių popierių skaičiaus sąskaitų tvarkytojų bendrosiose vertybinių popierių sąskaitose. Antrąjį vertybinių popierių apskaitos lygį sudaro sąskaitų tvarkytojų atidaromos ir tvarkomos asmeninės (einamosios, specialiosios, reikalavimo teisių į vertybinius popierius) bei techninės vertybinių popierių sąskaitos. Balansas sudaromas tarp kiekvienos emisijos sąskaitų tvarkytojo balansuojamoje su Centriniu depozitoriumu sąskaitoje apskaitomų vertybinių popierių skaičiaus ir bendro šios emisijos vertybinių popierių, apskaitomų asmeninėse bei techninėse sąskaitose, skaičiaus. Centrinis depozitoriumas užtikrina sąskaitų tvarkytojų vertybinių popierių balansą pagal pirmąjį vertybinių popierių apskaitos lygį ir kontroliuoja, kaip sąskaitų tvarkytojai užtikrina vertybinių popierių balansą pagal antrąjį vertybinių popierių apskaitos lygį.

Kiekvienas sąskaitų tvarkytojas privalo užtikrinti jo tvarkomų sąskaitų balansą. Vertybinių ppopierių sąskaitos tvarkomos laikantis šių taisyklių:

• dvigubo buhalterinio įrašo. Ši taisyklė nustato, kad kiekviena operacija su vertybiniais popieriais fiksuojama įrašais dviejose koresponduojančiose sąskaitose, o įrašai daromi atitinkamų dokumentų pagrindu, tuo pačiu metu ir jų reikšmės turi būti lygios;

• visų operacijų privalomo registravimo. Laikantis šios taisyklės sąskaitų tvarkytojas privalo chronologine tvarka registruoti visas operacijas, atliekamas su sąskaitose apskaitomais arba įgyjamais vertybiniais popieriais;

• kiekvienos vertybinių popierių emisijos atskiros apskaitos. Ši taisyklė reiškia, kad kiekvienos emisijos vertybiniai popieriai apskaitomi atskirose vertybinių popierių sąskaitose;

• apskaitos atskirtinumo. Ši taisyklė nustato atskirą sąskaitų tvarkytojo nuosavų ir kiekvieno kliento vertybinių popierių apskaitą;

• apskaitos skaidrumo – kai įrašai sąskaitų tvarkytojo apskaitoje leidžia aiškiai identifikuoti vertybinių popierių savininkus ir jų vardu atidarytose asmeninėse sąskaitose apskaitomus vertybinius popierius;

• nuosavybės teisės į vertybinius popierius fiksavimo. Ši taisyklė nustato nuosavybės teisės į įgyjamus vertybinius popierius atsiradimą nuo įrašo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, kuri atidaryta vertybinių popierių savininko vardu, padarymo momento.

4.2 ASMENINIŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ SĄSKAITŲ ATIDARYMAS IR TVARKYMAS

„Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teistę atidaryti ir tvarkyti viešosios apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės arba bankai) – Centrinio depozitoriumo dalyviai. Vertybinių popierių asmeninės sąskaitos Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka gali būti atidaromos ir tvarkomos Centriniame depozitoriume. Viešosios apyvartos tarpininkai, atidarantys ir tvarkantys vertybinių popierių asmenines sąskaitas, vadinami sąskaitų tvarkytojais“ ((LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 str. 2 d.). Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų vertybinių popierių asmenines sąskaitas kiekvienam investuotojui, kuris nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam viešosios apyvartos tarpininkui. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas emitento išleistų vertybinių popierių asmenines sąskaitas ati-daro nesudarydamas sutarčių su vertybinių popierių savininkais. Asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose fiksuojama sąskaitos turėtojo (asmens, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita) nuosavybės teisė į nematerialius vertybinius popierius ir jų perleidimas kitiems asmenims. Asmeninėse sąskaitose taip pat pažymimi vertybinių popierių disponavimo apribojimai ir investuotojų reikalavimo teisės pirminės vertybiniu popierių apyvartos metu.

Naudota literatūra:

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija

www.lrinka.lt

Baltijos vertybinių popierių puslapio medžiaga www.bvp.lt

Juozaitienė L. „Įmonės finansai. Analizė ir valdymas.“

Join the Conversation